- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-07
- Bylos Nr.
- e2A-717-613/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- M. S., G. V. S., R. B., A. B., uždarajai akcinei bendrovei „Pamario galerija“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Mildos Skersienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovams M. S., G. V. S., R. B., A. B., uždarajai akcinei bendrovei „Pamario galerija“ dėl leidimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų S. P., uždaroji akcinė bendrovė „Toringa”, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, G. P..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą ir patikslinęs ieškinį prašo: 1) leisti be statinio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendraturčių ir žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini)(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendranuomių sutikimo ieškovui gauti statybą leidžiantį dokumentą tam, kad pagal žemės sklypo naudojimosi tvarką priskirtoje žemės sklypo dalyje galėtų įsirengti ar įteisinti lauko kavines terasą šalia statinio adresu (duomenys neskelbtini)(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini)(unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)). Nurodo, kad ieškovas ir atsakovai yra statinio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendraturčiai ir žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomininkai. Ieškovo nuomininkas patalpose adresu (duomenys neskelbtini), vykdo viešojo maitinimo (kavinės) veiklą. Vasaros sezono metu jam yra būtina lauko kavinės terasa tam, kad padidinti gaunamas iš veiklos pajamas. Ieškovo įgaliotas asmuo – trečiasis asmuo G. P. įrengė lauko kavinės terasą, kuri Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos buvo pripažinta savavališka statyba, kadangi jai įrengti nebuvo gautas joks statybą leidžiantis dokumentas. Siekdamas įteisinti savavališką statybą kitu įstatymu numatytu būdu arba įsirengti naują lauko kavinės terasą, ieškovas siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, o jo gavimui yra būtinas visų statinio bendraturčių ir žemės sklypo bendranuomių sutikimas. Ieškovo prašymu trečiasis asmuo G. P. prieš kreipiantis į bendraturčius ir bendranuomius dėl sutikimų gavimo, parengė lauko kavines terasos vizualizaciją ir kreipėsi į atsakovus su prašymu duoti sutikimus parengti projektinę dokumentaciją gauti statybą leidžiantį dokumentą, įgyvendinti statytojo teises ir įrengti lauko kavines terasą. Pažymėjo, kad vizualizacijoje parodyta lauko kavinės terasa yra tokia pati, kokia yra faktiškai pastatyta šiuo metu ir kokią ieškovas planuoja statyti (ar įteisinti) pagal išduotą statybą leidžiantį dokumentą, tai yra tiek dabartinė, tiek būsima lauko kavinės terasa yra identiškos, todėl atsakovai neabejotinai žino, kokia lauko kavinės terasa bus faktiškai statoma ar įteisinta, gavus statybą leidžiantį dokumentą. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovai 2021 m. birželio 16 d. nusistatė ir pasitvirtino nuomojamo žemės sklypo naudojimosi tvarką. Ieškovas mano, kad atsakovai be jokių priežasčių ir motyvų atsisakė pasirašyti susitarimus ir duoti ieškovui sutikimus ir taip pažeidžia ieškovo teises.
Atsiliepimas
2. Atsakovai atsiliepimu nesutiko nei su pradiniu nei su patikslintu ieškiniu nurodydami, kad ieškovo reikalavimas negali būti tenkintas, nes žemės sklypo naudojimosi tvarka nepatvirtinta, o su sklypo nuomininkais pasirašytas projektas yra niekinis, nes prieštarauja įstatymo reikalavimams. Taip pat nurodė, kad trečiasis asmuo G. P. kreipėsi į regiono apygardos administracinį teismą su skundu dėl termino pratęsimo, tai yra G. P. siekia įgyvendinti įstatymo numatytą teisę – įteisinti savavališką statybą, ieškovas V. P. nėra savavališkos statybos įteisinimo subjektas ir negali įteisinti savavališkai pastatytą statinį – lauko terasą. Terminas nebuvo pratęstas, pastatas įstatymo numatyta tvarka turi būti nugriautas. Šiuo atveju, kol nėra išspręstas klausimas dėl savavališkai pastatyto pastato likimo, ieškovas negali pradėti jokios statybos valstybinės žemės sklype. Taip pat nurodo, kad pagal valstybinės žemes sklypo nuomos sutartį jokios statybos šiame žemės sklype neleidžiamos, sklypo nuomininkai negali įsiterpti į ieškovo ir valstybinės žemės sklypo savininko santykius. Tam, kad pradėtų bet kokius statybos bei statybos projektavimo darbus būtina gauti leidimą statyti statinį valstybinės žemės sklype.
3. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) pateikė atsiliepimą į patiksliną ieškinį, kuriame nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba patikėtinio teisėmis valdo 0,0609 ha valstybinės žemės sklypą, kadastro Nr. 2301/0001:799, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) mieste. Visas žemės sklypas yra išnuomotas sklype esantiems statinių savininkams – atsakovams. Pažymėjo, kad ieškovo reikalavimai nėra susiję su Nacionalinės žemės tarnybos atliktais veiksmais, todėl prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra įvertinus byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios bus įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu.
4. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atsiliepimu į pradinį ieškinį nurodė, kad Inspekcija pagal gautus skundus dėl galimai savavališkos statybos, atliko patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. spalio 9 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2164(16.2), kuriuo buvo konstatuota, jog 2008 metais neturint pagal teisės aktų reikalavimus būtino statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype (duomenys neskelbtini) pastatyta terasa ant terasos sumontuota medinė tvorelė. Terasa pastatyta žemės sklype, kurį valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba, visas šis žemės sklypas yra išnuomotas. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. 2301/0001:799 yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje – Nidos gyvenvietėje ir saugomojoje teritorijoje: Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 12 punktu, pastatyta terasa yra kitos paskirties inžinerinis statinys ir yra priskiriama II grupės nesudėtingajam statiniui, jos plotas yra 116 m2. Tyrimo metu nustatyta, jog terasos statytojas – G. P.. Inspekcija 2020 m. spalio 12 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-201012-00047 (toliau – savavališkos statybos aktas), kuriame konstatuotas savavališkos statybos faktas. Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2020 m. spalio 12 d. surašė privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-201012-00041. Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2020 m. spalio 12 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-201012-00042 (toliau – Privalomasis nurodymas), kurio esmė: „nugriauti valstybiniame suformuotame žemės sklype (kadastrinis Nr. 2301/0001:799) adresu (duomenys neskelbtini), esančiame nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje Nidos gyvenvietėje ir Valstybiniame parke: Kuršių nerijos nacionaliniame parke prie pastato (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) dalies savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingosios kategorijos kitos paskirties inžinerinį statinį – medinę terasą, dėl kurio statybos surašytas 2020 m. spalio 12 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-201012-00047 ir sutvarkyti statybvietę“. Viena pagrindinių sąlygų gauti statybą leidžiantį dokumentą yra siekiančio realizuoti statytojo teises asmens atitikimas Statybos įstatymo 3 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, t. y. statytojas turi turėti teises į žemę. Tačiau nagrinėjamu atveju, savavališkos statybos akte nurodytas statytojas – G. P. niekada neturėjo statytojo teisių, kadangi niekada nebuvo ir nėra nei statinio, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vienas iš savininkų, nei kokia nors teise valdo žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini). G. P. pasinaudoti Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teise įteisinti savavališką statybą pats negali, kadangi neatitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų. Tačiau ieškovas Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teise pasinaudoti galėtų, jei atitiktų statytojui keliamus reikalavimus, nustatytus Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, kadangi šiuo atveju ieškovas yra vienas iš statinio, adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų. Iš byloje pateiktų dokumentų su ieškovu nėra sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, todėl nagrinėjamu atveju, ieškovas statytoju šiuo metu būti taip pat negali. Šiuo atveju, norint įgyvendinti statytojo teises reikia turėti teises ir į žemę. Pagal bylos aplinkybes, esant ginčui dėl statytojo teisių įgyvendinimo, ieškovas turėtų įrodyti, kad atitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąlygas ir turi statytojo teises, nes, kitu atveju, teismo išduotas leidimas atlikti statybos darbus be bendraturčių sutikimo nesukeltų jokių padarinių, kadangi ieškovui vis tiek negalėtų būti išduodamas statybą leidžiantis dokumentas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo V. P. teisinės pagalbos išlaidas atsakovams: M. S. – 200 Eur, atsakovui R. B. – 1400 Eur, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pamario galerija“ – 200 Eur.
6. Pirmosios instancijos teismas, nesutiko su ieškovo argumentu, kad pateiktas valdymo tvarkos planas, kurį pasirašė bendraturčiai neturi teisinės reikšmės jog jis nėra įteisintas (įregistruotas), nes tai prieštarauja įstatymui. Paties ieškovo į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad šalys byloje nėra žemės sklypo bendraturčiai. Nacionalinė žemės tarnyba patikėtinio teisėmis valdo 0,0609 ha valstybinės žemės sklypą, kadastro Nr. 2301/0001:799, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) mieste, žemės sklypas yra išnuomotas sklype esantiems statinių savininkams – ieškovui, atsakovams, trečiajam asmeniui S. P..
7. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.81 straipsniu, kuris reglamentuoja nekilnojamojo daikto bendraturčių teisę tarpusavio susitarimu nustatyti nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, padarė išvadą, kad CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nurodytą naudojimosi žemės sklypu tvarką gali nustatyti žemės sklypo bendraturčiai, t. y. šio žemės sklypo savininkai.
8. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad Valstybinės žemės sklypų nuomą ir panaudą reglamentuojantys teisės aktai nenumato galimybės nuomininkams ar panaudos gavėjams sudaryti susitarimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, kadangi naudojimosi žemės sklypu tvarka ir sąlygos nustatomos valstybinės žemės nuomos sutartyje.
9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Nacionalinė žemės tarnyba patvirtino, kad nei Civilinis kodeksas nei Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau – Taisyklės) nesuteikia teisės valstybinės žemės sklypų nuomininkams patiems tarpusavio susitarimu nustatyti, kaip ir kokiomis dalimis jie naudosis valstybinės žemės sklypu.
10. Nacionalinė žemės tarnyba akcentavo, kad pagal Taisyklių 32 punktą kiekvieno bendraturčio namų valdos ar prie kito statinio arba įrenginio išnuomojamo žemės sklypo dalis nustatoma valstybinės žemės nuomotojo sprendimu. Valstybinės žemės nuomininkai negali patys spręsti, kokio ploto ir konfigūracijos valstybinės žemės sklypo dalis priskirtina prie jiems nuosavybės teise ar nuomos pagrindu valdomo statinio (jo dalies), nes tokią teisę turi tik valstybinės žemės nuomotojas, disponuojant ir valdant bei naudojant valstybės turtą leidžiama tik tai, kas tiesiogiai leidžiama teisės aktais. Valstybinės žemės nuomininkai, kai jiems yra išnuomotas vienas bendras sklypas tam tikromis dalimis, neturi teisės tarpusavio susitarimu nustatyti naudojimosi jiems nuomojamu valstybinės žemės sklypu tvarkos.
11. Teismas akcentavo, kad teisinius santykius dėl statybos valstybės išnuomotoje žemėje reglamentuoja Taisyklių 30.7 punktas, kuriame nustatyta, kad išnuomotuose žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tai įtvirtinta nuomos sutartyje ir tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui.
12. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo pateiktos 2009 m. balandžio 22 d. sudarytos Valstybinės žemės nuomos sutarties 5 punkte nustatyta, kad pastatų rekonstrukcija ar nauja statyba – pagal galiojantį teritorijos detalųjį planą ir gavus nuomotojo sutikimą. Pagal bylos duomenis ieškovas nėra pradėjęs procedūros dėl nelegalios statybos įteisinimo, o nelegalią statybą siekia įteisinti trečiasis asmuo G. P..
13. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovui nepateikus įrodymų, kad jis yra pradėjęs ir gali vykdyti nelegalios statybos įteisinimą, yra paruošęs tam reikalingą projektinę dokumentaciją, kurią galėtų įvertinti ir atsakovai, spręsdami ar gali duoti kaip pastato bendraturčiai sutikimus, neturint valstybinės žemės nuomos sutarties, kurioje būtų nustatyta, kad išnuomotame žemės sklype būtų galima statyti naujus statinius ar įrenginius ar juos rekonstruoti, taip pat nepateikus tokio sutikimo iš valstybinės žemės savininko – patikėtinio Nacionalinės žemės tarnybos, ieškinys negali būti patenkintas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Ieškovas V. P. (toliau – apeliantas) apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra prieštaringas visiškai nemotyvuotas, nepagrįstas ir neteisėtas, prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principams, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir kitų teismų suformuotai praktikai. Teismas išnagrinėjo visai ne tą teisinį ginčą, kuris faktiškai yra kilęs šioje byloje, todėl akivaizdžiai išėjo už ieškinio ribų.
14.2. Nurodo, kad šioje byloje yra kilęs teisinis ginčas tik dėl leidimo be bendraturčių ir bendranuomių sutikimų teismo tvarka ieškovui gauti Statybą leidžiantį dokumentą. Šioje byloje nėra kilęs joks teisinis ginčas dėl valstybinės žemės nuomos teisinių santykių, nuomos sutarties ir atskirų jos nuostatų, savavališkos statybos ir jos padarinių šalinimo, statybos projekto rengimo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo tik klausimus ar ieškovas turi/neturi žemės patikėtinio sutikimą ir ar gaus Statybą leidžiantį dokumentą ir atitinkamai išnagrinėjo būtent šių administracinių procedūrų teisinį reglamentavimą.
