- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-27
- Bylos Nr.
- e2A-1346-432/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Ieškovas
- UAB „LegalBalance“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), DainiausRinkevičiausirAlmosUrbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „LegalBalance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-04 sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „LegalBalance“ ieškinį dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių atlyginimo) ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,pareikštą atsakovuiM.J..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovonegrąžintą kreditą- 137,83Eur, mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos- 21,39Eur, negautas pajamas (nuostolių atlyginimą), apskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos- 48,20Eur, administravimo mokestį- 5,73Eur, negautas pajamas 38,22 procentų negrąžintos vartojimo kredito sumos 137,82Eur dydžio metines palūkanas nuo ieškinio parengimo dienos (2020-12-30) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022-03-29, negautas pajamas (nuostolių atlyginimą) 38,22 procentųnegrąžinto vartojimo kredito sumos 137,83Eurdydžio metines palūkanas nuo sutarties termino pabaigos 2022-03-29iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad pradiniskreditorius UAB ,,BnP Finance“ iratsakovas2019-03-29sudarėvartojimokreditosutartį Nr. BOB-s2ffcvkj, kuriaM.J.buvosuteiktas 150 Eur vartojimokreditas 36 mėnesiųterminui, o atsakovasįsipareigojosumokėtibendrąvartojimokreditokainą: 104,16 Eur pelnopalūkanųir40,68 Eur administravimo mokesčio sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovui tinkamai nevykdant sutarties, kreditorius 2020-01-31 nutraukė sudarytą vartojimo kredito sutartį. 2020-03-03 pradinis kreditorius ir ieškovas UAB ,,LegalBalance“sudarė periodinę reikalavimo perleidimosutartį Nr. RP2020-03/01, kuriospagrindupradiniskreditorius,remdamasisbylųpriėmimo – perdavimoaktu Nr. 1 priereikalavimoperleidimosutarties, perleidoieškovuisavoreikalavimoteisę į nurodytusskolininkus, taip patir į atsakovoskolą.
3. AtsakovuiieškiniosupriedaiskopijosirteismopranešimasįteiktiLietuvosRespublikoscivilinioprocesokodekso (toliau– CPK) 122 straipsnio 1 dalyjenustatytatvarka, t.y.darbovietėsadresuirlaikomiįteiktais 2021-02-17.Atsakovasatsiliepimo į pareikštąieškinį per teismonustatytąterminąnepateikė, todėlpagal CPK 142 straipsnio 4 daliesnuostatas, esant ieškovės prašymui, pirmosiosinstancijosteismaspriėmėsprendimąužakių.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-03-04 sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovo negrąžintą kreditą– 137,83Eur, mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos–21,39Eur,negautas pajamas (nuostolių atlyginimą), apskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos – 48,20Eur, administravimo mokestį –5,73Eur, negautas pajamas (nuostolių atlyginimą) – 38,22 procentų negrąžintos vartojimo kredito sumos 137,83Eur dydžio metines palūkanas nuo ieškinio parengimo dienos (2020-12-30) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022-03-29,kiekvieną mėnesį skaičiuojant atitinkamai nuo mažėjančios pagrindinės kredito sumos, t. y. nuo 2020 m. vasario 1 d. – 123,59 Eur; 2020 m. kovo 29 d. – 120,46 Eur, 2020 m. balandžio 29 d. – 117,24 Eur, 2020 m. gegužės 29 d. – 113,91 Eur, 2020 m. birželio 29 d. – 110,48 Eur, 2020 m. liepos 29 d. – 106,94 Eur, 2020 m. rugpjūčio 29 d. – 103,28 Eur, 2020 m. rugsėjo 29 d. – 99,51 Eur, 2020 m. spalio 29 d. – 95,62 Eur, 2020 m. lapkričio 29 d. – 91,60 Eur, 2020 m. gruodžio 29 d. – 87,46 Eur, 2021 m. sausio 29 d. – 83,18 Eur, 2021 m. vasario 28 d. – 78,77 Eur, 2021 m. kovo 29 d. – 74,22 Eur, 2021 m. balandžio 29 d. – 69,52 Eur, 2021 m. gegužės 29 d. – 64,67 Eur, 2021 m. birželio 29 d. – 59,67 Eur, 2021 m. liepos 29 d. – 54,51 Eur, 2021 m. rugpjūčio 29 d. – 49,18 Eur, 2021 m. rugsėjo 29 d. – 43,68 Eur, 2021 m. spalio 29 d. – 38,01 Eur, 2021 m. lapkričio 29 d. 32,16 Eur, 2021 m. gruodžio 29 d. – 26,12 Eur, 2022 m. sausio 29 d. – 19,89 Eur, 2022 m. vasario 29 d. – 13,46 Eur, 2022 m. kovo 29 d. – 6,83 Eurir bendrai neviršijant numatytos gauti 82,77 Eur pajamų sumos bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (213,15 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-12-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas – 136 Eur.Likusią ieškinio dalį atmetė.
