Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M. skundą dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyresniosios specialistės R. B. 2023 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio (toliau – ir Institucija) vyriausiosios specialistės R. B. 2023 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir skundžiamas nutarimas) nubaustas 520 eurų bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 431 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad jis, būdamas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, administracinio nusižengimo ROIK (duomenys neskelbtini), tyrimo tikslais policijos pareigūnui pareikalavus, per numatytą trijų darbo dienų laikotarpį, nenurodė asmens duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos adreso, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones dokumento išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu 2021 m. rugpjūčio 15 d. 19.32 val., vairavo ar valdė įmonei priklausančią transporto priemonę „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tuo nevykdė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų (b. l. 21–23).

Skunde nurodoma, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 15 d. nutartimi tenkintas pareiškėjo įgaliotojo atstovo prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir skundas perduotas sprendimą priėmusiai Institucijai spręsti klausimą dėl ANK 625 straipsnyje numatytų sprendimų priėmimo. Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą Institucija su juo sutiko iš dalies, panaikino 2023 m. kovo 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje, tačiau 2023 m. gegužės 23 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje, kuriuo pareiškėją nubaudė už tą patį administracinį nusižengimą, tik skyrė jam 10 eurų mažesnę, t. y. 520 eurų baudą.

Be to, iš skundžiamo nutarimo negalima suprasti, kokiu teisiniu pagrindu Institucija pareiškėją baudžia pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį, nes skundžiamame nutarime nėra informacijos apie pareiškėjo anksčiau padarytus tokius pačius administracinius nusižengimus. Pagal ANK 40 straipsnį laikoma, kad administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą.

Skundžiamame nutarime nurodyta pažeidimo esmė neatitinka tikrovės, nes jame yra nutylėtos itin reikšmingos aplinkybės apie tai, kad pareiškėjas vykdė savo, kaip įmonės, kuri yra transporto priemonės „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja, direktoriaus pareigas ir, priešingai nei nurodyta skundžiamame nutarime, tyrimo tikslais policijos pareigūnui pareikalavus, t. y. kai pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie tokią pareigą, išsyk pateikė Institucijos reikalautą informaciją apie asmenį, vairavusį transporto priemonę. Nors administracinis nusižengimas (greičio viršijimas) su įmonei priklausančia transporto priemone buvo padarytas 2021 m. rugpjūčio 15 d., nurodymas pateikti administracinį pažeidimą padariusį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ oficialiai deklaruotu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo išsiųstas ir įteiktas tik 2023 m. sausio 17 d. Kadangi nuo administracinio nusižengimo su įmonei priklausančia transporto priemone „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iki pareikalavimo pateikti jį padariusio asmens duomenis buvo praėję pakankamai daug laiko (beveik 1,5 metų), pareiškėjas Institucijai nurodė du asmenis, kurie be jo nuolatos naudojasi šia transporto priemone ir galėjo būti potencialūs šios transporto priemonės vairuotojai pažeidimo padarymo metu.

Turint omenyje praėjusį pakankamai ilgą laiko tarpą, yra aiškiai neproporcingas Institucijos vertinimas, kad pareiškėjui nurodžius du asmenis, kurie potencialiai galėjo tą dieną vairuoti įmonei priklausančią transporto priemonę, tai yra Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyto reikalavimo nurodyti, kas vairavo automobilį, nesilaikymas. Ypač turint omenyje, kad pati Institucija pakankamai ilgai nesiėmė efektyvių priemonių, kad informuotų pareiškėją apie įmonės automobiliu padarytą pažeidimą. Tai, kad administracinį nusižengimą įmonės automobiliu padaręs asmuo nebuvo išaiškintas operatyviai, sąlygojo ne tik pačios Institucijos pasyvumas, bet ir nebendradarbiavimas su pareiškėju, kuris, gavęs pranešimą iš Institucijos, ėmėsi įmanomų priemonių ir siekė išaiškinti vairavusį asmenį. Tam prašė iš Institucijos administracinio nusižengimo duomenų, o Institucija juos pateikti atsisakė ir surašė pareiškėjui skundžiamą nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog pareiškėjo veiksmų, nurodant kelis potencialiai automobilį vairavusius asmenis negalima laikyti kaltais, padarytais tyčia ar dėl neatsargumo, t. y. vertinti, kad pareiškėjas numatė, jog dėl tokio veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Konkrečiu atveju pareiškėjo veiksmai rodo, kad jis nesiekė išvengti savo, ar asmenų, kuriuos įvardino, atsakomybės, todėl, pateikus informaciją, kurios pagrindu galima atlikti tolesnius administracinio nusižengimo tyrimo veiksmus, laikytina, kad pareiškėjas savo pareigas atliko tinkamai ir jo veiksmuose nėra tyčios, kaltės ir pavojingumo, užraukiančio administracinę atsakomybę.

