Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.2; 3.1.12; 3.1.12.12; 3.3.1.14; 3.3.1.20.8; 3.3.1.21

2024 m. gruodžio 18 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimanto Misiūno, veikiant Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8985-1031 pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui M. G., institucijai teikiančiai išvadą – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. J. ( toliau – ieškovė) prašė nustatyti nepilnamečių vaikų K. G. ir V. G., (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama J. J., priteisti iš atsakovo M. G. nepilnamečių vaikų išlaikymui po 350,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, išmokas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymo uzufrukto teise paskirti vaikų motiną J. J., priteisti iš atsakovo M. G. po 8400 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams J. G. ir V. G. už paskutinius dvejus metus, už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 7 d. iki ieškinio teismui padavimo dienos bei priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad šalims gyvenant kartu (duomenys neskelbtini) gimė dvynukai - V. G. ir K. G.. Gimus vaikams, atsakovas vienerius metus buvo tėvystės atostogose. Nurodė, jog valstybės skiriamus pinigus vaikams atsakovas leisdavo savo reikmėms.

3. Nurodė, kad nuo 2022 metų balandžio mėnesio šalių bendras gyvenimas nutrūko, nes atsakovas vedė netinkamą gyvenimo būdą, t.y. vartojo alkoholį, smurtavo prieš ieškovę, buvo abejingas vaikams.

4. Pažymėjo, kad dukra yra neįgali nuo gimimo, jai diagnozuota sunki liga. Dukra nevaikšto, nešioja sauskelnes, yra gulinti ir negali savarankiškai pavalgyti. Be to, dukrai yra nustatyta įgimta širdies yda. Jai buvo atlikta sudėtinga širdies operacija.

5. Ieškovė negali dirbti, nes dukrai nuolat reikia priežiūros. Abu vaikai gyvena kartu su ieškove, jie yra labai prisirišę prie mamos, jiems reikalinga mamos priežiūra.

6. Nurodė, kad jos pragyvenimo šaltinis yra dukrai mokama šalpos, neįgalumo, slaugos išmokos ir išmokos vaikams, iš kurių 200 Eur ieškovė kito nepilnamečio sūnaus, kuris gyvena pas tėvą, išlaikymui. Be to, ieškovė išlaiko būstą, moka mokesčius, perka maistą bei visus būtinus daiktus vaikams. Ieškovė negali skirti pakankamai lėšų dukros gydymui, be to sūnui taip pat yra reikalinga ortopedo, logopedo ir neurologo pagalba dėl jo sveikatos būklės.

7. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 350 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kadangi mano, jog atsakovas gali teikti tokio dydžio išlaikymą. Taip pat prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 29 d. sprendimu, ieškinys tenkintas, nustatyta nepilnamečių vaikų K. G. ir V. G., gimusių (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta su mama J. J., iš atsakovo M. G. priteistas 8400 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečio sūnaus K. G. išlaikymui, taip pat 8400 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas nepilnametės dukros V. G. išlaikymui; iš atsakovo M. G. priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams K. G. ir V. G. po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jų pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, jog išlaikymas mokamas iki einamojo mėnesio 25 dienos į ieškovės sąskaitą.

9. Teismas nustatė, kad šalys yra nepilnamečių K. G. ir V. G., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai. Vaikų tėvai vaikams gimus kartu gyveno vienerius metus. Šiuo metu vaikai gyvena su ieškove, jai nuosavybės teise priklausančiame bute. Ieškovei yra mokama 249,15 Eur išmoka vaikui, 394 Eur šalpos neįgalumo pensija ir 313,50 Eur slaugos išlaidų tikslinė kompensacija skirta dukrai. Ieškovė turi dar vieną nepilnametį sūnų A., kurio gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu. Ieškovė moka 200 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis nepilnamečio sūnaus išlaikymui.

