- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-09
- Bylos Nr.
- e2A-455-432/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Bujokaitė, Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- UAB Mano Būstas Vilnius
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- UAB „Jurita“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Žilvino Terebeizos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB Mano Būstas Vilnius (buvęs pavadinimas UAB „Vilkpėdės būstas“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-03 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB Mano Būstas Vilnius ieškinį dėl 2018-10-15 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo „Dėl UAB „Jurita“ skyrimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) , butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ panaikinimo, pareikštą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo UAB „Jurita“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
1.Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-10-15 įsakymoNr. 30-3234/18 (2.1.1E-TD2) 1 p., kuriuo UAB „Jurita“ penkeriems metams nuo įsakymo įsigaliojimo dienos paskirta priede nurodyto daugiabučio namo duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore; panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-10-15 įsakymoNr. 30-3234/18 (2.1.1E-TD2) 3.2 p., kuriuo keičiamas Vilniaus miesto savivaldybės administratoriaus direktoriaus 2012-09-28 d. įsakymas Nr. 30-1919„Dėl UAB „Vilkpėdės būstas“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ patvirtintas UAB „Vilkpėdės būstas“ administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašas ir išbraukiama 63 eilutė (pastatas duomenys neskelbtini)); panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-10-15 įsakymoNr. 30-3234/18 (2.1.1E-TD2) 4.1 p., kuriuo UAB „Vilkpėdės būstas“ per mėnesį nuo įsakymo įsigaliojimo dienos turi pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „Jurita“ aktų kopiją bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje parašyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-09-28 įsakymu ieškovas paskirtasnamo (duomenys neskelbtini), Vilniujeadministratoriumi. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-12-28 įsakymu Nr. 30-3400 „Dėl administravimo termino Vilniaus daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“ ieškovo administravimo terminas visiems administruojamiems daugiabučiams namams buvo pratęstas vienerių metų laikotarpiui, t. y.iki 2018-12-31
Šalies argumentai
3. Ieškovas teigė, jog atsakovas laikydamas, kad ieškovo administravimo terminas baigiasi 2018-12-31, organizavo administratorių paskyrimo iš naujo procedūras. Ieškovo nuomone, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2018-10-15 įsakymu trečiasis asmuo- UAB „Jurita“ paskirtas įsakyme nurodytų namų bendrojo naudojimo objektų administratoriumi neteisėtai organizavus administratorių atranką, nepasibaigus administravimo terminui ir negavus savininkų prašymų ar skundų dėl administratoriaus veiklos. Taip pat nurodė, kad atsakovo platinamame butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu dėl administratoriaus pasirinkimo biuletenyje buvo įtraukta 40 potencialų administravimo paslaugų teikėjų, suteikta informacija apie jų administravimo patirtį, siūlomą paslaugų tarifą, diferencijuojamą nuo ploto, kontaktinė informacija. Kita, ieškovų nuomone, svarbi informacija, reikalinga sprendimui dėl administratoriaus priimti, biuletenyje nebuvo nurodyta.
Atsiliepimas
4. Atsakovas atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ginčijant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo teisėtumą, iš esmės yra remiamasi tuo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturėjo teisinio pagrindo priimti įsakymo, kadangi ieškovui yra nustatytas bendrojo naudojimo objektų administravimo terminas- 2022-12-31. Atsakovas nesutiko su ieškovo argumentais, jog tuo atveju, kai administratorius yra paskirtas terminuotam laikotarpiui ir tai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 7 dalyje įtvirtintus reikalavimus, atsakovas privalo taikyti CK 4.84 straipsnio 4 dalį ir pratęsti administravimo terminą 5-ereriems metams. Paaiškino, kad ieškovas Vilniaus miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratoriumi yra paskirtas 2012 m., kol pasikeis reguliavimas, todėl administravimo terminas negali būti pratęsiamas pagal CK 4.84 straipsnio 4 dalį, kadangi ieškovas administratoriumi buvo paskirtas, nevykdant Vyriausybės nustatytoje tvarkoje numatytų procedūrų ir neužtikrinant, kad skiriamas administratorius atitiktų tiek savininkų valią, tiek CK 4.84 straipsnio 7 dalies reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad iš daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolų matyti, kad daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administratoriumi daugumos patalpų savininkų sprendimu pasirinktas UAB „Jurita“, kuris ir paskirtas administratoriumi ginčijamu įsakymu. Atkreipė dėmesį, kad savininkai nėra pareiškę skundų dėl ginčijamu įsakymu pasikirto administratoriaus ar balsavimo rezultatų, savo sprendimų neginčija.
5. Trečiasis asmuo UAB „Jurita“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nesutiko su ieškovo argumentais, jog atsakovas neteisėtai organizavo namo (duomenys neskelbtini) bendraturčių apklausą dėl administratoriaus pasirinkimo ir atitinkamai neteisėtai priėmė ginčijamą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-10-15 d. įsakymą. UAB „Jurita“ sutinka su ieškovo pozicija, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-12-28 d. įsakymu Nr. 30-400 buvo nepagrįstai ir galimai neteisėtai nustatytas tik vienerių metų administravimo terminas (kai turėjo būti nustatytas penkerių metų terminas).Pati savaime ta aplinkybė, kad nėra pasibaigęs atitinkamu savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nustatytas administravimo terminas, nereiškia ir jokiu būdu neapriboja namo bendraturčių teisės bet kuriuo metu savo nuožiūra įstatymų nustatyta tvarka keisti (priimti bendraturčių daugumos spendimą) namo administratorių. Teigė, jog pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalies nuostatas, sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Administratoriaus keitimas namo bendraturčių sprendimu yra pakankamai dažnas ir įprastas reiškinys.CK 4.84 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat, jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimų dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija.
