- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-07
- Bylos Nr.
- II-1-878/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-34-3-00340-2012-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Inga Liubinienė
- Pažeidėjas
- D. R.
- Kategorijos
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjui - administracinėn atsakomybėn patrauktam D. R. ir jo atstovui advokato padėjėjui E. B.,
institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei V. G.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. R. skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2012 m. gegužės 16 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 146 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Institucija) vyriausiojo specialisto V. M. 2012 m. gegužės 16 d. nutarimu D. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51¹⁰ straipsnio 3 dalį nubaustas 300 litų bauda už tai, kad jis 2012 m. balandžio 11 d. 7 val. Prienų rajone prie Kauno marių kranto ties Pašventupio kaimu aplinkos apsaugos pareigūnams A. M. ir J. V. tyčia kliudė vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę: įžeidinėjo pareigūnus necenzūriniais žodžiais, atsisakė pasakyti savo asmens duomenis, elgėsi įžūliai ir provokuojančiai, tokiais veiksmais D. R. pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalį, kuri nurodo, kad fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams. Institucijoje 2012 m. gegužės 15 d. gavus D. R. skundą ir nustačius, kad 2012 m. gegužės 4 d. nutarime ATP byloje Nr. 146 AM 081504 klaidingai nurodyti pavardė bei asmens kodas, minėtas nutarimas panaikintas ir priimtas naujas 2012 m. gegužės 16 d. nutarimas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. R. prašo panaikinti Institucijos 2012 m. gegužės 16 d. nutarimą kaip nepagrįstą ir neteisėtą ir bylą nutraukti, taip pat iš Institucijos priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir 343,07 Lt išlaidas taksi, vaistams, kurui, automobilio stovėjimui apmokėti. Skunde nurodė, kad 2012 m. gegužės 4 d. Institucijos vyriausias specialistas V. M. priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 146, kuriuo nutarė D. R., a/k (duomenys neskelbtini) pagal ATPK 51¹⁰ straipsnio 3 dalį skirti 300 Lt baudą. Pareiškėjui šį nutarimą per Instituciją apskundus Kauno miesto apylinkės teismui, Institucija 2012 m. gegužės 16 d. nutarimu panaikino 2012 m. gegužės 4 d. nutarimą ir priėmė naują nutarimą, užkirsdama kelią D. R. kreiptis į teismą teisinės gynybos. ATPK 295 straipsnis taikomas, kai pareigūnas sutinka su skundu ir dėl šio priima naują nutarimą, tačiau iš 2012 m. gegužės 16 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 146 AM 081508 turinio nematyti, kad pareigūnas sutiktų su skundo teiginiais ir priimtų naują nutarimą - šis nutarimas yra visiškai identiškas anksčiau priimtam, jame nėra nei naujumo, nei sutikimo su D. R. skundo nuostatomis. Įstatymo leidėjas nesuteikia teisės nutarimą priėmusiam organui koreguoti, perrašyti nutarimą, jį pritaikant iš esmės kitam nei ankstesniame skunde nurodytam asmeniui. Pareiškėjo atveju protokolas surašomas vienam asmeniui, nutarimas kitam, o kitas nutarimas – asmeniui, kuris išvis nėra paminėtas nei protokole, nei pirmame nutarime. Skundžiamame nutarime nėra sukonkretinta, kuo D. R. kaltinamas ir kuo jo kaltė įrodoma. Jokiame dokumente neatsispindi, jog pareigūnai filmavo D. R. veiksmus. Pareigūnai turi tam tikrus įgalinimus, teises ir pareigas, aplinkiniai juos išskiria pagal tam tikrus požymius. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 14 punktas pareigūnams nurodo pareigą dėvėti nustatyto pavyzdžio uniformą, o 15 straipsnio 1 punktas nurodo, kad tikrindamas fizinio asmens veiklą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo prisistatyti asmeniui, kurio veikla tikrinama, pateikti savo galias patvirtinantį dokumentą ir nurodyti patikrinimo priežastį. Tik atlikęs privalomai įstatymo nurodytus veiksmus, asmuo gali įgyti tam tikrus įgalinimus. Iš administracinėje byloje Nr. 144 esančio pareigūnų padaryto vaizdo įrašo matyti, kad nei A. M., nei J. V. nustatyto pavyzdžio uniformos nedėvi, jokių pažymėjimų nepateikinėja, D. R. neprisistatinėja ir jo pavardės ar kt. duomenų neklausinėja, o D. R. nei nepagarbos, nei necenzūrinių žodžių, nei provokuojančių veiksmų ar pan. jų atžvilgiu neatlikinėja. Iš šioje byloje esančios nuotraukos matyti, kad fiziniai asmenys A. M. ir J. V. prie Kauno marių buvo atvykę nuosavu automobiliu be jokių skiriamųjų ženklų, leidžiančių numanyti, kad tai pareigūnų automobilis, iš filmuotos medžiagos matyti, kad nors A. M. ir J. V. kaip privatūs asmenys atvykę nuosavu automobiliu be uniformų pažeidinėja įstatymus, bet D. R. yra tolerantiškas jų atžvilgiu. Šie asmenys buvo užsidėję veidus maskuojančias kaukes ir labiau panašėjo į nusikaltėlius. D. R. nuo jų nebėgo, nesislapstė ir pasakė savo duomenis, jiems aiškino, kad gyvena netoliese. Tačiau šie asmenys juo netikėjo, jam grasino, o vėliau iš Prienų rajono, kur jį neteisėtai sulaikė, nuvežė už daugelio kilometrų į Kauno rajoną ir ten paliko, atsisakę pristatyti D. R. atgal. D. R. nebuvo pristatytas policijai, jam buvo taikytas administracinis sulaikymas, tačiau jis buvo atliktas, pažeidžiant ATPK 265 straipsnio reikalavimus, nebuvo surašytas protokolas dėl sulaikymo. Dėl padarytų pažeidimų asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo (LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis adm. b. Nr. N575-3615/2009). D. R. turėjo samdytis taksi, kad galėtų grįžti atgal, tai jam kainavo 62 Lt. Pareigūnai protokolą ir nutarimą surašė ne pareiškėjo pavardės ir asmens kodo žmogui. Nutarime nurodytas asmens kodas (duomenys neskelbtini) o pavardė – R., naujai priimtame nutarime tai ištaisyta. Pareiškėjas yra invalidas ir tą ne kartą sakė pareigūnams, tačiau šie jo atžvilgiu vartojo smurtą, jį tampė, išsukinėjo ir laužė rankas. Po įvykio pareiškėjas turi gydytis, vaistai jam kainavo 74,07 Lt. Sveikata pablogėjo dėl jį neteisėtai sulaikiusių asmenų veiksmų. Kelis kartus jam teko vykti pas Institucijos specialistus, kur už automobilio stovėjimą pareiškėjas patyrė 27 Lt išlaidų, kuro išlaidos važiuoti pas advokatą ir Institucijos pareigūnus kainavo 180 Lt. Iš viso patyrė 343,07 Lt išlaidų, taip pat turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Pareiškėjas D. R. teismo posėdyje paaiškino, kad balandžio 11 d. su šeima viešėjo pas tėvą Pašventupio kaime. Apie 6 val. ryto tėvas jį pakėlė, nes pamatė prie negyvenamos kaimynų sodybos stovint baltos spalvos automobilį. Tėvas yra pirmos grupės invalidas, vaikšto su lazda, jam trombozė ir trečia vėžio stadija. Tėvo sodyba yra 150-180 m nuo Nemuno. Jis atsikėlęs apsirengė, išgėrė kavos, nuėjo prie kaimyno sodybos, kuri už 60 metrų nuo tėvo, apžiūrėjo. Baltas automobilis stovėjo kieme. Buvo neramu dėl prie Nemuno laikomos jo valties, todėl nuėjo prie upės. Eidamas link Nemuno, pamatė medinėje valtyje 15-20 m nuo kranto žmogų, matytą kaimo parduotuvėje, nuo R. sodybos už 3-4 km gyvena to žmogaus mama. Šis iš valties sėmė vandenį, įsistatė irklus, priplaukė prie R., kuris nusileido nuo skardžio žemyn. Žmogus baigė semti valtį, paklausė, ar tai R. valtis, sakė, kad valtis buvo atsirišusi, jis įlipęs išsemti vandens. Tas žmogus (A. D.) atvežė tėvus į laukus, ir jo buvo ten automobilis. Jis buvo apsiavęs kedus, iki kelių pasiraitojęs kelnes. Kedai stovėjo ant suoliuko. A. D. pririšo valtį, tada D. R. išgirdo žingsnius ir atsisukęs pamatė, kad nuo šlaito su juoda „maske“ bėga žmogus paprastais rūbais, kuris sugriebė už rankos tą vaikiną, tada griebė už dešinės rankos R., laužė ranką, pradėjo grasinti. R. jam sakė nelaužti rankos, tas kitas jaunuolis nesipriešino. R. taip pat nesipriešino, jį patempė apie 10 m. Juos pradėjo tempti į kalną, nepažįstamasis, palipęs 5 metrus, šaukė „A.“. Jiems jau esant ant šlaito, iš pušynėlio išlindo dar vienas su juoda „maske“, griebė tą jaunuolį, o kitas laikė R.. D. R. ėjo link namų pas tėvuką, o tas su juoda „maske“ grasino, kad R. gaus per galvą, sakė, kad sulaikomas. R. jam sakė, kad „jeigu duosi man, duosiu tau“, jis buvo beveik prie tėvuko namo. Pažymėjimo tas asmuo jam neparodė. Jie grįžo atgal. Pastoviai buvo konfliktas. A. D. ėjo su tuo vaikinu link baltos mašinos, A. D. sėdo į automobilį, jie susiginčijo, A. D. nuvažiavo, o R. jie dviese nutempė prie vandens. R. ten visą laiką rūkė atsistojęs, necenzūrinių žodžių nevartojo. Tie asmenys neprisistatė, visą laiką grasino jam, aiškino, kad bus blogai. Po kokių 15-30 minučių atvažiavo žalias Opel be jokių specialių ženklų, išlipo trečias jaunuolis, veidas buvo be „maskės“. Atvažiavęs su žaliu automobiliu surašė baudą, kad D. R. meta nuorūkas ant žemės. Tada J. V., kuris surašė protokolus, medine valtimi nuplaukė į kitą Nemuno pusę, žolėse ar krantuose rado tinklus, juos surinko, atplukdė, įjungė filmavimo kamerą ir filmavo. R. sakė, kad tai ne jo. Jis sakė, kad atvažiavęs pas tėvuką, vaikščiojo pirmyn atgal 70-100 metrų, nematė reikalo bėgti, nebijojo tų asmenų. Jaučiasi fiziškai stiprus, gali save apsiginti. Girdėjo, kad kažkas toliau žvejojo. Pro jų mašiną krantu aukštyn srove, link Nemuno praėjo K. D., stabtelėjo, pasakė „labas rytas“. J. V. griebė filmavimo kamerą, bet moteris nuėjo. Prie Nemuno pradėjo klausti jo pavardės, kai rašė dėl nuorūkos numetimo protokolą. Pasakė jiems, kad jis yra D. R.. Jie kažkam skambino, teiravosi per telefoną, ar yra Audi A6, bet pasakė, kad tokio nėra. M. ir V. R. įgrūdo į mašiną. Lipant į mašiną, vienas nusiėmė kaukę, o kitas nusiėmė, pradėjus važiuoti. Pavažiavus 100-200 metrų, pasakė, kad veš į policijos nuovadą, sakė, kad prirakins antrankiais prie mašinos, jeigu jis priešinsis. Nuvežė į Girionių nuovadą už 30 km, kai Ašmintos nuovada yra už 3 km, o iki Prienų policijos 8 km. Nuovadoje buvo aišku, kad jie pareigūnai, jam ten pradėjo kaišioti pažymėjimus. Nuovadoje nustatė asmenybę. Protokolus supildė mašinų stovėjimo aikštelėje, ir R. paliko. Protokolo jis neskaitė ir nesirašė, jų neėmė. Prašė, kad jį parvežtų, bet tie pasakė: „eik nachui, pareisi pats“. R. neturėjo telefono, todėl nuėjo į nuovadą, iš ten išsikvietė taksi, kuriuo jis grįžo į kaimą. Namuose buvo tėvukas, žmona, dukra lakstė kieme. Visi buvo nustebę, klausė, kur dingo. Š. ir N. sutiko po 2- 3 savaičių po įvykio Pakuonio parduotuvėje, perkant alų, juos užkalbino, klausinėjo, kas ką matė.
