Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui N. O., jo įgaliotajai atstovei advokatei Nainai Lanzbergienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos bei Rusijos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, vedęs, bedarbis, teistas keturis kartus:

1) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskyrus įpareigojimus ir draudimą; 2020 m. spalio 16 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

2) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 20 parų arešto bausme, subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutine 20 parų arešto bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 3 mėnesiams, paskyrus intensyvią priežiūrą ir auklėjamojo poveikio priemones; į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal ankstesnį teismo baudžiamąjį įsakymą ir nustatyta laikyti jį atlikusiu bausmę;

3) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 20 parų arešto bausme; 2022 m. lapkričio 11 d. paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus atlikęs bausmę;

4) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 9 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4, dalimi, 5 dalies 3, 5, 6, 10 punktais, 6 dalimi, atidėtas 2 metams, įpareigojus visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholinių gėrimų; gydytis priklausomybės ligas, ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį pateikti jo elgesį kontroliuojančiai probacijos tarnybai dokumentus apie jam taikomas priemones, jei buvo skirti medikamentai – dokumentus, kad juos įsigijo, apie priklausomybės ligų gydymo eigą ir pokyčius. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. kovo 2 d., bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. V. 2022 m. lapkričio 17 d., apie 12.10 val. (duomenys neskelbtini) medine beisbolo lazda suduodamas ne mažiau 6 kartų į kojas ir rankas nukentėjusiajam N. O., tuo padarydamas nukentėjusiajam kairio kelio lateralinio šalutinio raiščio plyšimą, kraujo išsiliejimą į kairį kelio sąnarį (130 ml), kraujosruvą kairio kelio ir kairės blauzdos srityje, nubrozdinimą kairio dilbio sulenkiamajame paviršiuje, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. V. kaltu prisipažino visiškai, paaiškino savo veiksmus vertinantis neigiamai, nuoširdžiai gailisi. Nurodė, kad N. O. pažįsta nuo mokyklos laikų, t. y. apie 2-3 metus. Iki įvykio nebendravo ir buvo tik pažįstami, turėjo bendrų draugų. Iki to susitikimo sukonfliktavo SMS žinutėmis. Žodinį konfliktą inicijavo N. O.. Vienas kito kontaktus turėjo Facebook tinkle. Šiuo metu jo drauguose nebeturi, paties paskyra vadinasi „M. V.“. Norėjo gauti „žolės“ ir pokalbio metu taip išėjo, kad susiginčijo. Tiksliai datos negali pasakyti, bet atrodo 2022 m. lapkritį. Sutinka su kaltinime nurodyta data. Konfliktas kilo susirašinėjimo metu. SMS žinutėmis abu tik susiginčijo, bet vėliau N. O. jam paskambino ir pasakė ateiti prie (duomenys neskelbtini), tačiau nesakė, kad ruošiasi smurtauti. Galvojo, kad šis norės tik pasikalbėti apie konfliktą, todėl nuėjo. Prie (duomenys neskelbtini) nuėjo iškart po skambučio. Nuėjo vienas, pasiėmė beisbolo lazdą. Vasarą žaidė beisbolą, todėl ir turėjo lazdą. Ją pasiėmė gynybai. Tuo momentu apie N. O. nieko nežinojo. Lazdą pasiėmė pagalvojęs, kad šis bus ne vienas arba turės kažką su savimi. Iš savo namų atėjo nusileidęs nuo kalno, ne pagrindine gatve. Jau būdamas ant kalno matė N. O., sėdintį ant suoliuko prie gelbėtojų namelio. Susitiko dienos metu, apie 12 val., aplinkui žmonių nebuvo. Jam nusileidus nuo kalno N. O. buvo atsisukęs