- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-17
- Bylos Nr.
- 1S-435-719/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00015-2013-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Artūras Ridikas
- Kategorijos
Teisėjas Vaidas Vasiliauskas Baudž. bylos Nr. 1S-435-719/2013
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. gegužės 17 d.
teismo posėdyje išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros skundą dėl 2013 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria nutarta baudžiamąją bylą Nr. 1-59-844/2013 perduoti prokurorui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Baudžiamojoje byloje Nr. 1-59-844/2013, M. Š. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 str. 3 d., 214 str. 1 d., 25 str. 3 d., 198¹ str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., J. V. – pagal BK 25 str. 3 d., 215 str. l d., 182 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., A. K. – pagal BK 24 str. 6 d., 215 str. 1 d. ir 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., A. Ž. – pagal BK 24 str. 6 d., 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., J. F. – pagal BK 24 str. 6 d., 215 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., O. S. – pagal BK 24 str. 6 d., 215 str. 1 d., ir 182 str. 1 d.
Skundžiama Visagino miesto apylinkės teismo 2013-04-29 nutartimi baudžiamąją bylą 1-59-844/2013 (vieningo teismo proceso Nr. 1-01-2-00015-2013-6, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00015-13) nutarta perduoti prokurorui motyvuojant tuo, jog ikiteisminio tyrimo metu yra surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 str., reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Šioje nutartyje nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo metu nesurinkti duomenys patvirtinantys AB „SEB bankas“ civilinio ieškinio dydį, baudžiamoje byloje, pateiktoje teismui, nepadaryti byloje esančių dokumentų su juose esančia informacija vertimai į valstybinę kalbą, netinkamai apklausti galimai nuo nusikalstamų kaltinamųjų veiksmų nukentėję ne Lietuvos Respublikos piliečiai, beveik visiem iš jų neišaiškintos jų teisės baudžiamajame procese, kaltinamajame akte (15 t., 44 b.l.) yra aprašomas epizodas dėl Vokietijos pilietės K. I. turto įgijimo apgaule, tačiau kaip su šia baudžiamąja byla yra susijusi K. I., nei kaltinamajame akte, nei pačioje baudžiamojoje byloje duomenų nėra, dėl K. I. priklausančio turto įgijimo ar pasikėsinimo jį įgyti nė vienam kaltinamajam nėra pareikštas kaltinimas. Skundžiamoje nutartyje taip pat nurodoma, jog kaltinime yra nurodyta, kad M. Š. ir J. V. veikė organizuotoje grupėje ir jiems padėjo A. K., O. S., J. F., A. Ž. ir J. S., tačiau baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie galimą kaltinamąjį J. S. (jis kaltinamajame akte nenurodytas kaltinamuoju, nenurodytas ir liudytoju, kurie turėtų būti apklausti teisiamajame posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą, taip pat nėra jokių duomenų apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą ar išskyrimą jo atžvilgiu iš šios baudžiamosios bylos (nors kaltinime pagal susiformavusią teismų praktiką rengiant kaltinimus, tau turėtų būti nurodyta), nors tokia pati aplinkybė yra nurodyta A. K. bei A. Ž. kaltinime, o be to E. R. šioje baudžiamojoje byloje yra kviečiamas liudytoju, nes ikiteisminis tyrimas, kurioje jis yra pripažintas nukentėjusiuoju, yra atliekamas kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje, tačiau baigiant ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje E. R. apie ikiteisminio tyrimo pabaigą yra informuotas, kad šioje baudžiamojoje byloje jis yra nukentėjusysis (13 t., 102 b.l.), dėl ko nėra tiksliai žinoma, koks E. R. procesinis statusas yra šioje baudžiamojoje byloje.