Atsiliepimas
Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovė prašo paskirtą administracinę nuobaudą palikti nepakeistą ir skundo nepatenkinti, nes D. R. nubaustas pagrįstai. Atsiliepime nurodė, kad 2012 m. balandžio 11 d. nuo 4 val. iki 9 val. Institucija organizavo reidą Kauno mariose, Kauno ir Kaišiadorių rajonuose. Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai (toliau - NAAI) J. V. ir J. Ž. su motoriniu laivu Kauno marias stebėjo plaukdami aukštyn link Darsūniškio ir Sekionių k., o vyresnysis specialistas A. M. ir NAAI M. D. stebėjo nuo kranto ties Piliuona ir aukščiau jos esančias įlankas, kur neršia lydekos. Vyresnysis specialistas A. M. gavo pranešimą iš J. V. ir J. Ž., kad netoli Sekionių kaimo, Kaišiadorių rajone, du asmenys vykdo žvejybą draudžiamais tinkliniais įrankiais. Pareigūnai, nuvykę į nurodytą vietą, aiškiai matė, kaip du asmenys, baigę traukti tinklus, išlipa krante Kaišiadorių r. ir išsikrauna tinklus su žuvimi. Nendrėse paslėpę tinklus su žuvimi, asmenys valtimi grįžo į krantą Prienų r., kur pareigūnų buvo sulaikyti. Abu sulaikyti asmenys elgėsi agresyviai, įžeidinėjo pareigūnus necenzūriniais žodžiais. Kadangi krante buvo du pareigūnai ir du pažeidėjai, tai vienas iš pažeidėjų (A. D.), nustūmęs pareigūną, pabėgo, sėdo į toliau paliktą sidabrinės spalvos su geltonais angliškais numeriais automobilį Toyota ir išvažiavo iš įvykio vietos. Antras asmuo patikrinimo metu asmens tapatybei nustatyti pareigūnams nepateikė asmens dokumento ir nurodė klaidingus asmens duomenis. Įvykio vietoje pareigūnai, ryšio priemonėmis susisiekę su atitinkama policijos įstaiga, negalėjo nustatyti asmens (D. R.) tapatybės, todėl jį pristatė į policijos nuovadą, kur buvo nustatyta tapatybė. Atliekant įvykio tyrimą, buvo nustatyta, kad neteisėtais tinkliniais įrankiais žvejojo A. D. ir D. R.. Institucijos pareigūnas V. M., priimdamas 2012 m. gegužės 16 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 146 AM 081310, panaikino 2012 m. gegužės 4 d. nutarimą, priėmęs naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 146, teismui nepateikė pareiškėjo skundo. Vadovaujantis ATPK 295 straipsniu, nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmęs pareigūnas, nepažeisdamas ATPK 292 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino, gali visiškai ar iš dalies sutikti su skundu, panaikinti skundžiamą nutarimą ir priimti naują nutarimą išnagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje. Pareigūnui priėmus naują nutarimą išnagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje, ATPK 293 straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas nuo naujo nutarimo priėmimo dienos. Apskundus naują nutarimą, jį priėmęs organas (pareigūnas) negali priimti kito naujo nutarimo ir privalo ATPK 292 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka pasiųsti skundą kartu su byla apylinkės teismui. Institucijos pareigūnas V. M., nepažeisdamas ATPK 292 straipsnio 2 dalyje nustatyto 3 dienų termino, išnagrinėjo D. R. Institucijai 2012 m. gegužės 15 d. pateiktą skundą dėl 2012 m. gegužės 4 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 146 ir, nustatęs, kad 2012 m. gegužės 4 d. nutarimas surašytas klaidingai nurodant asmens pavardę ir asmens kodą, šį nutarimą panaikino ir surašė naują nutarimą. Pareiškėjui nesutikus su nauju 2012 m. gegužės 16 d. nutarimu, jo skundas buvo išsiųstas teismui, taigi, pareiškėjo teisė pateikti skundą teismui administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo pažeista. Vadovaujantis Įstatymo 12 straipsniu, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, siekdami užkirsti kelią aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimams, už kuriuos numatyta teisinė atsakomybė, turi teisę tikrinti dokumentus, liudijančius gamtos išteklių įsigijimo teisėtumą bei gamtos išteklius - ar jų kiekis, rūšis, kokybė ir kt. atitinka dokumentuose nurodytus duomenis; įstatymų nustatyta tvarka atlikti asmens apžiūrą ir daiktų patikrinimą, paimti daiktus ir dokumentus, taip pat apžiūrėti įvykio vietą; gauti iš juridinių ir fizinių asmenų informaciją, reikalingą užkirsti kelią aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimams, išaiškinti pažeidimus ir nustatyti pažeidėjus, patraukti juos atsakomybėn. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, vykdydami mėgėjiškos žūklės kontrolės funkcijas, tikrina žuvų išteklių naudojimo teisėtumą. Tam, kad nustatyti, ar teisėtai asmenys žvejoja ir kokius tam naudoja įrankius ar būdus, yra vykdomi specialūs reidai (reidas yra patikrinimas tam tikroje vietovėje, tam tikru laiku siekiant užtikrinti gyvosios gamtos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi), stebimi žvejojančių asmenų veiksmai. Institucija 2012 m. balandžio 11 d. nuo 4 val. iki 9 val. organizavo reidą Kauno mariose, Kauno ir Kaišiadorių rajonuose. Vandens telkinyje žvejojantys asmenys buvo pastebėti 5.30 val. ir jų veiksmai stebimi iki 6.30 val., kai buvo sulaikyti krante. Stebėjimo metu mariose buvo tik viena medinė valtis, kurioje buvo du žmonės ir jie vykdė žvejybą tinkliniais įrankiais. Šių asmenų veiksmus pareigūnai stebėjo žiūronų pagalba nepertraukiamai, radijo ryšiu koordinuodami savo veiksmus. Aplinkos apsaugos pareigūnui A. M. ir J. V. sulaikius šiuos asmenis krante, jie elgėsi agresyviai, ėjo nuo kranto link pievos, nesustojo ir neleido atlikti patikrinimo, įžeidinėjo pareigūnus necenzūriniais žodžiais. A. D. pabėgo iš įvykio vietos. Pats pareiškėjas D. R. įžeidinėjo pareigūnus necenzūriniais žodžiais, elgėsi įžūliai ir provokuojančiai, vengė tiksliai nurodyti savo asmens duomenis, nepateikė jokių dokumentų, todėl pareigūnai privalėjo jį pristatyti į policijos nuovadą asmenybės nustatymui. Pabėgusio asmens tapatybė buvo nustatyta 2012 m. gegužės 2 d., jam atvykus į Instituciją. J. V. atpažino 2012 m. balandžio 11 d. iš įvykio vietos pasišalinusį asmenį A. D., kuriam pat buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 177 už žvejybą draudžiamais tinkliniais įrankiais ir už aplinkos apsaugos pareigūno garbės ir orumo įžeidimą. Pareiškimo teiginiai, kad pareigūnai prie D. R. ir A. D. pribėgo dėvėdami maskuojančias kaukes, vilkėdami civiliais drabužiais, neprisistatė ir neparodė pažymėjimų, yra nepagrįsti. Vadovaujantis Įstatymo 12 straipsniu, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, siekdami užkirsti kelią aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimams, už kuriuos numatyta teisinė atsakomybė, turi teisę dėvėti nustatyto pavyzdžio uniformą, pagal 15 straipsnį, tikrindamas fizinio asmens veiklą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo prisistatyti asmeniui, kurio veikla tikrinama, pateikti savo galias patvirtinantį dokumentą ir nurodyti patikrinimo priežastį. Taigi, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, vykdydami