Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. P. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK) 2016 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. 16-12-40-00760-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą“ ir įpareigoti atsakovą Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą išduoti jam leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei (lygiavamzdžius, graižtvinius ir kombinuotus šaunamuosius ginklus).

Pareiškėjas patikslintame skunde nurodo, kad pateikto Šiaulių AVPK 2016 m. birželio 28 d. sprendimo numeryje antrą simbolių grupę galima skaityti ir kaip „12“, ir kaip „IL“. Atsižvelgiant į tai, kad į bylą pateiktas Šiaulių AVPK 2016 m. birželio 28 d. sprendimas Nr. 16-IL-40-00760-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą“, laikytina, jog padaryta rašymo apsirikimo klaida ir pareiškėjas prašo panaikinti Šiaulių AVPK 2016 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. 16-IL-40-00760-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą“.

Pareiškėjas D. P. skunde nurodė, kad 2016 m. birželio 7 d. jis kreipėsi į Šiaulių AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyrių su prašymu išduoti jam leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei. 2016 m. birželio 28 d. Šiaulių AVPK Viešosios tarnybos viršininkas patvirtino sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti jam leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei. Sprendimą argumentavo tuo, kad atliekant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 (2011 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 5-V-172 redakcija) patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 12 punkte nurodytus patikrinimus, gautas Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas, kuriame pateikta informacija, kad jis 2001 m. vasario 9 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nusprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 111 straipsnio 1 dalį, 232-1 straipsnio 1 dalį, 234 straipsnio 1 dalį (tyčinis sunkus kūno sužalojimas, užkrėtimas liga ar kitoks susargdinimas; neteisėtas narkotinių priemonių gaminimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, pardavimas ar kitoks platinimas; neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų nešiojimas, laikymas, įgijimas, gaminimas ir realizavimas), (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniai galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.). 2004 m. sausio 16 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą pagal Baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį (išžaginimas). Pagal 2005 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 2 straipsnio 1 dalyje pateiktą smurtinio nusikaltimo aiškinimą, Baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių turinti veika laikoma smurtiniu nusikaltimu. Už nusikaltimo pagal Baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį padarymą numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Su skundžiamu Šiaulių AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus sprendimu nesutinka, nes nors ir 2001 bei 2004 metais jis buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs. Jis sėkmingai integravosi į visuomenę, turi šeimą, tvirtus socialinius santykius, nepadarė naujų teisės pažeidimų, bet jam ir toliau yra taikomi specialūs teisiniai apribojimai, kurie yra ne kas kita kaip baudimo tąsa. Sprendžiant medžioklinio ginklo išdavimo klausimą kiekvienas asmuo turi būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į praeityje padarytą nusikalstamą veiką, jos aplinkybes, gyvenimą po teistumo išnykimo ir pan., todėl šiuo atveju individualus sprendimas būtinas lygiai taip pat, kaip ir bausmės individualizavimas priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Teistumo sukeltos teisinės pasekmės negali varžyti asmens teisių ir laisvių visą likusį gyvenimą. Jis tapo nebepavojingu visuomenei. Pakruojo rajono savivaldybės Klovainių seniūnija bei Linų bendruomenė charakterizuoja jį teigiamai.

Pareiškėjas D. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko savo reikalavimus. Nurodė, kad pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas praeitais metais. Neįžvelgė nusikalstamos veikos, kadangi jam paskambino asmenys, jis atvažiavo ir nusipirko daiktą. Nemanė, kad perka vogtą daiktą. Be to, nurodė, kad turi medžiotojo bilietą, tačiau negali medžioti.

Pareiškėjo D. P. atstovas advokatas Anatolijus Šichovcovas teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko pareiškėjo reikalavimus ir rėmėsi iš esmės tais pačiais argumentais, kurie nurodyti pareiškėjo skunde. Dėl pareiškėjo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nurodė, kad pareiškėjas dėl baudžiamojoje byloje pateiktų parodymų, kurių paneigti negalėjo, buvo priverstas prisipažinti dėl veikos. Pareiškėjui atstovauja nuo 2000 m. ir mato pareiškėjo elgesyje didelį teigiamą progresą. Būdamas medžiotoju ir turėdamas ginklą jis dar griežčiau laikysis įstatymų.