14.3. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje išnagrinėjo tik valstybinės žemės savininko (jo patikėtinio) ir valstybinės žemės nuomininko tarpusavio santykius, jų sutartinius santykius, valstybinės žemės patikėtinio sutikimų išdavimo tvarką, taip pat išnagrinėjo ir 2009 m. balandžio 22 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį ir jos nuostatas, nors nei minėta sutartis, nei valstybinės žemės patikėtinio ir jos nuomininko tarpusavio santykiai nėra šioje byloje joks ginčo dalykas, o ieškovas nereiškė jokio materialinio reikalavimo šioje byloje dėl valstybinės žemės patikėtinio sutikimo (ne)išdavimo.
14.4. Šioje byloje neturi jokios teisinės reikšmės faktinės aplinkybės dėl to ar bus išduotas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas ieškovui gauti Statybą leidžiantį dokumentą, nes šie klausimai nėra šio ginčo dalykas, kadangi ieškinį ieškovas formulavo atsakovams taip pat ir kaip pagrindinio pastato, kurio priklausiniu būtų lauko terasa, kuriai pastatyti (įteisinti) ieškovas siekia gauti Statybą leidžiantį dokumentą.
14.5. Šioje byloje nėra kilęs joks ginčas nei dėl statinio projektavimo, nei dėl projekto ekspertizės. Pirmosios instancijos teismo nurodytas Statybos techninis reglamentas STR 1.04.04:2017 ,,Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nesusijęs su šio ginčo dalyku – bendraturčių sutikimų (ne)davimu arba teismo leidimu, gauti statybą leidžiantį dokumentą be bendraturčių sutikimų.
14.6. Šioje byloje nėra jokio ginčo nei dėl valstybinės žemės nuomos sutarties, nei dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nuostatų, nei dėl valstybinės žemės nuomotojo sutikimo (ne)išdavimo. Todėl akivaizdu, kad teismas akivaizdžiai išėjo už ieškinio ribų ir nepagrįstai išnagrinėjo valstybinės žemės nuomotojo patikėtinio būsimų administracinių procedūrų ir būsimų galimų administracinių ginčų tarp valstybinės žemės nuomotojo patikėtinio ir ieškovo, kaip nuomininko, kilimo klausimą, nors tokie administraciniai ginčai šioje byloje nėra nagrinėjami, be to jie ateityje gali net nekilti.
14.7. Pažymėjo, kad šioje byloje nėra jokio ginčo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, ieškinys pareikštas atsakovams ne tik kaip žemės sklypo bendranuomių, bet ir kaip pagrindinio statinio bendraturčiams.
Žemesnės instancijos teismas
14.8. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad ginčo objektas – terasa pastatyta neturint tam statybos leidimo, kad yra surašytas nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, šioje byloje nėra kilęs joks ginčas dėl savavališkos statybos ir/ar jos padarinių šalinimo. Gauti bendraturčių sutikimus ar teismo leidimą ieškovas siekia, nes nori gauti Statybą leidžiantį dokumentą lauko terasai įsirengti.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. B. atstovaujamas advokato V. Ž. (V. Ž.) su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas. Nėra jokių teisinių pagrindų šį sprendimą panaikinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, tinkamai taikė Kasacinio teismo praktiką.
15.2. Pažymėjo, kad tarp šalių nėra pasirašyta naudojimosi tvarkos sutartis dėl valstybinės žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Pagal šalių užsakymą buvo paruoštas žemės sklypo valdymo tvarkos planas, su kuriuo šalys susipažino ir sutiko. Šalių patvirtintas sklypo valdymo tvarkos planas neatitinka sutarties sąvokos ir dėl šios priežasties ieškovo reikalavimas šioje dalyje nepagrįstas. Nesant sutarties dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, ieškovo galutinis reikalavimas negali būti tenkintas.
15.3. Nors šalys jokio susitarimo dėl valstybinės žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nesudarė, teismas turėjo pasisakyti dėl valstybinės žemės sklypo nuomininkų galimybės be žemės sklypo nuomotojo sutikimo sudaryti nuomojamo sklypo pasidalinimo sutartį ir jos teisinės galios nuomotojui ir nuomininkams.
15.4. Iš ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimų matyti, kad ieškovas iš esmės nori įteisinti savavališkai ir neteisėtai G. P. pastatytą statinį – lauko terasą, prisidengdamas naujos statybos organizavimu. Toks ieškovo ketinimas nelaikytinas sąžiningu ir negali būti tenkintas.
15.5. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sutiko su atsakovų argumentais, kad šalių patvirtinta sklypo valdymo tvarka yra negaliojanti, nes prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Taigi ieškovo reikalavimas statyti naują statinį arba įteisinti statinį, kuris pripažintas savavališkai ir neteisėtai pastatytu negali būti tenkintas, nes neišpildytas pagrindinė šalių susitarimo sąlyga – įstatymo numatyta tvarka pasidalinti sklypą tarp nuomininkų.
