Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nemokumo administratoriaus M. K. skundą dėl 2022 m. sausio 19 d. bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Promleta“ kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto pirmuoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas nemokumo administratorius M. K. 2022 m. sausio 27 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydamas panaikinti 2022 m. sausio 19 d. bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Promleta“ kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą pirmuoju darbotvarkės klausimu, ir priimti nutartį, kuria būtų patvirtinta reikalavimo teisės į skolininką J. J. pardavimo tvarka pagal nemokumo administratoriaus pasiūlymą: reikalavimo teisę į skolininką J. J. pagal Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. spalio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-18474-559/2021 parduoti laisvame pardavime: 14 dienų parduodant už ne mažesnę kainą kaip 50 proc. reikalavimo vertės; nepardavus 14 dienų parduodant už ne mažesnę kainą kaip 30 proc. reikalavimo vertės; nepardavus 14 dienų parduodant už ne mažesnę kainą kaip 20 proc. reikalavimo vertės; nepardavus 14 dienų parduodant už ne mažesnę kainą kaip 10 proc. reikalavimo vertės; nepardavus, parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi UAB „Promleta“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas M. K.. 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtinti įmonės kreditoriai ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Minėta nutartis įsiteisėjo 2020 m. sausio 4 d. 2022 m. sausio 24 d. nutartimi terminas likvidavimo procedūroms vykdyti atnaujintas ir pratęstas iki 2022 m. kovo 30 d.

2022 m. sausio 19 d. vyko BUAB „Promleta“ kreditorių susirinkimas. Pirmuoju darbotvarkės klausimu buvo svarstoma dėl BUAB „Promleta“ reikalavimo teisės pardavimo. Šio klausimo svarstymui buvo pateikti du nutarimo projektai. Nemokumo administratorius pateikė nutarimo projektą: reikalavimo teisę į skolininką J. J. pagal Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. spalio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-18474-559/2021 parduoti laisvame pardavime: 14 dienų parduodant už ne mažesnę kainą kaip 50 proc. reikalavimo vertės; nepardavus 14 dienų parduodant už ne mažesnę kainą kaip 30 proc. reikalavimo vertės; nepardavus 14 dienų parduodant už ne mažesnę kainą kaip 20 proc. reikalavimo vertės; nepardavus 14 dienų parduodant už ne mažesnę kainą kaip 10 proc. reikalavimo vertės; nepardavus, parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą. Kreditorė VMI prie LR FM pateikė nutarimo projektą: skelbti varžytynes Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka: pradine pardavimo kaina pirmosiose varžytynėse nustatyti – 12 000 Eur; vadovaujantis JANĮ 91 straipsnio 5 dalimi, jeigu varžytynės neįvyksta, kiekvienose paskesnėse varžytynėse nemokumo administratorius pradinę turto pardavimo kainą mažina kreditorių susirinkimo nustatytu procentiniu dydžiu, t. y. 30 proc.; turto nepardavus dvejose varžytynėse, siūloma jį pardavinėti laisvu pardavimu, apie pardavimą skelbiant ne mažiau nei 3 skelbimų portaluose; turto kainą mažinti kas 2 savaites, pradinę kainą nustatyti, paskutinę varžytynėse skelbtą pradinę kainą mažinant 30 proc.; turto nepavykus parduoti už 2 000 Eur, parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą.

Prieš nemokumo administratoriaus pasiūlytą nutarimo projektą balsavo kreditorė VMI prie LR FM, kurios finansinio reikalavimo suma sudaro 99,79 proc. nuo visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, už – 0 proc. Už kreditorės VMI prie LR FM nutarimo projektą balsavo pati projektą pasiūliusi kreditorė, prieš – 0 proc. Taigi pirmuoju darbotvarkės klausimų kreditorių susirinkime buvo nutarta reikalavimo teisę į BUAB „Promleta“ skolininką J. J. parduoti pagal VMI prie LR FM pasiūlymą.

Dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos

Pažymėtina, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus ir kuriam įsigaliojus neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ.

Atsižvelgiant į tai, kad į JANĮ 155 straipsnyje įstatymo leidėjo numatytą išimčių sąrašą nepatenka procedūros, reglamentuojančios kreditorių susirinkimo sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarką, o skundžiamas BUAB „Promleta“ 2022 m. sausio 19 d. kreditorių susirinkimas buvo inicijuotas jau įsigaliojus JANĮ, kreditorių susirinkimo sušaukimo ir sprendimų priėmimo procedūroms vertinti turi būti taikomos JANĮ nuostatos.

Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, jog šiuo metu galiojant JANĮ išlieka aktuali kasacinio teismo praktika kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo klausimais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-291/2014). Tai reiškia, kad kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymo, galėjusio nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1786-798/2020).

JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas gali būti skundžiamas nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui per 14 dienų nuo dienos, kurią šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo priėmimą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo sprendimą turi teisę skųsti teismui šie asmenys: kreditorius, balsavęs prieš kreditorių susirinkimo sprendimą (1 punktas); kreditorių susirinkime nedalyvavęs kreditorius, jeigu nebuvo tinkamai apie jį informuotas (2 punktas); nemokumo administratorius (3 punktas); restruktūrizuojamas juridinis asmuo (4 punktas). Nagrinėjamu atveju skundą dėl BUAB „Promleta“ 2022 m. sausio 19 d. kreditorių susirinkimo sprendimo, priimto pirmuoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo pateikė BUAB „Promleta“ nemokumo administratorius.

Iš BUAB „Promleta“ bankroto byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2022 m. sausio 19 d. kreditorių susirinkime raštu balsavo viena įmonės kreditorė, kurios finansinio reikalavimo suma yra 76 770,87 Eur ir tai sudaro 99,79 procento nuo visos teismo patvirtintos kreditorių reikalavimų sumos. Už ginčijamą kreditorių sprendimą, kurio projektą pasiūlė kreditorė VMI prie LR FM, ši kreditorė, turinti 99,79 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos, ir balsavo, ir būtent VMI prie LR FM balsavo prieš nemokumo administratoriaus pasiūlytą nutarimo projektą, nurodydama, kad turto – reikalavimo teisės – kaina viršija 10 MMA.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad apie įvykusį kreditorių susirinkimą kreditoriams būtų pranešta nesilaikant JANĮ 47 straipsnyje nustatytos kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos. Ginčo dėl to, ar buvo laikytasi kreditorių informavimo apie įvykusį kreditorių susirinkimą ir kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimo tvarkos, byloje nėra.

Teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad, priimant ginčijamą kreditorių susirinkimo sprendimą, buvo laikytasi JANĮ nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, balsavimo ir sprendimų priėmimo tvarkos.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto pirmuoju darbotvarkės klausimu, teisėtumo ir pagrįstumo

Iš BUAB „Promleta“ bankroto byloje esančių duomenų nustatyta, kad įmonės nemokumo procesas pradėtas galiojant ĮBĮ, tačiau reikalavimo teisės pardavimo klausimas buvo sprendžiamas 2022 m. sausio 19 d., t. y. jau galiojant JANĮ, todėl klausimas dėl šio nutarimo teisėtumo sprendžiamas taip pat vadovaujantis JANĮ nuostatomis.

Nemokumo administratorius nesutinka su kreditorių susirinkimo nutarimu, priimto pirmuoju darbotvarkės klausimu, dėl reikalavimo teisės pardavimo ir nurodo, jog skolininkas jokio turto Lietuvoje neturi, Lietuvoje nedirba, jo gyvenamoji vieta yra Latvijoje, todėl, administratoriaus nuomone, išieškojimas iš skolininko yra labai komplikuotas ar netgi beviltiškas, išieškojimo išlaidos Latvijoje būtų labai didelės, varžytynėse nurodytos reikalavimo teisės niekas nepirks, o BUAB „Promleta“ neturi lėšų sumokėti antstoliui būtinąsias vykdymo išlaidas ar 27,77 Eur mokestį už kiekvienų varžytynių skelbimą, šios papildomos išlaidos didina bankroto administravimo išlaidas.

Suinteresuotas asmuo VMI prie LR FM, nesutikdama su administratoriaus skundu, nurodo, kad kreditorių nutarimas turi atitikti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisėtus interesus, turi būti nustatyta tokia parduodamo turto kaina ir tvarka, kuri geriausiai atitiktų visų įmonės kreditorių interesus ir sudarytų galimybę maksimaliai patenkinti jų finansinius reikalavimus, o nemokumo administratorius turi siekti, jog realizuojant turtą būtų gauta maksimali nauda, atitinkanti tiek kreditorių, tiek įmonės interesus.

Suinteresuotas asmuo VSDFV Kauno skyrius prašo nutarimo panaikinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra, tačiau neprieštarautų, jei teismas nutartų panaikinti ginčijamą nutarimą.

JANĮ 85 straipsnio 1–3 punktuose nustatyta, jog juridinio asmens turtas parduodamas vadovaujantis šiais principais: 1) rinkos kainos principu, reiškiančiu, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas; 2) didžiausios kainos principu, reiškiančiu, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą; 3) turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas.

JANĮ 86 straipsnyje reglamentuotas juridinio asmens turto pardavimas. Šio straipsnio 2–4 dalyse nurodyta, jog: juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą (2 dalis); nemokumo administratorius siūlo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą (3 dalis); juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas (4 dalis).

Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinę turto pardavimo kainą. Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyvias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) (pavyzdžiui, kai nustatyta pradinė turto pardavimo kaina ar parinktas turto pardavimo būdas yra aiškiai neprotingi bei nesąžiningi), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

Sprendžiant dėl turto pardavimo kreditorių susirinkimas paprastai atsižvelgia ir į kitus veiksnius, kaip antai realią galimybę parduoti turtą, potencialią turto realizavimo trukmę, atsiskaitymo gavimo galimybės ir kt. Spartus turto realizavimas už mažesnę kainą ar ilgos turto realizavimo procedūros – visų šių klausimų sprendimas susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu, kuris priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bankroto proceso metu bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas turi būti parduodamas kuo didesne kaina, kad kuo didesne apimtimi būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, įgyvendintos akcininkų teisės gauti likviduojamos įmonės turto dalį, likusią po atsiskaitymo su įmonės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2012, 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015).

Nagrinėjamu atveju iš pateikto skundo turinio matyti, kad nemokumo administratorius prašo panaikinti nutarimą, motyvuodamas tik tuo, jog įmonė neturi lėšų ir turto, iš kurio būtų galima sumokėti už skelbiamas varžytynes. Iš priimto kreditorių susirinkimo nutarimo aiškiai matyti, jog pagal nutarimą turtas bus parduodamas skelbiant dvejas varžytynes, o vėliau – laisvu pardavimu. Toks priimtas nutarimas, teismo vertinimu, nėra aiškiai neprotingas ar nesąžiningas, todėl nėra pagrindo tokį nutarimą panaikinti. Palyginus turto pardavimo kainos dydžius pagal skundžiamu nutarimu priimtą ir administratoriaus siūlomą pardavimo tvarkas, matyti, jog kreditorių susirinkime priimtu nutarimu nustatyta reikalavimo teisės pardavimo tvarka atrodo ekonomiškai naudingesnė įmonei ir jos kreditoriams, nes pradinė pardavimo kaina didesnė, o ir mažinama kaina sekančiam pardavimui mažesnėmis sumomis nei pagal administratoriaus siūlomą pardavimo tvarką, taigi ekonominis ginčijamo nutarimo tikslingumas teismui nekelia abejonių. Nemokumo administratorius skunde nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių, patvirtinančių priimto skundžiamo nutarimo akivaizdų ekonominį nenaudingumą bankrutavusiai įmonei ir jos kreditoriams. Priešingai, teismo vertinimu, toks reikalavimo teisės pardavimas nutarime nustatyta tvarka labiausiai tenkina ir atitinka bendrovės kreditorių interesus. Taigi nemokumo administratorius neįrodė, kad pagal jo siūlymą reikalavimo teisės pardavimo atveju nauda kreditoriams būtų didesnė, negu turtą parduodant pagal ginčijamu nutarimu priimtą tvarką. Atkreiptinas dėmesys, kad pardavus reikalavimo teisę, iš gauto turto pirmiausiai bus dengiamos administravimo išlaidos ir tik tada kreditorių finansiniai reikalavimai.

Pagal JANĮ 90 straipsnio 1 dalį, iš varžytynių turi būti parduodamas šis likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turtas: 1) nekilnojamasis turtas; 2) kitas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 MMA dydį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 nuo 2022 m. sausio 1 d. patvirtinta minimai mėnesinė alga yra 730 Eur (2021 m. spalio 13 d. Nr. 834, paskelbta TAR 2021 m. spalio 14 d.). Taigi įstatymas įpareigoja pardavinėti turtą varžytynėse (šiuo atveju – reikalavimo teisę į skolą), kurio ir ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta, ir nemokumo administratoriaus siūloma pradinė pardavimo kaina yra didesnė nei 10 MMA. Todėl laikytina, kad ginčijamu nutarimu nustatyta turto pardavimo tvarka neprieštarauja įstatymo nuostatoms, teisingumo ir protingumo principams, atitinka bankroto bylose susiklosčiusią tokios turtinės teisės pardavimo praktiką.

Teismas, įvertinęs skundžiamo nutarimo nustatytą pardavimo tvarką, sprendžia, jog nemokumo administratoriaus argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad nustatyta reikalavimo teisės pardavimo tvarka pažeidžia įmonės ar kreditorių interesus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teismas neturi teisinio pagrindo spręsti, kad BUAB „Promleta“ 2022 m. sausio 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas pirmuoju darbotvarkės klausimu yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl nemokumo administratoriaus skundas dėl minėto nutarimo panaikinimo atmetamas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 55 straipsniu, 155 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 293 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nemokumo administratoriaus M. K. skundą dėl 2022 m. sausio 19 d. bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Promleta“ kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto pirmuoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.