pažeidimais įtariamų asmenų stebėjimą, reido metu turi teisę dėvėti arba uniformą, arba civilius drabužius. Taip pat teisės aktais nėra nustatyta privaloma aprangos forma ir neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių funkcijų atlikimo tvarkos aprašo 6.7 punkte nurodyta, kad NAAI, kreipdamiesi į asmenį, kurio veikla tikrinama, turi pasisveikinti, prisistatyti, parodyti galias patvirtinantį pažymėjimą, trumpai ir aiškiai išdėstyti kreipimosi priežastį ir tikslą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. Dl-853 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. Dl-484 „Dėl Gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių institucijų ir pareigūnų inspekcinės veiklos organizavimo instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo“ nuostatomis, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, vykdydami pažeidimais įtariamų asmenų stebėjimą ir kitais būtinais atvejais, Departamento Gyvosios gamtos apsaugos viršininko ar rajono agentūros vedėjo leidimu (žodiniu sprendimu) reido metu gali dėvėti civilius drabužius, apie tai pažymint Gyvosios gamtos apsaugos reidų registravimo žurnalo skiltyje „Pastabos“. Pagal pateiktus reido dokumentus (Reidų žurnalą ir reido ataskaitą) matyti, kad 2012 m. balandžio 11 d. vykdant specialų reidą Kauno mariose, pareigūnai galėjo dėvėti civilius drabužius, nes jiems tai buvo leista. Pagal Aplinkos apsaugos agentūroje atlikto patikrinimo dėl pareigūnų veiksmų išvadą (Aplinkos apsaugos agentūros 2012 m. birželio 6 d. raštas Nr. (6)-A4-1710) pareigūnų veiksmai buvo teisėti, J. V. reido metu dėvėjo ne maskuojančią kaukę, o kepurę, priėję prie pažeidėjų, reido dalyviai prisistatė ir parodė savo tarnybinius pažymėjimus. Pažymėtina, kad tiek J. V., tiek kiti reide dalyvavę inspektoriai nurodė savo vardus, pavardes ir pasirašė pažeidimo nustatymo metu pildytuose procesiniuose dokumentuose. Skundo teiginiai, kad pažeidimo nustatymo metu inspektoriai naudojo fizinį ir psichologinį smurtą - elgėsi agresyviai, įžeidinėjo, grasino bei keikėsi necenzūriniais žodžiais, užlaužė ranką bei stumdė, taip pat, sutrikus pareiškėjo sveikatai, jam nebuvo suteikta medicininė pagalba, yra nepagrįsti. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas A. M. ir J. V. fizinio ir psichologinio smurto, specialiųjų priemonių nenaudojo (patvirtina pareigūnų paaiškinimai, filmuota medžiaga). Pareiškėjas nesiskundė dėl pablogėjusios sveikatos būklės nei aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, nei policijos pareigūnams, atvykus į policijos nuovadą, taip pat nesiskundė policijos pareigūnams dėl netinkamo pareigūno ir jo pagalbininkų elgesio ar veiksmų. Dokumentų, įrodančių, kad buvo nustatyti fizinio smurto buvimo požymiai ar bet koks sveikatos sutrikimas (atitinkamos medicininės pažymos ar kt.) byloje nepateikta. Kauno RAAD pateiktoje filmuotoje vaizdo medžiagoje matyti, kad aplinkos apsaugos pareigūnas, bendraujantis su sulaikytu asmeniu, elgiasi santūriai, kalba ramiai, mandagiai, negrasindamas, neįžeidinėdamas ir nenaudodamas necenzūrinių žodžių, o pareiškėjui D. R. buvo žinoma, kad jį tikrina aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai. Skunde pareiškėjas teigia, kad jis visai nebuvo pristatytas policijai, jam nesurašytas administracinio sulaikymo protokolas, bet taip pat skunde nurodo, kad į policijos nuovadą pareiškėjas buvo pristatytas be jokio pagrindo. Šie teiginiai yra prieštaringi ir nepagrįsti. Vadovaujantis Įstatymo 12 straipsnio 10 dalimi, pareigūnai turi teisę pristatyti aplinkos apsaugos įstatymų pažeidėjus į policijos įstaigas asmenybei nustatyti. Pagal ATPK 263 straipsnio 3 dalį, padarius miško pažeidimus arba pažeidus medžioklės taisykles, žvejybos ir žuvų išteklių išsaugojimo taisykles, administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį į policiją arba savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje patalpas protokolui surašyti gali pristatyti valstybiniai miškų pareigūnai, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos žuvininkystės kontrolės pareigūnai, taip kiti Lietuvos Respublikos įstatymų tam įgalioti asmenys, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė negali būti nustatyta pažeidimo vietoje. Pareiškėjas patikrinimo metu pareigūnams asmens tapatybei nustatyti nepateikė asmens dokumento ir nurodė klaidingus asmens duomenis, įvykio vietoje pareigūnai, ryšio priemonėmis susisiekę su atitinkama policijos įstaiga, negalėjo nustatyti asmens tapatybės, todėl pagal ATPK 263 straipsnio 3 dalį asmuo buvo pristatytas į policijos nuovadą. Kai policijos nuovadoje buvo nustatyta asmens tapatybė, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai kartu su pareiškėju grįžo prie automobilio administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui. Joks administracinis sulaikymas asmeniui nebuvo taikomas, todėl specialus procesinis dokumentas (protokolas dėl administracinio sulaikymo) pagal ATPK 265 straipsnį nebuvo surašytas. Nors pareiškėjas teigia, kad pareigūnai jį paliko prie policijos nuovados, tačiau D. R. pareigūnai surašė tris administracinių teisės pažeidimų protokolus, kuriuos pareiškėjas atsisakė paimti ir pats pasišalino nuo pareigūnų automobilio, stovėjusio prie Kauno rajono policijos komisariato Girionių policijos nuovados pastato. Teisės aktai nenustato pareigūnams pareigos asmenį iš policijos nuovados parvežti atgal. Be to, pareiškėjas skunde kelia ne jo turėtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą, o jam galimai padarytos žalos sveikatai ir dėl to jo turėtų išlaidų atlyginimo klausimą, t.y. civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų pagal CK 6.271 straipsnį ir 6.272 straipsnį. Vien tik skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje pagrįstumo nagrinėjimo faktas nesudaro pagrindo nagrinėti žalos atlyginimą pagal CK 6.271 straipsnį ir 6.272 straipsnį.
Liudytojas J. R., pareiškėjo tėvas parodė, kad anksti ryte prikėlė sūnų, nes išėjęs pasivaikščioti, pamatė, kad kitoje sodyboje, kurios savininkai buvo prašę jį pažiūrėti, stovi mašina. Sūnus greitai išėjo pažiūrėti, bet negrįžo, tai marti išėjo ieškoti. Parbėgusi sakė, kad jį tampo du vyrai su kaukėm. Tada jie abu nuėjo pažiūrėti. Liudytojas matė, kaip jie, parmetę ant žemės, sūnų įtempė į mašiną. Liudytojas buvo iki jų nuėjęs 100 metrų. Marti sakė, kad reikia skambinti policijai, bet jis sakė, kad vienas gyvena, dar palaukim. Automobilis stovėjo 200 m nuo vandens. Sūnų tampė du kaukėti vyrai. Viena kaukė buvo ant mašinos stogo. Per lauką nuo kalno su arkliu atvažiavo iš matymo pažįstami moteris rudais kailinukais su kitu žmogum krienų tuo metu, kai jis ėjo namo. Ji išlipo ir sustojo, gal nešėsi krepšį, praėjo pro tuos kaukėtus vyrus. Arklį pasistatė toliau, už kemsynų, karjeriuko. To kito žmogaus jis nematė, nuėjo namo, o marti parėjo iš paskos.