5. Sprendimą už akių priėmęs teismas nurodė, kadsusiklosčius sutartiniams teisiniams santykiams, atsakovas turėjo pareigą grąžinti suteiktą150 Eur kreditą sutarties grafike nustatyta tvarka. Nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu. Kadangi atsakovas nesilaikė sutartyje šalių suderintos kredito mokesčio mokėjimo tvarkos, skundžiamąjį sprendimą priėmęs teismas patenkino ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo pagrindinę skolą – 137,83 Eur, t. y. negrąžintą suteiktą kreditą.Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovas apskaičiavo pelno palūkanas pagal prie sutarties pateiktą grafiką iki 2020-01-31 –21,39 Eur. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta 2020-01-31, tad patenkino ieškovo reikalavimą dėl pelno palūkanų iki sutarties nutraukimo ir priteisė iš atsakovo palūkanas – 21,39 Eur. Administravimo mokestis yra apskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, t. y. kuomet faktiškai buvo atliekami sutarties administravimo veiksmai. Tad reikalavimą priteisti administravimo mokestį – 5,73Eur pirmosios instancijos teismas laikė pagrįstu ir patenkino.
6. Skundžiamame sprendime už akių nurodyta, jog vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis ir suma, už kurią būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovui iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolių atlyginimą) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, net ir ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sudarytos sąlygos ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Taip suformuluotu ieškinio reikalavimu– priteisti negautas pajamas (mokėjimo (pelno) palūkanų norma) už visąč nesumokėtą kredito sumą ieškovas iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolių atlyginimą), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie ieškovo veiksmai pažeidžia vartotojo teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojo atžvilgiu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.Vartojimo kredito sutartimi Nr. BOB-s2ffcvkjbuvo sulygta konkreti mokėtinų pelno palūkanų suma– 104,16 Eur. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog jau patenkino ieškovo reikalavimą priteisti pelno palūkanas iki sutarties nutraukimo – 21,39 Eur, vadinasi, likusi ieškovo negautų pajamų suma sudaro 82,77 Eur. Spendimą priėmęs teismas paaiškino, jog ieškovas neturėjo ir negali turėti lūkesčio šias pajamas gauti anksčiau, negu šalys suderėjo sutartimi. Ieškovas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020-01-31) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-03-29) pagrįstai galėjo tikėtis gauti 38,22 procentus metinių pajamų, skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.
7. Nurodęs šias aplinkybes ir teisnius argumentus, pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovo reikalavimą priteisti negautas pajamas laikotarpiu nuo sutarties nutraukimo dienos 2020-01-31 iki ieškinio parengimo teismui dienos –48,20 Eur, taip patenkino reikalavimą priteisti 38,22 procentų negrąžintos kredito sumos dydžio metines palūkanas kaip negautas pajamas iki visiško kredito grąžinimo dienos, tačiau ne ilgiau,kaip iki vartojimo kredito sutarties pabaigos, t. y. 2022-03-29. Reikalavimą priteisti 38,22 procentų negrąžintos kredito sumos dydžio metines palūkanas, kaip negautas pajamas po vartojimo kredito sutarties pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos atmetė, kadangi toks reikalavimas yra nesąžiningas atsakovo atžvilgiu, jo patenkinimas leistų ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.
