- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-20
- Bylos Nr.
- 2S-788-413/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-13688-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- A. G.
- Ieškovas
- R. G.
- Kategorijos
- 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo A. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-298-435/2013 pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir neturtinės žalos priteisimo, bei atsakovo A. G. priešieškinį ieškovei R. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo ir neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu ir jo patikslinimu prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jai iki santuokos turėtą pavardę, nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, paskiriant jai uzufrukto teise valdyti jo turtą, priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 800 Lt. mėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo 2011 m. rugsėjo 20 d. iki sūnaus pilnametystės, priteisti 4 094,11 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo sūnaus gimimo 2011 m. sausio 23 d. iki 2011 m. rugsėjo 19 d. ir 6 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 3-6, 151).
Atsakovas A. G. su ieškiniu sutiko iš dalies. Byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, po santuokos nutraukimo palikti ieškovei ikisantuokinę pavardę, nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su motina, o sūnaus išlaikymui priteisti iš jo po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, bei priteisti jam iš ieškovės 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 100-104).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies; nutraukė R. G. ir A. G. santuoką dėl A. G. kaltės; po santuokos nutraukimo paliko šalims pavardes – M., G.; priteisė iš atsakovo A. G. ieškovei 1 000 Lt neturtinės žalos; nustatė nepilnamečio sūnaus P. G., gyvenamąją vietą su ieškove R. G., paskiriant jai uzufrukto teise valdyti jo turtą; priteisė iš atsakovo A. G. išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 550 Lt nuo 2011 m. rugsėjo 22 d. iki 2013 m. vasario 12 d. ir nuo teismo sprendimo priėmimo iki vaiko pilnametystės indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisė iš atsakovo 4 094,11 Lt išlaikymo nepilnamečiam sūnui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 23 d. iki 2011 m. rugsėjo 19 d.; sprendimą išlaikymo dalyje teismas nusprendė vykdyti skubiai; priteisė iš atsakovo ieškovei 245,63 Lt žyminio mokesčio ir 1 155 Lt už advokato pagalbą; priteisė iš ieškovės atsakovui 45,50 Lt žyminio mokesčio; priteisė valstybei iš atsakovo 375 Lt žyminio mokesčio ir 37,93 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; o iš ieškovės – 11,34 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismo sprendimui įsiteisėjus, 2013 m. gruodžio 2 d. Kauno apylinkės teisme gautas atsakovo A. G. prašymas išdėstyti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-298-485/2013 iš A. G. ieškovės R. G. naudai priteistą 16 444,74 Lt sumą, 60 mėnesių laikotarpiui kas mėnesį mokant po 275 Lt. Prašymą grindė tuo, jog dirba įregistravęs individualią veiklą, mėnesinės pajamos nėra pastovios, kurios vidutiniškai per mėnesį sudaro 980 Lt, iš kurių kas mėnesį atsakovas privalo mokėti išlaikymą nepilnamečiui sūnui (550 Lt). Atsakovas, siekdamas atsiskaityti su atsakove, kreipėsi į kredito įstaigas dėl paskolos suteikimo, tačiau, atsakovo teigimu, įvertinusios atsakovo pajamas ir 550 Lt įsipareigojimą, jos atsisakė atsakovui suteikti paskolą.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime į atsakovo prašymą su pareikštu prašymu nesutiko. Atsakovės nuomone, tokį atsakovo prašymą sąlygojo siekis atitolinti finansinių įsipareigojimų įvykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 14 d. nutartimi atsakovo pašymą tenkino iš dalies – išdėstė A. G., Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-298-435/2013, priteistos 1 000 Lt neturtinės žalos, 245,63 Lt žyminio mokesčio ir 1 155 Lt advokato išlaidų, ieškovės naudai, įvykdymą sekančiai: įpareigojo atsakovą sumokėti nurodytą sumą ieškovei R. G. per 6 mėnesius, pradedant mokėjimą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos iki visiško atsiskaitymo, mokant kiekvieno mėnesio 10 d., po 400 Lt per mėnesį, o paskutinį mėnesį sumokant likusią skolos sumą, t. y. 400,63 Lt.