Šalies argumentai
Skundu Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2013-04-29 nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti Visagino miesto apylinkės teismui. Nurodo, jog teismo nutartyje išdėstyti kaltinamojo akto trūkumai, kiti procesiniai pažeidimai nėra esminiai, tai yra tokie, kurie kliudo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ir nutartį, o kai kurie iš nurodytų pažeidimų buvo konstatuoti nepagrįstai. Teigia, jog baudžiamojoje byloje yra ieškovo AB „SEB bankas“ civilinis ieškinys (duomenys neskelbtini) Lt sumai (1 t., 92-93b.l.), kuriuos prašoma priteisti iš nusikalstamas veikas padariusių asmenų ir aiškiai nurodyta, kad bankas atlygino klientei R. M. 1400 Lt nuostolius ir grąžino jai 1 Lt komisinių mokesčių, o klientei V. M. taip pat atlygino 1500 Lt nuostolių ir grąžino klientei 1 Lt komisinių mokesčių. Tokiu būdu bankas patyrė 1501 Lt materialinę žalą, dėl ko skundžiamoje nutartyje nurodytas reikalavimas pateikti papildomus rašytinius įrodymus apie nuostolių kompensavimą yra nepagrįstas, juo labiau kad šiuos rašytinius įrodymus civilinis ieškovas gali pateikti ir teisiamojo posėdžio metu. Skunde taip pat pabrėžiama, kad, nors nutartyje teismas pagrįstai nurodo, kad bankui buvo padaryta 2 Lt didesne turtinė žala, negu nurodoma kaltinamajame akte, tačiau ši aplinkybė niekaip nekliudo teismui nagrinėti bylą ir priimti teisingą procesinį sprendimą civilinio ieškinio dalyje vadovaujantis BPK 115 str. 1 d. nuostatomis. Skunde teigiama ir tai, jog iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo išnaudotos visos galimybės apklausti kaltinamajame akte nurodytus nuo nusikalstamų veikų galimai nukentėjusius juridinius ir fizinius asmenis – Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra kreipėsi i Vokietijos Federacinę Respubliką su teisinės pagalbos prašymu, prašydama atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, tame tarpe ir apklausti Vokietijos Federacinės Respublikos bankų (bankų pavadinimai nurodyti teisinės pagalbos prašyme) atstovus kaip liudytojus, banko atstovus bei kitus nustatytus ir apklaustus asmenis (pažymint tai apklausos protokole) informuoti dėl BPK 109 str. nuostatų, o nustačius teisinės pagalbos prašyme nurodytų banko mokėjimų sąskaitų naudotojus, apklausti juos kaip liudytojus (surašant rašytinės formos apklausos dokumentą). Teigia, jog baudžiamojoje byloje yra pateikta visa iš VFR teisėsaugos institucijų gauta medžiaga, iš kurios matyti, kad teisinės pagalbos prašymas buvo įvykdytas tik iš dalies, tai yra dalis prašomų atlikti ikiteisminių tyrimų veiksmų atlikta nebuvo, tarp jų nebuvo apklausti ir kai kurie galimai nuo nusikalstamų veikų nukentėjusieji asmenys, tačiau priežasčių dėl ko tai nebuvo padaryta, VFR teisėsaugos institucijos nenurodė. Skunde pabrėžiama, jog Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra įpareigoti kitos valstybės teisėsaugos institucijas pilnai įvykdyti teisinės pagalbos prašymą galimybių neturi, o iš bylos medžiagos matyti, kad visi fiziniai asmenys dėl jų atžvilgiu įvykdytų nusikalstamų veikų kreipėsi į VFR bankus, dauguma iš jų kreipėsi į šios šalies teisėsaugos institucijas. Nurodoma ir tai, jog reaguojant į jų kreipimąsi VFR bankai apie neteisėtas finansines operacijas informavo atitinkamus Lietuvos bankus, dalis lėšų buvo grąžinta pareiškėjams, kai kuriais atvejais dėl įvykdytų nusikalstamų veikų VFR buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, dėl ko galimai nukentėję asmenys turėjo realias galimybes reikalauti žalos atlyginimo tokiu būdu realizuodami savo procesines