15.6. Nagrinėjamuoju atveju, ieškovas parengė tiktai vizualizaciją, iš kurios negalima suprasti nei būsimo statinio išdėstymą sklype, nei statinio pagrindinių rodiklių, kokios rūšies statinys bus statomas. Projektuojamo statinio architektūra ir kiti pagrindiniai rodikliai, bei keliami reikalavimai išreiškiami projektiniame pasiūlyme, o ne vizualizacijoje.
15.7. Nagrinėjamuoju atveju ieškovas suvaržė atsakovų galimybes susipažinti su projektinio pasiūlymo sprendiniais, įvertinti būsimo statinio atitiktį teisės normos reikalavimams, naujos statybos įtaką esamam pastatui bei sklypo užstatymo tankiui ir intensyvumo rodikliams. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, pripažindamas atsakovų atsisakymą duoti sutikimą pagrįstu, sutiko su jų argumentais, jog ieškovo ketinama neaiškios rūšies pastato nauja statyba pažeis valstybinės žemės sklypo nuomininkų bei pastato bendraturčių teisėtus interesus.
15.8. Pagal galiojančias Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis nurodytame žemės sklype naujų savarankiškai funkcionuojančių statinių ar įrenginių statyba nėra galima ir ieškovui nėra išskirtos individualiai naudojamos žemės sklypo dalys, teisė vykdyti naują statybą be atsakovų sutikimo, taip pat gauti statybą leidžiantį dokumentą pažeistų žemės sklypo nuomininkų bei pastato bendraturčių teises ir pareigas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
4. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
5. Pažymėtina ir tai, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
6. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovo reikalavimas leisti be statinio bendraturčių ir bendranuomių sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą, kad galėtų įsirengti ar įteisinti lauko kavinės terasą šalia statinio, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
7. Byloje nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas leisti be statinio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendraturčių ir žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini)(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendranuomių sutikimo ieškovui gauti statybą leidžiantį dokumentą tam, kad pagal žemės sklypo naudojimosi tvarką priskirtoje žemės sklypo dalyje galėtų įsirengti ar įteisinti lauko kavinės terasą šalia statinio adresu (duomenys neskelbtini)(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini)(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), motyvuodamas tuo, kad ieškovo įgaliotas trečiasis asmuo G. P. įrengė lauko kavinės terasą, kuri Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos buvo pripažinta savavališka statyba, kadangi jai įrengti nebuvo gautas joks statybą leidžiantis dokumentas. Siekdamas įteisinti savavališką statybą kitu įstatymu numatytu būdu arba įsirengti naują lauko kavinės terasą, ieškovas siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, o jo gavimui yra būtinas visų statinio bendraturčių ir žemės sklypo bendranuomių sutikimas. Teigia, kad šioje byloje yra kilęs teisinis ginčas tik dėl leidimo be bendraturčių ir bendranuomių sutikimų teismo tvarka ieškovui gauti Statybą leidžiantį dokumentą. Šioje byloje nėra kilęs joks teisinis ginčas dėl valstybinės žemės nuomos teisinių santykių, nuomos sutarties ir atskirų jos nuostatų, savavališkos statybos ir jos padarinių šalinimo, statybos projekto rengimo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo tik klausimus, ar ieškovas (ne)turi žemės patikėtinio sutikimą ir ar gaus Statybą leidžiantį dokumentą ir atitinkamai išnagrinėjo būtent šių administracinių procedūrų teisinį reglamentavimą.
8. Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas negali būti tenkintas, nes žemės sklypo naudojimosi tvarka nepatvirtinta, o su sklypo nuomininkais pasirašytas projektas yra niekinis, nes prieštarauja įstatymo reikalavimams. Trečiasis asmuo G. P. siekia įgyvendinti įstatymo numatytą teisę – įteisinti savavališką statybą, ieškovas V. P. nėra savavališkos statybos įteisinimo subjektas ir negali įteisinti savavališkai pastatytą statinį – lauko terasą. Šiuo atveju, kol nėra išspręstas klausimas dėl savavališkai pastatyto pastato likimo, ieškovas negali pradėti jokios statybos valstybinės žemės sklype. Taip pat pagal valstybinės žemes sklypo nuomos sutartį jokios statybos šiame žemės sklype neleidžiamos, sklypo nuomininkai negali įsiterpti į ieškovo ir valstybinės žemės sklypo savininko santykius. Tam, kad pradėtų bet kokius statybos bei statybos projektavimo darbus būtina gauti leidimą statyti statinį valstybinės žemės sklype.
9. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė, konstatuodamas, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalys byloje nėra žemės sklypo bendraturčiai. Nacionalinė žemės tarnyba patikėtinio teisėmis valdo 0,0609 ha valstybinės žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) mieste. Žemės sklypas yra išnuomotas sklype esantiems statinių savininkams – ieškovui, atsakovams, trečiajam asmeniui S. P.. Atsižvelgiant į CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nurodytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, teismas padarė išvadą, kad naudojimosi žemės sklypu tvarką gali nustatyti žemės sklypo bendraturčiai, t. y. šio žemės sklypo savininkai. Taip pat akcentavo, kad pagal bylos duomenis ieškovas nėra pradėjęs procedūros dėl nelegalios statybos įteisinimo, o nelegalią statybą siekia įteisinti trečiasis asmuo G. P.. Todėl nagrinėjamu atveju ieškovui nepateikus įrodymų, kad jis yra pradėjęs ir gali vykdyti nelegalios statybos įteisinimą, taip pat yra paruošęs tam reikalingą projektinę dokumentaciją, kurią galėtų įvertinti ir atsakovai, spręsdami ar gali duoti kaip pastato bendraturčiai sutikimus, neturint valstybinės žemės nuomos sutarties, kurioje būtų nustatyta, kad išnuomotame žemės sklype būtų galima statyti naujus statinius ar įrenginius ar juos rekonstruoti, taip pat nepateikus tokio sutikimo iš valstybinės žemės savininko – patikėtinio Nacionalinės žemės tarnybos, ieškinys negali būti patenkintas.
10. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčo objektas – terasa pastatyta neturint statybos leidimo, kadangi ieškovas neprašo teismo leidimo atlikti statybos darbus valstybinėje žemėje, šioje byloje nėra ginčo nei dėl valstybinės žemės nuomos sutarties ar jos nuostatų, nei dėl valstybinės žemės nuomotojo sutikimo (ne)išdavimo, kadangi ieškovas siekia gauti Statybą leidžiantį dokumentą lauko terasai įsirengti. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, o tai lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.
11. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, todėl jų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde ieškovo nurodytų argumentų.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)teisėtumo
12. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, neteisingai vertino byloje esančias aplinkybes, kadangi šioje byloje nėra kilęs joks teisinis ginčas dėl valstybinės žemės nuomos teisinių santykių ar atskirų jos nuostatų, taip pat savavališkos statybos ir jos padarinių šalinimo. Nurodo, kad šioje byloje yra kilęs teisinis ginčas tik dėl leidimo be bendraturčių ir bendranuomių sutikimų teismo tvarka ieškovui gauti Statybą leidžiantį dokumentą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad Inspekcija 2020 m. spalio 9 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2164(16.2), kuriuo buvo konstatuota, kad neturint pagal teisės aktų reikalavimus būtino statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype (duomenys neskelbtini) pastatyta terasa, ant terasos sumontuota medinė tvorelė, kurios aukštis 0,86 m nuo terasos paviršiaus ir metalinis su stiklo segmentais užtvaras, kurio aukštis apie 2 m nuo terasos paviršiaus, ir metalinė konstrukcija, kurios aukštis svyruoja nuo 2,20 m iki 3,60 m; terasos plotas apie 116 m2, pastatyta terasa yra kitos paskirties inžinerinis statinys ir yra priskiriama II grupės nesudėtingajam statiniui. Inspekcija 2020 m. spalio 12 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-201012-00047, kuriame konstatuotas savavališkos statybos faktas. 2020 m. spalio 12 d. surašytas privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-201012-00041. Inspekcija 2020 m. spalio 12 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-201012-00042. Privalomasis nurodymas iki šiol nėra įvykdytas.
15. Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje nurodyta, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba, neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento, arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius Priežiūros įstatymas 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Savavališkos statybos aktu konstatuojama savavališka statyba. Statytojui pateikiamas privalomasis nurodymas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Savavališkos statybos padariniai gali būti šalinami dviem būdais: įteisinant savavališką statybą gaunant statybą leidžiantį dokumentą arba panaikinant savavališkai padarytų pažeidimų pasekmes (nugriaunant, užtaisant, sutvarkant ir pan.).
16. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, kad asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Minėto įstatymo 5 dalyje yra nurodyti savavališkos statybos įteisinimo veiksmai ir jų eiga: projekto rengimas, įmokos už savavališkos statybos įteisinimą mokėjimas, statybą leidžiančio dokumento gavimas. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo tvarka yra reglamentuota Statybos įstatymo 27 straipsnyje.