Liudytoja J. R. parodė, kad balandžio 11 d. jos vyras anksti ryte išėjo, jai nieko nepasakęs. Ji į kiemą nuėjo po 10-15 min., vyro paieškojo tvarte, prie upelio. Buvo po 6 val. ryto, prieblanda. Išgirdo nuo Nemuno riksmus, todėl paėjo ton pusėn. Buvo nuo namų 300-400 metrų ar mažiau, gal 200 metrų atstumu. Pamatė, kaip jos vyrą tampė vyras su kauke. Vyras ėjo link namų, o jį kitas už rankos tempė link Nemuno. Vyras garsiai sakė, kad „netoli gyvenu, einam prie mano namų, paleiskit mane, netampykit“. Ant lauko nuo jos vyro už 50 m, nuo Nemuno link žvyrkelio buvo nepažįstamas smulkaus sudėjimo jaunuolis, prie jo buvo dar vienas vyras. Jaunuoliui smūgiavo vyras su juoda kauke, jis vos neparkrito. Jos vyrą tampęs vyriškis kitam sakė ateiti. Tas nuėjo link jos vyro, o jaunuolis nuėjo sparčiu žingsniu link žvyrkelio prie pat sodybos, kur buvo jo sidabrinės ar baltos spalvos automobilis, ir išvažiavo. Sodyboje, kur stovėjo sidabrinis automobilis, ganėsi karvė, arklys. Jos vyrą buvo paėmę už rankos, jam nesmogė, nebuvo pargriovę, ant jo rėkė: „Stok, neik niekur“. Ji išsigando, grįžo namo, pasakė tėvukui, galvojo kviesti policiją. Nuėjo dar kartą su tėvuku. Iš laukų, nuo karjero matė, kad arčiau Nemuno stovėjo salotinės spalvos automobilis, kurio anksčiau nebuvo, prie jo vaikščiojo vyrai, stumdėsi, D. R. susinervinęs vaikštinėjo pirmyn, atgal, rūkė prie automobilio. D. R. nevartojo necenzūrinių žodžių, gal koks žodis ir išsprūdo. Kai ji atėjo su tėvu, vienas iš tų asmenų jau buvo pasidėjęs kaukę ant mašinos stogo, o kitas nusiėmė kaukę. Pasiėmė paskiau tą juodą daiktą. Vyrai ginčijosi su D. R., kitas asmuo gal telefonu kalbėjo, buvo bagažinė pradaryta. Ji apie 150 m atstumu matė senyvą moterį rudos ar rusvos spalvos striuke, kuri ėjo keliuku pro beržynėlį netoli tos mašinos, kur tampė vyrą, tolyn pro automobilį, pasuko kažkur, gal ten esančion negyvenamon sodybon, pastovėjo. Dar vyras laukuose ėjo, buvo pritūpęs, atsistojęs pavaikštinėjo. Nežino, iš kur jis atėjo. D. R. įsisodino į mašiną ir išsivežė. Vyrai pakeltu tonu sakė „važiuojam, ten bus viskas tavo“, o jos vyras sakė, kad nieko nepadarė, jis elgėsi drąsiai, jo per jėgą niekas negrūdo į mašiną. D. R. pats sėdo į automobilio galą, du vyrai - į priekį. Tamsiai apsirengęs vyras kažkokį apie pusės metro dydžio daiktą dėjo į automobilį. Be savo vyro, ji tuo metu matė dar du žmones, kurie ir išvažiavo tuo salotinės spalvos automobiliu. D. R. tada vilkėjo juodu džemperiu, juodomis kelnėmis, žieminiais batais, be galvos apdangalo. Ji su tėvuku nesuprato, kas vyksta, galvojo, kad tai kokie nors pažįstami. Nustebo, kai vyras apie 9 val. grįžo su taksi. Tuo metu ji su tėvuku buvo virtuvėje, o dukra sukiojosi aplinkui. D. R. stiprus, sportuoja, mokėsi kovų menus. Grįžęs vyras buvo pasimetęs, susijaudinęs, tris dienas gėrė vaistus. Jis pasakojo, kad pradėjo įtarti, kad jį užpuolė gamtos apsauga, kai jį vežė į policijos komisariatą. Abejonės išsisklaidė, kai gavo raštu surašytus gamtos apsaugos protokolus. Žino, kur stovi vyro valtis, jis vienas ten laiko valtį. Ji sykį ėjo žiemą pažiūrėti valties, o kitą kartą ten buvo balandžio 11 d.
Liudytojas Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento vyresnysis specialistas A. M. parodė, kad balandžio 11 d. buvo organizuojamas reidas, kuriame dalyvavo jis pats, Žemaitis, Danielius, V., reidą vykdė netarnybiniu automobiliu nuo Piliuonos kaimo. Buvo sulaikyti du pažeidėjai Pašventupio kaime, sulaikant įvyko konfliktas tarp jo, J. V. ir pažeidėjo. Pastarasis įžeidinėjo A. M., J. V. rusiškais necenzūriniais žodžiais. A. M. ir J. V. iki Pašventupio kaimo pavežė neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius M. D. tamsiai žaliu automobiliu Opel, išleido ant žvyrkelio. A. M. vilkėjo šiltą tamsią striukę ir tamsias kelnes. Išskirtinių ženklų nebuvo. Ant galvos nieko nedėvėjo, kaukės neturi. J. V. turėjo kepurę, kaukės neturėjo, vilkėjo tamsiais drabužiais. Buvo apie 6 valanda ryto, prašvitę. Jiedu nuėjo iki vandens ir apie pusvalandį stebėjo, kaip du asmenys priešingame krante traukė tinklus, būdami valtyje vandenyje arčiau priešingos pusės. Tie asmenys grįžo į šią pusę medine valtimi be numerio ir buvo sulaikyti. Prie jų pirmas priėjo V., M. buvo ant skardžio, irgi pribėgo už kelių minučių. Nežino, ką darė V., nesimatė to momento, nes užstojo apie 10 metrų šlaitas. Pamatė krante du žmones, šalia buvo vonelė su tinklu. Tai buvo R. ir D. R. buvo apsirengęs tamsiai, su kepure, o D. su striuke, ant kurios buvo užrašyta „apsauga“, mūvėjo batais. V. buvo ištraukęs pažymėjimą ir prisistatinėjo, vyko konfliktas. Apsižodžiavo, nes tie asmenys elgėsi agresyviai, plūdosi necenzūriniais žodžiais. A. M. prisistatė, parodė savo pažymėjimą. Vyrai, agresyviai nusiteikę, ėjo į šlaitą. D. šviesus automobilis stovėjo už maždaug 400 metrų, prie apleistos sodybos. D. ėjo link automobilio, o R. su V. ėjo kartu. Į skardį R. pats užlipo, niekas jo netampė, nevedė už rankų. Kai užlipo, A. M. ėjo prie D. automobilio, nes ten ėjo ir pažeidėjai. A. M. su D. priėjo prie pat automobilio, o R. ir V. atsiliko. D. plūdosi, elgėsi agresyviai, įsėdo į savo automobilį. A. M. jį bandė sulaikyti, bet D. atkišo dujų balionėlį. D. nesmogė, nebuvo jo pargriovęs ar paėmęs už rankos. Daugiau jokių žmonių nematė, niekas nėjo pro šalį. Kai D. išvyko, A. M. paskambino M. D., kad privažiuotų. Po kelių minučių privažiavo M. D., jis irgi buvo be kaukės, be kepurės. Atvykus D., V. su pažeidėjų valtimi nuplaukė į kitą krantą tinklų ir juos parplukdė. Dalis tinklų buvo valtyje – balta vonelė , o likusieji tinklai buvo kitame krante. Buvo trys dėžės, jas įdėjo į automobilio bagažinę. R. elgėsi agresyviai, bet jau buvo šiek tiek ramesnis. Prie automobilio jie buvo trise, ketvirtas buvo D. R.. Jis elgėsi neramiai, agresyviai, vaikščiojo ratais, šaukė ant pareigūno, keikėsi necenzūriniais žodžiais –„eikit nachui, gausit į snukį“ ir pan. Tokiuos žodžius pasakė prie vandens, sulaikant. Iki filmavimo, kai ėjo nuo šlaito, R. elgėsi agresyviai, plūdosi, buvo neramus. A. M. kelis kartus sakė, kad jis yra pareigūnas, ne vieną kartą rodė pažymėjimus. Privažiavus D., V. išsitraukė savo filmavimo kamerą ir pradėjo filmuoti, tada R. elgesys pasikeitė iš esmės. Niekas D. R. nebuvo paėmę už rankų. Pašventupio kaime D. R. pasakė pavardę. R. neturėjo su savimi jokių dokumentų, jis minėjo, kad gyvena Kaune, kad tame kaime gyvena jo tėvai, o jis išėjęs pasivaikščioti, jis nesisiūlė atnešti dokumentų. A. M. skambino viršininkui, šis skambino policijai, ir jam pasakė, kad tokia pavarde asmens nėra. Galėjo būti ir klaida įvykusi. Nepavykus nustatyti tapatybės, nusprendė D. R. nusivežti į nuovadą. A. M., V. ir D. R. automobiliu Opel vyko į nuovadą. R. įsėdo pats, sėdėjo priekyje, šalia vairuotojo J. V.. Kai važiavo link nuovados, kur kas toliau pagrindiniu keliu ėjo moteris. M. D. nuplukdė valtį link J. Ž., kuris buvo Nemune, jie grįžo kitu automobiliu, kuris buvo paliktas Kauno rajone, ten, kur buvo pradėtas reidas. Girionys nebuvo pati artimiausia nuovada, bet kita nuovada Prienų rajone, o jie dirba Kaišiadorių rajone. D. R. minėjo, kad gyvena Kaune, todėl važiavo į šią nuovadą. Ten visi trys užėjo, nustatė pažeidėjo asmenybę. Nuovadoje dirbo moteris, ji pažiūrėjo savo duomenų bazėje pagal vardą, pavardę, gimimo metus. R. policijai pats pasakė savo pavardę. Išėję iš nuovados, prie jos automobilyje D. R. surašė protokolus: už žvejybą surašė V., A. M. - už pareigūno įžeidimą, o D. - už prie Kauno marių kranto, Pašventypyje išmestą nuorūką. R. pasišalino, kai jam surašė protokolus. Jis susipažino su protokolais, atsisakė juos pasirašyti ir priimti nuorašus, todėl jie buvo išsiųsti jam paštu. Kol atvyko D., D. R. jau buvo pasišalinęs. Ginklo A. M. neturėjo, reidas buvo vykdomas civiliniais drabužiais.
