Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2019-01-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-402-284/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-01-30
Bylos Nr.
1-402-284/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-60355-2018-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rima Volikienė
Kaltinamasis
E. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-402-284/2019 m.Teisminio proceso Nr. 1-01-1-60355-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 30 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Volikienė,

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Elonos Korostinos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

E. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, teistas 2012 m. sausio 10 d. Akmenės r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 50 MGL (650Lt) bauda, bauda išieškota, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis E. S. 2018 m. gruodžio 22 d., apie 16. 10 val., Pakruojo m., (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „Volvo S40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pateiktoje specialisto išvadoje Nr. T-A 268/2019(01) nurodyta, kad E. S. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,25 promilės etilo alkoholio, tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. S. kaltė, įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

apklaustas įtariamuoju E. S. kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad Pakruojo m., (duomenys neskelbtini), prie Nr. (duomenys neskelbtini) namo, vairavo neblaivus savo automobilį „Volvo S40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nes grįžo išgėręs namo iš garažo. Garaže išgėrė apie 300-400 gramų degtinės. Supranta ir žino, kad negalėjo girtas važiuoti, bet tingėjo eiti pėsčiomis ir manė, kad policija nesugaus. Nuo garažo iki namų kažkur 1 kilometras. Policijos pareigūnai jį sustabdė tuo metu, kai jis jau buvo savo namų kieme, jau išlipęs iš automobilio, jį užrakinęs ir ketino eiti į namus. Pareigūnai privažiavo iš jo automobilio galo su įjungtais švyturėliais. Jis iš karto pripažino policijos pareigūnams, kad vairavo jam priklausantį automobilį „Volvo S40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Pakruojo m., (duomenys neskelbtini) gatvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Supranta, kad savo poelgiu padarė nusikaltimą, labai dėl to gailisi. Automobilį iš saugojimo aikštelės atsiėmė, visas patirtas išlaidas dėl automobilio nuvežimo ir saugojimo atlygino (81-82, 100-101 b. l.);

liudytojos M. Z. parodymais, kad 2018 m. gruodžio 22 d. dirbo kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju D. K., kai apie 16.10 val., patruliuojant Pakruojo mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie kapinių, pastebėjo važiuojantį automobilį „Volvo S40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilį nuo karių kapinių sekė iki (duomenys neskelbtini), Pakruojis, namo, nes automobilio langai buvo apšalę, tai sukėlė įtarimą, ar vairuotojas gali ką matyti, ar jis yra blaivus. Automobilį sustabdė patikrinimui. Automobilį „Volvo S40“ sustabdė (duomenys neskelbtini) namo kieme su įjungtais šviesos švyturėliais. Automobilis iš karto sustojo, iš jo vairuotojo pusės išlipo vyras, daugiau asmenų automobilyje nebuvo. Vyriškis iš karto padavė automobilio raktelius ir pasakė, kad kaltas. Vyras pateikė savo vairuotojo pažymėjimą. Paaiškėjo, kad automobilį vairavo E. S.. E. S. nurodė, kad gėrė degtinę maždaug prieš 30 minučių, nuo to laiko negėrė. Patikrinus alkoholio matavimo prietaisu „Drager Alcotest“, E. S. buvo nustatytas 2,31 promilės girtumas (38-40 b. l.);

2018 m. gruodžio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta - (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu yra daugiabutis, ant įvažiavimo į kiemą stovi automobilis „Volvo S40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)(10-20 b. l.);

2019 m. sausio 3 d. specialisto išvada Nr. T-A 268/2019(01), kuria nustatyta, kad E. S. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,25 promilės etilo alkoholio (43 b. l.).

Kaltinamojo E. S. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Volvo S40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, tai yra pagal specialisto išvadą Nr. T-A 268/2019(01) jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,25 promilės etilo alkoholio, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis E. S. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, tačiau prašė leisti sumokėti teismo skirtą baudą per vienerius metus, specialiosios teisės atėmimo terminą sumažinti iki vienerių metų (115-116 b. l.).

Prokurorė pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlo E. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir jį nubausti 60 MGL (3000 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, siūlo paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 40 MGL (2000 eurų) baudą. Taip pat siūlo E. S. paskirti dvi baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams ir turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikaltimo padarymo priemonę - automobilį „Volvo S40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam E. S., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 ir 55 straipsniuose.