Teismas, įvertinęs tai, kad tėvų pareiga yra išlaikyti savo vaikus, vaiko teisių apsaugos prioritetas įpareigoja apeliantą išlaikymo įsiskolinimą padengti kuo skubiau, kadangi vilkinant ir atidėliojant įsiskolinimo sumokėjimą, yra pažeidžiami jo sūnaus interesai, bei tai, kad sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai, o jo vykdymo atidėjimą at išdėstymą draudžia įstatymas (CPK 284 straipsnis), sprendė, jog atsakovo prašymas išdėstyti teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Spręsdamas prašymo dėl neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimo išdėstymo dalimis pagrįstumą, atsižvelgęs į tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas neturi nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, bei tai, kad ieškovė dirba du darbus, su ja gyvena nepilnametis vaikas, teismas konstatavo, kad pastarajai tenka didesnė vaiko išlaikymo pareiga, kadangi atsakovo teikiamas išlaikymas visiškai nekompensuoja ieškovės patiriamų išlaidų šalių nepilnamečiui vaikui išlaikyti. Be to, nustatė, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie dėtas pastangas įvykdyti teismo sprendimą, t. y. nepateikė jokių įrodymų apie aktyvias darbo paieškas, apie kreipimąsi į kredito įstaigas dėl paskolos suteikimo. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog atsakovas neturi realių galimybių teismo sprendimu priteistą sumą sumokėti neišdėstant sprendimo įvykdymo, tačiau pripažino, kad atsakovo nurodomas 60 mėnesių terminas yra per ilgas ir pažeidžiantis ieškovės (išieškotojos) interesus. Todėl sprendė, jog yra pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą dalyje dėl neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau trumpesniam nei prašo atsakovas terminui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas A. G. prašo teismo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartį – iš atsakovo A. G. ieškovės R. G. naudai priteistą 16 444,74 Lt sumą išdėstyti 60 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 275 Lt. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apelianto nuomone, teismas, netenkindamas jo prašymo, ydingai vertino byloje esančius įrodymus, išvadą grindė precedentu šioje byloje negalinčia būti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/20006, kurioje teisinis ginčas buvo sprendžiamas tarp dviejų juridinių asmenų.
2. Apelianto nuomone, teismas, vertindamas faktinius bylos duomenis, nukrypo nuo CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos normos, kad abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jai tėvai nupirko namą, pasisakydama teismo posėdžio metu apie gaunamas pajamas, ieškovė nurodė, kad turi vidutiniškai 5 000 Lt pajamų kas mėnesį. Be to, apelianto teigimu, įrodymai neginčijamai įrodo, kad išlaikymo sūnui nuo jo gimimo apeliantas neteikė tik dėl ieškovės valios.
3. Apeliantas pripažįsta, kad pagal įstatymą yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, kurį jis privalo sumokėti, tačiau vadovaudamasis sunkia turtine padėtimi, kuri jo teigimu ateityje pagerės, prašo teismo išdėstyti priteisto išlaikymo įsiskolinimą. Apelianto nuomone, teismui išdėsčius priteistų sumų išmokėjimą, nebūtų paneigtas pats teismo sprendimo privalomumas, o kartu ir ieškovės, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė R. G. prašo teismo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas tuo, jog atsakovas, pateikdamas prašymą dėl teismo sprendimo dalies vykdymo išdėstymo, neįrodė, jog sunki turtinė padėtis susiklostė dėl objektyvių priežasčių, t. y. nuo atsakovo valios nepriklausančių priežasčių, jam elgiantis sąžiningai ir imantis visų būtinų priemonių, siekiant pagerinti susidariusią sunkią turtinę padėtį, kad būtų galima sumokėti teismo sprendimu priteistą skolą. Ieškovės nuomone, apeliantas yra jaunas, darbingo amžiaus, o nesant byloje duomenų, kad jo turtinė padėtis ateityje pagerės, kad jis yra išnaudojęs visas galimybes susirasti darbą ar gauti pajamas iš individualios veiklos, pirmos instancijos teismas pagrįstai jo prašymą patenkino tik iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.
CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo paties iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinimo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Kadangi sprendimo (nutarties) vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004 ir kt.).
Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Dėl šių priežasčių, teikiamas prašymas dėl teismo sprendimo išdėstymo, turi būti pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, kurios būtų pakankamas pagrindas sprendimo vykdymo išdėstymui. Be to, suinteresuoto asmens siūlomi teismo sprendimo įvykdymo terminai turi atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kadangi sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, privalu išlaikyti išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyrą. Prieš priimant sprendimą dėl vykdymo išdėstymo teismui svarbu įsitikinti, ar pakeitus teismo sprendimo įvykdymo tvarką nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai, ar skolos grąžinimo išdėstymas dalimis nesukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių išieškotojui.
Bylos duomenimis, Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 16 d. sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovo 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 550 Lt nuo 2011 m. rugsėjo 22 d. iki 2013 m. vasario 12 d. ir nuo teismo sprendimo priėmimo iki vaiko pilnametystės, 4 094,11 Lt išlaikymo nepilnamečiam sūnui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 23 d. iki 2011 m. rugsėjo 19 d. Nurodė, jog sprendimas šioje dalyje vykdytinas skubiai. Be to, teismas priteisė iš atsakovo ieškovei 245,63 Lt žyminio mokesčio ir 1 155 Lt turėtų išlaidų už advokato pagalbą. Atsakovas prašė teismo sprendimo dalies dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (14 208,33 Lt), bylinėjimosi išlaidų (1 400,63 Lt) bei neturinės žalos (1 000 Lt) vykdymą išdėstyti 60 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 275 Lt.