Liudytojas neetatinis gamtos apsaugos inspektorius J. V. parodė, kad balandžio 11 d. nuo 4 val. iki 9 val. vykdė reidą, jį pradėjo prie Piliuonos. Reido metu Pašventupio k. sulaikyti pažeidėjai, žvejoję neleistinais įrankiais. Sulaikyme dalyvavo A. M. ir J. V.. Sulaikant pažeidėjai D. R. ir kitas, vėliau pasišalinęs iš tos vietos asmuo, elgėsi įžūliai, siuntinėjo „eik nachui, eikit iš kur atėję, gausit į galvas, išdaužysiu snukius“. Jis reido pradžioje su J. Ž. plaukė kateriu link Prienų. Pašventupio kaime sugedo variklis. Pamatė, kaip du asmenys medine valtimi nuplaukė nuo Pašventupio k. link Sekionių k. ir ištraukė tinklus, juos paslėpė Kaišiadorių rajone nendrėse. Buvo prieš 6 val. ryto. A. M. ir M. D. tada buvo mašinoje. Jis išlipo Pašventupio kaime, o A. ir M. D. jį paėmė, nes jis žinojo, iš kur išplaukė pažeidėjai. Jis laukė pakrantėje medžių fone, už 5 metrų nuo kranto, jo parplaukiantys asmenys nematė. Jie išlipo iš valties, išsikėlė metalinę vonelę ir padėjo ją ant kranto. J. V. priėjo, prisistatė, iš paskos atėjo ir A. M., taip pat prisistatė, jiedu parodė pažymėjimus. Tie pradėjo juos pulti, siuntė „nachui, eiti iš kur atėjus“. Jie su M. reagavo ramiai, bandė juos nuraminti. Šlaitu visi lipo ant kranto, kalbėjosi, klausė pažeidėjus, ar tie turi dokumentus. Šie atsakinėjo tik keiksmažodžiais. Ant šlaito jie vienas nuo kito atitolo. R. elgėsi įžūliai, sakė, kad eina atsinešt dokumentų, puldinėjo. Kitas paspruko, jį pamatė bėgantį link mašinos. Audrius bandė vytis, bet pamatė, kad šis pažeidėjas agresyvus, ir grįžo nustatyti likusio pažeidėjo asmenybę. R. toliau keikėsi, siuntinėjo juos. A. paskambino M. D., kad privažiuotų. Šis privažiavo su J. V. tamsiai žalios spalvos automobiliu Opel. J. V. iš automobilio paėmė savo asmeninę vaizdo kamerą, ją pamatęs, pažeidėjas apsiramino. Kai kamera išsikrovė, ją padėjo ant automobilio stogo. Jie nuolat kartojo pažeidėjams, kad yra pareigūnai. Jis vėliau nuplaukė ir paėmė paslėptus tinklus. Kai visi stovėjo prie automobilio, nesimatė jokių žmonių. Jie prašė dokumentų. R. sakė, kad neturi, ir toliau rėkė. A. bandė nustatyti R. asmenybė, bet šis pateikė klaidingus duomenis, todėl nustatyti asmenybės nepavyko, A. gal šefui skambino. Jie paprašė pažeidėją važiuoti į nuovadą nustatyti asmenybę, ir šis pats įsėdo į mašiną. R. jie vežė į Girionių komisariatą. Vairavo V., kartu vyko pažeidėjas, sėdėjęs keleivio vietoje, ir A. M.. Kai važiavo į nuovadą, keliu ėjo kažkokia moteris. Jie buvo apsirengę civiliais rūbais, kaukių, pistoleto, racijos, valdiškos filmavimo kameros neturėjo. R. už rankų niekas nebuvo paėmęs, jo niekas netampė, nemušė, nepargriovė. Girionyse policijos pareigūnė kompiuterio pagalba, pažeidėjui padiktavus savo vardą ir pavardę, nustatė asmenybę. Jie išėjo į kiemą ir ten automobilyje rašė protokolus. J. V. surašė už žvejybą draudžiamais įrankiais, Danielius surašė už šiukšlinimą, nes R. prie vandens mėtė nuorūkas, o A. rašė dėl įžeidinėjimo. R. prie mašinos blaškėsi, iš karto atsisėdo į mašiną, išlipo, prie mašinos strakaliojo, rėkė: „nepasirašysiu, eikit nachui, einu namo“, trenkė dureles ir išėjo. Buvo dar J. Ž. ir M. D..
Liudytojas neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius M. D. parodė, kad balandžio 11 d. nuo 4 val. iki 9 val. ryto dalyvavo reide kartu su A. M., J. V. ir J. Ž.. V. ir Žemaitis buvo mariose valtyje. Apie pusę 6 val. V. radijo ryšiu pranešė Mačiukui, kad mato pažeidimą, ir jie plaukia. M. D. su A. M. atvažiavo pakrante draugo automobiliu Opel Astra link Pašventupio kaimo, nes V. pasakė, kad plaukia į šią pusę. M. D. išleido J. ir A., pats liko mašinoje ant kelio, sutarė vietą. A. jam apie 7 val. paskambino, kad atvažiuotų iki jų, pasakė, į kurį keliuką įvažiuoti. Jis atvažiavo link vandens. Stovėjo A., J. ir R.. D. R. plūdo pareigūnus, siuntė „nachui“, siūlė į snukį, rodydamas į Justą, sakė: „Šitas rudas mane užpisa“. Kai A. ar J. išsitraukė vaizdo kamerą, R. aprimo. Tinklas su vonele šiame krante buvo, Justas nuplaukė į kitą krantą, susirinko tinklus ir parplukdė į šį krantą. Voneles padėjo ant kranto, paskui jas sudėjo į automobilį, dar išėmė žuvį ir į automobilį „Opel Astra“ sudėjo tinklus, juos vežė į gamtos apsaugą. Nematė, lyg tai jie nebuvo paėmę R. už rankų. R. nepateikė asmens duomenų, tai jį vežė į nuovadą nustatyti asmenybę. R., V. ir Audrius sėdo į mašiną. R. įsėdo pats gražiuoju, jo niekas nestumdė, negriovė. Ant kranto daugiau nieko nebuvo, kitų žmonių nesimatė. Kai R. išvežė, jis palaukė, kol valtimi atplauks J. Ž.. Iki Piliuonos parplaukė su valtimi, tada automobiliu nuvažiavo iki nuovados. Prie nuovados buvo M., J., o R. nebuvo, buvo išėjęs. M. D. surašė R. protokolą už šiukšlinimą, nes šis stovėjo, rūkė ir mėtė nuorūkas. Kai pradėjo rašyti protokolus, R. išėjo. Neatsimena, kokia pavarde R. prisistatinėjo. J. tądien buvo apsirengęs žalsvais drabužiais, juoda megzta kepure, A. - juoda striuke ir kelnėmis, buvo be kepurės. A. turėjo pažymėjimą. Kaukių ant veido jie nesidėjo. Specialiųjų priemonių M. D. neturėjo, o A. turėjo antrankius.
Liudytojas neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius J. Ž. parodė, kad balandžio 11 d. nuo 4 val. ryto vykdė reidą su inspektorium J. V., Danieliumi, A. M., stebėjo Kauno ir Kaišiadorių rajonus prie Kauno marių. Turėjo motorinę valtį, žiūronus, peilį. Kaukių neturėjo. Su J. V. išplaukė iš Piliuonos motorine valtimi ir plaukė link Kaišiadorių. Kiti kolegos marias stebėjo nuo kranto. 5 val. užgeso valties variklis. Pranešė radijo ryšiu A. M.. Apie 5.30 val. V. per žiūronus pastebėjo du asmenis, apie 600-700 metrų atstumu nuo jų išplaukiančius valtimi nuo Pašventupio kaimo Prienų rajone link Sekionių kaimo Kaišiadorių rajone. Radijo ryšiu pranešė A. M.. Pastebėjo, kad traukiami tinklai, kad Sekionių kaimo pusėje nendrėse slėpė indus su žuvim. A. M. nurodė radijo ryšiu priplaukti prie kranto, išleisti J. V. ir važiuoti sulaikyti. Jis išleido V. į krantą ir stebėjo asmenų veiksmus. Tie asmenys grįžo į valtį ir parplaukė į Pašventupio kaimą, kur ir buvo sulaikyti. Sulaikymo momento jis nematė, toliau tvarkė motorą. Jam pranešė, kad sulaikyti asmenys, vienas pabėgo. D. atplaukė iki jo. Jie nuplaukė iki Piliuonos ir nuvažiavo iki Girionių nuovados. Kai atvažiavo su M., prie nuovados buvo rašomi protokolai. Pradėjus rašyti, D. R. pasišalino, atrodo, kad nuėjo.
Liudytoja Garliavos policijos nuovados specialistė L. K. parodė, kad du gamtosaugos pareigūnai atvežė asmenį dėl to, kad pastarasis nepateikė asmens dokumentų. Žmogus pasakė savo vardą, pavardę, ir ji nustatė, kad tai tas pats asmuo. Po tapatybės nustatymo pareigūnai iš karto išvažiavo. Žmogus liko nuovadoje kelias minutes ir jos suteiktu telefonu išsikvietė transporto priemonę, kad parvežtų namo. Ji nematė rašant dokumentų, kiemo nematė, girdėjo variklio garsą, kai jie išvažinėjo. Pats faktas buvo kelias minutes. Neprisimena, ar tas asmuo kuo nors skundėsi. Tikrai negirdėjo daugiau atvykstant automobilių.
Liudytoja K. D. parodė, kad D. R. tėvą gerai pažįsta, kartu mokėsi. D. R. matydavo pas tėvą atvažiuojant. Ji buvo su sūnumi A. ir kaimynu C. ryte prieš 6 val. nuvažiavę į lauką netoli Nemuno kasti krienų. Ji susitvarkė gyvulius anksti, nes dar būna nekaršta. Kaimynas pasiėmė kastuvą, o ji - kašę. Sūnus juos paleido prie negyvenamo namo, pasistatė mašiną ir sakė, kol jie prisikas krienų, eina pažiūrėti prie Nemuno. Kai atvažiavo kasti krienų, ant keliuko buvo automobilis, stovėjo priekiu link Nemuno. Ji nuo Nemuno buvo už 100-200 metrų, kaimynas šalia, kelių metrų atstumu nuo jos. Po 5-10 minučių nuo atvykimo prie Nemuno kilo triukšmas, girdėjo vyrų balsus, jie barėsi, ginčijosi prie miško. Sūnus dar negalėjo būti priėjęs prie Nemuno. Matė du vyrus ir dar vienas buvo tamsiai apsirengęs su kapišonu, atrodo, kad tai buvo D. R., jie tarpusavyje rėkavo visi trys. Nematė, kaip R. atsirado tame lauke. Sūnus jau buvo nuėjęs, kai tie vyrai barėsi. Sūnus pasiginčijo su vienu vyru, keliu nuėjo link mašinos ir nuvažiavo, ją paliko, ji parėjo per laukus. Nematė, kad su sūnumi kas nors būtų ėjęs. Ant lauko netoli vaikščiojo, bet nežino kas. Kaimynas išsigandęs nuėjo namo, paliko laukuose kastuvą ir kašę su krienais. Kai ji išgirdo triukšmą, išsigando, viską metė ir nuėjo namo. Ji neparnešė kastuvo ir kašės, nes nežinojo, kas darosi prie miško. Tie vyrai nuo jos buvo už kokių 50 metrų. Ji dar link jų ėjo, bet prie jų nepriėjo, pro tą sodybą nuėjo namo. Neatsimena, kuo vilkėjo tie vyrai, ar jie buvo užsidengę veidus, nematė, iš kur jie atsirado, jie stovėjo ant keliuko. Atrodo, buvo gelsvos spalvos automobilis. Neatsimena, ar jie jai ką nors sakė, ir neatsimena, ar ji jiems ką nors sakė. Jos niekas nefilmavo, nematė ką nors filmuojant. Mušant nematė.