teises. Pastebima ir tai, jog, kaip matyti iš VFR teisėsaugos institucijų pateiktos medžiagos, tokių reikalavimų iki ikiteisminio tyrimo pabaigos nebuvo gauta, o atsižvelgus į tai, šie asmenys ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai nebuvo pripažinti nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais, o ikiteisminis tyrimas buvo baigtas, nes jo metu buvo surinkta pakankamai įrodymų, kad kaltinamieji įvykdė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Skunde taip pat nurodoma ir tai, kad galimai nuo nusikalstamų veikų žalos patyrę VFR fiziniai ir juridiniai asmenys, savo teises į žalos atlyginimą gali realizuoti, kreipdamiesi į teismą civilinio proceso tvarka. Skunde taip pat teigiama, jog visiškai nepagrįsti teismo argumentai, kad teismas negali remtis šioje baudžiamojoje byloje liudytojais apklaustų Vokietijos Federacinės Respublikos piliečių parodymais, nes visus juos (išskyrus liudytoją B. K.) apklausė policijos pareigūnai, o ne teismas, kadangi kaltinamųjų kaltė šioje baudžiamojoje byloje grindžiama kitais byloje surinktais įrodymais, nes minėti liudytojai apie kaltinamųjų atliktus nusikalstamus veiksmus nieko paaiškinti negalėjo, juo labiau kad esant būtinybei šie asmenys gali būti iškviesti ir apklausti teismo posėdyje. Teigiama, jog negalima sutikti ir su teismo nutartyje padaryta išvada, kad, pažeidžiant BPK 8 str. 1 d. reikalavimus, tam tikri bylos dokumentai buvo neišversti į valstybinę kalbą ir dėl to su jais negalima išsamiai susipažinti, kadangi dokumentuose yra neišversti tik tam atskiri specifiniai techniniai terminai, kurie naudojami užsienio kalba ar specialūs bankų veikloje naudojami terminai originalo kalba, juo labiau kad nagrinėjant baudžiamąją bylą ir iškilus būtinybei aiškintis tam tikrų sąvokų, terminų vartojamu ne valstybine kalba reikšmę, teismas savo iniciatyva ar prokuroro ar kitų proceso dalyvių prašymu gali į teisino posėdį pakvieti specialistus. Skunde Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra taip pat nurodo ir tai, jog ne visas liudytojos B. K. parodymų vertimas nėra esminis BPK pažeidimas, kuris būtų sukliudęs teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ir nutartį, juo labiau kad buvo pateiktas vertimas apie žinomus nusikalstamos veikos įvykdymo duomenis. Skunde taip pat pabrėžiama, jog dėl techninės klaidos vieno iš epizodų pavadinime yra nurodyta K. I., o ne B. K. pavardė, nekliudo teismui išnagrinėti bylą ir nėra pagrindas perduoti ją prokurorui, o pirmosios teismas taip pat nepagrįstai esminiu BPK pažeidimu, kliudančiu teismui nagrinėti bylą, pripažino ir tai, kad M. Š., A. K. bei A. Ž. pateiktuose kaltinimuose nurodoma, kad jie veikė kartu su J. S., kadangi teismui perduotoje baudžiamojoje byloje J. S. nėra apklaustas (tyrimo duomenimis yra išvykęs į užsienį), jis šioje byloje nėra kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu, o 2013-02-07 prokuroro sprendimu jo atžvilgiu tyrimas tęsiamas ikiteisminiame tyrime Nr. 38-1-00077-10. Pabrėžiama taip pat ir tai, jog priešingai negu teigiama skundžiamojoje nutartyje, E. R. šioje baudžiamojoje byloje yra pagrįstai pripažintas nukentėjusiuoju, todėl vadovaujantis BPK 218 str. nuostatomis jam buvo pranešta apie ikiteisminio tyrimo pabaigą ir jo teisę susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau ta aplinkybė, kad teismui pateiktame asmenų, kurie turėtų būti apklausti teismo posėdyje, sąraše dėl techninės klaidos jis buvo įvardintas kaip liudytojas, nėra pagrindas perduoti bylą prokurorui, nes ši klaida netrukdo teismui nagrinėti bylą.
Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą tenkinti.
BPK 232 str. 3 p. numatyta, kad bylos parengimo nagrinėti teisme metu gali būti priimama nutartis perduoti bylą prokurorui.
BPK 234 str. 2 d. nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Vadovaujantis BPK 219 str., kaltinamojo akto turinį be kitų nurodytų reikalavimų, sudaro nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai, kitos svarbios aplinkybės, BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką.
Nagrinėjamu atveju skundžiama Visagino miesto apylinkės teismo 2013-04-29 nutartimi baudžiamoji byla 1-59-844/2013 (vieningo teismo proceso Nr. 1-01-2-00015-2013-6, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00015-13) perduoti prokurorui iš esmės dėl tokių trūkumų: nesurinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių AB „SEB bankas“ pareikšto civilinio ieškinio dydį; nepadaryti kai kurių baudžiamojoje byloje esančių dokumentų vertimai į valstybinę kalbą; baudžiamojoj byloje nėra duomenų, rodančių, kad ne Lietuvos Respublikos piliečiai, galimai nukentėję nuo galimai neteisėtų kaltinamųjų veiksmų, yra pripažinti nukentėjusiaisiais, apklausti bei jiems yra išaiškintos jų procesinės teisės bei pareigos; nenurodyta, kaip su baudžiamąja byla yra susijusi K. I., nors kaltinamajame akte yra aprašomas epizodas dėl Vokietijos pilietės K. I. turto įgijimo apgaule; byloje nėra jokių duomenų apie galimą kaltinamąjį J. S.; o E. R. nors ir apie ikiteisminio tyrimo pabaigą yra informuotas kaip nukentėjusysis, tačiau šioje baudžiamojoje byloje yra kviečiamas kaip liudytojas.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiagą, išnagrinėjęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros skundą, daro išvadą, jog 2013-04-29 Visagino miesto apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Nors skundą nagrinėjantis teismas ir sutinka su Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros skunde nurodytais argumentais, kad kaltinamajame akte dėl apsirikimo AB „SEB bankui“ nurodyta mažesnė, nei faktiškai padaryta, turtinė žala, taip pat kaltinamame akte nurodyta ne B. K., o K. I., E. R. tik per apsirikimą teismui pateiktame asmenų, kurie turėtų būti apklausti teismo posėdyje, sąraše yra įvardintas kaip liudytojas, o ne nuketėjusysis bei tai, kad dėl rašymo apsirikimo nėra nurodyta, kad J. S. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, nėra esminiai BPK pažeidimai, kliudantys nagrinėti bylą, tačiau negali sutikti su kitais skundo argumentais ir pritaria skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytais argumentais, kad nepadaryti kai kurių baudžiamojoje byloje esančių dokumentų vertimai į valstybinę kalbą ir nebuvimas baudžiamojoj byloje duomenų, rodančių, kad ne Lietuvos Respublikos piliečiai, galimai nukentėję nuo galimai neteisėtų kaltinamųjų veiksmų, yra pripažinti nukentėjusiaisiais, apklausti bei jiems yra išaiškintos jų procesinės teisės bei pareigos, yra esminiai BPK pažeidimai, kliudantys nagrinėti bylą.
Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos procesinis dokumentas, nuo kurio surašymo priklauso tolimesnis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, todėl jis turi būti surašomas itin kruopščiai tiek turinio, tiek formos atžvilgiu, siekiant išvengti esminių trūkumų. Iš kaltinamojo akto turinio turi būti aišku, kokiais faktiniais duomenimis grindžiamas kiekvienas nusikalstamos veikos sudėties ir ją kvalifikuojantis požymis, ypatingai aiškiai turi būti nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, o teismui neturėtų kilti jokių dvejonių ir neaiškumų dėl nusikalstamos veikos padarymo vietos, būdo ir kitų svarbių aplinkybių – kaip pavyzdžiui tokių, kaip nukentėjusieji.
