- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-12
- Bylos Nr.
- I1-577-860/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01062-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Saulius Jakaitis (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė atstovaujama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Marijampolės pataisos namai
atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovei Rūtai Jakavičiūtei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Š. skundą (patikslintą) atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – Marijampolės pataisos namai, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas S. Š. kreipėsi į teismą su skundu (patikslintu), prašydamas priteisti jam iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nurodo, kad Kalėjimų departamento direktorius 2019 m. rugpjūčio 14 d. priėmė nutarimą Nr. NN-972 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo nutarė perkelti nuteistąjį S. Š. iš Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) į Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) Kybartų sektorių toliau atlikti bausmės. Kalėjimų departamentas pareiškėjo perkėlimą motyvavo tuo, jog Vilniaus PN nėra užtikrinta jo priežiūra ir saugumas. Nurodo, kad perkėlimas į kitą bausmės atlikimo įstaigą pablogino jo socialinius ryšius su artimaisiais, t. y. mama yra neįgali, gyvena (duomenys neskelbtini), todėl aplankyti pareiškėją Marijampolės PN Kybartų sektoriuje sudėtinga dėl atstumo, prastos sveikatos ir pan. Taip pat pažymi, kad Marijampolės PN Kybartų sektoriuje ribojamas skambučių laikas, todėl sudėtinga susisiekti su artimaisiais. Be to, nurodo, kad dėl šių nepatogumų išsiskyrė su sugyventine, su kuria planavo tuoktis. Mano, kad Marijampolės PN neužtikrina tinkamo saugumo, dėl rakinamų būrių ribojamas laisvas judėjimas. Taip pat pažeidžiamas privatumas, nes duryse įrengti langai, kurie nėra uždengti ir pro kuriuos nuteistuosius visą parą bet kas gali stebėti. Mano, kad toks jo perkėlimas yra neteisėtas, kadangi pablogintos bausmės atlikimo sąlygos ir dėl to patyrė įvairius dvasinių išgyvenimų – depresiją, sveikatos pablogėjimą ir pan. Būtent dėl perkėlimo ir jo sukeltų pasekmių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 5 000 Eur suma. Pažymi, kad skundžiamas nutarimas jau yra įvykdytas, todėl jo naikinti nebėra prasmės, tačiau mano, kad pats perkėlimas yra neteisėtas, bloginantis jo padėtį, todėl prašo teismo išnagrinėti, ar jis neprieštarauja teisės aktams.
Atsiliepimas
2. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su skundu (patikslintu) ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad skundžiamo nutarimo apskundimo terminas jau yra pasibaigęs, todėl laikoma, kad jis yra galiojantis ir teisėtas. Pažymi, kad pareiškėjas į Departamentą dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar saugumo reikalavimų nesikreipė. Taip pat pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, kurie leistų konstatuoti jo patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme. Be to, pareiškėjas nepagrindė ir prašomos priteisti žalos dydžio, nepateikė rašytinių įrodymų, kuo grindžia prašomos sumos apskaičiavimą, skunde pateikė iš esmės tik deklaratyvius teiginius, kurie neturi būti laikomi kaip pagrindžiantys turtinį reikalavimą. Mano, kad Kalėjimų departamentas Nutarimą dėl perkėlimo priėmė teisėtai, laikydamasis galiojančių teisės aktų, tad šiuo atveju nėra nė vienos viešosios civilinės atsakomybės sąlygos, leidžiančios priteisti neturtinę žalą.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Marijampolės PN pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su pareiškėjo skundu (patikslintu) nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Marijampolės PN Kybartų sektoriuje dušo patalpos įrengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos specialistai yra tikrinę Kybartų sektorių, įskaitant ir dušo patalpas, ir pažeidimų nenustatė. Pažymi, kad pareiškėjui užtikrinamos visos teisės bendrauti su artimaisiais; jis gali rašyti ir gauti neribotą kiekį laiškų, pagal nustatytą tvarką paskambinti taksofonu, naudotis vaizdo telefonijos paslaugomis bei lankytis pagal nustatytą tvarką skiriamuose pasimatymuose. Teigia, kad nuteistųjų užrakinimas būriuose nepažeidžia pareiškėjo teisių ir negali jam sukelti neigiamų pasekmių, kadangi tai atliekama vadovaujantis teisės aktais. Taip pat nurodo, kad langai Marijampolės PN gyvenamuosiuose kambariuose įrengti vadovaujantis teisės normomis, todėl nėra pagrindo teigti, jog dėl netinkamų langų pareiškėjas patyrė žalą. Pažymi, kad kambarių duryse įrengti stebėjimo langeliai negali būti uždengti dėl pareigūnų saugumo užtikrinimo. Daro išvadą, kad skundui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos laikymo sąlygos, nesukeliančios neigiamų pasekmių, todėl negali egzistuoti valstybės civilinės atsakomybės sąlygos CK 6.271 straipsnio prasme. Mano, kad pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių, o neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą.
