Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal L. L. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 27 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau - Institucija) 2012-04-12 nutarimas Nr. 10N- 1574616-12 paliktas nepakeistu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. L. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2012 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 10N-1574616-12 už Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. pažeidimą nubaustas 600 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams už tai, jog jis 2012 m. kovo 22 d. apie 16.00 val. Trakų r. savivaldybėje, kelyje Vilnius-Prienai-Marijampolė, 26 km vairuodamas automobilį „AUDI A6 AVANT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paeiliui kelis kartus kirto siaurą ištisinę liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, taip sukėlė grėsmę eismo saugumui, sukėlė pavojingą situaciją, privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo kryptį. Tokiais veiksmais jis pažeidė kelių eismo taisyklių 4 p., 8 p., 28 p.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad, jam išdavus laikiną vairuotojo pažymėjimą, kurį reikia nuolat pratęsinėti, buvo apribotos jo teisės. Be to, nuo vairuotojo apžymėjimo atėmimo praėjo daugiau kaip trys mėnesiai, t.y. maksimalus ATPK 124 ² str. 1 d. straipsnyje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, todėl vairuotojo pažymėjimas jam turi būti grąžintas.

Teigia, kad jo veiksmai negali būti laikomi administraciniu teisės pažeidimu, kadangi jis veikė, esant būtinajam reikalingumui. Nurodo, kad policijos pareigūnai jį persekiodami, pažeidė Policijos veiklos įstatymo bei Policijos patrulių veiklos instrukcijos nuostatas. Anot apelianto, jo pažeidimų fiksavimas atliktas neteisėtai, todėl negali būti laikomas įrodymu, patvirtinančiu jo kaltę.

Anot apelianto, byloje nėra duomenų, jog jo padaryti KET pažeidimai kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, todėl jo veiksmai buvo neteisingai kvalifikuoti pagal ATPK 124 ² str. 1 d., administracinio pažeidimo byla jo atžvilgiu turi būti nutraukta.

Apeliaciniame skunde pažymima, jog, pripažinus jį kaltu pagal ATPK 124 ² str. 1 d., jo atžvilgiu tikslinga taikyti ATPK 30 ¹ str. nuostatas ir sušvelninti jam paskirtą nuobaudą, neskiriant arba sutrumpinant teisės vairuoti atėmimo terminą. Prašo atsižvelgti į tai, kad apylinkės teismas nepagrįstai nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, neįvertino, jog darbdavio charakterizuojamas teigiamai, teisė vairuoti yra tiesiogiai susijusi su jo darbo funkcijomis. Mano, jog jam skirtina švelnesnė, nei ATPK 124 ² str. 1 d., sankcijoje numatyta nuobauda.

L. L. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nustatant reikšmingas bylai aplinkybes yra remiamasi įrodymais, kuriais administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje yra laikomi administracinio teisės pažeidimo protokolas, nuotraukos, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai, eksperto išvada, specialisto paaiškinimai, daiktiniai įrodymai, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, taip pat kitokie dokumentai (ATPK 256 str. 2 d.).

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Motyvuojamoji dalis

Apylinkės teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog L. L. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 ² str. 1d.

ATPK 124² str. 1d. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimą sukėlusį pavojingą situaciją, t.y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Tam, kad kvalifikuoti veiką pagal ATPK 124 ² str. 1 d., reikia nustatyti vieną iš dvejų faktinių situacijų: vienu metu ar paeiliui padaryti keli eismo taisyklių pažeidimai, keliantys grėsmę eismo saugumui; kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją.

Nors L. L. neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, motyvuodamas, kad jo veiksmai buvo sąlygoti būtinojo reikalingumo, tačiau jo kaltė, padarius administracinio teisės pažeidimą, yra įrodyta byloje esančiais įrodymais: Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono PK patrulio J. S. tarnybiniu pranešimu, kad 2012-03-22 apie 16 val., dirbant su Trakų rajono PK specialistu, kelyje ties Žaizdrių gyvenviete automobilis „AUDI A6 AVANT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paeiliui kelis kartus kirto siaurą ištisinę liniją, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą. Automobilį vairavo L. L., pažeidimo faktas buvo filmuojamas (b.l. 17), administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 13).

Šie byloje surinkti įrodymai neginčytinai patvirtina, kad L. L. 2012 m. kovo 22 d., apie 16 val. Trakų r. savivaldybėje, kelyje Vilnius-Prienai-Marijampolė, 26 km, vairuodamas automobilį „AUDI A6 AVANT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paeiliui kelis kartus kirto siaurą ištisinę liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, taip sukėlė grėsmę eismo saugumui, sukėlė pavojingą situaciją, privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo kryptį.

Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1. punkte yra nustatyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus pavojingose kelio vietose, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą magistraliniuose keliuose. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.

Byloje nustatyta, kad L. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1. punkte nustatytą kelių ženklinimo režimą ir tvarką, dėl ko išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, taip sukėlė grėsmę eismo saugumui, sukėlė pavojingą situaciją, privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo kryptį.

