Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, turinti profesinį išsilavinimą, nedirbanti, darbo biržoje neregistruota, gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausta, teista:

2015 m. gruodžio 4 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojamais (už baudžiamąjį nusižengimą); 2016 m. gegužės 3 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteista pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesiams laisvės atėmimu; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesiams laisvės atėmimu; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 metams laisvės atėmimu; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu b papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos ribų, per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;2016 m. liepos 22 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2016 m. lapkričio 2 d. Šiaulių apygardos nuosprendžiu, nuteista pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. gegužės 23 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, 10 punktu, 4 dalimi, 70 straipsniu paskirtos galutinės subendrintos bausmės – laisvės atėmimo 2 metams 8 mėnesiams, vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant ją bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 1 mėnesį nuo šio nuosprendžio paskelbimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 4 mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos atlikti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose (teistumas neišnykęs),

kaltinama padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas 2016 m. balandžio 25 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 9 mėnesiams, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 12 mėnesių. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirtas laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23 iki 6 valandos, pradėti dirbti (teistumas neišnykęs), kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. 2016 m. vasario mėnesio viduryje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, apie 1.00 val., (duomenys neskelbtini), atstumdama gyvenamojo buto balkono langą įsibrovė į A. T. priklausantį butą ir iš kambaryje buvusios sekcijos pagrobė svetimą – nukentėjusiajai A. T. priklausantį turtą: medinių statulėlių rinkinį 20,00 eurų vertės, cukraus kiekio kraujyje matuoklį „Free Style Optium“ 20,00 eurų vertės, stiklinį indą su senomis monetomis be vertės, 5 raktų ryšulį nuo sandėliuko durų ir 6 raktų ryšulį nuo sodo sklypo statinių durų be vertės, tuo padarydama A. T. 40,00 eurų turtinę žalą.

Be to, V. R. veikdama kartu su A. S., laikotarpyje nuo 2016 m. vasario 26 d. iki 2016 m. vasario 28 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, apie 2.00 val., (duomenys neskelbtini), V. R. atstumiant gyvenamojo buto balkono langą, įsibrovė į A. T. priklausantį butą ir iš kambaryje buvusios sekcijos nišos pagrobė svetimą – nukentėjusiajai A. T. priklausantį turtą: televizorių ,, (duomenys neskelbtini)“ 30,00 eurų vertės, kurį parsigabeno į V. R. namus, esančius (duomenys neskelbtini). Tęsdami savo nusikalstamą veiką, tą pačią tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, apie 3.00 val., tuo pačiu būdu įsibrovė į tą patį butą, priklausantį A. T., ir pagrobė svetimą turtą: elektrinę siuvimo mašiną, 150,00 eurų vertės, elektrinį virdulį, 10,00 eurų vertės, elektrinę duonos skrudintuvę „(duomenys neskelbtini)“, 9,00 eurų vertės, elektrinę vaflinę, 10,00 eurų vertės, elektrinę sumuštinių keptuvę, 10,00 eurų vertės, laidinį telefoną, 15,00 eurų vertės, kasetinį grotuvą „(duomenys neskelbtini)“, 35,00 eurų vertės, radijo imtuvą, 15,00 eurų vertės, įvairius audinius, 150,00 eurų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajai A. T. 434,00 eurų turtinę žalą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji V. R. kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad laikotarpiu, kuriuo padarė nusikaltimus, vartojo narkotikus. Todėl jai reikėjo prasimanyti pinigų. Tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) name. Žinojo, kad bute, į kurį įsibrovė, tuo metu niekas negyvena, kad gyventoja gyvena senelių namuose, matė, kad bute nededa šviesa. Pirmą kartą į butą įsibrovė viena atstūmusi balkono langą. Tiksliai nepamena kokius daiktus tą kartą pagrobė, tačiau prisimena, kad pagrobė raktų ryšulį. Su kaltinime nurodytais pagrobtais daiktais, jų verte sutinka. Vagystės metu apžiūrėjo butą, todėl antrą kartą nėjo viena, nes jai reikėjo žmogaus, kuris padėtų panešti daiktus, nes daiktai buvo sunkūs – siuvimo mašina, televizorius. Tą kartą jai pasipainiojo A. S., ji jam nieko plačiai neaiškino, paprašė, kad jai padėtų. Ji turėjo raktus, bandė rakinti duris, tačiau raktai netiko, todėl ji į butą pateko tuo pačiu būdu, atstumdama balkono langą. A. S. paprašė palaukti prie lango iš išorės pusės. Jam padavė televizorių, paprašė jo, kad jis jį nuneštų į jos butą, tuo metu ji sukrovė kitus daiktus. Jis grįžo, ji paprašė, kad jis įliptų į vidų, nes ji nepakėlė daiktų. A. S. įlipo į butą ir padėjo jai nunešti daiktus į jos butą. Antrą kartą išnešė televizorių, siuvimo mašiną, telefoną ir daug smulkių daiktų. Pagrobti daiktai buvo pas ją namie, kai kuriuos iš jų pardavė, kitus atidavė, kai kuriuos rado kriminalinės policijos darbuotojai ir paėmė. Daiktų ar gautų lėšų, realizavus daiktus, ji su A. S. nesidalino, jam niekuo neatsilygino. Ar jis suvokė, kad daro nusikaltimą, nežino. Dėl padarytos žalos sutinka. Su nukentėjusiąja nebendravo, nes neturi jos duomenų. Savo elgesį vertina kritiškai. Nusikalstamas veikas padarė blaivi.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. S. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivus, vartojo alkoholį. V. R. pažinojo, bendraudavo. Ji paprašė pagalbos, jis sutiko. Nesigilino ką daro, nesiaiškino. Iš pradžių galvojo, kad nesuvokė, kad daro nusikaltimą, galvojo, kad neša V. R. daiktus, vėliau suprato, kad dalyvavo nusikaltime. Durys neatsirakino, todėl daiktus išnešė pro langą. Būnant bute šviesos neįjungė, sutinka, kad nenormalu nešti daiktus nakties metu, tokiomis aplinkybėmis, tačiau jis nesigilino, kodėl taip daro. Pirmą kartą V. R. jam padavė televizorių, jį nunešė į jos butą, tuo metu V. R. sudėjo dar kitus daiktus, parnešė ir juos. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Pagarsinus kaltinamojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis nurodė, kad jie yra teisingi.

