Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. R. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nutarimo D. R. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Institucija) vyriausiojo specialisto V. M. 2012 m. gegužės 16 d. nutarimu D. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51¹⁰ straipsnio 3 dalį nubaustas 300 litų bauda už tai, kad jis 2012 m. balandžio 11 d. 7 val. (duomenys neskelbtini) rajone prie Kauno marių kranto ties (duomenys neskelbtini) kaimu aplinkos apsaugos pareigūnams A. M. ir J. V. tyčia kliudė vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę: įžeidinėjo pareigūnus necenzūriniais žodžiais, atsisakė pasakyti savo asmens duomenis, elgėsi įžūliai ir provokuojančiai, tokiais veiksmais D. R. pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalį, kuri nurodo, kad fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams. Institucijoje 2012 m. gegužės 15 d. gavus D. R. skundą ir nustačius, kad 2012 m. gegužės 4 d. nutarime ATP byloje Nr. (duomenys neskelbtini) klaidingai nurodyti pavardė bei asmens kodas, minėtas nutarimas panaikintas ir priimtas naujas 2012 m. gegužės 16 d. nutarimas.

Nesutikdamas su šiuo nutarimu pareiškėjas jį skundė Prienų rajono apylinkės teismui. 2013 m. vasario 7 d. nutartimi pareiškėjo skundas netenkintas, Institucijos 2012 m. gegužės 16 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Skunde teigiama, jog J. V. – neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius ir jis nėra aplinkos apsaugos valstybės kontrolės pareigūnas, todėl jis negali būti ATPK 51¹⁰ str. 3 d. numatyto pažeidimo objektas. Be to, nerealu, kad jis galėtų vienu metu stverti du asmenis. A. M. prisijungė tik po kelių minučių ir jis nedalyvavo nei sulaikant pareiškėją, nei einant link automobilio, todėl neaišku, kaip pareiškėjas galėjo įžeidinėti šį pareigūną. Inspektoriai teigė, kad pareiškėjas ėjo su J. V. gera valia, prašomas sėdo į automobilį. A. M. pasirodė tik po kelių minučių ir jeigu būtų buvę sakomi necenzūriniai žodžiai, jie negalėjo būti skirti pareigūnui. Pareiškėjas teigia ėjęs su J. V., užlipus šlaitu A. M. nusivijo kitą asmenį, todėl įvertinus pareigūnų parodymus, filmuotą medžiagą, darytina išvada, jog A. M. atžvilgiu jokie priešingi teisei veiksmai negalėjo būti atlikti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo D. R. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). Teismo sprendime turi būti išdėstytos teismo nustatytos aplinkybės ir motyvuotas jų įvertinimas. Šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir nustatė, jog D. R. pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs ATPK 51¹⁰ straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, o teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjo skundas yra pagrįsta ir motyvuota. Teismas, siekdamas patikrinti Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą aukščiau nurodytų ATPK nuostatų nepažeidė, ėmėsi priemonių išaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, o teismo išvados yra pagrįstos surinktų duomenų visumos analize, nekaltumo prezumpcija nepažeista.

Pareiškėjas nesutinka su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tačiau įrodymų vertinimas yra išimtinai teismo prerogatyva, todėl vien pareiškėjo subjektyviu požiūriu grindžiamas bylos duomenų vertinimas negali būti pagrindu pripažinti Institucijos nutarimą ar teismo nutartį neteisėtais ir nepagrįstais.

Iš bylos duomenų matyti, jog administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime kaltinimas D. R. suformuluotas apjungiant dviejų savarankiškų teisės pažeidimų, numatytų ATPK 51¹⁰ straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje, požymius, tačiau jo veika kvalifikuota ir nuobauda D. R. skirta tik pagal ATPK 51¹⁰ straipsnio 3 dalį, tai yra tik už aplinkos apsaugos pareigūnų garbės ir orumo pažeidimą. Kadangi tiek apylinkės teismui, tiek ir apygardos teismui skundą padavė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo padėtis negali būti bloginama labiau nei to prašoma skunde, apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai Institucijos nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrino tiek, kiek tai susiję su ATPK 51¹⁰ straipsnio 3 dalyje numatytu pažeidimu. Ta pačia nuostata vadovaujamasi nagrinėjant pareiškėjo skundą apeliacine tvarka.