10. Teismas nustatė, kad nepilnametei dukrai V. G. yra nustatytas sunkus neįgalumas, nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis dėl jai diagnozuotų sveikatos sutrikimų. Nepilnametei dukrai buvo atlikta sudėtinga širdies operacija. Dėl jai diagnozuotų sveikatos sutrikimų, reikalinga nuolatinės kardiologų konsultacijos Santaros klinikose, jos imuninė sistema labai silpna, mergaitė nevaikšto, nekalba, jai būtina logopedo pagalba ir masažai, jai taikomas sanatorinis gydymas. K. G. taip pat nustatytas raidos sutrikimas, jis bus vertinamas dėl specialaus gydymo.

11. Teismas nustatė, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas yra dirbantis, jo gaunamas darbo užmokestis yra 2500 Eur neatskaičius mokesčių.

12. Teismas vertino, kad nepilnamečių vaikų K. G. ir V. G. gyvenamosios vietos nustatytas su mama J. J. geriausiai atitinka jų interesus. Teismas atsižvelgė į tai, kad vaikai nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove, kuri rūpinasi jų priežiūra, sveikata ir ugdymu.

13. Teismas nustatė, kad iki vaikų gimimo ir vaikams gimus šalys gyveno kartu. Šalys kartu gyventi nustojo nuo 2022 metų balandžio mėnesio. Teismas pažymėjo, kad ieškovės materialinė padėtis yra sunki, kadangi ji niekur nedirba, viena augina vaikus, viena rūpinasi jų lavinimu ir išlaikymu, pragyvena iš socialinių išmokų ir artimųjų paramos.

14. Teismas pažymėjo, kad atsakovas yra dirbantis, gauna gerą darbo užmokestį. Teismas nurodė, kad nėra nustatyta, kad dėl atsakovo turtinės padėties, sveikatos būklės ar jo pareigos išlaikyti kitus asmenis būtų pagrindas mažinti priteisiamą išlaikymą. Teismas vertino, kad ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydis atitinka vaikų poreikius ir interesus. Pažymėjo, kad vaikų poreikiams įrodyti ieškovė pateikė įvairius prekių pirkimo čekius. Pažymėjo, kad teismo vertinimu ieškovės nurodyta išlaikymo suma 700 Eur yra atitinkanti vaikų poreikius ir interesus. Kartu pažymėjo, kad ieškovė su vaikais gyvena jai priklausančiame būste, užtikrina vaikams gyvenamąjį plotą. Ieškovei tenka didesnė išlaikymo našta, nes kasdieninė pareiga rūpintis, auklėti ir prižiūrėti vaikus, kurie turi specialiųjų poreikių, todėl ji dirbti negali ir jos piniginis indėlis į vaikų išlaikymą turėtų būti mažesnis, kadangi ji prie vaikų išlaikymo prisideda kitokia forma.

15. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog nepilnamečiams vaikams buvo teikiamas išlaikymas iki ieškinio pareiškimo, todėl priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą po 8400 Eur kiekvienam vaikui už dvidešimt keturis mėnesius.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

16. Atsakovas M. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 29 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

17. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes byla buvo išnagrinėta ir sprendimas priimtas pažeidžiant civilinio proceso kodekso normas, t.y. jam nebuvo ieškinio nuorašas, nesuteikta galimybė pateikti atsiliepimą, be to jam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, kas užkirto jam kelią kaip atsakovui pareikšti savo argumentus ir įrodymus dėl ieškovės pateikto ieškinio pagrįstumo.

18. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo jam kaip atsakovui suteikti byloje galimybę išreikšti savo poziciją dėl pareikšto ieškinio. Šios galimybės įgyvendinimas susijęs su procesinių dokumentų įteikimu byloje dalyvaujantiems asmenims, tokiu būdu suteikiant teisę teikti atsiliepimą bei naudotis visomis kitomis proceso dalyvio teisėmis.

19. Nurodo, jog procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir būdus reglamentuoja CPK 117-132 straipsniais. Pažymi, kad Šiaulių apylinkės teisme buvo priimtas ieškovės ieškinys, kuris kartu su pranešimu atsakovui buvo siunčiamas registruotu laišku ieškinyje nurodytu adresu.

20. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. liepos 9 d. nutartimi, neturėdamas jokių duomenų apie tai, kad teismo registruotu laišku siųstas pranešimas buvo įteiktas atsakovui, priima nutartį skirti nagrinėti teismo posėdyje, nurodydamas, jog atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė.

21. Pažymi, kad teismas turi teisę priimti nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje iš karto parengiamajame teismo posėdyje, tačiau tik tokiu atveju, kai įsitikina, kad asmuo realiai buvo informuotas apie teismo procesą civilinėje byloje. Be to, tam, kad teismas galėtų pasinaudoti šia CPK 231 straipsnyje įtvirtinta teise, turi būti įstatymo reikalaujamos sąlygos: pirma, byloje nereikia atlikti jokių papildomų pasirengimo teisminiam bylos nagrinėjimui veiksmų, t.y. byloje yra visi būtini įrodymai, šalys yra galutinai suformulavusios savo reikalavimus; antra, šalys yra informuotos apie teismo posėdžio vietą ir laiką.

22. Kadangi jis negavo teismo siųsto pranešimo su ieškiniu, tai negalėjo per teismo nustatytą terminą, nei parengti atsikirtimų, nei kartu su juo pateikti įrodymų, o teismas visiškai nesiaiškino dėl kokių priežasčių jam nebuvo įteikti procesiniai dokumentai. Be to, teismas net nebandė įteikti procesinių dokumentų kitais būdais, pavyzdžiui siunčiant atsakovui procesinius dokumentus į jo darbovietę.

23. Nurodo, jog byloje nėra jokių duomenų, kad jam būtų buvę siųsti tiek procesiniai dokumentai, tiek teismo šaukimas elektroniniu paštu ir kad jis būtų patvirtinęs jų gavimą.

24. Pažymi, kad teismas nepranešęs jam kaip atsakovui apie vykstantį procesą, nesant pateikto atsiliepimo į ieškinį ir žinodamas apie tai, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesiėmė jokių priemonių, kad jis būtų tinkamai informuotas apie prasidėjusį teismo procesą bei jam suteikta galimybė dalyvauti, išsiunčiant teismo šaukimą į darbovietę.

25. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neįteikdamas jam procesinių dokumentų ir neinformuodamas apie vykstantį teismo procesą, padarė civilinio proceso pažeidimą, dėl ko byla buvo išnagrinėta neteisingai. Pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti naikinamas ir byla grąžinama nagrinėti iš naujo suteikiant jam kaip atsakovui galimybę tinkamai įgyvendinti teisę į teisingą teismą.

26. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu dėl priteisto išlaikymo dydžio, kadangi teismas netinkamai nustatė priteistino išlaikymo dydį. Be to, jam nebuvo suteikta galimybė kaip vaikų tėvui pateikti savo atsikirtimus.

27. Pažymi, kad teismas netyrė aplinkybių dėl išlaikymo dydžio nustatymo, išlaikymo dydį nustatė formaliai, nevertindamas pateiktų įrodymų. Be to, teismas neatėmė iš nustatyto išlaikymo dydžio ieškovės iš valstybės gaunamų 956,00 Eur išmokų, kurie pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką privalo būti atimami iš nustatyto tėvų teikiamo išlaikymo dydžio. Todėl pirmosios instancijos teismui padarius išvadą, kad vaikų išlaikymui reikalinga suma yra 1400 Eur, tai iš šios sumos turėjo būti atimama valstybės skiriama išmoka ir tik atėmus valstybės skiriamą išmoką, priteisiamas išlaikymas iš atsakovo.

28. Atsakovas taip pat nesutinka su teismo sprendimu priteisti išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams už dvidešimt keturis mėnesius. Pažymi, kad su ieškove kartu gyveno viename bute ir kartu išlaikė nepilnamečius vaikus iki to momento kol ieškovė iškvietė policiją dėl neva panaudoto smurto prieš ją ir jam buvo išduotas orderis gyventi skyrium nuo ieškovės. Nurodo, jog Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nenustačius atsakovo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių.

29. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad jis gyveno kartu su ieškove ir kartu gyvenant kildavo konfliktai. Gyvenant kartu, jis niekada nevengė išlaikyti savo vaikų ir visada skirdavo išlaikymui reikalingą sumą. Todėl mano, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog jis nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus ir priteisė išlaikymo įsiskolinimą.

30. Kitos byloje dalyvaujančios šalys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

31. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

32. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino ieškovės J. J. ieškinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas

Dėl pranešimo apie teismo procesą neįteikimo atsakovui kaip absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo

33. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas vienas iš atvejų, kai konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, t. y. jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Pagrindą grąžinti tokią bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui sudaro šios sąlygos: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018).

34. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad galimybė bylos šalims dalyvauti teisminiame nagrinėjime išplaukia iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio paskirties ir tikslų (žr. 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 32). Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje neįtvirtinta konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., 2004 m. vasario 5 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Bogonos prieš Rusiją, peticijos Nr. 68798/01; 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53), tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti bei komentuoti pastabas ar pateiktus įrodymus, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr., pvz., 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77), kad jis turėtų galimybę dalyvauti teismo posėdyje ir veiksmingai gintis (2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas byloje Korchagin prieš Rusiją, peticijos Nr. 12307/16, par. 64).

35. EŽTT yra pabrėžęs, kad svarbu, jog atsakovui būtų tinkamai įteiktas pirmasis pranešimas apie civilinės bylos iškėlimą (EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijos Nr. 7942/05, par. 77). EŽTT praktikoje taip pat pabrėžiamas reikalavimas informuoti apie teismo procesą asmeniškai (žr. jau cituoto sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, par. 76), mat jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (žr. 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 48). Tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: pirma, ar teismas buvo pakankamai rūpestingas (angl. diligent), informuodamas šalis apie teisminį procesą, ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; antra, ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijos Nr. 7942/05, par. 80; 2015 m. spalio 8 d. sprendimas byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 53). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (žr. jau cituotus sprendimus bylose Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, par. 87, 106; Aždajić prieš Slovėniją, par. 58).

36. EŽTT nuosekliai formuojama Konvencijos aiškinimo praktika suponuoja, kad nacionalinis teismas „asmens tinkamo procesinio informavimo“ pareigą turi atlikti ne formaliai, o turi dėti pastangas nustatyti, ar šaliai išties pranešta apie procesą, įvertinti, kokie dėl to pateikti įrodymai byloje (žr., pvz., 2012 m. spalio 9 d. sprendimų bylose Vorobyev prieš Rusiją, peticijos Nr. 15722/05, par. 23; Puzyrevskiy prieš Rusiją, peticijos Nr. 41603/05, par. 20). EŽTT jurisprudencijos analizė rodo, kad nacionalinio teismo pareiga tinkamai informuoti bylos šalį apie procesą vertinama pakankamai griežtai, draudžianti formalų požiūrį į jos vykdymą (žr., pvz., 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimą byloje Strizhak prieš Ukrainą, peticijos Nr. 72269/01; 2007 m. gegužės 3 d. sprendimą byloje Prokopenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 8630/03; 2009 m. spalio 13 d. sprendimą byloje Ovus prieš Turkiją, peticijos Nr. 42981/04; ir kt.).

37. CPK 117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindiniai procesinių dokumentų įteikimo būdai: registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos poreikius, aplinkybes, nustato, kokiu CPK 117 straipsnio 1 dalyje nustatytu konkrečiu būdu tikslingiausia ir ekonomiškiausia įteikti procesinius dokumentus.

38. CPK 175¹ straipsnyje yra reglamentuoti informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumai. Šio straipsnio 9 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio kodekso nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. 1R-180 redakcija) patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo IV skyriuje nustatyta procesinių dokumentų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarka, tačiau joje nustatytas procesinių dokumentų įteikimas asmenims būtent per Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį (VEP posistemis). Nei CPK, nei minėtas aprašas nenumato galimybės procesinius dokumentus proceso šalims siųsti elektroniniu paštu. Tačiau kasacinis teismas savo praktikoje vis tik yra išaiškinęs, jog nors procesinių dokumentų įteikimas elektroniniu paštu neįtvirtintas CPK ir lydimaisiais teisės aktais, tačiau, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, toks įteikimo būdas gali būti laikomas nepažeidžiančiu byloje dalyvaujančių asmenų teisių (pvz., jeigu būtų nustatyta, kad elektroniniu paštu išsiųstus dokumentus advokatas gavo, ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017).

39. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi, jog dabartinė nuolatinė atsakovo vieta yra nežinoma. Ieškinyje nurodyta atsakovo tėvų žinomas adresas – (duomenys neskelbtini) bei nurodytas atsakovo elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini). Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad civilinės bylos procese 2024 m. birželio 20 d. yra pažymėtas įvykis apie tai, kad buvo susisiekta su atsakovu telefonu ir atsakovas nurodė, kad dokumentus siųsti jo elektroninio pašto adresu. Teisėjų kolegija pažymi, kad toliau bylos procese nėra atžymėta jokių įvykių ir nėra įkelta jokių duomenų apie tai, kad atsakovui jo nurodytu elektroniniu paštu buvo siunčiami procesiniai dokumentai, taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas patvirtino elektroniniu paštu gavęs procesinius dokumentus. 2024 m. liepos 19 d. yra pažymėtas įvykis civilinės bylos procese ir įkeltas išrašo iš Sodros duomenis apie tai, kad atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Duomenų apie tai, kad nustačius atsakovo darbovietę, jam būtų buvę siųsti procesiniai dokumentai ar teismo šaukimai, byloje taip pat nėra. Teisėjų kolegija pažymi, kad visi įvykiai, susiję su procesinių dokumentų įteikimu šalims, turi būti atžymėti Liteko sistemoje, t. y. įkeliamos skanuotos pašto siuntos su atžymomis, siunčiami dokumentai elektroniniu paštu, įkeliant duomenis kokie dokumentai buvo siunčiami, kartu įkeliant duomenis ar pareiškėjas patvirtino šių duomenų gavimą ir pan.

40. Įvertinusi nurodytas aplinkybes ir minėtas procesinių aktų nuostatas bei jų aiškinimą jurisprudencijoje, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pasiektas efektyvus atsakovo M. G. informavimas apie vykstantį teismo procesą, pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai rūpestingas, nes neišnaudojo visų galimybių procesinius dokumentus įteikti atsakovui CPK XI skyriaus 2 skirsnyje numatytais būdais ir tvarka, nors tokią galimybę turėjo. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų išreiškęs savo sutikimą procesinius dokumentus gauti elektroniniu paštu. Objektyvių duomenų, kad atsakovas jam elektroniniu paštu siųstus teismo procesinius dokumentus gavo, byloje taip pat nėra. Dėl to pirmosios instancijos teismui turėjo kilti pagrįstų abejonių, ar atsakovas yra tinkamai informuojamas apie teismo procesą, ar jam tikrai žinoma apie teismo posėdį, jo laiką ir vietą. Be to, kaip matyti iš esamų duomenų, atsakovas yra dirbantis, todėl teismas turėjo galimybę procesinius dokumentus siųsti atsakovui į darbovietę.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, teismas turi pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad vaiko tėvams būtų sudaryta pakankamai galimybių dalyvauti sprendimo priėmimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad jeigu teismui tenka rinktis tarp pareigos išnagrinėti bylą per įstatyme nustatytą terminą ir pareigos tinkamai informuoti byloje dalyvaujančius asmenis apie teismo posėdį, prioritetine laikytina būtent pastaroji pareiga, o šios pareigos nevykdymas laikytinas procesiniu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-969/2019, 38 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

42. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą atsakovui M. G. nepranešęs apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Kadangi atsakovas šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą, skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nustačius absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

43. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų, nes anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti su tais argumentais susijusį teismo sprendimą ir tik sudarius atsakovui tinkamą galimybę dalyvauti procese, pateikti savo paaiškinimus ir įrodymus, spręstinas klausimas dėl byloje pareikštų reikalavimų jo atžvilgiu, taip pat kitų susijusių reikalavimų (ne)pagrįstumo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 29 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.