Apeliantas nurodo, kad buvo pažeistos jo procesinės teisės, kadangi jo administracinė byla buvo nagrinėjama ne pagal jo gyvenamąją vietą, o pagal įvykio vietą, tuo buvo apsunkinta galimybė jam dalyvauti teismo posėdyje. Šis skundo argumentas nepagrįstas.

ATPK 292 str. 1d. numatyta, jog nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, priimtas ATPK 216 str. 1 p., 2 p., ir 5 p. nurodytų organų (pareigūnų), gali būti apskųstas apylinkės teismui pagal ATPK 281 str. nuostatas. Nors ATPK 281 str. reglamentuotas alternatyvus ATPK 124 ² str. 1d. numatytų bylų teismingumas, tačiau pagal suformuotą teismų praktiką šios kategorijos bylos nagrinėjamos teismuose, kurių teritorijoje padarytas administracinės teisės pažeidimas.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo bei nutarimo, pažeidimo padarymo vieta – Trakų rajono savivaldybė, kuri pagal teritorinį teismingumą priskiriama Trakų rajono apylinkės teismo veiklos teritorijai. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, procesinių pažeidimų nepadarė. L. L. buvo išduotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo apribota galimybė jam patekti į jo bylą nagrinėjantį teismą. Be to, L. L. pateikė apylinkės teismui prašymą, administracinio pažeidimo bylą nagrinėti, jam nedalyvaujant (b. l. 31).

L. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad jo veiksmai buvo sąlygoti būtinojo reikalingumo, o dėl eismo įvykio kalti policijos pareigūnai, jį persekioję automobiliu, nepažymėtu skiriamaisiais ženklais. Apelianto nuomone, apylinkės teismas šių aplinkybių neanalizavo. Šis skundo argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas.

ATPK 17 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris, kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Byloje nėra nustatyta, kad L. L., pažeisdamas Kelių eismo taisykles, siekė pašalinti kokį nors gresiantį pavojų, kuris tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir kad padarytoji žala yra mažiau reikšminga, negu išvengtoji žala. Taigi, pritartina apylinkės teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju būtinojo reikalingumo sąlygų nebuvo. Apylinkės teismas pažeidėjo nurodytus argumentus, kad jis šviesiu paros metu nesuprato, jog yra stabdomas ženklais nepažymėto policijos automobilio ir galvodamas, kad jis yra persekiojamas, kelis kartus pažeidė KET reikalavimus, pagrįstai įvertino kaip pažeidėjo gynybinę poziciją, ir ja nesivadovavo.

Apeliantas skunde teigia, kad Institucija, skirdama nuobaudą, nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė ATPK 30 ¹ str. Šis skundo argumentas nepagrįstas.

Institucijos nutarimu L. L. paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 ² str. 1 d., šio pažeidimo padarymas užtraukia vairuotojams baudą nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. įtvirtinta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas.

Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-13-195/2011, ATP-23-195/2011).

Tokių aplinkybių šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyta.

L. L., vairuodamas automobilį, padarė vieną iš pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, keliančių grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir eismo dalyvių turtui, sveikatai ir gyvybei.

Apylinkės teismas, nagrinėdamas L. L. skundą, pagrįstai nurodė, kad be L. L. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), yra ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas (b.l. 25), už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Todėl, apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad keisti paskirtą nuobaudą ar ją naikinti nėra pagrindo.

Kaip jau minėta, byloje nėra nustatyta tokių aplinkybių, kurios būtų laikytinos išimtinėmis ir būtų pagrindas paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą. Aplinkybės, jog L. L. dirba, charakterizuojamas teigiamai, savaime nėra laikytinos ypatingomis, sudarančiomis pagrindą skirti švelnesnę administracinę nuobaudą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikri su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu susiję nepatogumai yra natūrali administracinės atsakomybės taikymo pasekmė.

Pažymėtina, kad administracine nuobauda yra siekiama nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis, auklėti juos, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat sulaikyti tiek patį teisės pažeidėją, tiek ir kitus asmenis nuo naujų teisės pažeidimų padarymo (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama tiek nubaudimo, tiek prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, L. L. nuobauda paskirta laikantis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. nuostatų, ji nėra aiškiai per griežta, todėl naikinti ar keisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau - Institucija) 2012-04-12 nutarimą Nr. 10N- 1574616-12 ir Trakų rajono apylinkės teismo 2012-07-27 nutartį L. L. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Sutinkamai su suformuota teismine praktika, padarius išvadą, jog skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, aukštesnysis teismas neprivalo analizuoti kiekvieną skundo argumentą (dėl policijos pareigūnų veiksmų teisėtumo ir pan.), neturintį esminės reikšmės šiam sprendimui (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-398/2009).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Netenkinti L. L. apeliacinio skundo ir palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 27 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.