Pažymėtina, jog teismo sprendimai dėl išlaikymo priteisimo yra priskiriami tokiems teismo procesiniams sprendimams, kuriuos teismas privalo nukreipti skubiai vykdyti pagal įstatymą (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). CPK 284 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje sprendimo įvykdymo atidėjimą ir išdėstymą, nustatyta, kad skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymo atidėti ar išdėstyti negalima. Atsižvelgiant į nurodytas procesines įstatymo normas bei tai, kad Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 16 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje imperatyviai nurodė, jog spendimas išlaikymo dalyje (tiek dėl išlaikymo, tiek dėl išlaikymo įsiskolinimo) vykdytinas skubiai ir šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Sprendžiant klausimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo kitoje jo dalyje, t. y. dėl neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, svarbu įvertinti atsakovo turinę padėtį. Tiek prašymas išdėstyti sprendimo vykdymą, tiek atskirasis skundas grindžiami atsakovo sunkia turtine padėtimi, dėl kurios, pasak atsakovo, jis negali sprendimu priteistų sumų ieškovei sumokėti iš karto. Bylos duomenimis, atsakovas nelegaliai dirba advokatų kontoroje, atsakovo tvirtinimu, jo pajamos per mėnesį sudaro apie 1 000 Lt. Atsakovo teigimu, jis dirba įregistravęs individualią veiklą, tačiau nesant užsakymų, pajamų iš jos negauna. Teismo vertinimu, vien nurodyti faktai, nepateikiant juos pagrindžiančių įrodymų, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovo turtinė padėtis yra tokia, kokią jis nurodo. Iš byloje esančios VĮ „Regitra“ pažymos matyti, jog atsakovas neturi jo vardu registruotų transporto priemonių (t. 1, b. l. 10). Byloje nepateikta įrodymų apie atsakovo turimą nekilnojamąjį turtą ir atsakovo vardu bankų sąskaitose esančias lėšas. Atsakovas yra jaunas, darbingas, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir sveikas asmuo, tačiau nepateikė jokių duomenų (įrodymų), jog dėjo visas pastangas, kad teismo sprendimas būtų kuo skubiau įvykdytas. Nors atsakovo prašyme nurodoma, kad siekdamas atsiskaityti su ieškove jis kreipėsi į kredito įstaigas dėl paskolos suteikimo, tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Todėl vien deklaratyvūs teiginiai neįrodo atsakovo pastangų pagerinti savo turtinę padėtį ir taip kuo greičiau atsiskaityti su ieškove.
Bylos duomenimis, atsakovas vykdo teismo sprendimą dalyje dėl vaikui priteisto išlaikymo, t. y. kas mėnesį ieškovei sūnaus išlaikymui moka po 550 Lt. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas neturi realių galimybių priteistą sumą išmokėti neišdėstant sprendimo įvykdymo. Minėta, kad teismo sprendimo įvykdymo terminai turi atitikti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovo nurodomas 60 mėnesių sprendimo vykdymo išdėstymo terminas yra aiškiai per ilgas ir neatitinka CK 1.5 straipsnyje nurodytų principų. Atsižvelgiant į atsakovo kas mėnesį mokamą išlaikymą ir jam tenkančią pareigą sumokėti 14 044,11 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą, kai jo prašymas dėl įsiskolinimo išdėstymo yra atmestas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas 6 mėnesių spendimo įvykdymo terminas (neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų dalyje (2400,60 Lt)) yra pernelyg trumpas.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, jog Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nutarties dalis, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl išlaikymo įsiskolinimo išdėstymo, yra pagrįsta ir teisėta, dėl ko paliktina nepakeista, o nutarties dalis dėl teismo sprendimo vykdymo, susijusio su neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimu, išdėstymo pakeistina, prailginant teismo nustatytą sprendimo vykdymo išdėstymo terminą nuo 6 mėsių iki vienerių metų (12 mėnesių), nustatant, kad atsakovas A. G. įpareigotinas sumokėti ieškovei R. G. priteistą skolą per 12 mėnesių, pradedant mokėjimą nuo šios nutarties priėmimo dienos (2014 m. kovo 20d.) iki visiško atsiskaitymo, mokant kiekvieno mėnesio 10 d. po 200 Lt per mėnesį, o paskutinį mėnesį sumokant likusią skolos dalį, t. y. 200,60 Lt (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nutarties dalį dėl neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo vykdymo išdėstymo pakeisti.
Nustatyti kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-298-435/2013 iš atsakovo A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistos 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) neturtinės žalos, 245,63 Lt (dviejų šimtų keturiasdešimt penkių litų 63 ct) žyminio mokesčio ir 1 155 Lt (vieno tūkstančio šimto penkiasdešimt penkių litų) advokato išlaidų ieškovei R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) išieškojimas išdėstomas 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant atsakovą A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) sumokėti ieškovei R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistas sumas (iš viso 2400,60 Lt) tokia tvarka: nuo 2014 m. kovo 20 d. sumokant kiekvieno mėnesio 10 dieną po 200 Lt (du šimtus litų), o paskutinį mėnesį sumokant likusią skolos dalį - 200,60 Lt (du šimtus litų 60 ct).
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.