Pareiškėjas teigia, jog jam nebuvo visiškai aiškus inkriminuojamas pažeidimas, pažeidimo objektas, tačiau šis skundo argumentas laikytinas nepagrįstu ir yra atmetamas, nes byloje esantys duomenys, tiek administracinio tesiės pažeidimo protokolas, tiek ir paties D. R. paaiškinimai teisme rodo, jog D. R. buvo suprantama, jog jis kaltinamas įžeidęs pareigūnų garbę ir orumą, tai yra jam buvo suprantamas veikos objektas, nes tiek protokole, tiek ir nutarime, aprašant veiką, aiškiai ir konkrečiai įvardinta, jog D. R. įžeidinėjo pareigūnus vartodamas necenzūrinius žodžius, kas neabejotinai suprantama kaip garbės ir orumo įžeidimas. Be to, kaltinime konkrečiai ir aiškiai nurodyta, jog pareiškėjas elgėsi įžūliai ir provokuojančiai. Toks elgesys pirmiausia tiesiogiai nukreiptas pažeminti, parodyti nepagarbą kitam asmeniui, šiuo atveju aplinkos apsaugos pareigūnams, ir sudaro ATPK 51¹⁰ straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo objektyviąją pusę. D. R. teisme neigė elgęsis netinkamai, vartojęs necenzūrinius žodžius. Viso šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog D. R. suprato, jog buvo kaltinamas atlikęs tokius veiksmu, kure žeidžia pareigūnų garbę ir orumą, todėl jo skundo argumentai dėl neaiškaus kaltinimo atmetami kaip nepagrįsti.

