Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. nutarties, kuria teismas tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės D. L. ieškinį atsakovui A. A., atstovaujamam įstatyminės atstovės V. A., dėl skolos priteisimo iš palikimą priėmusio įpėdinio.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atsakovas A. A., atstovaujamas įstatyminės atstovės V. A., atskiruoju skundo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartį. Atsakovo teigimu, skundžiama nutartimi areštuoti žemės sklypai nėra ginčo objektas byloje, kadangi ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui nepilnamečiam mirusiojo sūnui dėl skolos priteisimo. Pažymi, kad žemės sklypų vertė yra apie 9 000 Eur, todėl prašoma laikinoji apsaugos priemonė peržengia pareikštų reikalavimų ribas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino preliminariai neįvertinęs pareiškėjo skundo pagrįstumo.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 19 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

10. Laikinąsias apsaugos priemones reglamentuoja CPK 144–152 straipsniai. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

11. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas.

12. Teisminėje praktikoje ne kartą pasisakyta, kad pradinėje stadijoje teismas tik preliminariai vertina ieškovo pateikto ieškinio pagrįstumą, t. y. pats ieškinys (ginčas) (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės ir teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi, šiuo atveju vertinamas tik tikėtinas ieškinio pagrįstumas, ieškinys iš esmės nenagrinėjamas. Atsakovo teigimu, skundžiama nutartimi areštuoti žemės sklypai nėra ginčo objektas byloje, kadangi ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui nepilnamečiam mirusiojo sūnui dėl skolos priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškiniu bei jame nurodytomis aplinkybėmis, neturi pagrindo išvadai, jog areštuoti žemės sklypai nėra susiję su ginčo dalyku.

13. Bylos duomenimis, ieškovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl kreditinio reikalavimo įpėdiniams patvirtinimo ypatingosios teisenos tvarka – prašė patvirtinti 27 358,24 Eur turtinį reikalavimą mirusio palikėjo A. A. įpėdiniams, o jiems nesant – Lietuvos Respublikos valstybei. Įpėdinio A. A. įstatyminei atstovei V. A. netenkinus ir nepripažinus pareikšto kreditinio reikalavimo ypatingosios teisenos tvarka, kreditorė D. L. nagrinėjamoje byloje pareiškė ieškinį įpėdiniui A. A. dėl skolos priteisimo pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Bylos duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismo areštuoti žemės sklypai, priklausę palikėjui A. A., atsakovo, kaip paveldėtojo, yra priimti pagal antstolio sudarytą 2018 m. spalio 26 d. turto apyrašą.

14. Taip pat, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje stadijoje konstatuoti, kad ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas, nėra pagrindo. Akivaizdžių duomenų, jog pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra. Dėl to, nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje stadijoje būtų aiškiai matyti, kad pareikštas ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo daryti išvados dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalimumo.

15. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – reali grėsmė, kad ieškovui palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės.

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė konstatavęs, jog egzistuoja grėsmė, kad galimai ieškovei palankus teismo sprendimas, netaikius prašomos laikinosios apsaugos priemonės, gali tapti neįvykdomas, nes jos nepritaikius atsakovui A. A., atstovaujamam įstatyminės atstovės V. A., išliktų galimybė turtą, kurį jis paveldėjo iš ieškovės skolininko A. A. pagal turto apyrašą, perleisti tretiesiems asmenims ar sumažinti jo vertę.

17. Atskiruoju skundu nekvestionuojama minėta pirmosios instancijos teismo išvada, tačiau akcentuojama, kad žemės sklypų vertė yra apie 9 000 Eur, todėl, apelianto teigimu, prašoma laikinoji apsaugos priemonė peržengia pareikštų reikalavimų ribas. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus vertina kritiškai.

18. Kaip teisingai atkreipė dėmesį ieškovė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija byloje Nr. e3K-7-315-915/2018 išaiškino, kad paveldėjimą reglamentuojančiose CK normose nėra apibrėžta tikrosios turto vertės nustatymo procedūra, kriterijai ir momentas. Nors turto apyraše ir turi būti nurodytas visas daiktų, sudarančių palikimą, sąrašas, nurodant jų vertę ir aplinkybes, reikalingas jų vertei nustatyti (CK 5.53 straipsnio 5 dalies 1 punktas), tačiau vien vertės nurodymas turto apyraše ir (arba) paveldėjimo teisės liudijime savaime nereiškia, kad ši vertė objektyviai atspindi kainą, už kuria paveldėtas turtas gali būti realizuotas. Pirma, turto vertės nurodymas turto apyraše nėra atliekamas turint tikslą apriboti įpėdinio atsakomybę už palikėj o skolas vien ta verte, kuri nurodyta paveldimo turto apyraše. Jei paveldėtas turtas galėtų būti realizuotas už didesnę kainą, kuri yra būtina siekiant tenkinti palikėj o kreditorių reikalavimus, vien apyraše nurodytos mažesnės sumos sumokėjimas kreditoriams pažeisti} pastarųjų teisę gauti kuo didesnį reikalavimo patenkinimą iš paveldėto turto ir neatitiktų jau minėtos CK 5.53 straipsnio 1 dalies, pagal kurią įpėdinis už palikėjo skolas atsako paveldėtu turtu. Antra, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą turto apyraše nurodomos informacijos surinkimo ir pateikimo našta tenka įpėdiniui, antstolis tik surašo į apyrašą įpėdinio pateiktą informaciją ir neturi pareigos tikrinti nurodomos paveldimo turto vertės teisingumo. Taigi nurodant paveldimo turto apyraše turto vertę nėra užklausiama visų suinteresuotų asmenų nuomonės; į apyrašą įrašant daiktų, sudarančių palikimą, vertę, nedalyvauja kreditoriai, šioje procedūroje nėra sprendžiami galimi ginčai dėl paveldimo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-315-915/2018 26 punktas).

19. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad kai šalys dėl paveldėto turto vertės nesutaria, išieškojimas vykdymo procese gali būti nukreipiamas į paveldėtą turtą. Tai atitinka CK 5.53 straipsnio 1 dalies reglamentavimą iš kurio išplaukia, kad pagal bendrąją taisykle įpėdinis atsako už palikėjo skolas paveldėtu turtu, t. y. lėšomis, kurios bus gautos realizavus paveldėtą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-315-915/2018 28 punktas).

20. Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, jog turto apraše nurodyta žemės sklypų vertė yra neatitinkanti tikrovės ir faktiškai yra ženkliai didesnė. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė teigia, jog ginčo šalims nesutarus dėl paveldimo turto vertės turės būti pradėtas priverstinio vykdymo procesas, kurio metu bus nustatyta realizuojamo turto vertė.

21. Todėl vadovaujantis aptartomis aplinkybėmis bei nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu darytina išvada, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neperžengia pareikštų reikalavimų ribų.

Dėl bylos procesinės baigties

22. Aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių bei teisinių argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju išlieka grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atsakovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepatvirtino pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.