- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-17
- Bylos Nr.
- 2S-640-577/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-342191-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Pareiškėjas
- A. L.
- Skolininkas
- V. G., J. G.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. (A. L.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys – skolininkas V. G., J. G. bei antstolis D. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas kreipėsi į teismą Civilinio proceso kodekso XLVII skyriuje nustatyta tvarka, prašydamas nustatyti, kad ½ dalis suinteresuoto asmens J. G. reikalavimų priklauso skolininkui V. G., bei padalinti per pusę žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat prašė sustabdyti vykdymo veiksmus, antstolio V. Č. vykdomojoje byloje Nr. 9580116/1/15/314, dėl skolos išieškojimo iš skolininko M. A., suinteresuoto asmens J. G., naudai. Nurodė, kad reikalavimo teisę J. G. įgijo būdama santuokoje su skolininku V. G., todėl yra bendra jungtinė nuosavybė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Iš bylos rašytinės medžiagos nustatė, kad antstolis V. Č. vykdo skolos išieškojimą iš M. A., suinteresuoto asmens J. G. naudai. Teismas sprendė, kad pareiškėjo pateikti įrodymai nepakankami padaryti išvadą, jog piniginės lėšos buvo skolintos M. A. iš J. G. asmeninių lėšų, nepakankami nustatyti pinigų kilmę. Kadangi pareiškėjas nepagrindė ieškinio faktinių aplinkybių, kad suinteresuotas asmuo J. G. reikalavimo teisę į M. A. skolą įgijo būdama santuokoje su skolininku V. G., padarė išvadą, kad šiuo metu nėra teisinio ir faktinio pagrindo pareiškėjo nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl prašymą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį ir sustabdyti J. G. reikalavimus byloje prieš M. A., kuriuos vykdo antstolis V. Č. vykdomojoje byloje Nr. 0116/15/00314. Atskirajame skunde nurodė, kad pareiškėjas neturi galimybių gauti dokumentų, pagal kuriuos antstolis V. Č. vykdo išieškojimą iš M. A. J. G. naudai. Jam žinoma, kad J. G. antstoliui V. Č. pristatė vekselį, pagal kurį ji M. A. skolina 50 000 Lt vieneriems metams. Pinigai perduoti iškart po to, kai V. G. civilinėje byloje Nr. 2A-827-603/2014 buvo priteista skola pareiškėjui. Mano, jog teismas turėjo išsireikalauti antstolio V. Č. vykdomąją bylą.
Atsiliepimas
4. Suinteresuoti asmenys V. G., J. G. bei antstolis D. S. atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
6. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisė į teisminę gynybą, reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui (pareiškėjui) galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieškovui (pareiškėjui) galimai palankaus sprendimo įvykdymą.
8. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas netenkino apelianto prašymo sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio V. Č. vykdomojoje byloje dėl išieškojimo iš M. A. J. G. naudai, kadangi pareiškėjas nepagrindė aplinkybės, kad J. G. reikalavimo teisę į minėtą skolą įgijo būdama santuokoje su V. G., taip pat nepateikta pakankamai įrodymų pinigų kilmės nustatymui. Apeliantas teigia, kad jis negali gauti dokumentų, susijusių pinigų išieškojimu antstolio V. Č. kontoroje.
9. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą, vertina teismo išvadas pagal nutarties priėmimo metu esančią situaciją bei byloje esančius duomenis. Pareiškime dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo pareiškėjas prašymo išreikalauti vykdomąją bylą iš antstolio V. Č. pareiškėjas nebuvo pareiškęs, todėl apeliantas visiškai nepagrįstai teigia, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, savo iniciatyva turėjo išsireikalauti minėtą vykdomąją bylą. Kita vertus, iš bylos duomenų matyti, kad 2016 m. lapkričio 3 d. pranešime pareiškėjui (dėl turto padalinimo), antstolis informavo, jog J. G. reikalavimo teisę į M. A. įgijo būdama santuokoje su skolininku V. G.. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šių duomenų nustatant preliminarų pareiškimo pagrįstumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, pakako. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 21 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimą tenkino ir nustatė, kad ½ dalis J. G. pajamų, gaunamų iš skolininko M. A. pagal antstolio V. Č. vykdomą skolos išieškojimą, priklauso skolininkui V. G.. Taigi, sutiktina, kad atmesti prašymo dėl tikėtino pareiškimo nepagrįstumo nebuvo pagrindo.
10. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina nustatyti ir kitą pagrindą – grėsmės pareiškėjui galimai palankaus sprendimo neįvykdymui egzistavimą. Apeliantas atskirajame skunde prašydamas patenkinti jo prašymą ir sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio V. Č. vykdomojoje byloje Nr. 0116/15/00314, nei pareiškime, nei atskirajame skunde iš esmės nenurodė aplinkybių, galinčių patvirtinti tokios grėsmės kilimą, t.y. nenurodė, kokie veiksmai minėtoje vykdomojoje byloje atliekami, kurie gali apsunkinti procesinio sprendimo šioje byloje vykdymą, kodėl būtina stabdyti visus vykdymo veiksmus ir pan. Be to, CPK 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prieš siūlydamas išieškotojui kreiptis dėl skolininko turto dalies, antstolis turi aprašyti ir areštuoti bendrąjį turtą. Duomenys, kad antstolis D. S. neareštavo J. G. su skolininku bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios reikalavimo teisės, taip pat nenurodyti. Taigi, dėl šių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
11. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė netinkamus motyvus, tačiau atmesdamas pareiškėjo prašymą, klausimą iš esmės išsprendė teisingai. CPK 328 straipsnis draudžia naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą formaliais pagrindais (CPK 338 straipsnis). Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.