į jį, rankoje turėjo virtuvinį peilį ir į burną buvo įsidėjęs bokso kapą. Peilio rankena, atrodo, buvo juodos spalvos. Ranką, kurioje laikė peilį, buvo nuleidęs. N. O. jam nieko nesakė. Pats irgi nusisuko ir nuėjo į dešinę pusę, nes nenorėjo nieko nedaryti, išsigando, o N. O. ėjo šalia. Rankoje nieko nesinešė ir N. O. jo beisbolo lazdos nematė, kadangi ją buvo užsikišęs už striukės. Kiek paėjęs atsisuko ir trenkė N. O. lazda per kojas. Šis turėjo matyti, kai jis išsitraukė lazdą. Ta lazda per kojas, ties keliais trenkė gal tris kartus. Nesutinka, kad trenkė 6 kartus. Į rankas nesitaikė, bet galėjo trenkti. Nepamena, kaip N. O. sureagavo, kai sudavė jam pirmą smūgį į kojas. Po antro suduoto smūgio jis nukrito ant žemės ir tada jam sudavė dar kelis smūgius. Taip pasielgė, nes galvojo, kad šis dar atsikels ir jam ką nors padarys. Trenkė 3 kartus, bet tada sulūžo lazda ir jis nuėjo, lazdą palikęs toje vietoje. Nusikalstamus veiksmus pabaigė, nes manė, kad to užteko apsiginti ir ramiai išeiti. Tuomet išėjo namo. Mano, kad įvykio niekas nematė ir apie jį nežinojo. Lazdą paliko įvykio vietoje. Nežino, kaip N. O. sureagavo, vienas kitam nieko nesakė. Visą tą laiką šis rankoje turėjo peilį. Jam nueinant N. O. artėjo jo link, buvo 1 metro atstumu, todėl pagalvojo, kad jį puls ir išsigando. Galvojo, kad jį puls, nes rankoje laikė peilį, jo nebuvo paslėpęs, akys buvo išsprogusios. Vėliau, gal kitą dieną jam paskambino iš policijos ir pasakė, kad privalo ateiti į apklausą dėl N. O. sužalojimo. Po šio skambučio apie įvykį bendravo su nukentėjusiojo mama, daug kalbėjosi per „Messenger“ programėlę. Jo mamai stengėsi viską paaiškinti. Ši jam anksčiau rašė dėl sūnaus sužalojimo, bet pats jai nieko neatsakė. Vėliau parašė ir viską jai paaiškino, tačiau susitikę nebuvo. Pripažįsta ne mažiau 6 kartų sudavęs N. O. į kojas ir rankas, ir padaręs kaltinime nurodytus sužalojimus. Savo kaltę pripažino iškart, davė teisingus parodymus. Po akistatos parodymų nekeitė. Prisimena, kokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu ir jie yra teisingi. N. O., anot jo, iš nugaros artėjo jo link ir tai jis suprato kaip puolimą. Sutinka, kad ėjimas paskui jį su peiliu rankoje ir puolimas skiriasi. N. O. ėjo, o ne bėgo paskui jį, peilį laikė rankoje, ranka buvo nuleista, taip eidamas jam nieko nesakė. Nurodė nesakęs, kad šis peiliu mosavo. Šiandien aplinkybes nurodė teisingesnes. Patikslino, iš pradžių nukentėjusiajam sudavęs 2 smūgius į kojas, o jam pargriuvus, sudavė likusius smūgius. Mano, jog galėjo išvengti šios situacijos neidamas prie (duomenys neskelbtini). Pripažino galėjęs pervertinti situaciją, nes jam nebuvo nuo ko gintis, galbūt nebuvo realaus pagrindo gynybai. Po įvykio su nukentėjusiuoju nebendravo. Nukentėjusiojo atsiprašo dabar. Žodinis konfliktas buvo momentinis, vienkartinis. Byloje pareikštus civilinius ieškinius pripažįsta, sutinka abu atlyginti. Dabar nedirba, bet tėvai neblogai uždirba ir galėtų padėti. Nežinojo, kur reikia atlyginti ligonių kasos civilinį ieškinį, todėl jo dar neatlygino. Nukentėjusiajam civilinį ieškinį galėtų atlyginti per mėnesį arba dalimis. Anksčiau teistas 1 ar 2 kartus už narkotines medžiagas. Įvykio metu buvo blaivus, narkotinių medžiagų nevartoja. Atlikus arešto bausmę jo atžvilgiu kitų ikiteisminių tyrimų nepradėta. Savų pinigų neturi, antstoliai vykdo išieškojimus. Gyvena iš tėvų, esančių Anglijoje, siunčiamų pinigų. Pakartojo, kad jo prisipažinimas yra nuoširdus, nuoširdžiai nurodė ir visas įvykio aplinkybes, pripažįsta tyčia sužalojęs nukentėjusįjį.