E. S. teistas, tačiau teistumas išnykęs (48-55 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), baustas administracine tvarka (56-59 b. l.), psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitose nėra (65 b. l.), dirba (68 b. l.), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (106 b. l.), darbo užmokestis nėra didelis (107 b. l.), gyvena su sugyventine, turi dvi nepilnametes dukras, sugyventinė nedirba, šiuo metu augina mažametę dukrą bei laukiasi dar vieno kūdikio (68, 109-114 b. l.). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) E. S. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, prokurorės prašomą bausmę – 60 MGL (3000 eurų) baudą (BK 47 straipsnio 1-2 dalys, 3 dalies 2 punktas, 5 dalis).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam E. S. į paskirtą bausmę įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. gruodžio 22 d. 16.30 val. iki 2018 m. gruodžio 23 d. 11.45 val. (72-73, 92-93 b. l.), tai yra, viena para, kas prilyginama 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunktis).

Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (67 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Kadangi E. S. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudosis šia specialia teise (BK 68 straipsnio 1 dalis). Parenkant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą atsižvelgtina į tai, kad E. S. teisę vairuoti transporto priemones turėdamas nuo 2001 metų (71 b. l.) neabejotinai žinojo apie galiojančius itin griežtus įstatymo reikalavimus, kylančias pasekmes ir griežtas teisines sankcijas, tačiau, nepaisydamas to, jis vairavo transporto priemonę netrukus po to, kai išgėrė alkoholio, nors suprato ir žinojo, kad to daryti negalima, tuo šiurkščiai pažeisdamas kelių eismo taisykles. Šios aplinkybės lemia, jog jis šiuo atveju veikė tiesiogine tyčia, nes žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Todėl E. S. skirtina prokurorės prašomos trukmės baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. gruodžio 23 d. nutarimu (87-89 b. l.) E. S. buvo taikyta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, tokiu būdu nuo šio momento E. S. realiai buvo suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Todėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo 2018 m. gruodžio 23 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018, 2018 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-895/2018).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas turtas – BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog asmens vairuota transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį. Turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos (pvz. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-594/2017). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju E. S. vairavo jam priklausantį automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 2,25 promilės etilo alkoholio. Taigi, nors vairuota transporto priemonė ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikyta nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padaryti yra neįmanoma. Be transporto priemonės E. S. objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotų veiksmų, todėl įvykio metu jo vairuota transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone. E. S. vairuotos transporto priemonės konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Todėl teismas sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti kaltinamajam E. S. prokurorės prašomą ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. jam priklausančios transporto priemonės – automobilio „Volvo S40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), saugomos paties kaltinamojo (26-33 b. l.), konfiskavimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnis).

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Elonos Korostinos 2019 m. sausio 9 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant E. S. disponuoti jam priklausančiu automobiliu „Volvo S40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) (26-27 b. l.), paliktinas galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo konfiskuojant minėtą transporto priemonę dienos.

E. S. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (74-86, 87-89 b. l.), paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, prie bylos esantis E. S. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas teisę vairuoti kelių transporto priemones suteikiančiai institucijai - VĮ „Regitra“.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – transporto priemonės „Volvo S40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. (duomenys neskelbtini) ir įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas (duomenys neskelbtini), esantys prie bylos, konfiskuotini ir, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotini kartu su konfiskuota transporto priemone valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 2 dalis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nuspredžia :

E. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir nubausti jį 60 MGL (3000 Eur (trijų tūkstančių eurų)) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gruodžio 22 d. 16.30 val. iki 2018 m. gruodžio 23 d. 11.45 val., tai yra vieną parą, kas prilyginama 2 (dviejų) MGL dydžio baudai.

Išaiškinti kaltinamajam, kad likusi baudos dalis – 38 MGL (1900 Eur (vienas tūkstantis devyni šimtai eurų)) – turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į pasirinktą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Kvitas apie paskirtos baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatytas Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų raštinei. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, jos vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo, tokiu atveju kaltinamasis turės antstolių kontorai padengti baudos išieškojimo išlaidas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, E. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo 2018 m. gruodžio 23 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, E. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto (transporto priemonės) konfiskavimą, konfiskuojant jam priklausantį automobilį „Volvo S40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), saugomą paties E. S., ir, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti valstybės nuosavybėn.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Elonos Korostinos 2019 m. sausio 9 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant E. S. disponuoti jam priklausančiu automobiliu „Volvo S40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo konfiskuojant minėtą transporto priemonę dienos.

E. S. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

E. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti teisę vairuoti kelių transporto priemones suteikiančiai institucijai - VĮ „Regitra“.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – transporto priemonės „Volvo S40“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) Nr. (duomenys neskelbtini) ir įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą (duomenys neskelbtini), konfiskuoti, ir, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti kartu su konfiskuota transporto priemone valstybės nuosavybėn.

Kaltinamasis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.

Teisėja Rima Volikienė