Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2021-07-08 · Civilinė byla Nr. e2A-1730-603/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-07-08
Bylos Nr.
e2A-1730-603/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-31047-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Loreta Bujokaitė, Jūra Marija Strumskienė, Eglė Surgailienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Justega“
Atsakovas
AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1730-603/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31047-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1.; 3.3.1.14 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASS PR ENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Justega“ ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl eismo įvykio pripažinimo draudžiamuoju, draudimo išmokos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Justega“ pateikė ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje, kuriame prašė: 1) pripažinti eismo įvykį draudžiamuoju; 2) priteisti iš atsakovo 930 Eur draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad:

1.1. ieškovei nuosavybės teise priklauso vilkikas (duomenys neskelbtini), modelis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris sutartinių santykių pagrindu 2020 m. rugpjūčio 6 d. ir vėliau buvo perleistas UAB „Regvalda“. UAB „Regvalda“, kaip laikina vilkiko valdytoja, su atsakovu sudarė 2020 m. rugpjūčio 6 d. įprastinę transporto privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo (toliau – TPVCAPD) sutartį Nr. E200496647 dėl vilkiko valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo.

1.2. UAB „Regvalda“ darbuotojas (vairuotojas) V. K. 2020 m. rugpjūčio 11 d., atlikdamas UAB „Regvalda“ kliento krovinių (šieno presų) pervežimo užsakymą, su vilkiku ir puspriekabe, marke KRONE, modelis SDP, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į žemės sklypą (javų lauką), esantį adresu (duomenys neskelbtini)Javų lauke šieno presus į vilkiko puspriekabę, vairuodamas traktorių NEW HOLLAND, modelis T5.115, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), krovė vairuotojas E. D.. Traktorius, kraudamas į vilkiko puspriekabę šieno presus, važiuodamas atbuline eiga kliudė vilkiko keleivio pusės kuro baką ir vilkikui padarė žalą, t. y. visiškai sugadino vilkiko keleivio pusės kuro baką. Vilkiko ir traktoriaus vairuotojai užpildė 2020 m. rugpjūčio 11 d. deklaraciją, UAB „Regvalda“ 2020 m. rugpjūčio 13 d. užregistravo eismo įvykį.

1.3. Atsakovas 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimu byloje Nr. AJA/20/007019 eismo įvykį pripažino nedraudžiamuoju ir nurodė, kad nėra teisėto pagrindo prievolei atlyginti žalą. Ieškovas atsakovui pateikta 2020 m. rugsėjo 28 d. pretenzija dėl sprendimo prašė eismo įvykį pripažinti draudžiamuoju, ieškovui išmokėti draudimo išmoką ir atlyginti 350 Eur teisinių paslaugų išlaidas. Atsakovas 2020 m. spalio 15 d. atsakyme atsisakė ieškovui išmokėti draudimo išmoką, kadangi priimtas sprendimas yra teisingas.

1.4. Prieš įvykstant eismo įvykiui traktoriaus naudojimas atitiko jo įprastą funkciją (važiavimas), buvo naudojamas pagal savo pagrindinę paskirtį (važiuoti) kaip transporto priemonė. Traktoriaus ir vilkiko susidūrimas įvyko tuomet, kai traktoriaus vairuotojas atliko važiavimo atbuline eiga manevrą, o ne kokį nors technologinį veiksmą traktoriui stovint vienoje vietoje, pvz., kasimą, krovimą. Tai, kad traktorius, prieš atsitinkant eismo įvykiui, krovė į vilkiko puspriekabę šieno presus, nereiškia, kad eismo įvykis atsitiko būtent šieno presų krovimo momentu, t. y. traktoriui stovint ir paimant šieno presus nuo lauko arba juos įkeliant į vilkiko puspriekabę (atliekant technologinį veiksmą). Toks traktoriaus naudojimas patenka į transporto priemonių (eismo) sąvoką, o traktoriaus naudojimo metu įvykęs eismo įvykis privalo būti pripažintas draudžiamuoju įvykiu Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) prasme. Priešingas atsakovo aiškinimas prieštarauja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymui (toliau – SEAKĮ) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuotai praktikai.