11. Šiaulių AVPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2023 m. sausio 20 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-194677-23 nustatyta, kad tirti pateikta beisbolo lazda yra pagaminta pramoniniu būdu ir nešaunamųjų ginklų kategorijai nepriskiriama (b. l. 57–60).

Motyvuojamoji dalis

16. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

17. Kaltinamasis M. V. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), ši nusikalstama veika baigta. Iš byloje pateikto Nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, jog kaltinamasis teistas keturis kartus: tris kartus už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir vieną nusikaltimą turtinėms teisėms. Ankstesniais teismų sprendimais paskirtas bausmes atlikęs, tačiau nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė praėjus vos savaitei, kai buvo paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus (dabar – Šiaulių kalėjimo) atlikęs arešto bausmę. Be to, šiuo metu yra įsiteisėjęs jo atžvilgiu priimtas ketvirtas – Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 9 d. apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo paskirtos bausmės jis nėra atlikęs (b. l. 125–130). Administracine tvarka per pastaruosius vienerius metus M. V. ne kartą baustas už įvairius administracinius nusižengimus, iš kurių dukart – už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, paskirtas nuobaudas iš dalies vykdo, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 131–138). Duomenų, jog kaltinamasis būtų įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą ar jame gydęsis byloje nėra. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šioje byloje nusikaltimų recidyvas nenustatytas, kadangi anksčiau M. V. teistas už nusikaltimus, kuriuos padarė būdamas nepilnametis, kitais dviem atvejais – už baudžiamuosius nusižengimus. Vadovaujantis BK 27 straipsnio nuostatomis, nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Dėl šių priežasčių ši aplinkybė jo atsakomybę sunkinančia nepripažintina.

18. Atsižvelgus į anksčiau (17 punkte) nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamojo M. V. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, nusikaltimus jis pradėjo daryti dar būdamas nepilnametis, tačiau jos iš esmės susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kuriomis, kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo, kaltinamasis piktnaudžiauja vartodamas be gydytojo paskyrimo. Ankstesniais teismų sprendimais paskirtas laisvės apribojimo, arešto bausmes atlikęs, tačiau tinkamų išvadų nepadarė – ir po šios nusikalstamos veikos jis padarė dar vieną nusikalstamą veiką, už kurį nuteistas pastaruoju – Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 9 d. nuosprendžiu. Nors nukentėjusiojo atsiprašė, tačiau dėl neturtinės žalos atlyginimo su juo nesusitarė, žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui taip pat neatlygino. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes spręstina, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus griežčiausią BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio terminas nustatytinas artimas šio straipsnio sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui.

19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. V. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

20. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 9 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – 4 mėnesius, kuri parinktina įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikaltimas žmogaus sveikatai) ir kaltinamojo asmenybę (teisiamas penktą kartą, nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė praėjus vos savaitei, kai paleistas atlikęs arešto bausmę), ir skirtina galutinė terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

21. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatomis, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog paskirtos laisvės atėmimo arba arešto bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, todėl visais atvejais vertinamas kaip teismo teisė, o ne pareiga. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

22. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (17-18 punktai), kaltinamojo visišką prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, tai, jog nukentėjusiojo atsiprašė ir pastarasis atsiprašymą priėmė bei patvirtino, jog daugiau tarpusavyje jie nebekonfliktuoja, taip pat įsipareigojimą tiek gydymo įstaigai, tiek ir nukentėjusiajam žalą atlyginti, o tokio pobūdžio smurtinį nusikaltimą padarė pirmą kartą, bei nuoširdžiai apgailestavo, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju kaltinamajam suteiktinas teismo pasitikėjimas atidedant jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą įstatymu numatytam minimaliam terminui. Teismo vertinimu, siekis sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų ateityje, bei nubausti už padarytą nusikaltimą ir tokiu būdu užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, šįkart pasiektinas neizoliavus kalinamojo nuo visuomenės, o atidėtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą kontroliuojant paskyrus įpareigojimus ir draudimus, padėsiančius keisti kaltinamojo elgesį.

23. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

24. Baudžiamojoje byloje pareikštu 2022 m. gruodžio 16 d. civiliniu ieškiniu Šiaulių teritorinė ligonių kasa teismo prašo iš kaltinamojo priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytą žalą – 71,61 Eur už N. O. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (b. l. 53–54). Ieškinio priedas – gydymo paslaugų apskaitos išrašas patvirtina N. O. gydymo įstaigoje VšĮ „Respublikinė Šiaulių ligoninė“ suteiktų paslaugų duomenis ir kompensuotas sumas. Civilinio ieškovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, 2023 m. kovo 13 d. teisme gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, civilinį ieškinį dėl 71,61 Eur žalos PSDF biudžetui atlyginimo palaiko (b. l. 205).

24.1. Byloje nustatyta, jog dėl kaltinamojo M. V. tyčinių veiksmų nukentėjusiajam N. O. buvo padaryti sužalojimai, dėl kurių jam suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo gydymo įstaigai sumokėta 71,61 Eur. Įvertinus nurodytas aplinkybes Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas ir iš kaltinamojo priteistinas 71,61 Eur žalos atlyginimas.

25. Nukentėjusysis N. O. teisiamojo posėdžio metu pareiškė civilinį ieškinį paduodamas jį teismui, reikalaudamas atlyginti dėl kaltinamojo M. V. nusikalstamos veikos patirtą 2000 Eur neturtinę žalą (b. l. 197–198). Civilinis ieškinys priimtas, N. O. pripažintas civiliniu ieškovu. Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, jog N. O. dėl sumušimo patyrė ne tik fizinį skausmą – skaudėjo sutrenktas kūno vietas, koją, bet ir pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, pergyvenimus, baimę, dėl sutrenktos kojos stipraus skausmo negalėjo miegoti naktimis, vaikščioti, sumuštos kojos skausmas išliko iki šiol.

25.1. Teisiamojo posėdžio metu civilinis ieškovas N. O. nurodė priimantis kaltinamojo atsiprašymą, paaiškino, jog konflikto su kaltinamuoju nebėra. Savo civilinį ieškinį palaikė, jo dydį grindė patirtu skausmu, dėl to kilusia nemiga. Paaiškino skausmą jutęs apie mėnesį, o nuėmus langetę – dar dvi savaites. Buvo taikomas gydymas, vartojo vaistus, buvo apribotas judėjimas. Šiuo metu mokosi, gyvena su mama, kuri jį ir išlaiko.

25.2. Civilinio ieškovo N. O. įgaliotoji atstovė advokatė Naina Lanzbergienė dėl pareikšto civilinio ieškinio nurodė, jog kaltinamojo M. V. smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam išties padaryta neturtinė žala, kurią nukentėjusysis, atsižvelgęs į patirtus išgyvenimus ir skausmą, nepatogumus ir judėjimo apribojimą, įvertino 2000 eurų suma. Civilinis ieškinys, advokatės teigimu, yra pagrįstas, suma nėra per didelė, kaltinamasis yra jauno amžiaus, darbingas ir turės galimybę jį atlyginti, todėl prašo ieškinį tenkinti visiškai.

25.3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusysis dėl patirto sužalojimo – kairio kelio lateralinio šalutinio raiščio plyšimo, kraujo išsiliejimo į kairį kelio sąnarį, sukėlusių nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei kraujosruvos kairio kelio ir kairės blauzdos srityje, nubrozdinimo kairio dilbio sulenkiamajame paviršiuje, sukėlusių nežymų sveikatos sutrikdymą, patyrė neigiamus išgyvenimus – skausmą, stresą, baimę, pažeminimą, nemigą, tai yra patyrė neturtinę žalą, tarp kurios ir kaltinamųjų neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys.

25.4. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą.

