- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-08
- Bylos Nr.
- TA-935-442/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01062-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Romanas Klišauskas (pirm.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- S. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė atstovaujama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Marijampolės pataisos namai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Marijampolės pataisos namai), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas, Departamentas), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, jog Kalėjimų departamento direktorius 2019 m. rugpjūčio 14 d. priėmė nutarimą Nr. NN-972 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo nutarė perkelti nuteistąjį S. Š. iš Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) į Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) Kybartų sektorių toliau atlikti bausmės. Kalėjimų departamentas pareiškėjo perkėlimą motyvavo tuo, jog Vilniaus PN nėra užtikrinta jo priežiūra ir saugumas. Pareiškėjo teigimu, perkėlimas į kitą bausmės atlikimo įstaigą pablogino jo socialinius ryšius su artimaisiais, t. y. mama yra (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), todėl aplankyti pareiškėją Marijampolės PN Kybartų sektoriuje sudėtinga dėl atstumo, prastos sveikatos ir pan. Taip pat Marijampolės PN Kybartų sektoriuje ribojamas skambučių laikas, todėl sudėtinga susisiekti su artimaisiais. Be to, dėl šių nepatogumų išsiskyrė su sugyventine, su kuria planavo tuoktis. Marijampolės PN neužtikrina tinkamo saugumo, dėl rakinamų būrių ribojamas laisvas judėjimas; į dušą tenka eiti per lauką. Taip pat pažeidžiamas privatumas, nes duryse įrengti langai, kurie nėra uždengti ir pro kuriuos nuteistuosius visą parą bet kas gali stebėti. Toks jo perkėlimas yra neteisėtas, kadangi pablogintos bausmės atlikimo sąlygos ir dėl to patyrė įvairius dvasinių išgyvenimus – depresiją, sveikatos pablogėjimą ir pan. Būtent dėl perkėlimo ir jo sukeltų pasekmių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 5 000 Eur suma. Skundžiamas Nutarimas jau yra įvykdytas, todėl jo naikinti nebėra prasmės, tačiau pats perkėlimas yra neteisėtas, bloginantis jo padėtį, todėl prašė teismo išnagrinėti, ar jis neprieštarauja teisės aktams.
Atsiliepimas
3. Atsakovo atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad skundžiamo Nutarimo apskundimo terminas jau yra pasibaigęs, todėl laikoma, jog jis yra galiojantis ir teisėtas. Pažymėjo, kad pareiškėjas į Departamentą dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar saugumo reikalavimų nesikreipė. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, kurie leistų konstatuoti jo patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme. Be to, pareiškėjas nepagrindė ir prašomos priteisti žalos dydžio, nepateikė rašytinių įrodymų, kuo grindžia prašomos sumos apskaičiavimą, skunde pateikė iš esmės tik deklaratyvius teiginius, kurie neturi būti laikomi kaip pagrindžiantys turtinį reikalavimą. Kalėjimų departamentas Nutarimą dėl perkėlimo priėmė teisėtai, laikydamasis galiojančių teisės aktų, tad šiuo atveju nėra nei vienos viešosios civilinės atsakomybės sąlygos, leidžiančios priteisti neturtinę žalą.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė kad Marijampolės PN Kybartų sektoriuje dušo patalpos įrengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai yra tikrinę Kybartų sektorių, įskaitant ir dušo patalpas, ir pažeidimų nenustatė. Pareiškėjui užtikrinamos visos teisės bendrauti su artimaisiais; jis gali rašyti ir gauti neribotą kiekį laiškų, pagal nustatytą tvarką paskambinti taksofonu, naudotis vaizdo telefonijos paslaugomis bei lankytis pagal nustatytą tvarką skiriamuose pasimatymuose. Marijampolės PN teigimu, nuteistųjų užrakinimas būriuose nepažeidžia pareiškėjo teisių ir negali jam sukelti neigiamų pasekmių, kadangi tai atliekama vadovaujantis teisės aktais. Taip pat langai Marijampolės PN gyvenamuosiuose kambariuose įrengti vadovaujantis teisės normomis, todėl nėra pagrindo teigti, jog dėl netinkamų langų pareiškėjas patyrė žalą. Pažymėjo, kad kambarių duryse įrengti stebėjimo langeliai negali būti uždengti dėl pareigūnų saugumo užtikrinimo. Skundui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos laikymo sąlygos, nesukeliančios neigiamų pasekmių, todėl negali egzistuoti valstybės civilinės atsakomybės sąlygos CK 6.271 straipsnio prasme. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių, o neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos nėra pagrindo žalai atlyginti.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
8. Teismas pažymėjo, jog ginčas byloje kilo dėl pareiškėjui 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinė žala kildinama iš Kalėjimų departamento Nutarimo, kuriuo jis, kaip nuteistasis, perkeltas iš Vilniaus PN į Marijampolės PN toliau atlikti bausmės.