Atsiliepimas

1.5. Atsakovas, gavęs ieškovo 2020 m. rugpjūčio 13 d. pranešimą apie eismo įvykį, neįvykdė pareigos, nurodytos TPVCAPDĮ 15 straipsnio 2 dalyje, kadangi nustatytu terminu (per tris darbo dienas) neapžiūrėjo vilkiko, nebuvo surašytas transporto priemonės apžiūros aktas, kuriame būtų užfiksuoti vilkiko sugadinimai, nurodyta, kas turi būti keičiama, bei kokie remonto darbai turi būti atlikti, jų kaina. Ieškovas savo iniciatyva kreipėsi į UAB „Asistavita“, atestuotą transporto priemonių turto vertintoją – E. B., kuris parengė bei pateikė 2020 m. spalio 28 d. transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. KK202502, nurodydamas, jog vilkiko atkuriamoji vertė, be PVM, yra 930 Eur.

2. Atsakovas pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad:

2.1. Įvykis nepripažintas draudžiamuoju žalos bylos administravimo metu nustačius, jog įvykis įvyko ir vilkikas buvo apgadintas traktorių naudojant ne kaip transporto priemonę, bet kaip darbo mašiną, t. y. vilkikas buvo apgadintas ne dėl traktoriaus valdytojo kaltų veiksmų dalyvaujant eisme, o traktoriui darbo metu javų lauke užkliudžius ir apgadinus vilkiko kuro baką. Įvykio žalos bylos administravimo metu vilkiko vairuotojas V. K. paaiškino, kad jis krovėsi, o traktorius, važiuodamas atbuline eiga, kliudė kuro baką ir jį pramušė. Įvykio žalos bylos administravimo metu gautuose traktoriaus draudėjos K. D. paaiškinimuose nurodyta, kad traktorių vairavo jos sutuoktinis, nurodomos įvykio aplinkybės – dirbant žemės ūkio lauke ir važiuojant atbuline eiga nebuvo laiku pastebėtas atvažiuojantis sunkvežimis. Pateikti paaiškinimai pagrindžia išvadą, kad 2020 m. rugpjūčio 11 d. įvykio metu traktorius iš esmės veikė kaip darbo mašina.

2.2. Transporto priemonės naudojimas kaip darbo mašinos nepatenka į transporto priemonių eismo sąvoką, todėl įvykis negali būti pripažintas draudžiamuoju įvykiu TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalies prasme. Eismo įvykio deklaracijos užpildymas nereiškia, kad įvyko eismo įvykis, kaip jis vertinamas TPVCAPDĮ prasme.

2.3. Ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių tai, jog 2020 m. rugpjūčio 11 d. įvykis įvyko kitomis nei draudiko nustatytomis aplinkybėmis ir/ar kad traktorius įvykio metu nebuvo naudojamas kaip darbo mašina. Kadangi įvykis nepripažintas draudžiamuoju, nėra pagrindo priteisti ieškovo reikalaujamą 930 Eur draudimo išmoką, taip pat ir išlaidų, patirtų dėl turto vertinimo ir bylinėjimosi išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino: 1) pripažino 2020 m. rugpjūčio 11 d. įvykį tarp vilkiko, markė IVECO, modelis STRALIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir traktoriaus, markė NEW HOLLAND, modelis T5.115, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudžiamuoju eismo įvykiu; 2) priteisė ieškovei UAB „Justega“ iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje 930 Eur draudimo išmokos, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (930 Eur), skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidas; 3) grąžino ieškovei 3 Eur permokėto žyminio mokesčio.

4. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-44-1075/2018, kurioje apibendrinus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, konstatuota, kad praktika kryptingai formuojama ta linkme, jog sprendžiant, ar įvykis kvalifikuotinas kaip transporto priemonių eismo įvykis, kuriam gali būti taikoma privalomojo draudimo apsauga, esminę reikšmę turi ne vieta, kurioje įvykis įvyksta, bet funkcija, pagal kurią transporto priemonė tuo metu yra naudojama; jeigu transporto priemonės naudojimas atitinka įprastą jos funkciją – tai apima eismo keliais atvejus, tačiau jais neapsiriboja. Taip pat pažymėjo, jog tais atvejais, kai transporto priemonės (pavyzdžiui, traktoriai), be to, kad yra naudojamos kaip transporto priemonės, tam tikromis aplinkybėmis dar gali būti naudojamos kaip darbo mašinos, svarbu nustatyti, ar tuo momentu, kai įvyko įvykis, su kuriuo susijusi ši transporto priemonė, ta transporto priemonė iš esmės buvo naudojama kaip transporto priemonė (tokiu atveju šis naudojimas patenka į „transporto priemonių [eismo]“ sąvoką) ar kaip darbo mašina (tokiu atveju šis naudojimas į tą sąvoką nepatenka).

5. Spręsdamas dėl ginčo įvykio aplinkybių teismas rėmėsi UAB „Regvalda“ vilkiko vairuotojo V. K. paaiškinimais, traktoriaus savininkės K. D. paaiškinimais, vairuotojų užpildytos eismo įvykio deklaracijos duomenimis ir nustatė, jog prieš įvykstant susidūrimui traktorius važiavo atbuline eiga. Pažymėjo, kad nors tokios aplinkybės neneigė atsakovas, tačiau jis neįrodė, kad tuo momentu, kai įvyko susidūrimas, traktorius atliko technologinį darbo veiksmą (krovimo, kėlimo, kasimo ar kitokį darbo veiksmą), dėl kurio buvo padaryta žala vilkiko kuro bakui. Remdamasis traktoriaus valdytojos pateiktais paaiškinimais konstatavo, jog prieš įvykstant eismo įvykiui, traktoriaus naudojimas atitiko jo įprastą funkciją, kadangi atliktas važiavimo atbuline eiga manevras.

6. Remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais teismas taip pat konstatavo, kad draudikas, atsisakydamas išmokėti draudimo išmoką, jau turi būti patikrinęs visą jam prieinamą informaciją ir padaręs tvirtą išvadą dėl draudžiamojo įvykio nebuvimo. Vertino, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, jog eismo įvykio metu traktorius atliko technologinį darbo veiksmą, sukėlusį žalą ieškovo turtui, o būtent, kad susidūrimo metu traktorius kėlė ar krovė šieno presus. Pažymėjo, kad siekdamas pagrįsti traktoriaus atliekamą technologinį darbo veiksmą įvykio metu atsakovas rėmėsi duomenimis apie įprastinę transporto priemonės funkciją atliekančios transporto priemonės naudojimą.

7. Pažymėjo, kad transporto priemonės, kuri gali būti naudojama, kaip darbo mašina, technologinio darbo veiksmo sukelta žala galėtų būti pripažinta nedraudžiamuoju įvykiu tik tuo atveju, jei šią žalą lėmė vien tik technologinio darbo veiksmo atlikimas (krovimo, kasimo ar kitų darbų sąlygota žala), nepaisant šių veiksmų atlikimo metu darbo mašinos, kaip transporto priemonės, naudojimo (pvz., judėjimo krovimo, kasimo ar kitų darbų atlikimo metu). Vertino, kad tuo atveju, jei žala nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir/ar jo turtui padaroma dėl transporto priemonės valdytojo, nesilaikant saugų eismą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, technologinio darbo veiksmo metu atliekamų įprastinių transporto priemonės valdymo (naudojimo, vairavimo) veiksmų (pvz., važiavimo ar kitų manevrų atlikimo), transporto priemonės, kuri naudojama, kaip darbo mašina, valdytojo veiksmais padarytai žalai TPVCAPD sutartimi teikiama draudimo apsauga yra taikoma.