Liudytojas A. D. parodė, kad su D. R. susipažino prie Nemuno, kai juos užpuolė asmenys su kaukėm. Balandžio 10 d. iš vakaro jis atvažiavo pas mamą ir nutarė anksti ryte važiuoti krienų pasikasti. Pas mamą buvo 5.40 val., kartu su jais važiavo kaimynas C.. Jie vyko liudytojo sidabrinės spalvos automobiliu Toyota. Mama ar C. turėjo kibirą ir kastuvą. Atvyko prie sodybos, išlipo, ėjo link Nemuno. Jis ėjo keliuku prie Nemuno pasivaikščioti. Prie Nemuno nuo skardžio pamatė, kad už 2 metrų nuo kranto plaukioja atsirišusi medinė valtis. Manė, kad pasieks. Įbrido į vandenį nusiavęs batus, gal kedus, kuriuos padėjo ant kranto. Krante buvo prirakinta dar viena metalinė valtis. Vanduo apie 30 cm buvo, kelnes pasiraitojo virš kelių. Valtis apie 1 metro atstumu buvo nuo kranto. Įbrido gal 1 ar 1,5 metrų į vandenį, įlipo į valtį, jos nėjo patraukti, nes vienas galas valties atsirėmė į dugną. Vandens buvo beveik pusė valties. Valtyje buvo plastmasinis indukas ir jis apie 10 min. sėmė vandenį. Su irklais, kurie buvo valtyje po sėdyne, atsiyrė iki kranto. Pakėlęs galvą, pamatė D. R., gal tuo momentu jau buvo pririšęs valtį. R. buvo šlaite nuo kranto apie 5 metrų atstumu. A. D. paklausė, ar jo valtis, R. sakė, kad jo metalinė valtis. Jis nusileido iki D.. Jiems bekalbant, D. pamatė krūmuose juodą žmogų su kauke. R. sakė, ar matai žmogų. Tas žmogus pradėjo bėgti link jo ir jį griebė pirmiausia, bet nesugriebė, jis pasistūmė tą žmogų į šoną, tada dar kartą jį griebė. D. vis nusistumdavo. Jis pagalvojo, kad užpuolė banditai. Pamatė, kaip už minutės žemyn atbėga M.. Tuo metu D. jau buvo pats užlipęs ant kalniuko. Iš paskos jie atėjo. Pasitraukė, sakė, kad eina savais keliais, nes galvojo, kad tie asmenys nori užpulti R.. Kai jie atsirado ant kalno, jis paėjo 10 metrų. Vienas jį traukė, susmūgiavo į sprandą, jis paėjo į šoną ir atsisukęs matė, kaip abu vyrai R. tąsė ant keliuko ir keikė visokiais žodžiais, už rankų tampė, už dilbio. Abu jie buvo su kaukėm, vilkėjo tamsiais rūbais, vienas su kamufliažine apranga. R. tie aiškino, kad gausi, o R. sakė „negąsdink, nes pats gausi“. R. sakė paleisti, aiškino, kad ką tik atėjo, kad netoli gyvena. Matė, kaip už kokių 20-50 metrų link Kauno žvejojo keli žvejai. Vienas buvo su meškere ant kranto, kitas krapštė gal valtį. Kai jis atvažiavo, nebuvo kito automobilio. Jis nuėjo į savo mašiną ir išvažiavo. Jį atsivijo iki pusiaukelės, bet jis sakė, kad jie kažką painioja, kad eina savais keliais. Tada M. nuėjo prie R.. Kai jis buvo pusiaukelėje link mašinos, atsisukęs matė, kad M. nusiėmė kaukę. Mama buvo laukuose ir kažkur dingo. Eidamas į automobilį, jos nematė. C. kažkur su motina buvo, D. nežiūrėjo nei į motiną, nei į C.. Po kokio mėnesio sutiko Pakuonyje Ž., pavardės neprisimena, jis klausė, kas juos puolė, ir sakė, kad matė tą įvykį. Prieš bylas su R. bendravo, advokatas prašė nufotografuoti valtį. Jis pasiskolino fotoaparatą ir birželio mėnesį plaukė R. valtimi pagal gamtos apsaugos brėžinius, o D. R. fotografavo. Pagal gamtosaugininkų brėžinius jie negalėjo D. R. ir A. D. tada matyti. Liudytojas nedirbo kartu su N., nei su Š., jie nėra jo žmonos M. D. giminaičiai. Nelanko to sporto klubo, kaip D. R..
Liudytojas Ž. Š. parodė, kad su D. R. vėliau susipažino parduotuvėje Pakuonyje. R. jį pakalbino, paklausė, ar dažnai žvejoja. Liudytojas pasakojo, kad matė, kaip vyko susistumdymas. Balandžio 11 d. iš Kauno savo automobiliu VW Sharan su draugu M. išvažiavo 4 - 4.30 val. Automobilį pasistatė prie apleistos sodybos už 100 metrų nuo Nemuno. Po 10 minučių autobusiuku atvyko kažkokie žmonės, autobusiuką pasistatė už kokių 100 m nuo vandens. Vyresni žmonės nešėsi kastuvą, kašę, o jaunesnis – A. D. nuėjo prie vandens, ten stovėjo, dairėsi, vaikščiojo pakrante apie 20 minučių. Buvo apie 5-5.30 val. Po pusvalandžio ar 45 min. nuo liudytojo atvykimo kilo kipišas prie Nemuno, susistumdymas, barniai. Girdėjo, kad tai pareigūnai, nuo jų buvo 100-150 m atstumu. Matė, kaip pareigūnai tąsė D.. Viskas vyko ant kranto. Buvo grupė žmonių. Buvo du žmonės, vėliau trečias atvažiavo. Vienas atbėgo iš miškelio, kitas iš skirtingos pusės. Viskas vyko ant viršaus, ant šlaito. Iš miškelio atbėgo vienas. Kai ant kranto šlaito vyko susistumdymas, A. D. stumdė. Matė, kad pareigūnai atbėgo viršuje, jie nebuvo nusileidę į apačią. D. užlipo į šlaitą. D. plaukiojant valtimi nematė. R. atėjo įstrižai iš gyvenamos sodybos, lyg buvo su treningais, melsva striuke, praėjo pro Ž. Š. link Nemuno, buvo prie vandens ir palikęs ant šlaito, dairėsi. Kai R. užlipo į šlaitą, kilo kipišas. Išgirdęs riksmus, pakėlė galvą. Vyko susistumdymas, tie žmonės griebė dviese vesti D. R., laužė jam rankas. D. trečias tąsė, gal iš miškelio išlindo. Vėliau su mašina atvažiavo vienas ar du asmenys. Veiksmas vyko 20-30 min. D. atsistūmė ir nuėjo, jo niekas nelaikė ir nesivijo. D. išvažiavo. Vyresni žmonės, kurie nuėjo į laukus, išvažiavo kartu su D., jis bevažiuodamas stabtelėjo ir juos nusivežė, jie buvo pakeliui jam važiuojant. Girdėjo, kad D. sakė necenzūrinius žodžius, ir pareigūnas sakė necenzūrinius žodžius. Dviese užlaužė D. rankas ir įgrūdo į mašiną, ir išsivežė. Du asmenys buvo tamsiai apsirengę, trečias - chaki spalvos rūbais. Vienas ar du buvo su kaukėmis. Lyg tai sakė, kad gamtos apsauga ar pareigūnai. Kai D. išvažiavo, dar kažkas vaikščiojo pakrante. Žemyn valtis nuplaukė link Kauno. Liudytojas su D. ir N. 2011 metais pusmetį kartu dirbo vienoje pamainoje saugos tarnyboje „Trikampis žiedas“, palaikė draugiškus santykius. D. jį pakvietė liudyti, kai susitiko parduotuvėje. Su R. neteko kartu dirbti. Kai prasidėjo tąsymas, nieko nesakė, po to lyg pažymėjimą traukė vėliau, po kokių 5 min. pareiškė, kad tai pareigūnai, kai jau buvo viršuje. Nuo tos vietos, kur žvejojo, matė krante prirakintą valtį, o kitame krante kažkas plaukiojo.
Motyvuojamoji dalis
Nutarimas paliktinas nepakeistas ir administracinėn atsakomybėn patraukto D. R. skundas netenkintinas.
Įvertinęs pareiškėjo D. R. paaiškinimus, apklaustų liudytojų J. R., J. R., K. D., A. D., Ž. Š., A. M., J. V., J. Ž., M. D., L. K. parodymus, rašytinę ir vaizdinę bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad Institucijos 2012 m. gegužės 16 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 146 yra teisėtas ir pagrįstas, o D. R. padarė ATPK 51¹⁰ straipsnio 3 dalyje numatytą teisės pažeidimą.
ATPK 51¹⁰ straipsnio 3 dalis numato, kad administracinę atsakomybę (baudą nuo vieno šimto iki penkių šimtų litų) užtraukia aplinkos apsaugos pareigūno garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar gestais, įžeidžiančiu, įžūliu ar provokuojančiu elgesiu.