9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsniu ir Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 (Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. V-275 redakcija) (toliau – ir Aprašas), 3.2 papunkčiu, taip pat Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. V-278 „Dėl priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingesnę nuteistųjų priežiūrą ir saugumą, perkeliant juos į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas, plano patvirtinimo“ 3-ame punkte įtvirtinta priemone, buvo perkeltas iš Vilniaus pataisos namų į Marijampolės pataisos namus (Kybartų sektorių) toliau atlikti bausmės. Pareiškėjas teigė, kad dėl tokio perkėlimo jam kilo nepatogumų, buvo apsunkintas bendravimas su artimaisiais, pabloginta jo padėtis, dėl to patyrė neturtinę žalą.
10. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina būtent iš jo perkėlimo iš Vilniaus PN į Marijampolės PN (Kybartų sektorių) toliau atlikti bausmės, t. y. iš minėto Nutarimo. Pareiškėjas realiai nekelia klausimo dėl jo netinkamų laikymo sąlygų Marijampolės PN (Kybartų sektoriuje) ir dėl to atsiradusios žalos. Teismas taip pat pabrėžė, kad, nors pareiškėjas neginčija Nutarimo, tačiau tai nėra kliūtis, pareiškėjui suformulavus reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, vertinti, ar pareiškėjo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą buvo teisėtas, o nustačius atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus – vertinti, ar yra pagrindas priteisti neturtinę žalą.
11. Teismas, vertindamas atsakovo veiksmų, t. y. perkeliant pareiškėją iš vienos pataisos įstaigos į kitą toliau atlikti bausmės, teisėtumą ir pagrįstumą, vadovavosi BVK (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) 69 straipsnio 1, 5 dalimis, Aprašo 3.2 papunkčiu, 4, 5, 12 punktais. Atsižvelgdamas į minėtą teisinį reguliavimą, teismas nusprendė, kad Kalėjimų departamento administracinis aktas perkelti nuteistąjį arba neperkelti jo iš vienos pataisos įstaigos į kitą toliau atlikti bausmės turi būti motyvuotas, jame turi būti nurodyta, kokios konkrečiai nustatytos aplinkybės lėmė išvadą, jog yra (nėra) konkretus įstatymo pagrindas, leidžiantis nuteistąjį perkelti į kitą pataisos įstaigą toliau atlikti bausmės. Teismas nustatė, kad Nutarime tik lakoniškai nurodyta, jog pareiškėjas perkeliamas iš Vilniaus PN į Marijampolės PN, vadovaujantis, be kita ko, Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. V-278 „Dėl priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingesnę nuteistųjų priežiūrą ir saugumą, perkeliant juos į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas, plano patvirtinimo“ 3-ame punkte nustatyta priemone. Minėtu įsakymu patvirtintame Priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingesnę nuteistųjų priežiūrą ir saugumą, perkeliant juos į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas, plano 3 punkte nurodomas priemonės pavadinimas – organizuoti 250 nuteistųjų, atliekančių bausmę Vilniaus PN, perkėlimą į Marijampolės PN (Kybartuose). Teismas padarė išvadą, kad iš Nutarimo ir jame nurodytos priemonės galima tik suprasti, jog pareiškėjas galbūt perkeltas į kitą pataisos įstaigą toliau atlikti bausmės, siekiant užtikrinti veiksmingesnę jo priežiūrą ir saugumą (BVK 69 str. 1 d.), tačiau šis teisinis pagrindas tiksliai nenurodytas. Juolab, visiškai neaišku, kokios buvo atsiradusios faktinės aplinkybės, kurios leido padaryti išvadą, jog pareiškėjo priežiūra ir saugumas Vilniaus PN yra neveiksmingas, tad buvo būtina jį perkelti į kitą pataisos įstaigą. Kalėjimų departamento atstovė teismo posėdyje taip pat negalėjo aiškiai nurodyti, kokios buvo konkrečios aplinkybės, kurios lėmė pareiškėjo perkėlimą iš vienos pataisos įstaigos į kitą; atstovas tik samprotavo, kad galbūt Vilniaus PN trūko vietų. Teismas nusprendė, kad vien tai, jog nurodomas perkėlimo pagrindas – siekiant užtikrinti veiksmingesnę nuteistųjų priežiūrą ir saugumą, tačiau neatskleidžiamas šio pagrindo turinys, nedaro atsakovo atstovo atliktų veiksmų, t. y. perkėlimo pareiškėjo į kitą pataisos įstaigą toliau atlikti bausmės, teisėtais.