BPK 219 str. 1 d. 3 p., imperatyviai nurodyta, jog kaltinamajame akte turi būti nurodyti ir duomenys apie nukentėjusįjį. BPK 28 str. 1 d., numato, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos, o asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Pastarojo straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nukentėjusysis ir jo atstovas turi teisę: teikti įrodymus; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipažinti su byla; dalyvauti bylą nagrinėjant teisme; apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį; pasakyti baigiamąją kalbą. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyti Vokietijos Federacinės Respublikos piliečiai, galimai nukentėję nuo kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų, tačiau jie nėra pripažinti nukentėjusiais, tokiu būdu pažeidžiant BPK įtvirtintas teises. Be to, ką tinkamai skundžiamoje nutartyje pažymėjo ir Visagino miesto apylinkės teismas, iš bylos duomenų matyti, kad kai kuriems Vokietijos Federacinės Respublikos piliečiams bankai yra atlyginę galimai nusikaltimu padarytą turtinę žalą, tačiau šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad Vokietijos Federacinėje Respublikoje veikiantiems bankams atlyginusiems patirtą turtinę žalą nukentėjusiems Vokietijos Federacinės Respublikos piliečiams būtų išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį dėl galimai nusikaltimu jiems padarytos turtinės žalos atlyginimo. Išdėstytos aplinkybės laikytinos esminiais baudžiamosios bylos medžiagos trūkumais, kliudančiais nagrinėti bylą teisme, o skundo argumentai, jog Vokietijos Federacinė Respublika nevisiškai įvykdė teisinės pagalbos prašymus yra atmetami, kaip nepagrįsti.
Be to, BPK 8 str. 1 d., numatyta, kad Lietuvos Respublikoje baudžiamasis procesas vyksta valstybine kalba, dėl ko nepadaryti kai kurių baudžiamojoje byloje esančių dokumentų vertimai į valstybinę kalbą taip pat laikytini esminiu baudžiamosios proceso pažeidimu. Taip pat pabrėžtina ir tai, jog skundo argumentas, kad liudytojos B. K. parodymų dalies, kuri yra reikšminga nusikalstamai veikai tirti, išvertimas nurodant tai apžiūros protokole, yra atmetami, kaip nepagrįsti, kadangi vertėja nėra tinkamas subjektas spręsti dėl parodymų reikšmingumo. Be to, dokumentų apžiūros protokole užfiksuoti vertėjo išversti duomenys ar padarytos santraukos negali būti laikomi kaip pačių dokumentų vertimo pateikimas, juo labiau kad pateikiant kai kuriuos dokumentus ne valstybine kalba taip pat yra ribojama ir kaltinamųjų teisė į gynybą, vienas iš kurios realizavimo būdų yra sudarymas sąlygų tinkamai susipažinti su bylos medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Visagino miesto apylinkės teismo 2013-04-29 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, dėl ko jos naikinti ar keisti Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiama 2013-04-29 nutartis turi trūkumų, nes BK 234 str. 3 d. yra numatyta, kad teismas, perduodamas bylą prokurorui, nustato konkretų terminą pažeidimams pašalinti ar ikiteisminiam tyrimui papildyti. Priimant sprendimą perduoti bylą prokurorui, toks terminas nebuvo nustatytas. Tačiau dėl to naikinti ar keisti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, kadangi šis trūkumas, šiuo konkrečiu atveju, gali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį, nurodomus pažeidimus bei kitas aplinkybes, nustatytinas trijų mėnesių terminas skundžiamoje nutartyje nurodytiems pažeidimams pašalinti
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1p., 2 d.,
n utaria:
Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros skundą atmesti.
Nustatyti trijų mėnesių terminą Visagino miesto apylinkės teismo 2013-04-29 nutartyje nurodytiems pažeidimams pašalinti.
Ši nutartis neskundžiama.