Žemesnės instancijos teismas

8. Pažymėjo, kad pateikti įrodymai nesuteikia pagrindo konstatuoti įvykusio įvykio dėl to, jog traktorius vykdė technologinį darbo veiksmą, sukėlusį žalą ieškovo vilkikui, o ne atliko savo, kaip vežimo priemonės, funkciją (judėjimo atgal, važiavimo). Remdamasis pateiktais įrodymais ir šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais, padarė išvadą, kad žalą ieškovui nuosavybės teise priklausančiam vilkikui lėmė ne traktoriaus krovimo darbų atlikimas, o šio traktoriaus nesaugus važiavimas atbuline eiga. Teismo vertinimu, tuo momentu, kai įvyko transporto priemonių susidūrimas, traktoriaus naudojimas atitiko įprastą transporto priemonės naudojimo, kaip vežimo priemonės, sampratą, todėl šis naudojimas patenka į sąvoką „transporto priemonių eismas“, o eismo įvykis atitinka TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimo išmokos mokėjimo sąlygas ir eismo įvykis pripažįstamas draudžiamuoju.

9. Teismas laikė, jog ieškovės prašomą priteisti 930 Eur dydžio draudimo išmoką pagrindžia UAB „Asistavita“ atestuoto transporto priemonių turto vertintojo – E. B. 2020 m. spalio 28 d. transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. KK202502. Pažymėjo, kad atsakovas nepaneigė turto vertinimo ataskaitoje nurodytos vilkiko atkuriamosios vertės, neginčijo nustatyto vertės dydžio, o byloje nėra įrodymų, jog atsakovas, gavęs eismo įvykio deklaraciją, būtų apžiūrėjęs vilkiką ir surašęs transporto priemonės apžiūros aktą. Todėl vadovaudamasis pateikta ataskaita priteisė iš atsakovo 930 Eur draudimo išmoką.

10. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei priteisė iš atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (930 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šalies argumentai

11. Ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo 1 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, susidedančias iš 21 Eur žyminio mokesčio, 181,50 Eur turto vertinimo ataskaitos parengimo išlaidų ir 1 100 Eur atstovavimo išlaidų pripažino pagrįstomis.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12. Apeliantas (atsakovas) pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinio netenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

12.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos dėl transporto priemonės kaip darbo mašinos naudojimo įvykio metu ir tokio įvykio vertinimo TPVCAPDĮ prasme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-01-10 nutartyje, priimtoje civ. byloje Nr. 3K-3-44-1075/2018, apibendrino Teisingumo Teismo formuojamą praktiką, kas laikytina transporto priemonių eismu ir nurodė, jog tais atvejais, kai transporto priemonės (pavyzdžiui, traktoriai), be to, kad yra naudojamos kaip transporto priemonės, tam tikromis aplinkybėmis dar gali būti naudojamos kaip darbo mašinos, svarbu nustatyti, ar tuo momentu, kai įvyko įvykis, su kuriuo susijusi ši transporto priemonė, ta transporto priemonė iš esmės buvo naudojama kaip transporto priemonė (tokiu atveju šis naudojimas patenka į „transporto priemonių [eismo]“ sąvoką) ar kaip darbo mašina (tokiu atveju šis naudojimas i tą sąvoką nepatenka).

12.2. Byloje pateikti faktines aplinkybes pagrindžiantys įrodymai, jog traktorius 2020 m. rugpjūčio 11 d. iš esmės veikė kaip darbo mašina. Vilkiko vairuotojas V. K. paaiškinimuose nurodė, jog „krovėsi kitkas traktorius važiuodamas atbuline eiga kliudė kuro baką ir pramušė <...>“; traktoriaus draudėja K. D. paaiškinimuose nurodė, jog „<...> Dirbant žemės ūkio lauke ir važiuojant atbuline eiga nebuvo laiku pastebėtas atvažiuojantis sunkvežimis <...>“; ieškovė procesiniuose dokumentuose taip pat nurodė, jog traktorius, kraudamas į vilkiko puspriekabę šieno presus, važiuodamas atbuline eiga kliudė vilkiko keleivio pusės kuro baką. Taigi priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, nurodęs, jog tik tuo atveju, jei žalą lėmė vien tik technologinio darbo veiksmo atlikimas lemia įvykio pripažinimą nedraudžiamuoju TPVCAPDĮ prasme, transporto priemonės naudojimas iš esmės kaip darbo mašinos nepatenka į transporto priemonių eismo sąvoką ir įvykis negali būti pripažintas draudžiamuoju įvykiu.