6. Trečiasis asmuo nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija, priimdama ginčijamą įsakymą, juo įformino namo (duomenys neskelbtini), bendraturčių priimtą sprendimą. Kadangi šio namo bendraturčių dauguma priėmė sprendimą administratoriumi pasirinkti ne ieškovą, o kitą bendrovę, atsakovas įstatymų nustatyta tvarka privalėjo priimti atitinkamą įsakymą dėl administratoriaus keitimo.Vilniaus miesto savivaldybės administracija, galimai, nepagrįstai organizavo namo (duomenys neskelbtini), bendraturčių apklausą dėl administratoriaus pasirinkimo, tačiau ši aplinkybė nekeičia ir neįtakoja bendraturčių priimto sprendimo pakeisti administratorių teisėtumo. Namo (duomenys neskelbtini), bendraturčiai tokiu sprendimu aiškiai išreiškė valią keisti namo administratorių ir tai padarė įstatymų nustatyta tvarka. Namo bendraturčiai neturėtų patirti neigiamų pasekmių dėl to, kad atsakovas, galimai, nepagrįstai organizavo pačią apklausą. UAB „Jurita“ nuomone, dėl galimai nepagrįstų/neteisėtų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų ieškovas galėtų reikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos žalos (jei tokia buvo padaryta) atlyginimo, tačiau ne dėl ginčijamo įsakymo panaikinimo. UAB „Jurita“ nuomone, ieškinys neturėtų būti patenkintas, o ginčijamas sprendimas neturėtų būti panaikintas, nes tai akivaizdžiai pažeistų teisėtus daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendraturčių interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7.Vilniaus miesto apylinkės teismas2019-07-03sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iki2013-01-01 nei CK nuostatose, nei butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniuose nuostatuose, nebuvo įtvirtintas reguliavimas, kuriuo būtų nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai dalyvauja ar gali dalyvauti daugiabučio namo bendrosios nuosavybės objektų administratoriaus skyrimo procese. Ši pareiga ir teisė- parinkti ir paskirti administratorių, buvo suteikta išimtinai savivaldybei. Taigi, 2012-09-28 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymuieškovas namo (duomenys neskelbtini), administratoriumi buvo paskirtas, šiame procese nedalyvaujant butų ir kitų patalpų savininkams. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-12-28 įsakymu Nr. 30-3400 dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo ieškovui administravimo terminas buvo pratęstas taip pat neatsižvelgiant į butų ir kitų patalpų savininkų valią.
8. CK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XI-2005, priimtas 2012-05-10. Šis įstatymas, išskyrus, šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, su išimtimi, numatyta šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, įsigaliojo 2013-01-01. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog priimant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-09-28 įsakymą, jau buvo žinomi reguliavimo, skiriant administratorių, pakeitimai, todėl priėjo išvadą, kad šiame įsakyme nustatyta turto administravimo pabaiga buvo apibrėžta ne tik terminu, bet ir susieta su įvyksiančia aplinkybe- kol bus paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 6.250 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 3 straipsniu pakeistas CK 4.83 straipsnis. Jo 3 dalis išdėstyta taip: butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Minėtu įstatymu CK 4.84 straipsnis taip pat buvo pakeistas ir papildytas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatant, kad sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarką nustato Vyriausybė.
9. Sprendimą priėmęs teismas nurodė, kad į administratoriaus skyrimo procedūrą nuo 2013-01-01 įtraukti ir butų bei kitų patalpų savininkai, kuriems suteikiama teisė išreikšti savo valią, skiriant daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorių, o savivaldybei nustatoma pareiga,šią valią įgyvendinant, paskirti administratorių Vyriausybės nustatyta tvarka. Tuo atveju, kai savininkai jiems suteiktos teisės pasirinkti administratorių neįgyvendina, savivaldybės vykdomajai institucijai atsiranda pareiga paskirti namo bendrojo naudojimo objektų administratorių be savininkų valios taip pat Vyriausybės nustatyta tvarka.
10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas administratoriumi buvo paskirtas 2012-09-28 įsakymu, nesant butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo, tad ieškovas neatitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-06-20 nutarimu Nr. 567 patvirtintos tvarkos 3 punkte nurodytų reikalavimų: būti atrinktam bendrojo naudojimo objekto administratoriumi nustatyta tvarka ir būti pasirinktam butų ir kitų patalpų savininkų. Kadangi ieškovas administratoriumi buvo paskirtas,kol pasikeis reguliavimas, atsakovas, pagal CK 4.84 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas (galiojančias nuo 2013-01-01), turėjo pareigąiki 2012-09-28 įsakyme nustatyto termino pabaigos organizuoti namų savininkų balsavimą arba susirinkimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo ir bendrojo naudojimo objektų administratoriumi skirti tą administratorių, kurį pasirinks butų ir kitų patalpų savininkai, o šiems valios neišreiškus, įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę naujai paskirti administratorių. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad atsakovas atranką ėmė organizuoti 2018 metų liepos mėnesį, praleidęsCK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą bei terminą, nustatytą 2012-09-28 įsakyme. Tuo, kad atsakovas nustatytu terminu neįvykdė pareigos organizuoti administratoriaus atranką ir skirti administratorių, atsižvelgus į butų ir kitų patalpų savininkų sprendimą, ši atsakovo pareiga nebuvo panaikinta. Sprendimą priėmęs teismas priėjo išvadą, jog šios atsakovo pareigos nepanaikino ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-12-28 įsakymas Nr. 30-3400 dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo, kuriuo 2012-09-28įsakyme nustatytas administravimo pabaigos terminas buvo pratęstas, kol bus paskirti bendrojo naudojimo objektų administratoriai, bet ne ilgiau, kaip iki2018-12-31. Atsakovo pareigos vykdyti teisės aktų reikalavimus nepanaikino ir tai, jog ieškovas, nesutikdamos su atsakovo 2017-12-28 įsakymu, kreipėsi į teismą ir buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-7995-599/2018, nes tiek 2017-12-28 įsakyme, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-15 sprendime(neįsiteisėjusiame), priimtame civilinėje byloje Nr. e2-7995-599/2018, be administravimo pabaigos termino apibrėžto data, yra įtvirtinta sąlyga, nustatanti administravimo termino pabaigą, susieta su butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu galiojo ir tebegalioja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-12-28 įsakymas, byloje nėra duomenų, kad šio įsakymo vykdymas ar atrankos procedūrų vykdymas būtų sustabdytas, todėl nėra pagrįsti ieškovo argumentai, jog vykstant šalių ginčui teisme, atsakovas negalėjo vykdyti pradėtų procedūrų.