Kaltinamieji savo kaltę pripažino, sutiko duoti parodymus ir bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu. Su tokiu įrodymų tyrimo būdu taip pat sutikus prokurorui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

2016 m. rugpjūčio 16 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada, kad rankos delno pėdsakas, nukopijuotas daktiloskopinėje plokštelėje Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. balandžio 27 d. įvykio vietos apžiūros metu, po vagystės iš buto (duomenys neskelbtini), paliktas įtariamosios V. R. dešinės rankos delnu (1 tomas, 53–57 b. l.).

2016 m. birželio 9 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolas patvirtina, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojas M. A. tyrimui pateikė televizorių „(duomenys neskelbtini)“ (1 tomas, 59–61 b. l.).

2016 m. gegužės 25 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolas patvirtina, kad įtariamoji V. R. tyrimui pateikė siuvimo mašiną lagamine, kasetinį magnetofoną, duonos skrudintuvą, medinių lėlyčių rinkinį (1 tomas, 181–185 b. l.).

2016 m. birželio 6 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad įtariamosios V. R. pateikti daiktai yra skrudintuvas „(duomenys neskelbtini)“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), serie– (duomenys neskelbtini); magnetofonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); siuvimo mašina, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 tomas, 186–195 b. l.). Daiktai saugojimui perduoti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatui (1 tomas, 196–197 b. l.).

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamųjų padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti ir jų kaltei įrodyti.