Surašius skundžiamą nutarimą pareiškėjui, nors yra žinomi ir buvo nurodyti asmenys, kurie vairavo transporto priemonę, atsakomybėn buvo patrauktas ne tas asmuo, kuris padarė įstatymų uždraustą veiką, t. y. Institucija administracinėn atsakomybėn patraukė netinkamą subjektą. Teismų praktikoje šiuo aspektu pabrėžiama, kad pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas ar neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos įtvirtintos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

Be to, kai tik Institucija pareiškėjo atstovo reikalavimu pateikė administracinio nusižengimo bylos medžiagą, su ja susipažinęs pareiškėjas prieš tai teiktame apeliaciniame skunde Institucijai nurodė, jog konkrečiu atveju transporto priemonę vairavo A. M., todėl Institucijai nebuvo jokių kliūčių, vadovaujantis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 15 d. nutarties nurodymais, ne formaliai įvykdyti įstatyme pavestas funkcijas ir nubausti tą asmenį, kuris iš tiesų atliko įstatyme uždraustą veiką, tuo pasiekiant ANK tikslus (b. l. 2–6).

Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti, palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą ir nurodė, kad iki nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dienos A. M. nepateikė reikalavimo, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, taip pat nepateikė jokių kitų duomenų susijusių su nustatytu administraciniu nusižengimu, todėl 2023 m. kovo 22 d. priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ir paskirta administracinė nuobauda – 530 Eur piniginė bauda. Pateikus skundą dėl 2023 m. kovo 22 d. priimto nutarimo A. M. administracinio nusižengimo byla pateikta teisminiam nagrinėjimui ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 15 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, A. M. administracinio nusižengimo byla kartu su skundu grąžinta Institucijai spręsti klausimą, vadovaujantis ANK 625 straipsnio nuostatomis. Institucijos įgaliotas pareigūnas, 2023 m. gegužės 23 d. priėmė nutarimą panaikinti 2023 m. kovo 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir tą pačią dieną priėmė naują nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje, kuriuo paskyrė administracinę nuobaudą – 520 Eur piniginę baudą.

2023 m. sausio 17 d. Institucijos įgaliotasis pareigūnas pranešimą dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsiuntė elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuris deklaruotas ir nurodytas Juridinių asmenų registre. Pranešime aiškiai nurodyta, kad duomenys, vadovaujantis ANK 611 straipsnio 2 dalies nuostatomis, turi būti pateikti per tris darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, nesilaikydamas ANK 611 straipsnio 2 dalies nuostatų, per nustatytą terminą prašomų duomenų, kurie būtini administracinio nusižengimo protokolui surašyti dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, Institucijai nepateikė. Institucija nesutinka su pareiškėjo atstovo skunde išdėstyta pozicija ir nurodo, kad įgaliotasis pareigūnas, A. M. vadovaujamai įmonei, pranešimus siuntė eilę kartų ir išnaudojo visas galimybes, kad būtų suteikta galimybė A. M. tinkamai pateikti duomenis apie administracini nusižengimą padariusį asmenį. Iš pateiktų byloje duomenų matyti, kad: 1) 2021 m. rugsėjo 17 d. išsiųstas pranešimas automatiniu būdu iš Administracinių nusižengimų registro (toliau – ir Registras) Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 2022 m. gegužės 13 d. ir 16 d. išsiųsti pranešimai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) į aktyviąją įmonės elektroninio pristatymo dėžutę, elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini); 3) 2022 m. gruodžio 9 d. išsiųstas pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir į įmonės aktyviąją elektroninio pristatymo dėžutę; 4) 2023 m. sausio 17 d. pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Iš šių duomenų akivaizdu, kad Institucijos įgalioti pareigūnai išnaudojo visas galimybes gauti informaciją iš A. M., o būtent, duomenis apie administracinį nusižengimą padariusį asmenį. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad elektroninis paštas, kuriuo taip pat siųsti pranešimai, yra naudojamas A. M., tačiau jis, kaip įmonės vadovas Institucijai būtinų duomenų tęsti tyrimą dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo nepateikė, o su Institucija susisiekė iš to pačio elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo siųsti pranešimai dėl duomenų pateikimo, tik gavęs įgalioto pareigūno priimtą nutarimą. Esant šioms aplinkybėms, A. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas teisėtai ir pagrįstai pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį.

