Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K., atstovaujamo K. K., atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui notarei E. J. dėl notarinių veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo pareiškimas buvo atsisakytas priimti kaip paduotas neįgalioto vesti bylą asmens, teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas V. K., atstovaujamas įgalioto asmens K. K., 2016 m. kovo 15 d. Kauno apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl notarinių veiksmų (b. l. 3–6). Pirmosios instancijos teismas pareiškimą atsisakė priimti motyvuodamas tuo, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog K. K. gali būti V. K. atstovu teisme ir, kad jis turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą), jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog teismas atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu turi teisę tik tada, kai šalis per teismo nustatytą terminą nepašalina trūkumų (CPK 115 straipsnio 2 dalis, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-520/2013 ir kt.). Šioje byloje sprendžiant klausimą dėl pareiškimo priėmimo pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 115 straipsnio 2 dalimi, 138 straipsniu, privalėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti, t. y. pateikti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir giminystės ryšį patvirtinančius įrodymus, o pareiškimą galėjo atsisakyti priimti tik pareiškėjui nepašalinus trūkumų per nustatytą terminą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad prie 2016 m. kovo 15 d. pareiškimo dėl notarinių veiksmų pareiškėjo atstovas K. K. pateikė 2014 m. gruodžio 11 d. įgaliojimą, kuriuo V. K. įgaliojo K. K. atstovauti jį visuose teismuose, todėl teismas turėjo aiškintis, ar K. K. gali atstovauti V. K. CPK nustatyta tvarka (b. l. 7).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisė naudotis teismine gynyba turi būti įgyvendinama laikantis Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose nustatytų taisyklių. Asmenys, kurie gali būti fizinio asmens atstovais teisme pagal pavedimą nurodyti CPK 56 straipsnio 1 dalyje, tarp kurių priskiriami asmenys turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, jeigu jie atstovauja savo artimiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Ši įstatymo norma taip pat reiškia, kad aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo turėjimas savaime nesuteikia teisės teisme atstovauti bet kuriam asmeniui, nes juos turi sieti atitinkami giminystės, santuokiniai (sugyventinio) santykiai. Tik esant abiejų juridinių faktų sudėčiai (esant abiem faktams) asmuo turi atitinkamas atstovavimo teises teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2011). CK 3.135 straipsnyje numatyta, kad artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys).Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė Vilniaus valstybinio V. K. universiteto diplomą ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas iš pateikto V. K. gimimo liudijimo nustatė, kad jo tėvai yra K. V., P. ir K. J., J. Iš K. K. gimimo liudijimo matyti, kad jo tėvai taip pat yra K. V., P. ir K. J., J. (b. l. 13). Taigi, minėti dokumentai patvirtina, kad V. K. ir K. K. yra broliai ir pagal CK 3.135 straipsnį laikytini artimaisiais giminaičiais. Apeliacinės instancijos teismas iš Vilniaus valstybinio V. K. universiteto diplomo nustatė, kad K. K. 1988 m. birželio 16 d. suteikta teisininko kvalifikacija (b. l. 14). Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad K. K., būdamas pareiškėjo V. K. broliu ir turėdamas aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, turi teisę būti V. K. atstovu teisme pagal pavedimą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti V. K. pareiškimą kaip paduotą neįgalioto bylą vesti asmens (CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas, CK 3.135 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas su atskiruoju skundu gavęs K. K. pateiktus dokumentus, patvirtinančius jo teisę būti pareiškėjo atstovu teisme, sutikdamas su atskiruoju skundu galėjo pats panaikinti skundžiamą nutartį (CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 17 d. nutartimi atsisakydamas priimti pareiškėjo V. K. pareiškimą netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 138 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl pareiškėjo V. K. pareiškimo priėmimo perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas, CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį panaikinti ir V. K. pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.