Kaltinamoji V. R. jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybių neneigia, kalta prisipažino visiškai, patvirtindama aplinkybes, kad du kartus, tai yra 2016 m. vasario mėnesio viduryje viena ir laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 26 d. iki 2016 m. vasario 28 d. kartu su A. S., įsibrovė į patalpą, tai yra atstumdama balkono langą pateko į A. T. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė svetimą turtą – pirmosios vagystės metu – 20,00 eurų vertės medinių statulėlių rinkinį, 20,00 eurų vertės cukraus kiekio kraujyje matuoklį „(duomenys neskelbtini)“, stiklinį indą su senomis monetomis be vertės, 5 raktų ryšulį nuo sandėliuko durų ir 6 raktų ryšulį nuo sodo sklypo statinių durų be vertės, viso 40 eurų vertės turto, antrosios tęstinės vagystės metu – 30,00 eurų vertės televizorių ,, (duomenys neskelbtini)“, 150,00 eurų vertės elektrinę siuvimo mašiną, 10,00 eurų vertės elektrinį virdulį, 9,00 eurų vertės elektrinę duonos skrudintuvę „(duomenys neskelbtini)“, 10,00 eurų vertės elektrinę vaflinę, 10,00 eurų vertės elektrinę sumuštinių keptuvę, 15,00 eurų vertės laidinį telefoną, 35,00 eurų vertės kasetinį grotuvą „(duomenys neskelbtini)“, 15,00 eurų vertės radijo imtuvą, 150,00 eurų vertės įvairius audinius, viso 434,00 eurų vertės turtą. Kaltinamosios V. R. parodymus patvirtina ne tik kaltinamojo A. S. parodymai, bet ir 2016 m. rugpjūčio 16 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad rankos delno pėdsakas, nukopijuotas daktiloskopinėje plokštelėje Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. balandžio 27 d. įvykio vietos apžiūros metu, po vagystės iš buto (duomenys neskelbtini), paliktas įtariamosios V. R. dešinės rankos delnu (1 tomas, 53–57 b. l.), tai kad kaltinamoji V. R. savanoriškai tyrimui pateikė pagrobtą turtą – siuvimo mašiną lagamine, kasetinį magnetofoną, duonos skrudintuvą, medinių lėlyčių rinkinį (1 tomas, 181–185 b. l.), 2016 m. birželio 9 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojas M. A. tyrimui pateikė iš buto pagrobtą televizorių „(duomenys neskelbtini)“ (1 tomas, 59–61 b. l.), kurį, kaip nurodo liudytoja K. V., ji paėmė iš buvusio A. R. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno ir kaltinamoji V. R., ir perdavė A. R., tuo metu kalinčiam Šiaulių tardymo izoliatoriuje, vėliau jo prašymu kitam kalinamajam – D. R..

Kaltinamosios V. R. nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine neapibrėžta tyčia, nes ji suprato, kad neteisėtai užvaldo svetimą turtą ir neatlygintinai jį pasisavina, numatė, kad turto savininkas neteks, o jį kaltinamoji turės kaip nuosavą, ir to norėjo. Neapibrėžta tyčia pasireiškė tuo, kad kaltinamosios tyčia nebuvo nukreipta į konkretų turtą. Kadangi jos padarytos vagystės turi kvalifikuojantį požymį, tai yra padarytos įsibraunant į patalpą, veikų kvalifikavimui pagrobto turto vertė reikšmės neturi, todėl kaltinamosios V. R. nusikalstamos veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis A. S. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybių neneigia, kaltu prisipažino visiškai, patvirtino aplinkybes, kad laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 26 d. iki 2016 m. vasario 28 d., veikdamas kartu su V. R., įsibrovė į patalpą, tai yra V. R. atstumiant balkono langą pateko į A. T. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė svetimą turtą – 30,00 eurų vertės televizorių ,, (duomenys neskelbtini)“, tęsdamas nusikaltimą – 150,00 eurų vertės elektrinę siuvimo mašiną, 10,00 eurų vertės elektrinį virdulį, 9,00 eurų vertės elektrinę duonos skrudintuvę „(duomenys neskelbtini)“, 10,00 eurų vertės elektrinę vaflinę, 10,00 eurų vertės elektrinę sumuštinių keptuvę, 15,00 eurų vertės laidinį telefoną, 35,00 eurų vertės kasetinį grotuvą „(duomenys neskelbtini)“, 15,00 eurų vertės radijo imtuvą, 150,00 eurų vertės įvairius audinius, viso 434,00 eurų vertės turtą. Kaltinamojo A. S. parodymus patvirtina kaltinamosios V. R. parodymai, bei kiti aukščiau aptarti įrodymai. Iš bylos medžiagos matyti, kad nusikaltimo iniciatorė buvo kaltinamoji V. R., kad kaltinamasis A. S. kartu veikė, kaip pats nurodė, nesigilindamas į tai, ką daro, tačiau teismas daro išvadą, kad jo padaryto nusikaltimo subjektyvinė pusė (kaltė) yra visiškai įrodyta. Kaltinamasis A. S. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, nes suprato, kad neteisėtai užvaldo svetimą turtą ir neatlygintinai jį pasisavina, numatė, kad turto savininkas jo neteks ir to norėjo. Neapibrėžta tyčia pasireiškė tuo, kad kaltinamojo tyčia nebuvo nukreipta į konkretų turtą. Kadangi jo padaryta vagystė turi kvalifikuojantį požymį, tai yra padaryta įsibraunant į patalpą, veikų kvalifikavimui pagrobto turto vertė reikšmės neturi, todėl kaltinamojo A. S. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į veikų pavojingumo laipsnį, kaltininkų kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Bausmės skyrimas kaltinamajai V. R..

Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaltinamosios V. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji pripažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytas nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kaltinamosios V. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje.

Skirdamas bausmę kaltinamajai V. R., teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.), į tai, kad ji tiesiogine neapibrėžta tyčia padarė du, vieną iš jų tęstinį, apysunkius nusikaltimus, šios nusikalstamos veikos yra baigtos, į nustatytą jos atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir motyvus. Nors kaltinamoji nusikaltimus padarė būdama neteista, nes pagal BK 97 straipsnio 1 dalį turinčiais teistumą laikomi tik už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti (1 tomas, 138–140 b. l.), kad iki nusikaltimų padarymo V. R. buvo pripažinta kalta Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymo ir jai paskirta laisvės apribojimo bausmė. Tačiau po nusikaltimų padarymo yra du kartus teista už nusikalstamas veikas padarytas anksčiau, tai yra 2016 m. gegužės 3 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteista pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį už nusikalstamas veikas, padarytas 2014 metų sausio ir rugpjūčio mėnesiais (1 tomas, 141–149 b. l.); 2016 m. liepos 22 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2016 m. lapkričio 2 d. Šiaulių apygardos nuosprendžiu, nuteista pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 1 dalį už nusikalstamas veikas, padarytas 2015 m. gruodžio 22 d., 2015 m. gruodžio 23 d. (Liteko duomenys, baudžiamoji byla Nr. 1-113-1022/2016, Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01053-2016-1). Kaltinamoji daug kartų ir iki nusikaltimų padarymo, ir po bausta administracine tvarka, tame tarpe ir už smulkųjį svetimo turto pagrobimą (1 tomas, 152–159 b. l.) nedirbanti, VšĮ „Akmenės rajono psichikos sveikatos centras“ registre neįrašyta (1 tomas, 164 b. l.).

Paminėti duomenys leidžia kaltinamąją V. R. iš esmės charakterizuoti neigiamai. Jie byloja apie nuteistosios tam tikrus klaidingus moralinius įsitikinimus, netinkamą savo elgesio suvokimą ir gyvenimo būdo vertinimą. Akivaizdu, kad kaltinamosios padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, švelnesnės bausmės paskyrimas (pvz. laisvės apribojimo) kaltinamajai pozityvaus poveikio nepadarė, todėl, teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai V. R. skiriant griežčiausią iš BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį už BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą tokios bausmės vidurkį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamoji prisipažino kalta, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. liepos 22 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2016 m. lapkričio 2 d. Šiaulių apygardos nuosprendžiu, paskirta bausme iš dalies sudedant.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo.

BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, todėl visais atvejais vertinamas kaip teismo teisė, o ne pareiga. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad BK 75 straipsni nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo asmenims, kurie turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, tokį savo sprendimą teismas privalo motyvuoti.

Konkrečios bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji V. R. įvykdė du apysunkius nusikaltimus dar prieš priimant 2016 m. gegužės 3 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendį, 2016 m. liepos 22 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendį, pakeistą 2016 m. lapkričio 2 d. Šiaulių apygardos nuosprendžiu, kuriais jai buvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos, naujų nusikalstamų veikų nėra padariusi, yra jauno amžiaus, gailisi dėl padarytų nusikaltimų ir nori pasitaisyti, teisiamojo posėdžio metu teigė, kad nebevartoja alkoholio, narkotinių medžiagų, todėl, teismas sprendžia, kad nebūtina kaltinamąją V. R. izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti ją nuo nusikaltimų darymo ateityje, nubausti ir šiuo būdu užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Pažymėtina tai, jog bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, – ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl teismo pareiga paskirti teisingą bausmę bei nustatyti tokią jos vykdymo tvarką, kad būtų kuo mažesnėmis žmogiškosiomis sąnaudomis pasiekti jos tikslai, ir būtų realizuota valstybės baudžiamoji politika. Teismo vertinimu, bausmės tikslai, ypač tuomet, kai nusikalstamas veikas padaro jaunas žmogus, gali būti pasiekti ne tiek jos griežtumu, kiek neišvengiamumu.