12. Teismas priėjo prie išvados, kad Nutarime nurodyti iš esmės tik bendro pobūdžio, neišsamūs ir nedetalizuoti motyvai, susiję su pareiškėjo perkėlimu, t. y. nurodyti tik teisės aktai, kuriais rėmėsi Kalėjimų departamentas, be to, net nenurodant konkretaus teisinio pagrindo (straipsnio dalies); Nutarime nenurodytos konkrečios aplinkybės, lėmusios pareiškėjo perkėlimą iš Vilniaus PN į Marijampolės PN (Kybartų sektorių). Nei Nutarime, nei kituose teismui pateiktuose dokumentuose, niekaip neatskleidžiama būtinybė perkelti pareiškėją į kitą pataisos įstaigą, kadangi iš Nutarimo (ir pateikto plano) nėra aišku, kodėl veiksminga pareiškėjo priežiūra ir saugumas negalėjo būti toliau užtikrinami Vilniaus PN. Be to, pareiškėjui taip pat nėra aiškios jo perkėlimo priežastys. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas nurodė, kad, atsakovo atstovui nenurodžius ir nepagrindus konkrečių pareiškėjo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą aplinkybių, t. y. neatskleidus siekio užtikrinti veiksmingesnę pareiškėjo priežiūrą ir saugumą, nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog atsakovo atstovo veiksmai buvo teisėti. Teismas atsakovo atstovo veiksmus, kuriais jis pareiškėją perkėlė iš Vilniaus PN į Marijampolės PN toliau atlikti bausmės, pripažino neteisėtais.
13. Teismas pažymėjo, kad dėl pareiškėjo specifinio statuso, t. y. nuteistojo, jam bet kokiu atveju yra taikomi teisių ribojimai, taip pat ir bendrauti su artimaisiais. Pareiškėjas su savo artimaisiais gali bendrauti telefonu. Priešingai, nei jis teigė, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad jam būtų trukdoma telefonu nustatyta tvarka bendrauti su artimaisiais. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo motinai iš tiesų nebūtų galimybių aplankyti jį Marijampolės PN; vien tai, kad pareiškėjo motina yra (duomenys neskelbtini),, neleidžia padaryti išvados, jog ji realiai neturi finansinių ir kitų galimybių aplankyti pareiškėją pataisos namuose. Be to, neaišku, kiek kartų pareiškėjo motina aplankė jį Vilniaus PN, kai jis ten atliko bausmę. Pareiškėjas taip pat tik abstrakčiai nurodė, kad turėjo sugyventinę, su kuria nutrūko ryšiai, tačiau nenurodė jos vardo ir pavardės, be to, visiškai neaišku, ar tie ryšiai nutrūko dėl atstumo, ar dėl kitų priežasčių, pvz., kad pareiškėjas yra nuteistas dėl ypač sunkaus tyčinio nusikaltimo ir pan. Teismas pastebėjo ir tai, kad pareiškėjas nustatyta tvarka ir terminu neginčijo Nutarimo dėl jo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą bei nesiekė būti sugrąžintas į Vilniaus PN; tačiau kreipėsi į teismą tik su reikalavimu atlyginti neturtinę žalą. Tai taip pat rodo, kad jam yra svarbiau finansinė pusė, o ne santykiai su artimais asmenimis.
14. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, jog saugumas Marijampolės PN (Kybartuose) yra akivaizdžiai blogesnis nei Vilniaus PN, tačiau šiam teiginiui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Vien tai, kad į dušą tenka eiti per lauką, neįrodo, jog yra reali grėsmė jo saugumui ir sveikatai. Pareiškėjas abstrakčiai nurodė ir kitas neigiamas sąlygas Marijampolės PN, tačiau teismas akcentavo, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra pareiškėjo netinkamos laikymo sąlygos Marijampolės PN ir dėl to kilusios neturtinės žalos atlyginimas. Pareiškėjas su reikalavimu dėl jo netinkamų laikymo sąlygų Marijampolės PN turi teisę atskirai kreiptis į teismą ir reikalauti neturtinės žalos atlyginimo arba gali kreiptis į pataisos įstaigos administraciją, kad šios sąlygos būtų pagerintos ir pan. Šioje byloje pareiškėjo nurodomos, jo teigimu, blogos laikymo sąlygos Marijampolės PN nėra susijusios su atsakovo atstovo nustatytais neteisėtais veiksmais. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovo atstovo veiksmai, t. y. jį iš Vilniaus PN perkeliant į Marijampolės PN toliau atlikti bausmės, jam sukėlė fizinį skausmą, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ar realiai bendravimo galimybių sumažėjimą. Tariami padarytos neturtinės (moralinės) žalos faktai nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais. Pareiškėjas neįrodė ir tinkamai nedetalizavo, kokia žala jam kilo būtent dėl perkėlimo į kitą įstaigą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad neteisėti Kalėjimo departamento veiksmai iš tiesų lėmė realų pareiškėjo teisių pažeidimą ar sveikatos pablogėjimą (jokie medicininiai dokumentai, patvirtinantys diagnozę, sveikatos pablogėjimą ir pan., nepateikti).