4. Teismo posėdyje pareiškėjas visiškai palaikė savo skundą (patikslintą) ir prašė jį patenkinti.
Šalies argumentai
Atsakovės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, atstovė nesutiko su skundu (patikslintu) ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl pareiškėjui S. Š. 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinė žala kildinama iš Kalėjimų departamento Nutarimo, kuriuo jis, kaip nuteistasis, perkeltas iš Vilniaus PN į Marijampolės PN toliau atlikti bausmės.
6. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas S. Š. Nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsniu ir Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 „Dėl nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. V-275 redakcija) (toliau – ir Aprašas), 3.2 papunkčiu, taip pat Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. V-278 „Dėl priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingesnę nuteistųjų priežiūrą ir saugumą, perkeliant juos į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas, plano patvirtinimo“ 3-iajame punkte įtvirtinta priemone, buvo perkeltas iš Vilniaus pataisos namų į Marijampolės pataisos namus (Kybartų sektorių) toliau atlikti bausmės.
7. Pareiškėjas teigia, kad dėl tokio perkėlimo jam kilo nepatogumų, buvo apsunkintas bendravimas su artimaisiais, pabloginta jo padėtis, dėl to patyrė neturtinę žalą, kurią prašo atlyginti.
Akcentuotina, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina būtent iš jo perkėlimo iš Vilniaus PN į Marijampolės PN (Kybartų sektorių) toliau atlikti bausmės, t. y. iš minėto Nutarimo. Pareiškėjas realiai nekelia klausimo dėl jo netinkamų laikymo sąlygų Marijampolės PN (Kybartų sektoriuje) ir dėl to atsiradusios žalos.
Taip pat pabrėžtina, kad nors pareiškėjas neginčija Nutarimo, tačiau tai nėra kliūtis, pareiškėjui suformulavus reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, vertinti, ar pareiškėjo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą buvo teisėtas, o nustačius atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus – vertinti, ar yra pagrindas priteisti neturtinę žalą.
Šiame kontekste reikia atkreipti dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išaiškinimą, kad tam tikro laisvės atėmimo įstaigos pareigūno sprendimo (plačiąja prasme) nenuginčijimas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka reiškia, jog šio įstatymo taikymo požiūriu jis laikytinas teisėtu ir pagrįstu, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, kad tai yra pakankamas pagrindas pripažinti su šiuo sprendimu sietinus pataisos įstaigos pareigūnų veiksmus teisėtais CK 6.271 straipsnio taikymo prasme (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 24 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-143-239/2012). Vien tik ta aplinkybė, jog pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka neapskundžia administracinio akto, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjo nurodomi ir, jo nuomone, neteisėti viešojo administravimo subjektų veiksmai yra teisėti, t. y. atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi išsamiai ir nuodugniai ištirti bylos aplinkybes bei analizuoti atsakovo veiksmus teisėtumo prasme (LVAT 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-662-2686/2011).
8. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; ir kt.).
Pagal administracinių teismų praktiką, neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai – valstybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga, todėl šios sąlygos buvimą (nebuvimą) paprastai byloje siekiama nustatyti pirmiausia (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A146-69/2012). Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatymas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., LVAT 2017 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-416-525/2017; 2016 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-677-442/2016; 2013 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A146-309/2013; ir kt.).
9. Taigi, pirmiausia vertintina atsakovo veiksmų, t. y. perkeliant pareiškėją iš vienos pataisos įstaigos į kitą toliau atlikti bausmės, teisėtumas ir pagrįstumas.
10. BVK (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) 69 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali būti perkeltas iš vienos pataisos įstaigos į kitą toliau atlikti bausmės, jeigu to reikia siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą arba kitais šiame Kodekse nustatytais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į atvirą koloniją ir pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.
Aprašo 3.2 papunktyje, kurio atitinkama redakcija vadovaujantis priimtas Nutarimas, nustatyta, kad, jeigu nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą reikalingas siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, perkeliančioji įstaiga pateikia Kalėjimų departamentui motyvuoto nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo, kuris turi būti suderintas su priimančiąja įstaiga, projektą.
Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo projektą parengia perkeliančioji įstaiga, derina (vizuoja) priimančiosios įstaigos vadovas ir Kalėjimų departamento padalinių, atsakingų už nuteistųjų priežiūrą ir įskaitą, sveikatos priežiūrą, kriminalinę žvalgybą, vadovai. Jeigu derinimas (vizavimas) vykdomas dokumentų valdymo sistemoje, priimančiosios įstaigos vadovas nutarimo projektą derina kvalifikuotu elektroniniu parašu, Kalėjimų departamento atitinkamų padalinių vadovai – dokumentų valdymo sistemos priemonėmis (Aprašo 4 punktas). Nutarimą dėl nuteistojo perkėlimo pasirašo Kalėjimų departamento direktorius arba direktoriaus pavaduotojas, kuriam priskirta administruoti saugumo valdymo sritį (Aprašo 5 punktas). Nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą gali būti perkeliamas Kalėjimų departamento iniciatyva, kai yra Kalėjimų departamento direktoriaus ar jo pavaduotojo pasirašytas motyvuotas nutarimas dėl nuteistojo perkėlimo (Aprašo 12 punktas).
11. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą, akivaizdu, kad Kalėjimų departamento administracinis aktas perkelti nuteistąjį arba neperkelti jo iš vienos pataisos įstaigos į kitą toliau atlikti bausmės turi būti motyvuotas, jame turi būti nurodyta, kokios konkrečiai nustatytos aplinkybės lėmė išvadą, jog yra (nėra) konkretus įstatymo pagrindas, leidžiantis nuteistąjį perkelti į kitą pataisos įstaigą toliau atlikti bausmės.
12. Kaip matyti iš paties Nutarimo, jame tik lakoniškai nurodyta, kad pareiškėjas perkeliamas iš Vilniaus PN į Marijampolės PN, vadovaujantis, be kita ko, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. V-278 „Dėl priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingesnę nuteistųjų priežiūrą ir saugumą, perkeliant juos į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas, plano patvirtinimo“ 3-iajame punkte nustatyta priemone.
Minėtu įsakymu patvirtintame Priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingesnę nuteistųjų priežiūrą ir saugumą, perkeliant juos į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas, plano 3 punkte nurodomas priemonės pavadinimas – organizuoti 250 nuteistųjų, atliekančių bausmę Vilniaus PN, perkėlimą į Marijampolės PN (Kybartuose).
Taigi, iš Nutarimo ir jame nurodytos priemonės galima tik suprasti, kad pareiškėjas galimai perkeltas į kitą pataisos įstaigą toliau atlikti bausmės, siekiant užtikrinti veiksmingesnę jo priežiūrą ir saugumą (BVK 69 straipsnio 1 dalis), tačiau šis teisinis pagrindas tiksliai nenurodytas. Jau nekalbant apie tai, kad visiškai neaišku, kokios buvo atsiradusios faktinės aplinkybės, kurios leido padaryti išvadą, jog pareiškėjo priežiūra ir saugumas Vilniaus PN yra neveiksmingas, tad buvo būtina jį perkelti į kitą pataisos įstaigą.
13. Kalėjimų departamento atstovė teismo posėdyje taip pat negalėjo aiškiai nurodyti, kokios buvo konkrečios aplinkybės, kurios lėmė pareiškėjo perkėlimą iš vienos pataisos įstaigos į kitą; atstovė tik samprotavo, kad galimai Vilniaus PN trūko vietų.
Vien tai, kad nurodomas perkėlimo pagrindas – siekiant užtikrinti veiksmingesnę nuteistųjų priežiūrą ir saugumą, tačiau neatskleidžiamas šio pagrindo turinys, nedaro atsakovės atstovo atliktų veiksmų, t. y. perkėlimo pareiškėjo į kitą pataisos įstaigą toliau atlikti bausmės, teisėtais.
14. Taigi, Nutarime nurodyti iš esmės tik bendro pobūdžio, neišsamūs ir nedetalizuoti motyvai, susiję su pareiškėjo perkėlimu, t. y. nurodyti tik teisės aktai, kuriais rėmėsi Kalėjimų departamentas, be to, net nenurodant konkretaus teisinio pagrindo (straipsnio dalies); svarbiausia Nutarime nenurodytos konkrečios aplinkybės, lėmusios pareiškėjo perkėlimą iš Vilniaus PN į Marijampolės PN (Kybartų sektorių).
Nei Nutarime, nei kituose teismui pateiktuose dokumentuose niekaip neatskleidžiama būtinybė perkelti pareiškėją į kitą pataisos įstaigą, kadangi iš Nutarimo (ir pateikto plano) nėra aišku, kaip jau minėta, kodėl veiksminga pareiškėjo priežiūra ir saugumas negalėjo būti toliau užtikrinami Vilniaus PN. Be to, kaip galima suprasti iš skundo, pareiškėjui taip pat nėra aiškios jo perkėlimo priežastys; šių priežasčių bylos nagrinėjimo metu nepaaiškino ir Kalėjimų departamento atstovė.