Nors nutarime nurodyta, jog D. R. kliudė vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę, įžeisdamas necenzūriniais žodžiais aplinkos apsaugos pareigūnus, elgėsi įžūliai ir provokuojančiai, atsisakė pasakyti savo asmens duomenis, jis administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pagal ATPK 51¹⁰ straipsnio 3 dalį, numatančią atsakomybę už aplinkos apsaugos pareigūnų garbės ir orumo įžeidimą, nubaustas šio straipsnio sankcijoje numatyto dydžio vidurkį atitinkančia bauda. Byloje įrodyta, kad D. R. necenzūriniais žodžiais keikė savo pareigas atlikusius aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūną A. M. (2 t., b.l. 76), taip pat jo pagalbininką neetatinį aplinksos apsaugos inspektorių J. V., elgėsi įžūliai ir provokuojančiai, mėgindamas pasišalinti, kai buvo užkluptas darant teisės pažeidimą. Teismas negali konstatuoti, kad D. R. vengė pasakyti savo asmens duomenis, nes bylos nagrinėjimo metu nepavyko nustatyti, ar dėl D. R. kaltės, ar dėl neteisingai ryšio priemonėmis per kelis asmenis nurodytos jo pavardės asmens tapatybė nebuvo patvirtinta. Tačiau konstatuoti esant ATPK 51¹⁰ straipsnio 3 dalyje numatyto teisės pažeidimo sudėtį pakanka nustatytų aplinkybių dėl aplinkos apsaugos pareigūno A. M. įžeidinėjimo necenzūriniais žodžiais, įžūlaus ir provokuojančio D. R. elgesio.
D. R. savo kaltės dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo nepripažino. Jis teigė, kad aplinkos apsaugos pareigūno A. M. ir neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus J. V. buvęs užpultas ir sulaikytas, taip pat nuvežtas į Girionių nuovadą asmenybei nustatyti nepagrįstai. Tačiau byloje nustatyta, kad D. R. kartu su šioje byloje D. R. naudai liudijusiu A. D. 2012 m. balandžio 11 d. 6.30 val. Kauno mariose, ties Sekionių k., Kaišiadorių r. sav., žvejojo draudžiamais tinkliniais ne mėgėjiškos žūklės įrankiais – statomais tinklais, dėl to buvo nubausti administracinėmis nuobaudomis pagal ATPK 87 straipsnio 3 dalį (1 t., b.l. 53, 54). Pareiškėjas D. R. skundė teismui šią nuobaudą, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 25 d. nutartimi jo skundą atmetė ir paliko nepakeistą Institucijos 2012 m. balandžio 27 d. nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. 114AM081310, kuriuo D. R. buvo nubaustas pagal ATPK 87 straipsnio 3 dalį 450,00 Lt bauda su daiktų konfiskavimu. Kauno apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartimi paliko galioti šią Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį. Taigi, įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nustatytos faktinės aplinkybės dėl D. R. ir A. D. neteisėtos žvejybos 2012 m. balandžio 11 d. 6.30 val. Kauno mariose paneigia tiek D. R., tiek A. D., J. R., J. R., D. D., Ž. Š. parodymus, kad D. R. aplinkos apsaugos pareigūnų buvo sulaikytas atsitiktinai, be jokio pagrindo. Pastebėtina, kad D. R. parodymai šioje byloje nebuvo nuoseklūs ir įtikinantys, jo aiškinimas apie A. D. atsiradimą svetimoje valtyje visiškai nelogiškas, juo labiau atsižvelgiant į metų laiką, kaip, atsižvelgiant į fizinį pareiškėjo sudėjimą, neįtikinamas ir aiškinimas, jog vienas J. V. stambaus kūno sudėjimo bušido sportu užsiiminėjantį D. R. ir A. D. apie 10 metrų tempė į Nemuno skardį. D. R. teigė, kad jį M. ir V. įgrūdo į mašiną, tuo tarpu jo sutuoktinė, neva mačiusi įvykį, teigė, kad D. R. pats sėdo į automobilio galą, į automobilį jo niekas negrūdo. Tuo tarpu liudytojas J. R. teigė, kad nepažįstami jam asmenys, parmetę ant žemės, sūnų įtempė į mašiną. Nors D. R. teigė, kad pro aplinkos apsaugos darbuotojų automobilį jam stovint pro šalį aukštyn srove praėjo K. D., kuri stabtelėjo, pasakė „labas rytas“, pati K. D. teismui teigė pro automobilį nėjusi, nes išsigandusi, nepamenanti ką nors sakiusi. D. R. aiškinimų dėl aplinkos apsaugos darbuotojų dėvėtų kaukių nepatvirtina jo prašymu apklaustų liudytojų parodymai, nes dėl šios aplinkybės jie labai prieštaringi: D. R. teigė, kad vienas iš aplinkosaugininkų nusiėmė kaukę lipant į automobilį, o kitas ją nusiėmė pradėjus važiuoti, tuo tarpu J. R. aiškino, kad kai ji atėjo stebėti įvykio su D. R. tėvu, vienas iš prie jos vyro buvusių asmenų jau buvo pasidėjęs kaukę ant mašinos stogo, o kitas nusiėmė kaukę, pareiškėjo tėvas J. R. teigė, kad viena kaukė buvo ant mašinos stogo. Liudytoja K. D., esą buvusi netoli įvykio vietos, neprisiminė, ar su D. R. jos matyti asmenys buvo su kaukėmis. A. D. parodė, kad eidamas link automobilio, atsisukęs matė, kad M. nusiėmė kaukę. Liudytojai A. M., J. V., J. Ž. ir M. D. nuo pat pradžių neigė kurį nors iš jų buvus su kauke. Byloje nėra jokių įrodymų, kad A. M. ar neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams būtų buvę išduotos kaukės, taip pat pareiškėjas nepateikė ir jokio įtikinančio motyvo, dėl ko oficialiai reidą vykdę aplinkos apsaugos inspektoriai būtų turėję slėpti savo veidą. D. R. prašymu kviestų ir jo naudai liudijusių liudininkų parodymai prieštaringi ne tik dėl jau aptartų aplinkybių, bet ir kitų pareiškėjo nurodytų įvykio aplinkybių. Liudytoja K. D. aiškino, kad jiems atvažiavus į lauką kasti krienų, jos sūnus A. D. iki pasirodant aplinkos apsaugos inspektoriams tikrai dar nebuvo spėjęs prieiti prie Nemuno, tuo tarpu pagal D. R. parodymus jis jau kurį laiką buvo Nemune plūduriavusioje valtyje, sėmė iš jos vandenį, parplukdė į krantą ir bendravo su D. R.. Liudytojas Ž. Š. teigė, kad A. D. pakrante vaikščiojo apie 20 minučių, jo plaukiančio valtyje nematęs. Pagal šio liudytojo parodymus, D. R. tąsė du asmenys, o trečias tampė A. D., nors kiti liudytojai aiškino tuo metu, kai konfliktas vyko dar jame dalyvaujant A. D., ten buvo tik du aplinkos apsaugos inspektoriai. Liudytojas J. R. teigę matęs, kaip jam jau atėjus stebėti įvykio, K. D. ir dar kažkoks asmuo atvyko į lauką arklio traukiamu vežimu, tuo tarpu K. D. ir A. D. teigė atvykę automobiliu ir dar prieš pasirodant tiek D. R., tiek aplinkos apsaugos pareigūnams. Liudytojas A. D. teismui parodė iki įvykio nepažinojęs esą tuo metu prie Nemuno žvejojusių Ž. Š. ir M. N., tačiau byloje esantys Sodros duomenys (2 t., b.l. 57, 58, 69) patvirtina liudytojo Ž. Š. parodymus, kad jie visi trys vienu metu – 2011 m. liepos-spalio mėnesiais - dirbo UAB „Trikampis žiedas“, o kaip nurodė Ž. Š., netgi toje pačioje pamainoje, taigi, buvo pažįstami dar gerokai iki įvykio. Atsižvelgiant į nustatytus akivaizdžius D. R. ir jo iniciatyva kviestų liudytojų parodymų prieštaravimus, nenuoseklumą, neteisingumą, šių liudytojų giminystės, šeiminius, darbinius ar kaimyniškus ryšius, teismas jų parodymus atmeta kaip subjektyvius, duotus siekiant padėti D. R. išvengti administracinės atsakomybės.
Liudytojų A. M., J. V., M. D. ir J. Ž. parodymai nuoseklūs, šių liudytojų parodymai atitiko jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, joks jų suinteresuotumas tyčia apkalbėti ir apkaltinti D. R. nenustatytas, todėl teismui nėra pagrindo jais netikėti. Tiek J. V., tiek A. M. teigė, kad jie iškart prisistatė ir parodė savo tarnybinius pažymėjimus D. R. ir A. D., kurie, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, buvo užklupti darant teisės pažeidimą. Teismui nėra pagrindo tuo netikėti, kaip ir jų parodymais, kad D. R. juos iškeikė necenzūriniais žodžiais, tai, kad D. R. elgėsi agresyviai, pareigūnus įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, užfiksuota ir A. M. pasirašytoje reido ataskaitoje (b.l. 92). Kaip matyti iš A. M. ir J. V. parodymų, necenzūriniai ir įžeidžiantys žodžiai buvo adresuoti ne tik neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui J. V., bet ir aplinkos apsaugos pareigūnui A. M., D. R. elgėsi įžūliai ir provokuojančiai, nes, kaip parodė A. M. ir J. V., bandė pasišalinti, kai aplinkos apsaugos inspektoriams, užklupus D. R. darant teisės pažeidimą, reikėjo užfiksuoti šį faktą, išsiaiškinti pažeidimo aplinkybes. Ta aplinkybė, kad J. V. pagal Įstatymo 11 straipsnio nuostatas nelaikomas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnu, nešalina D. R. administracinės atsakomybės už aplinkos apsaugos pareigūno A. M. įžeidimą. Nors pareiškėjas teigė, kad vaizdo medžiaga patvirtina, jog jis elgėsi tinkamai, pažymėtina, jog filmuota jau atvažiavus M. D., po pažeidimo padarymo – iš J. V. ir A. M. parodymų matyti, kad juos D. R. keikė ir mėgino pasišalinti dar iki M. D. atvykimo. Teismui nėra pagrindo tikėti D. R. teigimu, jog jis nesuprato, kad buvo sulaikytas aplinkos apsaugos inspektorių, nes šie buvo be tarnybinės uniformos, be tarnybinio automobilio, ginklo. Pastebėtina, kad pagal Įstatymo 12 straipsnio 5 dalį, aplinkos apsaugos pareigūno galias patvirtina ne uniforma, ginklas, tarnybinis automobilis ar pan., o pažymėjimas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galios suteikiamos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančios institucijos ir aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų valstybės tarnautojams priimant juos į šias pareigas arba aplinkos ministro įsakymu (Įstatymo 11 straipsnio 1, 2 dalis).