III. Apeliacinio skundo argumentai
8. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-04 sprendimo už akių dalįdėlnegautų pajamų– 38,22 procentų negrąžinto vartojimo kredito sumos 137,83Eurdydžio metinių palūkanų nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2022-03-29) priteisimo ir priteisti apeliantui negautas pajamas – 38,22 procentų negrąžintos vartojimo kredito sumos 137,82 Eur dydžio metines palūkanas nuo ieškinio parengimo dienos (2020-12-30) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022-03-29; 2) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-04 sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų (nuostolių atlyginimo)– 38,22 procentų negrąžinto vartojimo kredito sumos 137,83 Eurdydžio metinių palūkanų nuo sutarties termino pabaigos 2022-03-29iki visiško kredito grąžinimo dienosir priteisti apeliantui iš atsakovonegautas pajamas (nuostolių atlyginimą) 38,22 procentų negrąžinto vartojimo kredito sumos 137,83Eur dydžio metines palūkanas nuo sutarties termino pabaigos 2022-03-29iki visiško kredito grąžinimo dienos; 3) kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-04 sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; 4) priteisti apeliantui iš atsakovo žyminį mokestį– 15Eur, sumokėtą už apeliacinį skundą.
9. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas specialiai vartojimo kredito teisinių santykių specifikai skirtoje apžvalgoje yra išaiškinęs, kad kreditoriui gali būti priteisiamos negautos pajamos (nuostolių atlyginimas) ir už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tačiau šių negautų pajamų (nuotolių atlyginimo) dydį kreditorius privalo įrodyti. Negautos pajamos (nuostolių atlyginimas) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po sutarties termino pasibaigimo. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas į šį išaiškinimą neatsižvelgė, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
10. Apeliantas laikosi pozicijos, jog ieškinyje negautų pajamų (nuostolių atlyginimo) reikalavimai suformuluoti taip, kad negautos pajamos (nuostolių atlyginimas) po sutarties termino pasibaigimo būtųpradedamos skaičiuoti tik tokiu atveju, jeigu atsakovas iki šio termino negrąžintų visos vartojimo kredito sumos. Pirmosios instanciojos teismas turėjo sieti negautų pajamų (nuostolių atlyginimo) skaičiavimo pabaigą su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, o ne su sutarties termino pabaiga. Paaiškina, jog viena vertus, toks negautų pajamų (nuostolių atlyginimo) reikalavimų formulavimas ieškinyje atlieka prevencinę ir skatinamąją funkciją, kadangi kuo anksčiau atsakovas grąžina visą vartojimo kredito sumą, tuo mažiau jam tenka sumokėti apelianto patirtų negautų pajamų (nuostoliųatlyginimo). Kita vertus, pasibaigus sutarties terminui, apeliantui nereikia dar kartą kreiptis į teismą dėl tolimesnių negautų pajamų (nuostolių atlyginimo) priteisimo.
