Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės, Eglės Venckienės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, o pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme. Bausmės subendrintos jas apimant, griežtesne 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę ir D. K. paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės terminas sutrumpintas vienu trečdaliu – 8 (aštuoniais) mėnesiais ir D. K. paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. UAB „Eurovaistinė“ civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir iš D. K. UAB „Eurovaistinė“ naudai priteista 401,02 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo D. K. apeliacinis skundas atmestinas

6. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nuteistasis D. K. neginčija Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. nuosprendžiu nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, nusikalstamų veikų kvalifikavimo ar kaltės pagal BK 178 straipsnio 2 ir 5 dalis. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo skirti jam švelnesnę bausmę. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose.

7. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme numatytos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

8. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Šiame kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

9. Už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto. Už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Kadangi BK 178 straipsnio 2 dalyje nėra nurodytas minimalus laisvės atėmimo bausmės skyrimo terminas, taikomas BK 50 straipsnio 2 dalyje numatytas minimalus laisvės atėmimo bausmės skyrimo terminas – trys mėnesiai.

10. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas D. K. bausmę atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis) ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos yra baigtos ir padarytos tiesiogine tyčia. D. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šiame kontekste paminėtina, kad apeliaciniame skunde D. K. nurodo, jog nuo pat pirmos apklausos davė išsamius ir nuoseklius parodymus, bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi. Pirmosios instancijos teismas nekvestionavo aplinkybės, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, tačiau sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog D. K. nuoširdžiai gailisi.

11. Pagal teismų praktiką, nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020). Nagrinėjamu atveju spręstina, kad D. K. nuoširdus gailėjimasis yra formalaus pobūdžio. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, D. K. už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą daug kartų teistas ir trauktas baudžiamojon atsakomybėn, vagystės iš parduotuvių (šiuo atveju vaistinių) nėra atsitiktinės, priešingai – pasižymi sistemingumu, administracinės nuobaudos, paskirtos už smulkias vagystes yra nesumokėtos. Nuteistasis nesiekia išvengti naujų nusikalstamų veikų darymo, o vien D. K. teiginiai apie nuoširdų gailėjimąsi, nesudaro pagrindo byloje pripažinti tokį gailėjimąsi atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tokį teisėjų kolegijos manymą sustiprina ir tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, nuteistojo atžvilgiu buvo priimti keli procesiniai sprendimai, kuriais D. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas būtent dėl vagysčių iš parduotuvių. Kita vertus, šiuo aspektu aktualu pažymėti ir tai, kad priešingai apeliacinio skundo argumentams, aplinkybę, jog nuteistasis bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino savo kaltę (2 t., b. l. 176–179), pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai ir kaip to reikalauja BK 64¹ straipsnis, subendrintą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu.

12. Bausmės skyrimui reikšmingų duomenų kontekste atsižvelgtina ir į D. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis – iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį, taip pat remiantis LITEKO duomenimis matyti, kad D. K. teistas bei trauktas baudžiamojon atsakomybėn daugiau nei trisdešimt kartų (daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams), paskutinį kartą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – trisdešimties parų arešto bausme (sumažinus vienu trečdaliu pagal BK 64¹ straipsnį) (past. – šios nutarties priėmimo dieną minėtas baudžiamasis įsakymas nėra įsiteisėjęs). Pastebėtina ir tai, kad D. K. vieną kartą už vagystę yra teistas ir užsienyje (1 t., b. l. 56–76; 2 t., b. l. 99–119). Byloje duomenų apie D. K. gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą, nėra. D. K. asmenybę neigiamai charakterizuoja ir jo padaryti administraciniai nusižengimai – penkerių metų laikotarpyje D. K. daug kartų baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 74–98). Be kita ko, nors apeliaciniu skundu nuteistasis nurodo, kad pats įsipareigojo atlyginti žalą kai tik įsidarbins, tačiau Sodros duomenimis, paskutinė ir vienintelė D. K. darbovietė buvo UAB „R.“, kurioje dirbo vos keletą dienų, t. y. nuo 2023 m. kovo 24 d. iki 2023 m. kovo 28 d., šiuo metu Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 127, 128). Atitinkamai tai reiškia, kad D. K. šiuo metu neturi legalaus pragyvenimo šaltinio ir pastovaus darbo, o darydamas naujus nusikaltimus siekia finansinės naudos.

13. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. K. už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus laisvės atėmimą dvejiems metams, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje padarymą – keturiasdešimt penkių parų arešto bausmę. Akcentuotina, kad byloje esantys D. K. charakterizuojantys duomenys rodo, jog nuteistasis turi polinkį nusikalsti, nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, jis nesiekia atsisakyti nusikalstamo elgesio modelio ar tolesnių nusikalstamų veikų darymo, be to, ankstesniais procesiniais sprendimais, tiek paskirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės, tiek švelnesnės bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė (nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo). Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai parinko tiek bausmės rūšis, tiek ir bausmės dydžius D. K. už minėtų nusikalstamų veikų padarymą (jos yra pagrįstos ir proporcingos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui). Priešingai apeliacinio skundo argumentams, aptartų aplinkybių kontekste nėra pagrindo spręsti, kad bausmės tikslai nuteistajam D. K. galėtų būti pasiekti paskyrus švelnesnę bausmę. Atitinkamai deklaratyvaus ir išimtinai gynybinio pobūdžio argumentais laikytini nuteistojo teiginiai, kuriais jis bando pateisinti savo nusikalstamą elgesį, t. y. kad nusikalstamų veikų padarymo metu jis buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų, niekur nedirbo, neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, todėl jo finansinė padėtis buvo itin sunki (beviltiška).

14. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad planuoja važiuoti gydytis (į Reabilitaciją), susirasti darbą, kardinaliai keisti gyvenimo būdą. Pažymėtina, kad nors teisėjų kolegija teigiamai vertina deklaruojamas nuteistojo pastangas keisti savo elgesį pozityvia linkme, vis dėlto, anksčiau aptartų nuteistąjį itin neigiamai charakterizuojančių duomenų kontekste, tai nėra pakankamas pagrindas bausmei švelninti. Atsižvelgiant į tai, minėti apeliacinio skundo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti.

15. Vilniaus apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodyta, kad iš D. K. valstybės naudai prašoma išieškoti 191,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

16. Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje privalo dalyvauti gynėjas. Dėl to, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir D. K. gynėju buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. Vertintina, kad šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi netenkintinas, taip pat tai, kad gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo valios, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam yra paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kuri šia nutartimi paliekama nepakeista. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš D. K. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. nuosprendžio atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš D. K. neišieškoti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.