12.3. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog įvykis įvyko kitomis nei atsakovo nustatytomis aplinkybėmis ir/ar traktorius įvykio metu iš esmės nebuvo naudojamas kaip darbo mašina. Eismo įvykio deklaracijos užpildymas nereiškia, jog įvyko eismo įvykis kaip jis vertinamas TPVCAPDĮ prasme, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką eismo įvykio deklaracijos paskirtis yra fiksuoti šalių sutartas įvykio faktines aplinkybes.

Atsiliepimas

13. Ieškovas atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius nesutikimo argumentus:

13.1. Prieš įvykstant eismo įvykiui ir įvykio metu traktoriaus naudojimas atitiko jo įprastą funkciją (važiavimas) ir buvo naudojamas pagal savo pagrindinę paskirtį (važiuoti). Traktoriaus ir vilkiko susidūrimas įvyko tuomet, kai traktoriaus vairuotojas atliko važiavimo atbuline eiga manevrą, o ne technologinį veiksmą traktoriui stovint vienoje vietoje, pvz., kasimą, krovimą.

13.2. Tai, kad traktoriaus vairuotojas, prieš įvykstant įvykiui važiavo atbuline eiga ir, nesilaikydamas saugų eismą reglamentuojančių teisės aktų, atsitrenkė į vilkiko keleivio pusės kuro baką, pagrindžia ieškovės, UAB „Regvalda“ vilkiko vairuotojo ir traktoriaus vairuotojo nuoseklūs ir vieni kitiems neprieštaraujantys paaiškinimai apie įvykio aplinkybes. Tokią aplinkybę pripažino ir atsakovas 2020 m. spalio 15 d. atsakyme į ieškovės pretenziją, jos neginčijo viso proceso metu.

13.3. Priešingai nei teigia atsakovas, aplinkybė, jog traktorius prieš atsitinkant įvykiui krovė į vilkiko puspriekabę šieno presus, nereiškia, jog įvykis atsitiko būtent šieno presų krovimo momentu, t. y. traktoriui stovint ir paimant šieno presus nuo lauko arba juos įkeliant į vilkiko puspriekabę (atliekant kokį nors technologinį veiksmą).

13.4. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad įvykio nutikimo metu traktorius atliko technologinį darbo veiksmą, dėl kurio buvo padaryta žala vilkikui. Atsakovo argumentas, jog įvykio metu dalyvavęs traktorius buvo naudojamas kaip darbo priemonė, o ne transporto priemonė, prieštarauja teisiniam reglamentavimui ir kasacinio teismo praktikai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

16. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

17. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo įvykis pripažintas draudžiamuoju, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo.

18. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas reguliuojamas TPVCAPDĮ ir šio įstatymo įgyvendinamais teisės aktais (Taisyklėmis ir kt.). Draudžiamojo įvykio sąvoka įtvirtinta TPVCAPDĮ 2 straipsnio 2 punkte. Draudžiamasis eismo įvykis apibrėžiamas kaip eismo įvykis, kuriam įvykus, pagal TPVCAPDĮ turi būti išmokama išmoka. Draudimo išmoka nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė (TPVCAPDĮ 3 straipsnio 1 dalis).

19. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso vilkikas IVECO, modelis STRALIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris sutartinių santykių pagrindu 2020 m. rugpjūčio 6 d. ir vėliau buvo perleistas UAB „Regvalda“. UAB „Regvalda“, kaip laikina vilkiko valdytoja, su atsakovu sudarė 2020 m. rugpjūčio 6 d. TPVCAPD sutartį Nr. E200496647 dėl vilkiko valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Žemės sklype (javų lauke), esančiame adresu (duomenys neskelbtini)., 2020 m. rugpjūčio 11 d. vairuotojas E. D., vairuodamas traktorių NEW HOLLAND, modelis T5.115, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), krovė šieno presus į UAB „Regvalda“ darbuotojo (vairuotojo) V. K. vairuojamą vilkiką ir puspriekabę KRONE, modelis SDP, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas atbuline eiga, kliudė vilkiko keleivio pusės kuro baką, jį apgadindamas. Nustatyta, jog vilkiko ir traktoriaus vairuotojai užpildė 2020 m. rugpjūčio 11 d. deklaraciją, UAB „Regvalda“ 2020 m. rugpjūčio 13 d. užregistravo eismo įvykį, tačiau atsakovė priimtu 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimu byloje Nr. AJA/20/007019, eismo įvykį pripažino nedraudžiamuoju. Ieškovė atsakovui pateikė 2020 m. rugsėjo 28 d. pretenziją, kuri taip pat nebuvo tenkinta.

20. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, įrodinėdamas, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes bei jas pagrindžiančius rašytinius įrodymus, dėl ko nepagrįstai pripažino įvykusį eismo įvykį draudžiamuoju. Taigi byloje iš esmės kilęs klausimas dėl 2020 m. rugpjūčio 11 d. įvykusio eismo įvykio faktinių aplinkybių vertinimo, t. y. ar susidūrimo metu traktorius atliko technologinį darbo veiksmą (krovimo, kėlimo, kasimo ar kitokį darbo veiksmą), dėl kurio buvo padaryta žala vilkiko kuro bakui, ar važiavimo atbuline eiga manevro metu nebuvo naudojamas kaip darbo mašina ir naudojimas atitiko jo įprastą funkciją.

21. Tiek šalys, tiek pirmosios instancijos teismas, spręsdami ginčo situaciją ir vertindami, ar eismo įvykis laikytinas draudžiamuoju, nes patenka į „transporto priemonių eismo“ sąvoką, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-44-1075/2018 ir joje pateikta apibendrinta Teisingumo Teismo formuojama praktika, kas laikytina eismo įvykiu. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, kad praktika kryptingai formuojama ta linkme, jog sprendžiant, ar įvykis kvalifikuotinas kaip transporto priemonių eismo įvykis, kuriam gali būti taikoma privalomojo draudimo apsauga, esminę reikšmę turi ne vieta, kurioje įvykis įvyksta, bet funkcija, pagal kurią transporto priemonė tuo metu yra naudojama. Taip pat Kasacinis teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, kad pagal Teisingumo Teismo pateiktus išaiškinimus į privalomojo draudimo sritį patenka ne tik kelių eismo situacijos, t. y. eismas viešuosiuose keliuose, tačiau bet koks transporto priemonės naudojimas, kuris atitinka įprastą šios transporto priemonės funkciją. Atkreipė dėmesį į tai, kad tais atvejais, kai transporto priemonės (pavyzdžiui, traktoriai), be to, kad yra naudojamos kaip transporto priemonės, tam tikromis aplinkybėmis dar gali būti naudojamos kaip darbo mašinos, svarbu nustatyti, ar tuo momentu, kai įvyko įvykis, su kuriuo susijusi ši transporto priemonė, ta transporto priemonė iš esmės buvo naudojama kaip transporto priemonė (tokiu atveju šis naudojimas patenka į „transporto priemonių [eismo]“ sąvoką) ar kaip darbo mašina (tokiu atveju šis naudojimas į tą sąvoką nepatenka).