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad, atsakovės atstovui nenurodžius ir nepagrindus konkrečių pareiškėjo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą aplinkybių, t. y. neatskleidus siekio užtikrinti veiksmingesnę pareiškėjo priežiūrą ir saugumą, nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog atsakovės atstovo veiksmai buvo teisėti. Kitaip tariant, yra pagrindas atsakovės atstovo veiksmus, kuriais jis pareiškėją perkėlė iš Vilniaus PN į Marijampolės PN toliau atlikti bausmės, pripažinti neteisėtais.
16. Tačiau siekiant nustatyti, ar atsakovei dėl jos atstovo neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, būtina įvertinti, ar pareiškėjui dėl šių neteisėtų veiksmų kilo pasekmių, t. y. neturtinė žala, taip pat ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys (CK 6.247, 6.250 straipsniai).
17. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
18. Pareiškėjas teigia, kad dėl jo perkėlimo į Marijampolės PN (Kybartų sektorių) pablogėjo jo socialiniai ryšiai su artimaisiais; dėl atstumo artimieji negali jo aplankyti. Be to, būriuose nėra įrengta taksofono aparatų.
Teismas, visų pirma, pažymi, kad dėl pareiškėjo specifinio statuso, t. y. nuteistojo, jam bet kokiu atveju yra taikomi teisių ribojimai, taip pat ir bendrauti su artimaisiais. Pareiškėjas su savo artimaisiais gali bendrauti telefonu. Priešingai, nei jis teigia, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad jam būtų trukdoma telefonu nustatyta tvarka bendrauti su artimaisiais. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo motinai iš tiesų nebūtų galimybių aplankyti jį Marijampolės PN; vien tai, kad pareiškėjo motina yra neįgali, neleidžia padaryti išvados, jog ji realiai neturi finansinių ir kitų galimybių aplankyti pareiškėją pataisos namuose. Be to, neaišku, kiek kartų pareiškėjo motina aplankė jį Vilniaus PN, kai jis ten atliko bausmę. Pareiškėjas taip pat tik abstrakčiai nurodo, kad turėjo sugyventinę, su kuria nutrūko ryšiai, tačiau nenurodo jos vardo ir pavardės, be to, visiškai neaišku, ar tie ryšiai nutrūko dėl atstumo, ar dėl kitų priežasčių, pvz., kad pareiškėjas yra nuteistas dėl ypač sunkaus tyčinio nusikaltimo ir pan.
Pastebėtina ir tai, kad pareiškėjas nustatyta tvarka ir terminu neginčijo Nutarimo dėl jo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą bei nesiekė būti sugrąžintas į Vilniaus PN; tačiau kreipėsi į teismą tik su reikalavimu atlyginti neturtinę žalą. Tai taip pat rodo, kad jam yra svarbiau finansinė pusė, o ne santykiai su artimais asmenimis.
19. Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodo, kad saugumas Marijampolės PN (Kybartuose) yra akivaizdžiai blogesnis nei Vilniaus PN, tačiau šiam teiginiui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Vien tai, kad į dušą tenka eiti per lauką, neįrodo, jog yra reali grėsmė jo saugumui ir sveikatai.
20. Pareiškėjas abstrakčiai nurodo ir kitas neigiamas sąlygas Marijampolės PN, tačiau akcentuotina, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra pareiškėjo netinkamos laikymo sąlygos Marijampolės PN ir dėl to kilusios neturtinės žalos atlyginimas. Pareiškėjas su reikalavimu dėl jo netinkamų laikymo sąlygų Marijampolės PN turi teisę atskirai kreiptis į teismą ir reikalauti neturtinės žalos atlyginimo arba gali kreiptis į pataisos įstaigos administraciją, kad šios sąlygos būtų pagerintos ir pan. Šioje byloje pareiškėjo nurodomos, jo teigimu, blogos laikymo sąlygos Marijampolės PN nėra susijusios su atsakovės atstovo nustatytais neteisėtais veiksmais.
21. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovės atstovo veiksmai, t. y. jį iš Vilniaus PN perkeliant į Marijampolės PN toliau atlikti bausmės, jam sukėlė fizinį skausmą, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ar realiai bendravimo galimybių sumažėjimą. Tariami padarytos neturtinės (moralinės) žalos faktai nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais. Pareiškėjas neįrodė ir tinkamai nedetalizavo, kokia žala jam kilo būtent dėl perkėlimo į kitą įstaigą.
Byloje taip pat nėra duomenų, kad neteisėti Kalėjimo departamento veiksmai iš tiesų lėmė realų pareiškėjo teisių pažeidimą ar sveikatos pablogėjimą (jokie medicininiai dokumentai, patvirtinantys diagnozę, sveikatos pablogėjimą ir pan., nepateikti).
22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos ir priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, pareiškėjo motyvai yra abstraktūs, bendro pobūdžio ir nedetalizuoti bei nepateikti jokie įrodymai, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti prašomą neturtinės žalos atlyginimą. Tad pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo S. Š. skundą (patikslintą) atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.