Nors D. R. kaltės nepripažino, kad elgėsi taip, kaip nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, tačiau aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog tai tik gynybinė D. R. versija, kurią paneigia nuoseklūs A. M., J. V., M. D. ir J. Ž. parodymai, kurie atitiko tarnybiniuose pranešimuose bei kituose rašytiniuose dokumentuose užfiksuotas aplinkybes. Be to, byloje nenustatyta, jokių objektyvių priežasčių, aplinkybių jiems apkalbėti pareiškėją. Liudytojas A. M. parodė, jog pastebėjus pažeidėjus - D. R. ir kitą asmenį, juos sulaikant pirmas priėjo J. V., o jis, tai yra A. M., pribėgo po kelių minučių. J. V. buvo ištraukęs pažymėjimą ir prisistatinėjo, vyko konfliktas. Apsižodžiavo, nes tie asmenys elgėsi agresyviai, plūdosi necenzūriniais žodžiais. A. M. taip pat prisistatė, parodė pažymėjimą, tačiau vyrai agresyviai nusiteikę ėjo į šlaitą. Kai užlipo ant skardžio, A. M. su A. D. priėjo prie pat automobilio, o D. R. su J. V. atsiliko. Kai A. D. išvyko, A. M. paskambino M. D., kad privažiuotų. A. M. parodė, jog prie automobilio jie buvo trise ir D. R. elgesys pasikeitė tik tada kai privažiavus M. D. iš automobilio paimta kamera buvo pradėta filmuoti. Tai iš esmės atitinka tiek J. V., tiek ir M. D. nurodytas įvykio aplinkybes. J. V. teigė, kad jis pirmas nuėjo sulaikyti pažeidėjų, o A. M. atbėgo iš paskos. Tiek J. V., tiek ir A. M. prisistatė, rodė pažymėjimus, o pažeidėjai pradėjo juos įžeidinėti vartodami įvairius necenzūrinius žodžius. Klausė pažeidėjų, ar turi dokumentus, o šie atsakinėjo tik keiksmažodžiais. D. R. elgėsi įžūliai, sakė, kad eina atsinešt dokumentų, puldinėjo, kitas pažeidėjas paspruko. A. M. bandė vytis, bet pamatė, kad tas pažeidėjas agresyvus, todėl grįžo nustatinėti likusio pažeidėjo tapatybės. D. R. toliau keikėsi, siuntinėjo juos. Kai privažiavo M. D. ir buvo pradėta filmuoti iš automobilio paimta kamera, pažeidėjas apsiramino. Parodė, jog D. R. rėkė jiems stovint prie automobilio. Šie parodymai iš esmės sutampa su A. M. parodymais. Be to, M. D. taip pat parodė, jog atvažiavus prie vandens, ten buvo A. M., J. V. ir pažeidėjas D. R., kuris plūdo pareigūnus, siūlė muštis, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Kai buvo ištraukta vaizdo kamera, D. R. apsiramino. Šie liudytojų parodymai iš esmės neprieštarauja A. M. tarnybiniame pranešime bei J. V. stebėjimo akte nurodytoms aplinkybėms. Be to, reido ataskaitoje taip pat pažymėtas agresyvus pažeidėjo elgesys, pareigūnų įžeidinėjimas necenzūriniais žodžiais. J. Ž. parodymai tai pat atspindi šių liudytojų nurodytą įvykių seką ir tik sustiprina pagrindą tikėti būtent pareigūnų parodymais. Pareiškėjas nesutinka su J. V. ir A. M. parodymų vertinimu savaip juos interpretuodamas. Pažymėtina, jog A. M. nurodė, kad jis su A. D. buvo nutolęs nuo J. V. ir D. R. kai jau buvo užlipęs ant šlaito. Nematė, ką darė D. R., kai bandė sulaikyti A. D., tačiau tai nepaneigia J. V. parodymų, jog jiems lipant į šlaitą D. R. keiksnojo, paklausus, ar turi dokumentus, tik keiksmažodžiais atsakinėjo. A. mačiukas neparodė, jog lipant į šlaitą jis nematė ir negirdėjo D. R. elgesio. Be to, A. M. patvirtino, jog necenzūriniai žodžiai jo atžvilgiu taip pat buvo vartojami dar prie pat vandens, jam parodžius pažymėjimą. Priešingai nei skunde teigia pareiškėjas, A. M. nenurodė, jog atvažiavus M. D. D. R. elgėsi ramiai, parodė, jog D. R. elgėsi agresyviai, bet jau buvo šiek tiek ramesnis. Be to, tiek A. M., tiek ir J. V. parodė, jog D. R. apsiramino ir pradėjo tinkamai elgtis tik kai buvo ištraukta kamera, todėl tai nepaneigia aplinkybes, jog M. D. taip pat matė ir girdėjo netinkamą D. R. elgesį. Pažymėtina, jog liudytojai nurodė, kad D. R. įjungus kamerą apsiramino, pradėjo elgtis tinkamai, o visas jo netinkamas elgesys pasireiškė iki to laiko. Šiai bylai reikšmingos aplinkybės vaizdo medžiagoje neužfiksuotos, todėl teismas pagrįstai nesivadovavo filmuota medžiaga. Be to, J. V. parodė, jog jiems lipant į šlaitą bei klausiant apie asmens dokumentus, jie keikėsi, užlipus D. R. bandė aiškinti, kad eina pasiimti dokumentų, todėl byloje pagrįstai nustatyta, jog D. R. elgėsi įžūliai, provokuojančiai.