11. Apeliantas nurodo, kad negautos pajamos (nuostolių atlyginimas), apskaičiuotos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų normą: 1) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos – fiksuota suma, 2) už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos –procentine išraiška ir 3) už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos – procentine išraiška. Tokią negautų pajamų (nuostolių atlyginimo) apskaičiavimo tvarką apeliantas taiko dėl to, kad pirmuoju atveju jis turi galimybę apskaičiuoti tikslią negautų pajamų (nuostolių atlyginimo) sumą, tačiau antruoju ir trečiuoju atvejaisapeliantas neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito sumos grąžinimo dienos bei apskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių atlyginimo) sumos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas exofficio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
13. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovoieškinys dėlskolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių atlyginimo) ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
14. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovo reikalavimą dėl negautų pajamų– 38,22 procentų negrąžinto vartojimo kredito sumos 137,83 Eurdydžio metinių palūkanų nuo ieškinio parengimo dienos (2020-12-30) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-03-29), tačiau negautas pajamas (nuostolių atlyginimą) priteisė kiekvieną mėnesį skaičiuojamąuž mažėjančią pagrindinę kredito sumą. Apeliantas nurodo, jog atsakovas sutarties tinkamai nevykdė, atliko tik penkias įmokas pagal galiojusį sutarties grafiką ir negrąžinta kredito dalis tik truputįsumažėjo. Paaiškina, jog atsižvelgiant į tai, kad negrąžinta kredito dalisnuo penktosios įmokos sumokėjimo dienos nekito ir nekinta, t. y. nemažėja, nes atsakovas toliau nemoka įmokų, bei į tai, kad šalys susitarė, kad atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos, apeliantas mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) visiškąatlyginimą, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių atlyginimo) sumos konkrečia suma ir nesusaistantjos su sutarties grafiku.
15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutioinintegrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014). Šioje byloje pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Tad pirmosios instancijos teismas pasirinko tinkamą kriterijų negautų pajamų dydžiui nustatyti.
16. Pažymėtina, kad ieškovas neturėjo ir negali turėti lūkesčio šias pajamas gauti anksčiau, negu šalys susitarė sutartimi. Ieškovas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020-01-31) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-03-29), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 38,22 procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų už pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusį būti vartojimo kredito likutį (2020 m. vasario 1 d. – 123,59 Eur; 2020 m. kovo 29 d. – 120,46 Eur, 2020 m. balandžio 29 d. – 117,24 Eur, 2020 m. gegužės 29 d. – 113,91 Eur, 2020 m. birželio 29 d. – 110,48 Eur, 2020 m. liepos 29 d. –106,94 Eur, 2020 m. rugpjūčio 29 d. – 103,28 Eur, 2020 m. rugsėjo 29 d. – 99,51 Eur, 2020 m. spalio 29 d. – 95,62 Eur, 2020 m. lapkričio 29 d. – 91,60 Eur, 2020 m. gruodžio 29 d. – 87,46 Eur, 2021 m. sausio 29 d. – 83,18 Eur, 2021 m. vasario 28 d. – 78,77 Eur, 2021 m. kovo 29 d. – 74,22 Eur, 2021 m. balandžio 29 d. – 69,52 Eur, 2021 m. gegužės 29 d. – 64,67 Eur, 2021 m. birželio 29 d. – 59,67 Eur, 2021 m. liepos 29 d. – 54,51 Eur, 2021 m. rugpjūčio 29 d. – 49,18 Eur, 2021 m. rugsėjo 29 d. – 43,68 Eur, 2021 m. spalio 29 d. – 38,01 Eur, 2021 m. lapkričio 29 d. 32,16 Eur, 2021 m. gruodžio 29 d. – 26,12 Eur, 2022 m. sausio 29 d. – 19,89 Eur, 2022 m. vasario 29 d. – 13,46 Eur, 2022 m. kovo 29 d. – 6,83 Eur) ir bendrai neviršijant numatytos gauti 82,77 Eur pajamų sumos. Dėl nurodytų aplinkybių ir teisinių argumentų pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė negautų ieškovo pajamų (nuotolių atlyginimo) nuo sutarties nutraukimo dienos iki iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-03-29) klausimą, priteisdamas nuostolių atlyginimą kaip 38,22 procentų dydžio metines palūkanas už tolydžio mažėjančią sumą, nes būtent tokias pajamas (palūkanas) už suteiktą kreditą galėjo tikėtis gauti ieškovas.
17. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėlnegautų pajamų (nuostolių atlyginimo)– 38,22 procentų negrąžinto vartojimo kredito sumos 137,83 Eurdydžio metinių palūkanų nuo sutarties termino pabaigos 2022-03-29 iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo.