Gavus A. M. administracinio nusižengimo bylą, Institucija įvertino visas galimybes visapusiškai ir pilnutinai, neturėjo pagrindo tęsti tolimesnio tyrimo, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina A. M. veikos pakartotinumą, ko pasėkoje 2023 m. gegužės 23 d. priimtas naujas nutarimas.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatos turinyje nėra atskleistas kokiais būdais įmonės (įstaigos) vadovas ar paskirtas atsakingas darbuotojas užtikrins minėtos nuostatos laikymąsi, tačiau turi būti imamasi tokių priemonių, kokių atitinkamomis aplinkybėmis imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo, kad būtų pateikti, šiuo atveju Institucijai, būtini duomenys administracinio nusižengimo protokolui surašyti dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. vasario 25 d. nutartyje pasisakė, kad ANK 431 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Saugaus eismo automobilių keliais nustatytų reikalavimų nevykdymą. Taigi šios teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu nustatytos pareigos pažeidimas. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnį transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi sau nuosavybės ar kita teise priklausančia transporto priemone ir už ją atsako (1 dalis); siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi; transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka (2 dalis). ANK 611 straipsnio 1 dalyje yra konkrečiai įvardyta, kokius duomenis privalo pateikti automobilio savininkas, tai yra, duomenis apie asmenį – asmens vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją – kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Minėta formuluotė suponuoja transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, savininko pareigą žinoti, kuris konkrečiai asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus policijos pareigūnui, apie tai jam pranešti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-2013 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis). Didesnio pavojaus šaltinis – tai asmens valdomas objektas ar jo vykdoma veikla, kelianti didesnį, nei įprasta, pavojų aplinkiniams, kuris apibūdinamas kaip didelė žalos atsiradimo rizika, kurios negalima pašalinti įprastomis atsargumo priemonėmis. Taigi didesnio pavojaus šaltinio valdymas suponuoja valdytojui didesnę, nei įprasta, rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį: jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų, inter alia (be kita ko), rūpintis, kad jo valdomo didesnio pavojaus šaltinio neužvaldytų kiti asmenys ar nebūtų sudaryta prielaidų žalai (ar kitokio pobūdžio teisės pažeidimams) atsirasti (Konstitucinio Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. Nutarimas). (...)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-1073/2021).

Institucija vertina, kad A. M. vadovaujama įmonė nėra nusistačiusi vidaus tvarkos taisyklių dėl automobilių naudojimo įmonės viduje ir privalomų dokumentų turėjimo, ar kitos subjektyvios aplinkybės, tačiau tai A. M. kaltės nepašalina. Pareiškėjas A. M. turėjo pakankamai informacijos bei laiko identifikuoti, kas padarė administracinį nusižengimą jo vadovaujamai įmonei priklausančia transporto priemone ir nurodyti konkretų asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo dieną naudojosi transporto priemone, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), A. M. delsimas per įstatyme nustatytą terminą pateikti duomenis, t. y. sąmoningas nustatytos pareigos nevykdymas, sutrukdė Institucijai operatyviai nustatyti ir nubausti asmenį padariusį nusižengimą.

Institucijos įgaliotas pareigūnas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymų ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą paskirti A. M. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 2 dalyje administracinę nuobaudą – 520 Eur piniginę baudą, kurio naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo (b. l. 16–20).

Skundas atmestinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo A. M. atžvilgiu Institucija 2023 m. gegužės 23 d. surašė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 2 dalyje, padarymo už tai, kad jis, būdamas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, administracinio nusižengimo ROIK (duomenys neskelbtini), tyrimo tikslais policijos pareigūnui pareikalavus, per numatytą trijų darbo dienų laikotarpį, nenurodė asmens duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos adreso, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones dokumento išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu 2021 m. rugpjūčio 15 d., 19.32 val., vairavo ar valdė įmonei priklausančią transporto priemonę „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tuo nevykdė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų (b. l. 21).

Pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo keturių šimtų keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų.

Pažymėtina, kad administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Jeigu asmens veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinas požymis yra Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyto reikalavimo nevykdymo konstatavimas.