11. Sprendimą priėmęs teismas taip pat paaiškino, jog iš 2018-09-06 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo Nr. A27-1987/18(2.1.13-UK9) ir balsavimo biuletenių matyti, kad šionamo bendrosios nuosavybės administratoriumi daugumos patalpų savininkų sprendimu pasirinkta UAB „Jurita“. Nurodytuose dokumentuose užfiksuota, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo buvo įteikta (išsiųsta) 73 balsavimo biuleteniai, gauti 42 biuleteniai (iš jų 4 yra laikomi negaliojančiais, nes juos pasirašė ne savininkai), todėl balsavimas laikomas įvykusiu ir sprendimas pasirinkti administratorių, t.y. UAB „Jurita“ butų ir kitų patalpų savininkųbuvo priimtas. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkai išreiškė valią dėl UAB „Jurita“ administratoriaus išrinkimo ir šio sprendimo neginčija. Sprendimas dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo yra butų ir kitų patalpų savininkų valios išraiška ir absoliuti jų teisė (CK 4.84 straipsnis). Be to, ieškovas nėra įgaliotas reikšti minėto daugiabučio namo savininkų vardu reikalavimus, kuriuos įgyvendina patys savininkai. Taigi, butų savininkų teisė pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių yra besąlyginė, todėl būtent savininkai turi teisę nuspręsti, kas administruos jų bendrojo naudojimo objektus, neatsižvelgdami į administratoriaus turtinius ekonominius interesus.
12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-10-15 įsakymuNr. 30-3234/18 (2.1.1E-TD2) trečiasis asmuo UAB „Jurita“ daugiabučių namų administratoriumi buvo paskirtas, atsižvelgiant į butų ir kitų patalpų savininkų valią, todėl nėra reikšminga Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-12-28 įsakyme Nr. 30-3400 nustatyta ieškovų administravimo termino pabaigos data, kadangi turto administravimo pabaiga yra susieta su įsakyme nurodytu įvykiu, kuris neišvengiamai turi įvykti (CK 6.250 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CK 1.117 straipsnio 2 dalis).2017-12-28 įsakymo Nr. 30-3400 dalis, kurioje nustatytas administravimo termino pabaigos įvykis, teismo sprendimu nebuvo pakeista.
III. Apeliacinių skundųir atsiliepimų į juos argumentai
13. Apeliantas(ieškovas)apeliaciniu skundu prašoVilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-03 sprendimą pakeisti ir ieškinį patenkinti.
14. Apeliantas Teigia, kad nuo 2013-01-01 daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai sprendžia dėl administratoriaus pasirinkimo tada, kai šiai procedūrai pradėti egzistuoja CK 4.84 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos. Apeliantas laikosi pozicijos, kad daugiabučių namų savininkų teisė pasirinkti konkretų administratorių nėra savarankiška (ar atskira) ir absoliuti savininkų teisė.
15. Apeliacinio skundo autorius nurodo, kad įstatyme (CK 4.84 straipsnio 4 dalyje) numatyta, jog likus 6 mėnesiams iki administratoriaus paskyrimo termino pabaigos, pradedama CK 4.84 straipsnio 3 dalyje numatyta procedūra, t. y. balsavimas dėl administratoriaus pasirinkimo, jeigubent 1/5 daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų raštu pareiškia pageidavimą spręsti bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo klausimą iš naujo arba savivaldybės vykdomoji institucija gauna šio namo gyventojų pagrįstų nusiskundimų dėl administratoriaus veiklos. Įstatyme (CK 4.84 straipsnio 4 dalyje) yra nustatyta, kad nesant daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pageidavimo spręsti bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo klausimą iš naujobei namo gyventojų pagrįstų nusiskundimų dėl administratoriaus veiklos, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimas šiam daugiabučiam namui pratęsiamas kitų penkerių metų laikotarpiui. Paaiškina, jog tik savininkams pageidaujant spręsti administratoriaus paskyrimo klausimą iš naujo ar siekiant jį pakeisti, savivaldybės vykdomoji institucija pradeda CK 4.84 straipsnio 3 dalyje numatytą procedūrą dėl sprendimo dėl administratoriaus pasirinkimo priėmimo, tuomet sprendimas dėl pasirinkimo priimamas, taip pat administratorius skiriamas CK 4.84 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka. Pačiai savivaldybės vykdomajai institucijai nesuteikti įgaliojimai be pirmiau dėl to savininkų atitinkamai išreikšto pasirinkimo), savo iniciatyva ir nuožiūra inicijuoti administratorių skyrimo iš naujo, paskyrimo pratęsimo ar pakeitimo procedūras.
Atsiliepimas
16.Apeliaciniame skunde partašyta, kad ieškovas aprašo nustatyta tvarka buvo atrinktas ir į asmenų, pretenduojančių Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, sąrašą. Aprašo 3 punkte teismo nurodyti reikalavimai yra apibrėžti kitaip, t. y. kad bendrojo naudojimo objektų administratorius– aprašo nustatyta tvarka atrinktas, butų ir kitų patalpų savininkų pasirinktas ir (ar) savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtas asmuo bendrojo naudojimo objektams administruoti. CK pakeitimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad „Iki 2014 m. liepos 1 d. turi būti paskirti šio įstatymo nustatyta tvarka ir šio įstatymo reikalavimus atitinkantys bendrojo naudojimo objektų administratoriai“. CK 4.84 straipsnio 4 dalyje numatytas administratoriaus paskyrimo pratęsimas kitų 5-erių metų laikotarpiui yra vienas iš įstatyme numatytų paskyrimo atvejų (būdų), todėl ieškovui atitinkant įstatymo reikalavimus, keliamus bendrojo naudojimo objektų administratoriui, ir nesant butų ir kitų patalpų savininkų pageidavimo spręsti jo paskyrimo klausimą iš naujo ar pagrįstų nusiskundimų dėl jo veiklos, atsakovas turėjo pareigą ieškovo paskyrimą pratęsti kitų 5- erių metų laikotarpiui. Ieškovas bendrojo naudojimo objektų administratoriumibuvo paskirtas2012 m., t.y. prieš įsigaliojant pakeitimo įstatymui ir 2014 m. liepos mėnesį atitiko CK 4.84 straipsnio 7 dalies reikalavimus. 2012 m. paskyrimo įsakymai nebuvo nuginčyti, yra galiojantys ir sukuriantys teisines pasekmes. Apeliantas laikosi pozicijos, jog bendrojo naudojimo administratoriai, įskaitant ir ieškovą, kurie buvo paskirti terminuotam laikotarpiui ir atitinkantys CK 4.84 straipsnio 7 dalies reikalavimus, buvo paskirti tinkamai ir atsakovas privalėjo taikyti CK 4.84 straipsnio 4 dalį, t.y. nesant gyventojų 1/5 prašymo ar pagrįstų nusiskundimų, turėjo pratęsti ieškovo buvimo administratoriumi terminą, bet ne organizuoti administratoriaus paskyrimo procedūras.Apelianto manymu, savivaldybė neturi teisės paneigti administratorių teisėtai įgytų teisių ir interesų. Pasibaigus paskyrimo administratoriumi terminui, CK 4.84 straipsnio 4 dalyje numatytas administratoriaus įgaliojimų pratęsimo klausimas turi būti sprendžiamas, vertinant tik savininkų prašymą.