17. Atkreiptinas dėmesys, kad pastatyta terasa, kuri, be kita ko, patenka į kultūros vertybių teritoriją (jų apsaugos zoną) ir kurios statybai yra privalomas supaprastintas statybos projektas bei statybą leidžiantis dokumentas – leidimas statyti naują statinį, o šių dokumentų ieškovas neturi, todėl pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus terasos statyba atitinka savavališką statybą, kaip ji apibrėžiama Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 punkte. Kadangi ši terasa pastatyta valstybinėje žemėje, neturint žemės valdymo ir naudojimo teisių, o imperatyvios įstatymo nuostatos draudžia tokio statinio įteisinimą, ieškovas iš esmės neturi objektyvių galimybių įteisinti savavališką terasos statybą valstybinėje žemėje. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal bylos duomenis ieškovas nėra pradėjęs procedūros dėl nelegalios statybos įteisinimo, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, kad statybą siekia įteisinti trečiasis asmuo G. P..
18. Viena pagrindinių sąlygų gauti statybą leidžiantį dokumentą yra siekiančio realizuoti statytojo teises asmens atitikimas Statybos įstatymo 3 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, t. y. statytojas turi turėti teises į žemę. Tačiau nagrinėjamu atveju, savavališkos statybos akte nurodytas statytojas – G. P. niekada neturėjo statytojo teisių, kadangi niekada nebuvo ir nėra nei statinio, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vienas iš savininkų, nei kokia nors teise valdo žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini). G. P. pasinaudoti Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teise įteisinti savavališką statybą pats negali, kadangi neatitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų.
19. Pagal kasacinio teismo praktiką statinių griovimas net ir tais atvejais, kai statiniai žemės sklype yra pastatyti neteisėtai, yra laikomas kraštutine priemone, taikytina tik nesant teisinės galimybės kitaip spręsti neteisėtos statybos padarinių šalinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017; kt.). Kita vertus, kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad įstatymo leidėjo savavališkos statybos statytojui (savininkui) nustatyta teisė įteisinti savavališką statybą negali būti laikoma neribota. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl galimybės leisti statytojui (savininkui) įteisinti savavališką statybą, turėtų aiškintis, kada ir esant kokioms faktinėms bei teisinėms aplinkybėms statytojas atliko statybos darbus, kokie faktiniai ir teisiniai pagrindai nulėmė jo veiksmus. Pagal nustatytas aplinkybes teismas turėtų spręsti, ar tokių statinių statyba atitinkamoje teritorijoje iš viso galima, dėl kokių priežasčių savavališka statyba nėra įteisinta ir ar statytojo nurodytos galimybės ją įteisinti yra realios, taip pat per kokį terminą statytojas galėtų sutvarkyti reikalingą statybų dokumentaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2014; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015). Taigi, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėdamas klausimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, pirmiausiai turėtų išsiaiškinti, ar tokių statinių statyba atitinkamoje teritorijoje iš viso galima, o jei galima – atsižvelgdamas į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo padarinius ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, spręsti dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo būdo (Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalis), t. y. ar įpareigoti statytoją nugriauti statinį ar jo nenugriaunant leisti statybą įteisinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013).
20. Šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 32 straipsnis numato, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Atitinkamai Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalis (įsigaliojusi 2019 m. sausio 1 d. 2016 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XII-2578) reglamentuoja, jog savavališkai valstybinėje žemėje statomų ir pastatytų naujų statinių įteisinimas draudžiamas, jeigu statybos darbai atlikti neturint žemės valdymo ar naudojimo teisių. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo savavališką statinį – terasą pastatė valstybinėje žemėje, ir byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad trečiasis asmuo turi žemės valdymo ar naudojimo teises į žemę, kurioje yra savavališki statiniai. Tai savo ruožtu suponuoja išvadą, jog esant tokiai situacijai terasos, kaip statinio įteisinimas apskritai yra draudžiamas.
21. Pažymėtina, kad pačioje ginčo teisės normoje nurodoma, kad savavališkai valstybinėje žemėje statomų ar pastatytų naujų statinių įteisinimas draudžiamas, jeigu statybos darbai atlikti neturint žemės valdymo ar naudojimo teisių. Taigi, normoje minimi pastatai jau gali būti (ir labai seniai) pastatyti, bet jie vertintini ir įvardijami kaip nauji statiniai statybą reglamentuojančių teisės aktų prasme, kadangi pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 85 punktą statyba apibrėžiama, kaip veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują arba rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti jau esamą statinį. Taigi, viena vertus, statyba reiškia naujų, t. y. dar ankščiau nebuvusių pastatytų statinių atsiradimą, kita vertus, reiškia jau esančių teisėtai pastatytų statinių modifikavimą – remontą, rekonstrukciją, nugriovimą. Nagrinėjamu atveju ginčo situacija priskirtina būtent pirmajam variantui, kuomet sprendžiama dėl dar teisiškai de jure nesančio / neegzistuojančio teisine prasme statinio atsiradimo teisėtumo. Statybos darbų rūšis „nauja statyba“ yra apibrėžiama atliktų ar atliekamų statybos darbų apimtimi ir yra orientuota į statybos proceso rezultatą – naują statinį (naujo objekto sukūrimą / suformavimą), o ne į laikotarpį (datą / metus), kuriuo statybos procesas buvo įgyvendinamas.