Paminėto įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka.

Vadovaujantis ANK 611 straipsnio 2 dalimi (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 24 d.), tuo atveju, kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, išskyrus dėl šio kodekso 463 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus, pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Pažymėtina, kad to nepadarius, juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, o jei tai daro pakartotinai, jam taikoma ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė.

Pareiškėjas skunde visų pirma nurodo, kad Institucija, gavusi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 15 d. nutartį, kuria buvo įpareigota spręsti klausimą dėl ANK 625 straipsnyje numatytų veiksmų atlikimo, jokių veiksmų neatliko ir surašė skundžiamą nutarimą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Institucijos įgaliotas pareigūnas su skundu sutiko iš dalies, o nustačius, jog 2023 m. kovo 22 d. nutarime buvo nepagrįstai pripažinta pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, paminėtą nutarimą panaikino ir priėmė naują – skundžiamą nutarimą, kuriuo pareiškėjui paskirta 520 eurų bauda. Šiame kontekste pažymėtina, kad ANK 625 straipsnio nuostatos neįpareigoja Institucijos atlikti papildomus procesinius veiksmus, o priimtas procesinis sprendimas, kuris savo esme atitinka ankstesnį, jokių papildomų procesinių veiksmų neatlikus, bet panaikinus anksčiau nepagrįstai nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, negali būti laikomas savaime neteisėtu. Priešingai, ANK 625 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad naujas nutarimas gali būti priimamas netaikant šio kodekso 616 straipsnyje nurodytų procedūrų. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo spręsti, kad skundžiamas nutarimas priimtas neteisėtai ar nepagrįstai.

Pareiškėjas skunde taip pat ginčija skundžiamame nutarime nurodytą nusižengimo padarymo vietą, datą ir laiką.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pranešimą, kuriuo buvo prašoma per tris darbo dienas nurodyti asmenį, valdžiusį transporto priemonę, Institucija pareiškėjui išsiuntė 2023 m. sausio 17 d., todėl vadovaujantis ANK 573 straipsnio 4 dalies nuostatomis, šis pranešimas pareiškėjui buvo įteiktas 2023 m. sausio 18 d., todėl laikytina, kad Institucijos reikalaujamų duomenų pateikimo per tris darbo dienas terminas prasidėjo 2023 m. sausio 19 d. ir baigėsi 2023 m. sausio 23 d. Esant šioms aplinkybėms, skundžiamame nutarime nurodyta nusižengimo padarymo data (2023 m. sausio 28 d.) nėra tiksli. Be to, skundžiamame nutarime administracinio nusižengimo padarymo vieta nurodyta ne pareiškėjo vadovaujamos įmonės, o Institucijos buveinės adresas. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pareiškėju, kad šie duomenys skundžiamame nutarime pateikti netiksliai, tačiau, įvertinus tai, kad šie netikslumai pareiškėjo teisinės padėties nesunkina, jo teisės žinoti, dėl ko yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, neapriboja, o galimo nusižengimo padarymo laikas ir vieta laikytini fakultatyviaisiais nusižengimo sudėties požymiais, tai savaime nepaneigia skundžiamo nutarimo teisėtumo iš esmės.

Pareiškėjas skunde taip pat ginčijo ir skundžiamame nutarime nurodytą pažeidimo esmę, teigdamas, jog pareiškėjas visgi pateikė Institucijai duomenis apie du galimus transporto priemonės naudotojus, o tikslesnių duomenų pateikti negalėjo, nes nusižengimas užfiksuotas 2021 m. rugpjūčio 15 d., tuo tarpu nurodymas pateikti automobilį vairavusį asmenį pareiškėjui buvo išsiųstas ir įteiktas tik 2023 m. sausio 17 d., tai yra, praėjus beveik 1,5 metams. Su tokia pareiškėjo pozicija sutikti nėra jokio pagrindo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad administracinis nusižengimas galimai padarytas 2021 m. rugpjūčio 15 d., tuo tarpu pranešimas dėl užfiksuoto pažeidimo su įpareigojimu per tris darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos pateikti duomenis apie asmenį, vairavusį minėtą automobilį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui – pareiškėjui A. M., jo naudojamu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), buvo išsiųstas 2021 m. rugsėjo 17 d. Pakartotinai analogiški pranešimai buvo siunčiami 2022 m. gegužės 13 d., 2022 m. gegužės 16 d. ne tik minėtu elektroninio pašto adresu, bet ir į aktyvią įmonės elektroninio pristatymo dėžutę. Dar vienas analogiškas pranešimas buvo išsiųstas 2022 m. gruodžio 9 d., tiek elektroniniu paštu, tiek ir į aktyvią įmonės elektroninio pristatymo dėžutę. Pakartotinai pranešimas išsiųstas ir 2023 m. sausio 17 d., pranešimą išsiunčiant elektroninio pašto (duomenys neskelbtini). Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo teigti, jog reikalavimą pateikti duomenis apie automobilį vairavusius asmenis, Institucija pateikė nesavalaikiai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minėtas elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) yra nurodytas ir pateiktame skunde, taigi nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog minėtų pranešimų išsiuntimo metu pareiškėjo šie dokumentai savalaikiai nepasiekė.