Kaip vieną iš pareigūnų parodymų nepatikimumo kriterijų pareiškėjas nurodo tai, kad ne va pareigūnai M. D. ir J. Ž. nebuvo prie nuovados ir nedalyvavo surašant protokolus, tačiau tai prieštarauja A. M., J. V., J. Ž. ir M. D. parodymams, kad visi protokolai buvo surašyti prie nuovados, J. V. surašė protokolą dėl neteisėtos žvejybos, M. D. dėl numestos nuorūkos prie vandens, o A. M. dėl pareigūnų įžeidimo. Dėl šių aplinkybių šių liudytojų parodymai sutapo, be to, jie patvirtinami rašytiniais bylos duomenimis, todėl teismas neturėjo pagrindo jais netikėti. Tai, kad nuovadoje buvusi pareigūnė nurodė, jog į nuovadą buvo užėję du pareigūnai ir ji negirdėjo atvažiuojant kito automobilio, nepaneigia to fakto, jog visi pareigūnai iš tiesų buvo atvykę ir galėjo pasirašyti ant protokolo, kad D. R. atsisako nuo parašo, nes tokių duomenų, kad visi pareigūnai būtų užėję į nuovadą, byloje nėra, o kito atvykstančio automobilio liudytoja galėjo ir negirdėti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad anksčiau nurodytų asmenų parodymai sutampa tarpusavyje ir neprieštarauja vieni kitiems, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai juos laikė įrodymais ir jais vadovavosi nustatydamas faktines aplinkybes bei nepagrįstai nesivadovavo liudytojų K. D., A. D., J. R., J. R. parodymais, nes jie nesutampa tarpusavyje, yra prieštaringi. Be to, šie asmenys su pažeidėju saistomi šeimyniniais, giminystės ryšiais ar kaimynystės ryšiais, todėl gali būti suinteresuoti padėti D. R. išvengti atsakomybės. Visų pirma, kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, byloje faktas dėl neteisėtos A. D. ir D. R. žvejybos įvykio rytą nustatytas įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir tai paneigia minėtų liudytojų bei Ž. Š. parodymus, kad pažeidėjas buvo sulaikytas atsitiktinai. Jau vien šis faktas verčia abejoti visų šių asmenų parodymų patikimumu ir teisingumu ir dėl kitų aplinkybių. Nors D. R. teigė, jog jis buvo įgrūstas į automobilį, J. R. teigė, kad ji matė D. R. patį sėdantį į automobilį, o J. R. nurodė, jog D. R. asmenys parmetę ant žemės tempė į automobilį. Tarpusavyje nesutapo ir liudytojų J. R., J. R. bei K. D. parodymai ir dėl neva pareigūnų kaukių. Šių asmenų parodymai iš esmės nesutapo ir su paties D. R. parodymais dėl kaukių, nes D. R. buvo nurodęs, kad vienas iš aplinkosaugininkų kaukę nusiėmė prieš lipant į automobilį, kitas – jau važiuojant automobiliu, tačiau J. R. nurodė, jog tuo metu, kai ji pradėjo stebėti, vienas iš vyrų jau buvo nusiėmęs kaukę ir nusiėmė kitas, tuo tarpu J. R. nurodė, kad matė kaukę ant automobilio stogo. Apylinkės teismas taip pat išsamiai aptarė šių liudytojų parodymų neatitikimą ir dėl kitų aplinkybių. Šių asmenų parodymai įvertinti juos gretinant ir lyginant tarpusavyje todėl aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas motyvuotai ir pagrįstai šių liudytojų parodymus vertino kritiškai ir jais nesivadovavo. Nors byloje yra duomenų, kad pro šalį galėjo praeiti K. D., tačiau ji teigė neprisimenanti svarbių aplinkybių, o dalis jos parodymų prieštarauja kitiems bylos duomenims bei neatitinka faktinių aplinkybių, todėl teismas pagrįstai šios liudytojos parodymus taip pat vertino kritiškai ir jais nesivadovavo.