Be to, aplinkybės, jog D. R., nors teigė manęs, kad yra užpultas nežinomų asmenų, vis dėlto nenuėjo į savo tėvo namus, nesišaukė kitų neva įvykio vietoje buvusių K. D., Ž. Š. ir M. N. pagalbos, nors, kaip pat parodė, yra fiziškai stiprus, su aplinkos apsaugos inspektoriais jis nesusigrūmė, o apie pusę valandos su jais stovėjo ir aiškinosi, vėliau su jais vyko į policijos nuovadą, duoda pakankamą pagrindą išvadai, jog D. R. suprato ir žinojo, jog yra sulaikytas aplinkos apsaugos darbuotojų.
Pareiškėjo atstovo versiją, kad administracinių teisės pažeidimų protokolai buvo surašyti išvis nedalyvaujant D. R., paneigia paties D. R. parodymai, jog inspektoriai protokolus supildė mašinų stovėjimo aikštelėje, ir R. paliko. Jis parodė, kad tada nuėjo į nuovadą ir išsikvietė taksi. Tai, beje, paneigia ir liudytojos L. K. parodymus, kad aplinkos apsaugos pareigūnai išvyko iškart, vos nustatę D. R. asmenybę. Be to, paties D. R. nurodyta aplinkybė, kad protokolai buvo užpildyti prie nuovados, netiesiogiai patvirtina ir tą aplinkybę, jog inspektoriams nebuvo žinoma pažeidimą padariusio asmens asmenybė, nes priešingu atveju protokolai galėjo būti užpildyti dar įvykio vietoje. Nors D. R. aiškino, kad protokolą dėl numestos nuorūkos jam surašė Nemuno pakrantėje, šie parodymai prieštarauja administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 145 (administracinės bylos Nr. 145 l. 2) nurodytai jo surašymo vietai – prie Girionių policijos nuovados, be to, toks jo aiškinimas nenuoseklus, vertinant tai, jog D. R. teigė tuo metu dar nežinojęs, jog yra sulaikytas aplinkos apsaugos pareigūnų, o manęs, kad yra užpultas banditų ar pan. Pastebėtina, kad šį protokolą surašė M. D., protokole nurodytas D. R. asmens kodas, kuris nebuvo žinomas inspektoriams būnant prie Nemuno. Nors ir šiame protokole pažeidėjo pavardė nurodyta neteisingai – R., D. R. jau 2012 m. balandžio 16 d. sumokėjo jam paskirtą 50 Lt baudą (administracinės bylos Nr. 145 l. 3). Taip pat pastebėtina, kad nors pareiškėjas ir jo atstovas kėlė versiją, jog rašant protokolus prie nuovados, M. D. ir J. Ž. išvis nebuvę, pats pareiškėjas parodė, kad protokolą dėl nuorūkos numetimo jam surašė prie upės žaliu automobilius atvažiavęs asmuo, kaip matyti iš visos bylos medžiagos, M. D..
D. R. buvo nuvežtas į Girionių policijos nuovadą nustatyti asmenybei pagrįstai, nes jis ir pats pripažino, kad įvykio metu jokių asmens dokumentų neturėjo, buvo užkluptas darant teisės pažeidimą, jo gyvenamoji vieta ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), vienas pažeidėjas – A. D. sugebėjo pabėgti nuo aplinkos apsaugos inspektorių, įvykio vietoje telefono ryšiu A. M. nepavyko nustatyti asmenybės, ką patvirtina ir Institucijos viršininko A. G. 2012 m. balandžio 11 d. tarnybinis pranešimas (administracinės bylos Nr. 146 l. 6), todėl pareigūnas pagrįstai vadovavosi Gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių institucijų ir pareigūnų inspekcinės veiklos organizavimo instrukcijos 63 punktu, Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir ATPK 263 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ir pažeidėją pristatė į policijos nuovadą. Aplinkybės, dėl kieno klaidos ar tyčios nepavyko įvykio vietoje nustatyti D. R. asmenybės, teismui išsiaiškinti nepavyko, tačiau tai neturi jokios įtakos konstatuojant D. R. kaltę padarius ATPK 51¹⁰ straipsnio 3 dalyje numatytą teisės pažeidimą. Pažymėtina, kad ATPK 264-267 straipsniuose numatyta administracinio teisės pažeidimo bylų teisenos užtikrinimo priemonė – administracinis sulaikymas D. R. nebuvo taikyta, aplinkos apsaugos inspektoriai tik pasinaudojo ATPK 263 straipsnyje ir Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta teise pristatyti asmenį į policiją arba savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje patalpas.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 294 patvirtinto Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių funkcijų atlikimo tvarkos aprašo 5 punktas neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams suteikia teisę tikrinti fizinių ir juridinių asmenų bei pareigūnų dokumentus, suteikiančius teisę naudoti gamtos išteklius, aiškintis aplinkos apsaugos įstatymų pažeidėjų asmenybes, pristatyti juos į policiją, surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, aktus, kitus pažeidimą fiksuojančius dokumentus ir dalyvauti nagrinėjant jų pagrindu iškeltas administracines bylas, įstatymų nustatyta tvarka paimti iš aplinkos apsaugos įstatymų pažeidėjų neteisėtai įgytus gamtos išteklius, produkciją, pažeidimo padarymo įrankius, kitus daiktinius pažeidimo padarymo įrodymus, gauti paaiškinimus, dokumentų nuorašus. Šio aprašo 6 punktas įpareigoja neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius nustačius aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, pagal savo kompetenciją imtis priemonių užkirsti jam kelią, išsiaiškinti priežastis bei nustatyti asmenis, kaltus dėl pažeidimo padarymo, nustačius aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, pagal savo kompetenciją nustatyta tvarka surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, pateikti šį protokolą asmeniui, kuriam jis surašytas, su juo susipažinti ir jį pasirašyti.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. D1-484 patvirtintos Gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių institucijų ir pareigūnų inspekcinės veiklos organizavimo instrukcijos 19 punktas nustato, kad reido metu pareigūnai dėvi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 118 “Dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų uniforminės aprangos pavyzdžių ir jų aprašymo bei dėvėjimo nuostatų patvirtinimo” (Žin.,2003 Nr.111-4957) nustatyto pavyzdžio ir nustatyta tvarka uniforminę aprangą, tačiau pagal 20 punkto nuostatas, gyvosios gamtos apsaugos kontrolės priežiūrą vykdantys pareigūnai įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu reido metu gali dėvėti ir civilius drabužius, apie tai pažymint Gyvosios gamtos apsaugos reidų registravimo žurnale. Šios instrukcijos 25.5 punkte nurodyta, kad pareigūnas, vykstantis į reidą, privalo turėti tarnybinį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis (jei jie yra skirti) bei leidimą jiems laikyti ir nešiotis. Kaip matyti iš Institucijos pateiktos Ginklų, šaudmenų išdavimo ir grąžinimo žurnalo kopijos (2 t., b.l. 74-75), A. M. tarnybinis ginklas tuo metu nebuvo skirtas, taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad A. M. reido metu privalėjo turėti ginklą. Instrukcijos 29 punktas leidžia gyvosios gamtos apsaugos kontrolės priežiūrą vykdantiems pareigūnams institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu vykti į reidus ir ne tarnybinėmis transporto priemonėmis, apie tai nustatyta tvarka pažymint Gyvosios gamtos apsaugos reidų registravimo žurnale. Tai, kad aplinkos apsaugos kontrolė buvo vykdoma ne tarnybiniu automobiliu, neuniformuoto pareigūno, nepaneigia D. R. kaltės dėl aplinkos apsaugos pareigūno įžeidimo, nes, kaip jau minėta, aplinkos apsaugos pareigūno pažymėjimo pateikimas yra pakankamas šio pareigūno galioms patvirtinti ir asmeniui suvokti, jog žodžiu ar gestais, įžūliu, įžeidžiančiu ar provokuojančiu elgesiu įžeidžia būtent aplinkos apsaugos pareigūno garbę ir orumą.
Pažymėtina, kad Institucija sutiko su D. R. skunde dėl Institucijos 2012 m. gegužės 4 d. nutarimo (ATPK 295 straipsnis) nurodytu argumentu, kad nutarimas surašytas ne jo pavardės ir asmens kodo asmeniui. ATPK nereglamentuoja rašymo apsirikimų ar kitų klaidų ištaisymo nutarimuose proceso, todėl Institucija, iš dalies sutikusi su pareiškėjo skundu, panaikino skundžiamą nutarimą ir 2012 m. gegužės 16 d. priėmė naują nutarimą, jame teisingai nurodydama pažeidėjo pavardę ir asmens kodą. Pareiškėjui nebuvo užkirstas kelias pasinaudoti įstatymo numatyta teise apskųsti jam pagal ATPK 51¹⁰ straipsnio 3 dalį paskirtą nuobaudą.
Administracinės nuobaudos skyrimo tvarka ir terminai nepažeisti, administracinėn atsakomybėn patraukto D. R. padaryta veika teisingai kvalifikuota ir nėra jokio pagrindo manyti, kad paskirta administracinė nuobauda būtų neteisėta ar nepagrįsta. Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. R., ginčydamas jam paskirtą administracinę nuobaudą, be savo situacijos interpretavimo jokių objektyvių įrodymų, dėl kurių būtų galima suabejoti paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumu ir teisėtumu, nepateikė, todėl paskirta administracinė nuobauda paliktina nepakeista, o jo nurodytais motyvais panaikinti paskirtos administracinės nuobaudos nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302, 302², 302⁴ straipsniais,
nutaria:
Palikti nepakeistą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2012 m. gegužės 16 d. nutarimą, kuriuo D. R. pagal ATPK 51¹⁰ straipsnio 3 dalį paskirta 300 (trijų šimtų) litų bauda, ir administracinėn atsakomybėn patraukto D. R. skundo netenkinti.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui tiesiogiai arba per Prienų rajono apylinkės teismą.