Institucijos, 2023 m. sausio 17 d. pranešimas bendrovei bei jos vadovui A. M. buvo išsiųstas elektroninio pašto adresu, kuris buvo nurodytas valstybės informacinėse sistemose ar registruose ir būtent šį elektroninio pašto adresą automatiniu būdu Institucija gavo iš valstybės informacinių sistemų ar registrų, todėl laikytina, kad Institucijos pranešimai pareiškėjui, kaip įmonės vadovui, buvo įteikti tinkamai, teisės aktų nustatyta tvarka, o pareiškėjo teiginiai, kad nei pareiškėjas asmeniškai, nei įmonė negavo ankstesnių Institucijos siunčiamų pranešimų pateikti duomenis, kas vairavo automobilį, laikytini pareiškėjo gynybine versija siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Pareiškėjas skunde teigė, jog jis nurodė dviejų, nusižengimo padarymo metu, galimai transporto priemonę vairavusių asmenų duomenis, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis neįvykdė Institucijos reikalavimo. Tokie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas vis tik pateikė Institucijai tam tikrus duomenis, tačiau nurodė ne konkretų transporto priemonę vairavusį asmenį, o kelis galimai transporto priemonę vairavusius asmenis. Atsižvelgiant į tai, kad galimas nusižengimas užfiksuotas transporto priemonei tolstant, o vadovautis spėjimais priimant procesinius sprendimus negalima, toks informacijos pateikimas nelaikytinas tinkamu Institucijos reikalavimo įvykdymu. Be to, šiuos duomenis pareiškėjas Institucijai pateikė tik priėmus 2023 m. kovo 22 d. nutarimą, todėl pareiškėjas praleido ir 2023 m. sausio 17 d. pranešime nustatytą terminą prašomiems duomenims pateikti. Be to, vien tai, kad pareiškėjas, teismui adresuotame skunde, nurodė konkretų asmenį, kuris vairavo automobilį, t. y. A. M., nesudaro pagrindo spręsti, kad Institucija turėjo panaikinti 2023 m. kovo 22 d. nutarimą ir nubausti A. M.. Pažymėtina, kad ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas laikomas baigtu pasibaigus ANK 611 straipsnyje nurodytam informacijos pateikimo terminui. Taigi, ta aplinkybė, jog pareiškėjas skunde nurodė, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonę vairavo A. M., nešalina pareiškėjo atsakomybės dėl to, jog po 2023 m. sausio 17 d. pranešimo gavimo jis per nustatytą 3 darbo dienų terminą ANK 611 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodytos pareigos laiku neįvykdė.

Teismas vertina, kad pareiškėjas be pateisinamos priežasties neįvykdė teisės aktuose ir Institucijos pranešime nurodyto reikalavimo ir per nustatytą terminą nepateikė reikalaujamos informacijos. Įstatymuose nustatytų terminų laikymasis yra būtina sąlyga atliekamų veiksmų efektyvumui, todėl jie negali būti laisvai interpretuojami ir pažeidžiami. ANK 611 straipsnio 2 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 24 d.) imperatyviai nurodyta, jog juridinio asmens vadovas per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, todėl šios pareigos laiku neįvykdęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. M., analogišką nusižengimą padarydamas pakartotinai, turėdamas galiojančią nuobaudą dėl ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, pagrįstai buvo nubaustas pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį.

A. M. paskirta nuobauda yra adekvati jo padarytam administraciniam nusižengimui, nėra per griežta, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl pagrindo ją švelninti taip pat nėra.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, pareiškėjo skundas atmestinas, skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Atmesti A. M. skundą.

Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyresniosios specialistės R. B. 2023 m. gegužės 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.