22. Iš skundžiamo sprendimo motyvų matyti, jog pirmosios instancijos teismas vertindamas eismo įvykio aplinkybes, turinčias reikšmės faktinės situacijos įvertinimui, t. y. kokį veiksmą atliko traktorius įvykstant susidūrimui, rėmėsi vilkiko vairuotojo V. K. ir traktoriaus draudėjos K. D. paaiškinimais ir sprendė, jog traktorius atliko įprastą transporto priemonės naudojimo, kaip vežimo priemonės, sampratą. Iš byloje pateikto vilkiko vairuotojo V. K. paaiškinimų apie įvykio aplinkybes nustatyta, jog „krovėsi kitkas traktorius važiuodamas atbuline eiga kliudė kuro baką ir pramušė. <...>“. Traktoriaus draudėja K. D. paaiškinimuose nurodė, jog „<...> Dirbant žemės ūkio lauke ir važiuojant atbuline eiga nebuvo laiku pastebėtas atvažiuojantis sunkvežimis. Judant abiem transporto priemonėm, traktoriaus vairuotojui nepakako stabdymo laiko ir buvo lengvai atsitrenkta su traktoriaus gale pakabintu betoniniu svoriu į sunkvežimio dešiniame šone esantį kuro baką, kuris nuo smūgio prakiuro.“.

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi kasacinio teismo praktiką, byloje esančius vilkiko vairuotojo V. K. ir traktoriaus draudėjos K. D. paaiškinimus, nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog traktoriaus naudojimas eismo įvykio metu atitiko jo įprastą funkciją, dėl ko įvykęs eismo įvykis pripažintinas draudžiamuoju. Byloje ginčo nėra, jog traktorius atliko darbo funkciją – krovė kitkas, taip pat ginčo dėl to nėra, jog važiuodamas atbuline eiga kliudė vilkiko kuro baką. Iš traktoriaus valdytojos paaiškinimų vienareikšmiškai negalima daryti neginčijamos išvados, jog transporto priemonių judėjimas neįvyko technologinio darbo metu, juolab kad, transporto priemonėmis buvo dirbama žemės ūkio lauke. Priešingai nei vertino apylinkės teismas, vilkiko vairuotojas paaiškindamas eismo įvykio aplinkybes aiškiai nurodė, jog būtent darbo metu – kraudamasis kitkas traktorius važiuodamas atbuline eiga kliudė kuro baką, kuris prakiuro. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, jog pagal bylos faktines aplinkybes transporto priemonių judėjimas, dirbant žemės ūkio lauke kraunant kitkas, reikalingas technologiniam procesui, dėl ko, kaip teisingai nurodė apeliantas, traktorius iš esmės veikė kaip darbo mašina. Todėl, remiantis kasacinio teismo praktika bei faktinėmis bylos aplinkybėmis, nėra pagrindo eismo įvykio pripažinti draudžiamuoju pagal TVPCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalį.

Dėl procesinės bylos baigties

24. Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau argumentais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai pripažino įvykį draudžiamuoju. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, jog šioje dalyje skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas apeliacinio skundo argumentais ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys netenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

25. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

26. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra panaikinamas, sprendžia, jog yra pagrindas pakeisti ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

27. Pagal pateiktus duomenis apeliantas pirmosios instancijos teisme patyrė iš viso 700 Eur bylinėjimosi išlaidų (detalizacija pateikta 2021 m. kovo 5 d. pirmosios instancijos teisme). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, už konkrečias teisines paslaugas nustatytų rekomenduojamų maksimalių dydžių ir apeliantui priteisiamos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

28. Apeliacinės instancijos teisme apeliantas sumokėjo 21 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Duomenų apie kitas bylinėjimosi išlaidas atsakovas nepateikė. Patenkinus apeliacinį skundą, atsakovo sumokėtas žyminis mokestis priteistinas iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

29. Taigi, atsakovui iš ieškovės iš viso priteistina 721 Eur šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų (sprendimo 26 ir 28 punktai).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti apelianto (atsakovo) apeliacinį skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovės ieškinys atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Justega“ ieškinio atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju netenkinti.

Palikti nepakeistą sprendimo dalį dėl 3 Eur permokėto žyminio mokesčio grąžinimo.

Priteisti atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Justega“ 721 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Loreta BujokaitėJūra Marija StrumskienėEglė Surgailienė