18. Ieškovas, nesutikdamas supirmosiosinstancijosteismoišvada, nurodo, kad negautų pajamų (nuostolių atlyginimo) skaičiavimo pabaiga turėjo būti siejama ne su sutarties termino pabaiga, tačiausu visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, atsižvelgiant į tai, jog tuo atveju, jeigu atsakovas iki sutarties termino pasibaigimo negrąžintų visos vartojimo kredito sumos, ieškovas ir toliau patirtų nuostolius negautų pajamų forma. Nesutiktina su minėtais ieškovo apeliacinio skundo argumentais.
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių atlyginimo), kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
20. Sutartis su atsakovu nutraukta 2020-01-31.Pagal aktualią kasacinio teismo praktiką nuo sutarties nutraukimo prieš terminą momento mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovui nebegali būti skaičiuojamos.
21. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja LietuvosRespublikosciviliniokodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma– nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
22. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl nevykdymo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai, numatyti CK6.249 straipsnyje, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį– mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
24. Remiantis aukščiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, sprendžiama, jog ieškovo reikalavimo dėlnegautų pajamų (nuostolių atlyginimo)– 38,22 procentų negrąžinto vartojimo kredito sumos 137,83Eurdydžio metinių palūkanų nuo sutarties termino pabaigos 2022-03-29iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo patenkinimo atveju būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurių pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu atsakovo pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis užsutartyje numatytą kredito grąžinimo terminą, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovo teisė į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Tokia situacija sudarytų prielaidas ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita ta apimtimi, kuria pastarasis yra įpareigojamas ir toliau mokėti pasibaigusioje sutartyje nustatytą (galimai didesnę, negu tuo metu būtų rinkoje) kainą už pasiskolintų pinigų naudojimą. Galiausiai, kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai).
25. Atsakovui nevykdžius savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties sutartį nutraukus prieš terminą, ieškovo teisėtas lūkestis galėjo būti ginamas, priteisiant negautų pajamų sumą, neviršijančią pagal sutartį planuotų gauti mokėjimo (pelno) palūkanų dydžio (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta). Ieškovo reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą (negautas pajamas) už laikotarpį, prasidėsiantį po kredito sutarties termino pabaigos–2022-03-29, yra nepagrįstas, kadangi ieškovas nuostolių, kurių atlyginimą prašo priteisti, dar nėra patyręs. Iki 2022-03-29iš atsakovo gali būti išieškoti visi ieškovui priklausantys mokėjimai, iki šio termino gali pasikeisti rinkos sąlygos, tuomet ieškovo lūkestis gauti 38,22 procentų paskolintos sumos dydžio metines palūkanas būtų neįgyvendinamas.Kadangi 2022-03-29dar neatėjo, nėra ieškovo nuostolių atlyginimo pagrindo (nėra žinoma, ar atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. iki 2022-03-29negrąžino skolos, ar ieškovui padaryta žala ir koks žalos dydis, t. y. ar jis nėra atgavęs paskolintų lėšų, ar šias lėšas paskolinęs po2022-03-29, ieškovas galėtų tikėtis gauti 38,22 procentų dydžio metines palūkanas), t. y. nėra prievolės atlyginti žalą sąlygų, numatytų CK 6.245 ir 6.249 straipsniuose. Reikalavimas šios nutarties priėmimo dieną (2021-05-27)priteisti nuostolių, kurie, galimai, atsiras2022-03-29, atlyginimą, yra nepagrįstas, nes2022-03-29 ieškovas gali ir nepatirti nuostolių. Dėl to šis reikalavimas negalėjo būti patenkintas, priimant sprendimą už akių ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį atmetė.Nėra pagrindo dėl apeliaciniame skude išdėstytų argumentų panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tad jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Byla išspręsta ne apelianto naudai, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas nenurodė, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių išlaidų, tad ir atsakovui šios išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LietuvosRespublikoscivilinioprocesokodekso325straipsniu,326straipsnio1dalies1punktu,331straipsniu,teisėjųkolegija
nutar ia:
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-04 sprendimą už akių.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.