15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos ir priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, pareiškėjo motyvai yra abstraktūs, bendro pobūdžio ir nedetalizuoti bei nepateikti jokie įrodymai, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti prašomą neturtinės žalos atlyginimą.
III.
16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 12 d. sprendimą, patenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė proceso teisės normas. Teismas nustatė neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus perkeliant pareiškėją iš Vilniaus PN į Marijampolės PN, tačiau vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimą. Teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsnių reikalavimų, teismų praktikos, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kurios įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtina bendrąja įrodymų vertinimo taisykle. Kalėjimų departamentas neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas pakankamai įrodytas.
Atsiliepimas
18. Atsakovo atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti.
19. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino, laikydamasis įstatymo nuostatų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Tai, kad skundžiamas teismo sprendimas netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo jo panaikinti, nes pareiškėjas nepateikė jokių faktinių įrodymų, leidžiančių teigti, jog teismo sprendimas yra negaliojantis ir turi būti naikintinas. Teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialiosios teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Marijampolės PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
21. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino laikydamasis įstatymo nuostatų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Marijampolės PN sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, todėl plačiau dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių nepasisako.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau jokių šį prašymą pagrindžiančių aplinkybių nenurodo. Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma. Įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija apelianto prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina.
23. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš Kalėjimų departamento 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo Nr. NN-972 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“, kuriuo pareiškėjas buvo perkeltas iš Vilniaus PN į Marijampolės PN tęsti bausmės atlikimą, bei iš to, kad Marijampolės PN kalinimo sąlygos buvo pablogintos, atlyginimo.
24. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl perkėlimo, netinkamų kalinimo sąlygų, patirtos neturtinės žalos, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, pripažinęs Kalėjimų departamento veiksmus neteisėtais (nenurodant ir nepagrindžiant konkrečių pareiškėjo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą aplinkybių), tačiau priėjęs prie išvados, kad pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos ir priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo.
25. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
26. Paminėtina, kad Nutarimą, kuriuo pareiškėjas buvo perkeltas iš Vilniaus PN į Marijampolės PN tęsti bausmės atlikimą, Kalėjimų departamentas priėmė vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsniu, Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 (Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. V-275 redakcija), 3.2 papunkčiu, taip pat Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. V-278 „Dėl priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingesnę nuteistųjų priežiūrą ir saugumą, perkeliant juos į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas, plano patvirtinimo“ 3–ame punkte įtvirtinta priemone.
27. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas teisės aktų nuostatas nagrinėjamos bylos kontekste, prieina prie išvadų, kad pagal Nutarimo priėmimo metu galiojusį teisinį reguliavimą būtinybė apriboti nuteistojo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą buvo pakankamas pagrindas nuteistąjį, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, perkelti atlikti bausmę į kitą pataisos įstaigą, teisę priimti sprendimą dėl nuteistojo perkėlimo turėjo Kalėjimų departamento direktorius, tokio perkėlimo terminas nebuvo ribojamas. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Kalėjimų departamentas nenurodė ir nepagrindė konkrečių pareiškėjo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą aplinkybių. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog pareiškėjas Nutarimo dėl jo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą neginčijo, jis yra galiojantis, Nutarimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjas siekia, jog jam būtų atlyginta neturtinė žala dėl jo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą.
28. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas laikėsi ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjas neįrodė ir tinkamai nedetalizavo, kokia žala jam kilo būtent dėl jo perkėlimo į kitą įstaigą. Tariami padarytos neturtinės (moralinės) žalos faktai nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovo atstovo veiksmai (perkeliant pareiškėją iš Vilniaus PN į Marijampolės PN tęsti bausmės atlikimą) jam sukėlė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ar bendravimo galimybių sumažėjimą. Pareiškėjo nurodytos netinkamos kalinimo sąlygos Marijampolės PN nėra susijusios su atsakovo atstovo nustatytais neteisėtais veiksmais. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia bendro pobūdžio ir deklaratyviais teiginiais, nenurodydamas išsamių ir konkrečių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl žalos atlyginimo motyvų.
29. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą teisės taikymo, teismų praktikos ir įrodymų vertinimo aspektais, nagrinėjamu atveju taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl kalinimo sąlygų Marijampolės PN. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui išaiškino jo teisę teikti skundą dėl Marijampolės PN veiksmų, jeigu, pareiškėjo nuomone, jie yra neteisėti ir nepagrįsti.
30. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo S. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.