17. Apeliantas taip pat tvirtina, jog biuletenyje pateikta informacija yra nesuderinama su aprašo 11 punkto nuostatomis, Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio, 5 straipsnio ir 6 straipsnio nuostatomis, Paslaugų įstatymo 13 nuostatomis, reklamos įstatymo 5 straipsnio, 6 straipsnio nuostatomis, todėl informacija, pateikta Savivaldybės platinamuose biuleteniuose apie ieškovų paslaugų pobūdį ir kainą, turėjo būti pripažintina klaidinančia bei neatitinkančia tikrovės.Apeliantas laikosi pozicijos, kad biuletenyje klaidinamai sudaromas įspūdis, jog administravimo tarifas yra apskaičiuojamas, atsižvelgiant tik į daugiabučio namo naudingąjį plotą. Administravimo paslaugų tarifas negali būti siejamas su pastato naudinguoju plotu. Bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugos kainą sudaro pastato bendrojo naudojimo objektų (inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų, konstrukcijų, namo priklausinių ir kt. bendrojo naudojimo objektų) kaina, kuri priklauso nuo pastato tipo, statybos metų, būklės, inžinerinių sistemų sudėtingumo ir kt. Vien dėl šios priežasties biuletenyje pateikiama informacija apie tariamus administravimo paslaugų įkainius, tenkančius daugiabučio namo naudingajam plotui, apelianto vertinama kaip neatitinkanti tikrovės ir klaidinanti. Tokia informacija ne tik neleidžia vartotojams susidaryti objektyvios ir logiškai paaiškinamos nuomonės apie galimas realias bendrojo naudojimo patalpų administravimo kainas, bet pateikia beverčius ir su realia paslaugų kaina negalinčius koreliuoti duomenis.
18. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog nesutinka su apeliaciniu skundu. Paaiškina, kad įsakymas, kuriuo ieškovas paskirtas administratoriumi, priimtasterminuotai- 5-eriems metams (iki 2017-12-31). Įsakymai, kuriais nustatytas administravimas 5- eriems metams priimti 2012 m. rugsėjo-gruodžio mėn., o CK pakeitimas įsigaliojo nuo 2013-01-01, t. y. po įsakymo priėmimo. Ieškovas, reikalaudamas, kad būtų taikomas CKpakeitimas, pažeidžia įstatymo negaliojimo atgaline data principą. Vien dėl objektyvių priežasčių, siekdamas užtikrinti nešališką, skaidrų procesą, 2017-12-28 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Nr. 30-3400 priėmė įsakymą, kuriuo buvo pratęsti 2012 m. rugsėjo-gruodžio mėn. įsakymais paskirtų administratorių įgaliojimai bei veikla iki 2018-12-31.Dėl to 2018 m. liepos mėnesį (likus mažiau negu 6 mėn.) buvo pradėta organizuoti administratorių perrinkimo procedūra, įskaitant ir daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu, kurio metu minėtų daugiabučių namų savininkai balsavo dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus išrinkimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į balsavimo rezultatus, priėmė ginčijamą įsakymą „Dėl UAB „Jurita“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“. Papildomai atsakovas atkreipia dėmesį, kad 2013-01-01 įsigaliojęs CK pakeitimo įstatymas taikomas administratoriams, kurie buvo paskirti neterminuotai, jie turėjo būti perrinkti po įstatymo įsigaliojimo, tačiau ieškovas, kaip buvo minėta, 2012 m. rugsėjo-gruodžio mėn. įsakymais buvo paskirtas terminuotai- 5- eriems metams, todėl ši įstatymo pataisa šioje byloje neaktuali. Teigia, jog tai reglamentuota CK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 5 straipsnyje- baigiamosiose nuostatose: „4.84 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 dalių nuostatos, išskyrus 4 dalies nuostatas dėl butų ir kitų patalpų savininkų teisės visais atvejais priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių, taikomos po įstatymo Nr. XI-2005 įsigaliojimo skiriamiems bendrojo naudojimo objektu administratoriams“.
19. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad jam nėra suprantama, kurioje CK 4.84 straipsnio dalyje (redakcija iki 2013-01-01) įstatymų leidėjas, pasak ieškovo, įtvirtino butų ir kitų patalpų savininkams teisę patiems pasirinkti administratorių. Ši butų ir kitų patalpų savininkų teisė reglamentuota tik nuo 2013-01-01. Be kita ko, apeliantasapeliacinio skundo 3.2. punkte nurodė, kad „nors tiesiogiai CK ir nebuvo numatyta, tačiau priešingai, nei vertino pirmosios instancijos teismas, ir iki 2013-01-01 daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai niekada nebuvo nušalinti nuo klausimų, susijusių su administratoriaus paskyrimu“. Paaiškina, jog ieškovas atitinkamais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais, buvo paskirtas daugiabučių namų administratoriumi. Šio įsakymo priėmimo metu galiojo CK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių redakcija, kurioje nebuvo įtvirtinta nuostatų, numatančių butų ir kitų patalpų savininkų dalyvavimą administratoriaus skyrimo procese. Ieškovasnamo administratoriumi 5- erių metų terminui buvo paskirtas dar iki CK normų, susijusių su administratorių skyrimu, pakeitimo. 2017-12-28 įsakymu atsakovas 1- eriems metams pratęsė ieškovo įgaliojimus, tačiau nei balsavime, nei paskyrimo procese butų ir kitų patalpų savininkai nedalyvavo.Todėl tam, kad butų ir kitų patalpų savininkai galėtų išreikšti valią dėl norimo administratoriaus, 2018 m. liepos mėn. Vilniaus mieste buvo organizuojamas administratorių paskyrimo balsavimas. Tokiu būdu butų ir kitų patalpų savininkai laisva valia galėjo balsavimo biuletenyje balsuoti už norimą administratorių. Atsakovas teigia, kad jam nėra svarbu, kuris verslo subjektas administruos vieną ar kitą daugiabutį namą, svarbu tik tai, jog teiktų kokybiškas paslaugas, tačiau butų ir kitų patalpų savininkams šis klausimas turi reikšmę.