22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad esant valstybinės žemės nuomininkų ginčui dėl jiems asmeniniam naudojimui priskirtinos valstybinės žemės sklypo dalies, jie turėtų administracine tvarka kreiptis į valstybinę žemę nuomojančią instituciją dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties keitimo, tikslinimo. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktą valstybinės žemės sklypai išnuomojami tik tokio dydžio, kuris būtinas valstybinėje žemėje esančiam privačios nuosavybės teise priklausančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal tiesioginę jo paskirtį, todėl, pasikeitus faktinei situacijai (nugriovus statinį, teisėtai pastačius naują statinį ar pan.), privalo būti keičiamos ar nutraukiamos valstybinės žemės nuomos sutartys, atitinkamai keičiant nuomojamo žemės sklypo dydį. Valstybinės žemės sklypo nuomininkas, nesutikdamas su valstybinę žemę nuomojančios institucijos sprendimu, gali tokios institucijos veiksmus skųsti teismui teisės aktų nustatyta tvarka.
23. Nagrinėjamuoju atveju, ieškovas parengė tiktai vizualizaciją, iš kurios negalima suprasti nei statybos išdėstymo sklype, nei statinio pagrindinių rodiklių, pažymėdamas, kad atsakovai neatsisako apskritai duoti sutikimo, bet šiuo atveju, neturėdami projektinės dokumentacijos, negalėdami susipažinti su būsimo ketinamo statyti statinio projektu, jo įvertinti, negali duoti ir sutikimo. Todėl šiuo atveju ieškovas suvaržė atsakovų galimybes susipažinti su projektinio pasiūlymo sprendiniais, įvertinti būsimo statinio atitiktį teisės normos reikalavimams, naujos statybos įtaką esamam pastatui bei sklypo užstatymo tankiui ir intensyvumo rodikliams.
24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nei CK, nei Žemės įstatymas, nei Taisyklės nesuteikia teisės valstybinės žemės sklypų nuomininkams patiems tarpusavio susitarimu nustatyti, kaip ir kokiomis dalimis jie naudosis valstybinės žemės sklypu. CK 4.75 straipsnio norma nustato bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų teisę nusistatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarką tarpusavio susitarimu, o nesusitarus – teismo tvarka, tačiau ši norma pagal analogiją negali būti taikoma valstybinės žemės nuomos atveju keliems nuomininkams nustatant jų naudojimosi tvarką, nes toks aiškinimas neatitiktų viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principų.
25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, įvertinusi tai, kad nagrinėjamu atveju konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas gali vykdyti nelegalios statybos įteisinimą, neturint valstybinės žemės nuomos sutarties, kurioje būtų nustatyta, kad išnuomotame žemės sklype būtų galima statyti naujus statinius ar įrenginius ar juos rekonstruoti.
26. Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi.
28. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims.
29. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo motyvus ir argumentus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus motyvus ir argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad neturint valstybinės žemės nuomos sutarties, kurioje būtų nustatyta, kad išnuomotame žemės sklype būtų galima statyti naujus statinius ar įrenginius ar juos rekonstruoti, ieškinys turi būti atmestas.
30. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantas, teikdamas apeliacinį skundą ir dėstydamas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, materialinės teisės normų taikymu, siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardytos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei skundžiamame sprendime. Aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jų vertinimu ir (ar) teisingam ginčo išsprendimui taikytinos materialinės teisės taikymu, nesudaro pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, netinkamai išsprendė šalių ginčą, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
Dėl bylos procesinės baigties
31. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, dėl to tarp šalių kilęs ginčas buvo išspręstas teisingai. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo ginčui aktualios kasacinio teismo praktikos, nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimo principus (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo
33. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.
34. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
35. Atsakovas R. B. apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą ruošimą. Atsakovo atstovas advokatas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą atsakovas sumokėjo 1 500 Eur. Užmokestis už nurodomą teisinę pagalbą nėra viršijantis Rekomendacijomis nustatyto rekomenduojamo maksimalaus užmokesčio dydžio už tokio pobūdžio teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo prašomos priteisti 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, jos atsakovui R. B. priteistinos iš ieškovo.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui R. B. iš ieškovo V. P. 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.