25.5. Nagrinėjamoje situacijoje nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti į tai, kad nukentėjusysis dėl sumušimo ir nustatytų sužalojimų neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus – stresą, baimę, nemigą, nepatogumus dėl apriboto judėjimo gydymo metu, o sumuštos kojos skausmą, kaip teigia, tebejaučia iki šiol. Tačiau ilgalaikių neigiamų pasekmių, galinčių turėti įtakos nukentėjusiojo sveikatai ar gyvenimo kokybei ateityje, nenustatyta, tokių objektyvių duomenų nenurodė ir nukentėjusysis. Tačiau atsižvelgtina ir į paties nukentėjusiojo elgesį nusikalstamos veikos metu, kuomet į susitikimą su kaltinamuoju jis taip pat atėjo nešinas ginklu – virtuviniu peiliu rankoje, kurį demonstratyviai laikė rankoje M. V. akivaizdoje, bei dantų apsaugos priemone (kapa) burnoje, kai tokios priemonės ir įrankiai, teismo vertinimu, liudija paties nukentėjusiojo išankstinį nusiteikimą ne tik draugiškam pokalbiui ar gynybai nuo galimo pavojaus, tačiau demonstruoja ir paties agresyvų požiūrį į galimą konflikto sprendimo būdą. Savo nusiteikimo nukentėjusysis nepakeitė ir tuomet, kai pamatė maksimą M. V. į susitikimą ateinantį vieną, bei neginkluotą, nes beisbolo lazdos, paslėptos rūbuose, patvirtino nematęs iki smurto momento. Atsižvelgtina į nukentėjusiajam padarytą sveikatos sutrikdymo laipsnį – nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, gydymas buvo ambulatorinis, gydymas baigtas, jokių ilgalaikių ar ateityje atsirasiančių liekamojo pobūdžio padarinių nėra, nukentėjo N. O. nuo pažįstamo asmens, kilusio asmeninio konflikto pasekoje, nenustatyta, jog šis įvykis, patirtas sužalojimas ar emociniai išgyvenimai įtakotų nukentėjusiojo tolesnį tiek psichologinį, tiek fizinį vystymąsi, nukentėjusiojo gyvenimo kokybė nepasikeitė. Todėl šiuo atveju, įvertinus abiejų konflikto pusių gan jauną amžių, spontanišką įvykių seką, jų turtinę padėtį – abu nedirba ir yra išlaikomi tėvų, kaltinamasis registruotas Užimtumo tarnyboje, bei siekiant užtikrinti teisingą kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, balansą tarp padarytos žalos, nusikalstamos veikos pavojingumo ir jos sukeltų padarinių, bei teismų praktiką tokio pobūdžio bylose spręstina, jog 500 Eur suma šiuo atveju yra pakankama nukentėjusiojo N. O. neturtinei žalai atlyginti, atitinka sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. N. O. civilinis ieškinys dalyje.

26. Baudžiamojoje byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. kovo 10 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam N. O. yra 303,33 Eur, kurias nukentėjusiojo įgaliotoji atstovė advokatė Naina Lanzbergienė prašė teismo priteisti iš kaltinamojo M. V. (b. l. 200–203).

26.1. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo, be kita ko, išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Įvertinus tai, jog kaltinamasis yra jauno amžiaus, nors ir nedirba, tačiau darbingas, registruotas Užimtumo tarnyboje, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš kaltinamojo išieškoti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už nukentėjusiajam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teisme tenkintinas.

27. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas.

28. Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

– skaitmeninė laikmena, pridėta prie baudžiamosios bylos (galinio viršelio), paliktina prie bylos medžiagos;

– beisbolo lazda, saugoma Šiaulių AVPK daiktų saugykloje pagal 2023 m. vasario 3 d. kvitą B Nr. 0012030, sunaikintina (b. l. 182).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. V. (M. V.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir M. V. skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 9 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo, ir M. V. skirti galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7, 8, 10 punktais, M. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant: 1) nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) pradėti dirbti arba darbo paieškai registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba Užimtumo tarnybai panaikinus bedarbio statusą be teisės registruotis atitinkamą laikotarpį, savarankiškai ieškotis darbo, vieną kartą per mėnesį Probacijos tarnybai pateikti duomenis apie savarankiškai vykdomą darbo paiešką; 4) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 6) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. V. 71,61 Eur (septyniasdešimt vieną eurą 61 euro centą) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto žalai atlyginti.

N. O. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jo naudai iš kaltinamojo M. V. priteisti 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Tenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo ir priteisti iš M. V. 303,33 Eur (trijų šimtų trijų eurų 33 euro centų) išlaidas valstybės naudai.

Išaiškinti N. O., kad teisinės pagalbos išlaidas privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš pasirenkamų biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

– skaitmeninę laikmeną, pridėtą prie baudžiamosios bylos (galinio viršelio), palikti prie bylos medžiagos;

– beisbolo lazdą, saugomą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje pagal 2023 m. vasario 3 d. kvitą ŠAP, serija B, Nr. 0012030, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.