20. Atsakovas taip pat nurodo, jog byloje esantys daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) balsavimo biuleteniai patvirtina, kad juose savininkai išreiškė valią, kad jų daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriumi būtų skirtasUAB „Jurita“. Ši valia yra įtvirtinta atsakovo sudarytuose daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokoluose, o vėliau įtvirtinta ir ginčijamame įsakyme. Tai patvirtina, kad šių namų butų ir kitų patalpų savininkai iki 2018-12-31 išreiškė valią dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus parinkimo. Minėti protokolai yra galiojantys, todėl atsakovas turėjo pareigą, tiek pagal galiojančias CK nuostatas, tiek pagal aprašo nuostatas, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567 patvirtintos tvarkos 19, 20 punktuspaskirti savininkų pasirinktą šių namų administratorių.
21. Atsakovas paaiškina, kad bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašas numato (11 punktas), kad savivaldybės vykdomosios institucijos interneto svetainėje skelbiamame sąraše turi būti nurodyta: 1) asmens, pretenduojančio teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, vardas ir pavardė arba pavadinimas; 2) asmens, pretenduojančio teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, patirtis bendrojo naudojimo objektų administravimo ir (ar) pastatų naudojimo ir priežiūros srityje; 3) asmens nurodytas bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugos tarifas (priklausomai nuo daugiabučio namo naudingojo ploto: iki 1 000 kv. metrų; nuo 1 000 iki 3 000 kv. metrų; 3 000 ir daugiau kv. metrų); 4) kita naudinga papildomainformacija, galinti lemti butų ir kitų patalpų savininkų sprendimą pasirenkant administratorių (nurodoma informacija iš asmens pateiktos deklaracijos II skyriaus 4 pastraipos). Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodo, kad kartu su balsavimo biuleteniais gyventojams taip pat buvo išdalinti informaciniai pranešimai bei skelbimų lentose iškabinti skelbimai, iš kurių turinio matyti, kad gyventojams buvo suteikta išsami informacija, kaip turi būti balsuojama, kur visa su asmenimis, pretenduojančiais teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, susijusi informacija yra skelbiama bei nurodyta, kad esant neaiškumams, gyventojai gali kreiptis balsavimo biuleteniuose nurodytais telefonais ir (ar) elektroniniu paštu. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo 11.4 punkte numatyta, jog savivaldybės vykdomosios institucijos interneto svetainėje skelbiamame Asmenų, pretenduojančių teikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, sąraše nurodoma kita naudinga papildomainformacija, galinti lemti butų ir kitų patalpų savininkų sprendimą, pasirenkant administratorių, o papildoma informacija yra suprantama kaip informacija iš asmens pateiktos deklaracijos II skyriaus 4 pastraipos.Deklaracijos II skyriaus 4 pastraipoje nustatyta: „Informacija, ar asmuo taiko Būsto valdymo irpriežiūros veiklos elgesio kodeksą (nurodoma, ar asmuo yra susikūręs Būsto valdymo ir priežiūros veiklos elgesio kodeksą, ar yra prisijungęs (ar ketina prisijungti) prie tokį kodeksą susikūrusios asmenų grupės ar organizacijos ir paskyrusios už šio kodekso taikymą atsakingą subjektą), esminės šio kodekso nuostatos, taip pat kita patalpų savininkams reikšmingainformacija“. Vadinasi, tokią informaciją, teikdamas prašymus teikti bendrojo naudojimoobjektų administravimo paslaugas, turi nurodyti asmuo, pretenduojantis būti įrašytas į Asmenų, pretenduojančių teikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimopaslaugas, sąrašą.
22. Atsakovas teigia, jog asmenys, pretenduojantys teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, patys pasiskaičiuoja konkretų administravimo tarifą ir jį nurodo deklaracijoje. Šis kriterijus turi būti išviešintas gyventojams, priimantiems sprendimą dėl administratoriaus pasirinkimo. Savivaldybės, nagrinėdamos asmenų, pretenduojančių teikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, pateiktus dokumentus, patikrina, kad pretendento siūlomas daugiabučio namo administravimo tarifas neviršytų savivaldybės tarybos patvirtinto maksimalaus administravimo tarifo (Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo 5 punktas).Atsakovas pažymi, kad asmuo, savivaldybei pateikdamas prašymą įrašyti į Asmenų, pretenduojančiu teikti daugiabučiu namu bendrojo naudojimo objektu administravimo paslaugas, sąrašą, pateiktoje deklaracijoje nurodo teikiamųjų bendrojo naudojimo objektu administravimo paslaugu tarifą ir atsako už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą. Ieškovas pateikė tarifą, kuri šioje byloje patys ir ginčija.
23. Atsakovo atsiliepime nurodyta, kad ieškovas nepateikė nei teisinių, nei faktinių argumentų, kurie patvirtintų, jog balsavimo biuleteniai prieštarauja teisės aktų nuostatoms, neatitinka Balsavimo raštu tvarkos 2 priede patvirtintos balsavimo formos, byloje nėra pateikta įrodymų apie balsavimo biuleteniuose nurodytą tikrovės neatitinkančią informaciją. Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vertinimu, ieškovo pareikštas reikalavimas nėra pagrįstas apeliaciniame skunde nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. ieškovas nėra nurodęs faktinių aplinkybių ar pateikęs rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų atitinkamų jo teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1- 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
25. 2012-19-28 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. 30-1919 UAB „Vilkpėdės būstas“ (po reorganizacijos UAB Mano Būstas Vilnius)buvo paskirtas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. 2012-05-10 priimtas CK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. X-2005 įsigaliojo nuo 2013-01-01.2017-12-28 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-3400 „Dėl administravimo termino Vilniaus daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“ ieškovo administravimo terminas buvo pratęstas vienerių metų laikotarpiui, t. y., iki 2018-12-31. Atsakovas laikė, kad ieškovo (taip pat ir kitų Vilniaus miesto daugiabučių namų administratorių) administravimo terminas baigiasi 2018-12-31. Laikotarpiu nuo 2018-07-11 iki 2018-07-31, t. y. likus 6 (šešiems) mėnesiams iki šio termino pabaigos, visame Vilniaus mieste ir visuose daugiabučiuose namuose, kuriuose butų ir kitų patalpų savininkai nėra įsteigę bendrijos ar sudarę jungtinės veiklos sutarties, pradėjo organizuoti administratorių paskyrimo iš naujo procedūras. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė 2018-10-15 įsakymą Nr. 30-3234/18(2.1.1E-TD2) dėl UAB „Jurita“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Iš 2018-09-06 Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo Nr. A27-1987/18(2.1.13-UK9) ir balsavimo biuletenių matyti, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės administratoriumi daugumos patalpų savininkų sprendimu pasirinkta UAB „Jurita“(1 t., e. b. l. 41-83). Nurodytuose dokumentuose užfiksuota, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo buvo įteikta (išsiųsta) 73 balsavimo biuleteniai, gauti 42 biuleteniai (iš jų 4 yra laikomi negaliojančiais, nes juos pasirašė ne savininkai), todėl balsavimas laikomas įvykusiu ir sprendimas pasirinkti administratorių, t.y. UAB „Jurita“ butų ir kitų patalpų savininkųbuvo priimtas. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkai išreiškė valią dėl UAB „Jurita“ administratoriaus išrinkimo ir šio sprendimo neginčija.
26. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog savininkams pageidaujant spręsti administratoriaus paskyrimo klausimą iš naujo ar siekiant jį pakeisti, savivaldybės vykdomoji institucija turi pradėti CK 4.84 straipsnio 3 dalyje numatytą procedūrą dėl sprendimo dėl administratoriaus pasirinkimo priėmimo, o jau tuomet sprendimas dėl pasirinkimo priimamas, taip pat administratorius skiriamas CK 4.84 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka. Pačiai savivaldybės vykdomajai institucijai nesuteikti įgaliojimai, be pirmiau dėl to savininkų atitinkamai išreikšto pasirinkimo savo iniciatyva ir nuožiūra inicijuoti administratorių skyrimo iš naujo, paskyrimo pratęsimo ar pakeitimo procedūras. Apelianto teigimu, atsakovas, pagal CK 4.84. straipsnio 4 dalies nuostatas, turėjo pareigą ieškovo paskyrimą pratęsti 5- erių metų laikotarpiui, kadangi ieškovas atitinka aprašo 3 punkte numatytus reikalavimus.
27. Atsakovas teigia, kad jis ne galėjo, bet privalėjo vykdyti procedūras, kurias įvykdžius, priimtas ginčijamas įsakymas.
28. Šalys skirtingai supranta ir aiškina tą pačią teisės normą- CK 4.84 straipsnio 4 dalies nuostatas.CK 4.83 straipsnio, galiojusio nuo 2001-07-01 iki 2012-12-31, 3 dalyje buvo nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį.CK 4.84 straipsnio, galiojusio nuo 2001-07-01 iki 2012-12-31, 1 dalyje buvo nustatyta, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šio straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad administratorių skiria savivaldybės meras (valdyba) arba jo (jos) įgaliotas atstovas. Šio straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad administratorius veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus nuostatus. Pavyzdinius butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-02-23 nutarimo Nr. 603, kuriuo patvirtinti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai (redakcija galiojusi nuo 2011-10-19 iki 2015-08-13), 2.1. punkte nustatyti asmenys, galintys būti butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriais. Šio nutarimo 3 punkte rekomenduojama savivaldybės atsakingiems asmenims, prieš skiriant administratorių, pranešti patalpų savininkams apie tai, kad numatoma skirti administratorių iki savininkai įsteigs bendriją arba sudarys jungtinės veiklos sutartį. Kituose šio nutarimo punktuose bei Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniuose nuostatuose taip pat nėra įtvirtinta normų, reguliuojančių administratoriaus skyrimo tvarką. Iki 2013-01-01 nei CK nuostatose, nei Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniuose nuostatuose nebuvo įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuriuo būtų nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai kokia nors forma dalyvauja ar gali dalyvauti daugiabučio namo bendrosios nuosavybės objektų administratoriaus skyrimo procese. Ši pareiga ir teisė– parinkti ir paskirti administratorių, buvo suteikta išimtinai savivaldybei. Ieškovai namų administratoriais paskirti, šiame procese nedalyvaujant butų ir kitų patalpų savininkams. 2012-05-10 priimtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XI-2005, įsigaliojo nuo 2013-01-01.Įvertinus pakeitimų turinį, darytina išvada, kad įstatymo leidėjo valia buvo šiais pakeitimais įtraukti savininkusį daugiabučių namų administratorių paskyrimo procesą.
29. Naujai išdėstyto CK 4.84 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu butų ir patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarką nustato Vyriausybė. Naujos redakcijos CK 4.84 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų administratoriais negali būti šilumos, elektros energijos, dujų, geriamojo vandens tiekėjai, asmenys, teikiantys atliekų vežimo paslaugas, liftų nuolatinės priežiūros paslaugas (išskyrus namus, kuriuose nėra liftų), jeigu jie dirba tos pačios savivaldybės teritorijoje, taip pat kiti asmenys, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su išvardytais asmenimis pagal Konkurencijos įstatymą. Šis draudimas bendrojo naudojimo objektų administratoriui netaikomas, administruojant turtą, esantį gyvenamojoje vietovėje, kurioje, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, gyvena mažiau negu 100 000 gyventojų, jeigu savivaldybės taryba nenusprendžia kitaip. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2013-01-01 priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio 2 dalies nuostatas 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567 patvirtino Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašą (toliau- aprašas). Aprašas taikomas savivaldybių vykdomosioms institucijoms, daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams ir asmenims, pretenduojantiems teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas. Administratorius daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams administruoti skiriamas daugiabučiuose namuose, kuriuose butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigė daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudarė jungtinės veiklos sutarties, taip pat jeigu bendrija yra likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis. Pagal aprašo 4 – 26 punktų nuostatas, asmenys, pretenduojantys teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, savivaldybės vykdomai institucijai savivaldybės interneto svetainėje paskelbus dėl administratorių atrankos savivaldybės teritorijoje, teikia prašymus. Kartu su prašymais savivaldybės vykdomajai institucijai pateikiama užpildyta aprašo priede nurodyta bendrojo naudojimo objektų administratoriaus deklaracija. Savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi prašymą, įvertina, ar prašymą pateikusio asmens deklaracijoje nurodyta informacija atitinka apraše nurodytas sąlygas, ir priima sprendimą šį asmenį įtraukti į savivaldybės vykdomosios institucijos sudaromą asmenų, pretenduojančių teikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, sąrašą. Jeigu prašymą pateikusio asmens deklaracijoje nurodyta informacija neatitinka apraše nurodytų sąlygų, savivaldybės vykdomoji institucija priima motyvuotą sprendimą neįrašyti šio asmens į sąrašą.