Kaip vieną iš skundo motyvų D. R. nurodo ir tai, kad jis negalėjo suprasti, kad bendrauja su pareigūnais, nes jie nedėvėjo uniformų, buvo be jokių skiriamųjų ženklų, neturėjo amunicijos bei tarnybinio automobilio, tačiau apylinkės teismas išsamiai ir motyvuotai atsakė į šį skundo argumentą. Teismo išvados pagrįstos teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugos pareigūnų bei neetatinių inspektorių veiklą, analize bei surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų analize, todėl aukštesnės instancijos teismas apylinkės teismo išvadas vertina kaip teisėtas ir pagrįstas. Priešingai nei skunde teigia D. R., LR Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas uniformos dėvėjimą numato ne vien tik kaip pareigą, tačiau ir kaip teisę, todėl jo skundo argumentas, jog žemesnės galios poįstatyminis aktas 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. DI-484 patvirtinta Gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių institucijų ir pareigūnų inspekcinės veiklos organizavimo instrukcija (toliau-Instrukcija), leidžianti reido metu dėvėti civilius drabužius, prieštarauja įstatymui, ir todėl negaliojanti, nepagrįstas ir yra atmetamas. Pažymėtina, jog įstatymas numato bendrąsias normas, o poįstatyminiais aktais, kaip ir minėta Instrukcija, kurioje numatyta galimybė reido metu dėvėti ir civilius drabužius, taip pat numatanti, jog reido metu pareigūnai nebūtinai turi turėti ginklą bei tarnybinį automobilį, užtikrinamas tokio įstatymo tinkamas vykdymas, jo nuostatų realizavimas. Apylinkės teismas išsamiai aptarė šių dalykų teisinį reglamentavimą, bei vadovaudamasi bylos medžiaga, pagrindė išvadą, kad pareigūnai šių teisės aktų reikalavimų nepažeidė, todėl aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su teismo išvadomis ir jų nekartoja.

Be to, kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, pareigūno galias patvirtina ne uniforma, ginklas, tarnybinis automobilis, tačiau pažymėjimas, ir, kaip jau aptarta anksčiau, byloje įrodyta, jog tiek A. M., tiek ir J. V. sulaikant pažeidėjus rodė pažymėjimus ir nuolat kartojo, kad jie yra aplinkos apsaugos pareigūnai. Be to, aukštesnysis teismas taip pat sutinka su apylinkės teismo išvada, jog paties D. R. elgesys taip pat rodo, jog jis suprato, kad bendrauja su aplinkso apsaugos pareigūnais ir, kad jis užkluptas darantis pažeidimą, nes nesišaukė netoliese buvusių artimų ir pažįstamų asmenų K. D., Ž. Š., M. N. pagalbos, nenuėjo į tėvo namus, kurie buvo netoliese, su aplinkos apsaugos pareigūnais nesusigrūmė, nors kaip pats parodė, yra fiziškai stiprus, tačiau apie pusvalandį su jais aiškinosi, vėliau vyko į nuovadą.

Nors J. V. yra tik neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, nutarime skirti D. R. 300 Lt baudą jis pagrįstai nurodytas kaip aplinkos apsaugos pareigūnas, kadangi, tokią išvadą galima daryti iš 2002 m. liepos 1 d. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 VI-o skyriaus (44-53 straipsniai), kuris numato neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių galias, jų teises ir pareigas.

Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog teismas pagrįstai konstatavo, kad D. R. veikoje yra ATPK 51¹⁰ straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo požymiai, jis iš tiesų įžeidinėjo pareigūnus necenzūriniais žodžiais, elgėsi įžūliai ir provokuojančiai, todėl Institucijos nutarimu už šį pažeidimą nubaustas teisėtai ir pagrįstai. Byloje visi ATPK 51¹⁰ straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo požymiai nustatyti remiantis teisingai, visapusiškai įvertintais įrodymais, nurodyta konkreti pažeidimo padarymo vieta bei laikas, todėl skundo argumentai, jog neaiškus veikos laikas ir vieta atmetami kaip nepagrįsti.

Nors pareiškėjas teigia, jog jis neteisėtai buvo pristatytas į nuovadą ir prašo atlyginti dėl to žalą, tačiau apylinkės teismas į šį skundo argumentą atsakė išsamiai ir motyvuotai, todėl aukštesnės instancijos teismas nesikartoja.

Apibendrinant konstatuojama, jog apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo D. R. skundą, visapusiškai bei išsamiai ištyrė bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Teismo išvados pagrįstos ir motyvuotos, įrodymų vertinimo taisyklės nepažeistos, todėl nutartis paliekama galioti, pareiškėjo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

pareiškėjo D. R. skundo netenkinti.

Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartį palikti galioti.

Pašalinti iš 2012 m. gegužės 16 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje aplinkybę, kad D. R. tyčia kliudė vykdyti aplinkos pasaugos kontrolę, atsisakė pasakyti savo duomenis ir pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalį, kuri nurodo, kad fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.