Atsižvelgdamas į paminėtų aplinkybių visetą, teismas daro išvadą, kad teisingumo principas bus įgyvendintas ir bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam V. R. maksimaliam laikotarpiui atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, ir skiriant jai BK

70 straipsnyje, 75 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 8 punkte, 10 punkte numatytas pareigas – įpareigojant ją bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 4 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Bausmės skyrimas kaltinamajam A. S..

Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kaltinamojo A. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. S., teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.), į tai, kad jis tiesiogine neapibrėžta tyčia padarė vieną tęstinį apysunkį nusikaltimą, ši nusikalstama veika yra baigta, į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir motyvus. Iš kaltinamojo asmenybę charakterizuojančių duomenų matyti, kad jis nusikaltimą padarė būdamas neteistu, tačiau po nusikalstamos veikos padarymo teistas 2016 m. balandžio 25 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už 2015 m. lapkričio 28 d. padarytą nusikaltimą – laisvės apribojimu 9 mėnesiams, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už 2014 m. lapkričio 23 d. padaryta nusikaltimą – laisvės apribojimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 12 mėnesių. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirtas laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23 iki 6 valandos, pradėti dirbti. Nusikaltimą padarė būdamas baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 44 straipsnio 2 dalį (2 tomas, 11 b. l.). VšĮ „Akmenės rajono psichikos sveikatos centras“ registre neįrašytas (2 tomas, 18 b. l.), dirbantis (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.). Todėl teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam paskiriant su laisvės atėmimu nesusijusią, vieną iš BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmių – laisvės apribojimą, skiriant įpareigojimus, jo terminą nustatant artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytam bausmės termino vidurkiui. Teismo vertinimu, tokia bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, neabejotinai sukels kaltinamajam neigiamas pasekmes, dėl kurių jis, tikimasi, padarys išvadas ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies sudedant.

Pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina kaltinamajam A. S. paskirta kardomoji priemonė – 2016 m. birželio 28 d. rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai – televizorių „(duomenys neskelbtini)“, skrudintuvą „(duomenys neskelbtini)“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), serie– (duomenys neskelbtini); magnetofoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); siuvimo mašiną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), medinių lėlyčių rinkinį grąžintini savininkei A. T..

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji A. T. civilinio ieškinio nepareiškė. Nukentėjusiajai išaiškintina, kada pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnio 1 dalį, nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

V. R. pripažinti kalta, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), ir jai skirti:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už 2016 m. vasario mėnesio viduryje padarytą vagystę) – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (už laikotarpyje nuo 2016 m. vasario 26 d. iki 2016 m. vasario 28 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, padarytą vagystę) – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, kaltinamajai V. R. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu V. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jai galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nuosprendžiu, pakeistu 2016 m. lapkričio 2 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir V. R. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trims) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, 10 punktu, 4 dalimi, 70 straipsniu, V. R. paskirtos galutinės subendrintos bausmės – laisvės atėmimo 3 (trims) metams 4 (keturiems) mėnesiams, vykdymą atidėti 3 (trims) metams, įpareigojant ją bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 4 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

A. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu A. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir A. S. skirti galutinę subendrintą bausmę – 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje,

Išaiškinti, kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Pradėjus bausmės vykdymą panaikinti A. S. 2016 m. birželio 28 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus – televizorių „(duomenys neskelbtini)“, skrudintuvą „(duomenys neskelbtini)“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), serie– (duomenys neskelbtini); magnetofoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); siuvimo mašiną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), medinių lėlyčių rinkinį grąžinti savininkei A. T..

Išaiškinti nukentėjusiajai A. T., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnio 1 dalį nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.