30. Ieškovas atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus ir yra atsakovo įrašytas į subjektų, pretenduojančių teikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, sąrašą. Tačiau vien ši aplinkybė nepakankama prieiti išvadą, jog ieškovas administratoriumi paskirtas nustatyta tvarka. Minėto Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus jo 3 dalį (dėl CK 4.84 straipsnio pakeitimo ir papildymo) įsigalioja 2013-01-01 Šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstytų Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 dalių nuostatos, išskyrus 4 dalies nuostatas dėl butų ir kitų patalpų savininkų teisės visais atvejais priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių, taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo skiriamiems bendrojo naudojimo objektų administratoriams. Iki šio įstatymo įsigaliojimo neterminuotam laikui paskirti bendrojo naudojimo objektų administratoriai savo veiklą vykdo iki 2014-07-01. Vadinasi, iki 2014-07-01 turėjo būti paskirti šio įstatymo nustatyta tvarka ir šio įstatymo reikalavimus atitinkantys bendrojo naudojimo objektų administratoriai. Įsigaliojus 2012-05-10 priimtam CK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui Nr. XI-2005, pirmiausia turėjo būti taikomos šio įstatymo (Nr. XI-2005) 5 straipsnio 2 dalies nuostatos, kur nurodyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo neterminuotam laikui paskirti bendrojo naudojimo objektų administratoriai savo veiklą vykdo iki 2014 m. liepos 1 d. Iki 2014 m. liepos 1 d. turi būti paskirti šio įstatymo nustatyta tvarka ir šio įstatymo reikalavimus atitinkantys bendrojo naudojimo objektų administratoriai. Tai reiškia, kad po 2014 m. liepos 1 d. daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriai turėjo būti paskirti iš naujo, taikant visas CK 4.84 straipsnyje numatytas procedūras. Viena iš šių procedūrų- butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo (CK 4.84 straipsnio 2 ir 3 dalys). Tik po to, kai bendrojo naudojimo objektų administratoriai yra paskirti ankstesniame nutarties sakinyje nurodytu būdu, jų tolesnė kaita (arba skyrimas naujam 5- erių metų terminui) gali (ir turi) vykti pagal CK 4.84 straipsnio 4 dalies nuostatas. Dėl šių motyvų ir teisinių argumentų spręstina, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja jį palikti ieškinyje nurodyto daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi, kadangi toks reikalavimas prieštarauja įstatymo Nr. XI-2005 5 straipsnio 2 dalies ir CK 4.84 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatoms. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovas ieškinyje nurodyto namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi buvo paskirtas, nesant butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo dėl jo paskyrimo, todėl po įstatymo Nr. XI-2005 įsigaliojimo jo paskyrimas administratoriumi naujam penkerių metų terminui neturi pagrindo.
31. Iki 2014-07-01 atsakovas nepaskyrė namų administratoriaus pagal naujai įsigaliojusią tvarką. Nustatytos tvarkos taip pat nebuvo laikytasi ir priimant 2017-12-28 įsakymą Nr. 30-3400 dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo, kuriuo 2012-09-28 įsakyme Nr. 30-1919 nustatytas administravimo pabaigos terminas buvo pratęstas,kol bus paskirti bendrojo naudojimo objektų administratoriai, bet ne ilgiau kaip iki 2018-12-31. Ieškovui administravimo terminas šiuo įsakymu buvo pratęstas vienašališkai, neatsižvelgiant į butų ir kitų patalpų savininkų valią. Atsakovasbendrojo naudojimo objektų administratorių atranką ėmė organizuoti 2018 metų liepos mėnesį, praleidęsCK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Aplinkybė, kad atsakovas nustatytu terminu neįvykdė jamįstatyme Nr. XI-2005 nustatytos pareigos, nepanaikino atsakovo pareigos organizuoti administratorių atranką ir bendrojo naudojimo objektų administratorių skirti, atsižvelgiant į butų ir kitų patalpų savininkų sprendimą.
32. Ieškovas administratoriumi buvo paskirtas 2012-09-28 įsakymu, nesant butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo. Ieškovas neatitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-06-20 nutarimu Nr. 567 patvirtintos tvarkos 3 punkte nurodytų reikalavimų: būti atrinktam bendrojo naudojimo objekto administratoriais nustatyta tvarka ir būti pasirinktam butų ir kitų patalpų savininkų. Faktinė aplinkybė, kad administratoriaus paskyrimo procedūra pagal dar 2013 metais įsigaliojusią nustatytą naują tvarką iki pat šioje byloje ginčijamo 2018-10-15 įsakymo Nr. 30-3234/18(2.1.1 E-TD2) priėmimo nebuvo įgyvendinta, nepanaikino nei savininkų teisės dalyvauti administratoriaus parinkimo procedūroje, nei atsakovo pareigos tokią procedūrą organizuoti. Dėl to atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas administratoriumi buvo paskirtas iki teisinio reguliavimo pakeitimo pagal CK 4.84 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas (galiojančias nuo 2013-01-01), turėjo pareigą organizuoti namo savininkų balsavimą arba susirinkimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo ir bendrojo naudojimo objektų administratoriumi skirti tą administratorių, kurį pasirinks butų ir kitų patalpų savininkai ir tik šiems valios neišreiškus, įgyvendinti jam įstatymo suteiktą teisę naujai paskirti administratorių. Darytina išvada, jog įstatymo pakeitimu, kuriuo į bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo procesą nuo 2013-01-01 buvo įtraukti butų ir kitų patalpų savininkai, įstatymų leidėjas siekė pakeisti esamą situaciją, kai teisė ir pareiga skirti bendrojo naudojimo objektų administratorius buvo suteikta tik savivaldybėms, ir nuo 2013-01-01 į bendrosios dalinės nuosavybės valdymą įtraukiant butų ir kitų patalpų savininkus, todėl ieškovo argumentai, kad atsakovas neturėjo teisės inicijuoti bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo procedūros, į kurią būtų įtraukti butų ir kitų patalpų savininkai ir kurios išdavoje priimtas šioje byloje ginčijamas įsakymas, yra nepagrįsti.CK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2005 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog jo nuostatos taikomos po šio įstatymo skiriamiems bendrojo naudojimo objektų administratoriams. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas ir priėjo išvadą, jog CK 4.84 straipsnio pakeitimas ieškovui netaikomas. Priimant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-09-28 įsakymą, jau buvo žinomi reguliavimo, skiriant administratorių, pakeitimai. Įsakyme nustatyta turto administravimo pabaiga buvo apibrėžta ne tik terminu, bet ir susieta su įvyksiančia aplinkybe- iki bus paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 4.250 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Darytina išvada, jog įvykus aplinkybei- pasikeitus teisiniam reguliavimui dėl administratorių skyrimo, 2017-12-28 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymąNr. 30-3400, kuriuo buvo pratęsti 2012 m. rugsėjo-gruodžio mėn. įsakymais paskirtų administratorių įgaliojimai bei veikla iki 2018-12-31, todėl 2018 m. liepos mėnesį (likus mažiau nei 6 mėn.) buvo pradėta organizuoti administratorių perrinkimo procedūra. Tam, kad butų ir kitų patalpų savininkai galėtų išreikšti savo valią dėl norimo administratoriaus, 2018 m. liepos mėn. Vilniaus mieste buvo organizuojamas balsavimas dėl administratorių paskyrimo. Naujai įsigaliojusi CK 4.84 straipsnio norma dėl administratorių paskyrimo pratęsimo ieškovui negaliojo, kol nebuvo įvykdytos įstatymo Nr. XI-2005 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bendrojo naudojimo objektų administratorių skyrimo procedūros (kol administratoriai nebuvo paskirti šio įstatymo nustatyta tvarka), todėl atsakovas nebuvo įpareigotas ją taikyti ir pratęsti ieškovų paskyrimo terminą 5-erių metų laikotarpiui. Atsakovo sprendimas pratęsti administratorių paskyrimo terminą vieneriems metams ir organizuoti administratorių perrinkimo procedūrą, į procesą įtraukė butų ir kitų patalpų savininkus. Tokiu būdu buvę administratoriai buvo patikrinti konkurencingoje administravimo paslaugų teikimo rinkoje ir gyventojai galėjo spręsti dėl tinkamiausio administratoriaus išrinkimo.
33. Apeliantas skunde taip pat laikosi pozicijos, kad biuletenyje klaidinamai sudaromas įspūdis, kad administravimo tarifas yra apskaičiuojamas, atsižvelgiant tik į daugiabučio namo naudingąjį plotą– administravimo mokestis skirtas tik daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektams administruoti, ir nepriklauso nuo pastato naudingojo ploto, todėl, skirtingai, negu nurodoma biuletenyje, administravimo paslaugų tarifas negalėjo būti siejamas su pastato naudinguoju plotu. Bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugos kainą sudaro pastato bendrojo naudojimo objektų (inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų, konstrukcijų, namo priklausinių ir kt. bendrojo naudojimo objektų) priežiūros ir aptarnavimo kaina, kuri priklauso nuo pastato tipo, statybos metų, būklės, inžinerinių sistemų sudėtingumo ir kt. Vien dėl šios priežasties biuletenyje pateikiama informacija apie tariamus administravimo paslaugų įkainius, tenkančius daugiabučio namo naudingajam plotui, yra vertintina kaip neatitinkanti tikrovės ir klaidinanti, t. y. tokie duomenys ne tik neleidžia vartotojams susidaryti objektyvios ir logiškai paaiškinamos nuomonės apie galimas realias bendrojo naudojimo patalpų administravimo kainas, bet pateikia bevertę ir su realia paslaugų kaina negalinčią koreliuoti informaciją. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog klaidinanti informacija balsavimo biuleteniuose nesudaro pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimo, nes informacija, kurią atsakovas nurodė biuleteniuose apie atrinktus turto administratorius, yra administratorių atsakovui pateikta informacija.
34. Pažymėtina, kad ieškovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-313/2018, tačiau minimoje byloje buvo sprendžiamas kito pobūdžio ginčas, nagrinėjama, kokiu būdu turi būti apskaičiuojama butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus, ar į šiuos plotus turi būti įskaičiuojamas rūsio patalpų plotas bei faktiškai esančių neregistruotų patalpų plotas (žr. nutarties Nr. 3K-3-103-313/2018 32 punktą). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis, reikšmingas apskaičiuojant proporcingai mokėtiną mokestį už šilumos energiją, į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatoma, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Naudingasis plotas šiuo atveju suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas, kurį nustatant yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. Ieškovų pateikta kasacinio teismo nutarties interpretacija yra netinkama. Nutartyje nėra pasakyta, jog nustatant ar pateikiant vertinti administravimo paslaugų tarifą, negalima remtis patalpų naudinguoju plotu, draudžiama administravimo mokestį palyginti su numatytų administruoti patalpų plotu.
35. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo vertinti Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nuostatas, kurios draudžia veiksmus, kurie gali iš esmės iškreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu, draudžia klaidinančius veiksmus ir jais laiko apgaulingos informacijos pateikimą arba tokį informacijos, kuri nors ir faktiškai tiksli, tačiau dėl vieno arba kelių šioje dalyje išvardytų elementų apgauna arba gali apgauti vidutinį vartotoją, pateikimą, kuriuo vartotojas gali būti ar yra skatinamas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs dėl įstatymo išvardintų objektų. Apeliantas tvirtina, kad patalpų naudingasis plotas negalėjo būti naudojamas, informuojant apie užmokesčio už administravimą dydį, tačiau nenurodė, jo manymu, teisingo informacijos apie administravimo tarifus pateikimo būdo. Kadangi ieškovas nepateikė skaičiavimų, vertinimų, tarifų palyginimų ar kitokių įrodymų, kad informacija biuleteniuose buvo neteisinga ar melaginga, tai spręstina, jog byloje nėra duomenų dėl klaidinančių veiksmų atlikimo. Tas pat pasakytina ir apie Reklamos įstatymo nuostatų taikymą. Negalima sutikti su apelianto teiginiais, jog balsavimo biuletenyje pateikiama informacija dėl jos pateikimo būdo gali suklaidinti vartotojus. Ieškovo teikiami argumentai grindžiami tik jo nuomone dėl netinkamų tarifų vertinimo kriterijų parinkimo, bet ne pateiktais duomenimis dėl nurodytų tarifų teisingumo. Kadangi įrodinėjamos aplinkybės dėl netinkamo informacijos teikimo balsavimo biuleteniuose nėra akivaizdžios, tai šie faktai turėjo būti nustatomi pagal faktinius duomenis, o tokių duomenų apeliantas nepateikė.
36. Ieškovas nenuginčijo balsavimo biuletenyje pateiktų duomenų teisingumo, neįrodinėjo, jog atsakovas netinkamai perkėlė deklaracijose pateiktus duomenis į balsavimo biuletenius. Apeliaciniame skunde pateikti abstraktūs argumentai dėl balsavimo biuletenyje pateikiamos informacijos sudarymo bei tinkamumo siekiamam tikslui. Esant šioms aplinkybėms, apelianto argumentai dėl klaidinančių biuletenių taip pat nėra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimui pakeisti ar panaikinti.
37. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-03 sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalimi, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti ieškovoUAB Mano Būstas Vilnius apeliacinį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-03sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.