Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. V. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarimu (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-3228-972/2016) V. V. pripažintas kaltu ir nubaustas 289 Eur bauda, kartu atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams, už tai, kad 2016 m. birželio 18 d. 9.30 val. (duomenys neskelbtini) pr. ir (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) mieste, vairavo transporto priemonę „Volvo S60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (0,51 promilės alkoholio), t. y. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.

2017 m. kovo 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas V. V. prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Prašymą motyvavo tuo, kad teisės atėmimo laikotarpiu naujų teisės pažeidimų nepadarė, teismo skirtą baudą sumokėjo, išklausė papildomus švietėjiškus kursus, taip pat baigė papildomą vairuotojų mokymą. Pareiškėjas nurodė, kad dirba ūkininkės D. V. ūkyje, teisė vairuoti transporto priemonę reikalinga dėl darbo, nes turi rūpintis nuvykimu į darbo vietą, kuri yra 17 km atstumu nuo pareiškėjo gyvenamosios vietos, dėl to patiria papildomų išlaidų. Taip pat teisės vairuoti atėmimas kliudo rūpintis šeima, neturėdamas teisės vairuoti yra priverstas atsisakyti geriau mokamo darbo. Mano, jog nuobaudos taikymo laikotarpiu yra pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi V. V. prašymo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo – termino sutrumpinimo netenkino.

Skunde nurodoma, jog V. V. prašymą teikė, kadangi praėjo daugiau kaip pusė paskirtojo teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo laiko (9 mėnesiai), teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu teisės pažeidimų nepadarė, jam paskirtą baudą yra sumokėjęs, pagal darbo sutartį dirba ūkininkės D. V. ūkyje šaltkalvio-traktorininko pareigose. V. V. pažymi, kad vairuotojo pažymėjimas jam yra reikalingas dėl darbo, nes privalo pats pasirūpinti savo atvykimu į darbo vietą, kuri nuo jo gyvenamosios vietos yra nutolusi 17 km. Darbas ūkyje pradedamas anksti ryte, apie 5–6 val., kai viešasis transportas dar nevažiuoja. Darbdavio V. V. yra charakterizuojamas teigiamai, kaip vertas pasitikėjimo žmogus, kadangi tinkamai vykdo pavestas pareigas, darbą atlieka greitai bei kokybiškai, drausmine tvarka nebaustas. V. V. augina nepilnametį 13 metų amžiaus sūnų, kuris lanko VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ futbolo treniruotes. Sūnų reikia nuvežti į futbolo turnyrus, kurie vyksta kituose Lietuvos miestuose. V. V. taip pat padeda dukrai E., kuri augina 8 mėnesių dukrą, neretai reikia dukrą su vaiku, jam susirgus, palydėti į gydymo įstaigas, ligoninę.

V. V. pažymi, jog nagrinėjamu atveju esama išimtinių aplinkybių, kurios pagrindžia būtinumą sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Padaręs administracinį teisės pažeidimą, V. V. buvo atleistas iš (duomenys neskelbtini) pareigų. Kadangi pažeidėjas jokios kitos specialybės nėra įgijęs, jam sunku integruotis į visuomenę bei rasti gerai mokamą darbą neturint vairuotojo pažymėjimo. Neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones V. V. yra priverstas atsisakyti geriau mokamo darbo, dėl to nukenčia šeimos gerovė. Dukra E. V. studijuoja (duomenys neskelbtini) valstybinėje kolegijoje valstybės nefinansuojamoje vietoje, už dukters studijas moka tėvas V. V. Duktė pati dirbti negali, nes augina ir prižiūri mažametį vaiką, vaikui išlaikyti gauna tik po 117,64 Eur. Visą materialinį išlaikymą teikia V. V. Jo sutuoktinės Ž. V. pajamos kas mėnesį yra 356,56 Eur, paties gaunamas darbo užmokestis yra 335,30 Eur.

Pagal dabartinę teismų praktiką, išskirtinės aplinkybės nėra būtina ATPK 329 straipsnio taikymo sąlyga (asmens teises ribojančios teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog ATPK 329 straipsnyje nustatytas išsamus sąrašas aplinkybių, kurios yra reikšmingos sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą. Skunde pažymima, kad ATPK 329 straipsnyje numatytų pagrindų buvimas turi realiai įrodyti, jog ir trumpesnis specialiosios teisės atėmimas pasieks ATPK 20 straipsnyje numatytus tikslus, tačiau tiek iš Institucijos atsiliepimo, tiek iš teismo nutarties neaišku, kodėl daroma išvada, kad nuobaudos tikslai dar nėra pasiekti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartyje nurodyta, kad asmens veiklos suvaržymai, kuriuos jis patiria dėl specialiosios teisės atėmimo, yra beprasmiai ir nebūtini, jei, net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, pasiekiami administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje. Taigi, V. V. nuomone, tokie veiklos suvaržymai, kuriuos jis patiria dėl specialiosios teisės atėmimo, yra beprasmiai ir nebūtini, nes nuobaudos tikslai jau yra pasiekti.

Skunde sutinkama su apylinkės teismo pozicija, kad V. V. padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų (ATPK 126 straipsnio 1 dalis), galėjusių sukelti pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Skunde tvirtinama, jog nagrinėjamu atveju, vairuojant išgėrus, nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai. Be to, pažymima, jog dėl padaryto pažeidimo V. V. visiškai prisipažino, padėjo byloje nustatyti objektyvią tiesą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, naujų teisės pažeidimų nepadarė, charakterizuojamas teigiamai.

Motyvuojamoji dalis

V. V. mano, kadangi jis atitinka ATPK 329 straipsnyje numatytas sąlygas, tikrai yra įrodyta, kad pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai, todėl yra pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas Ramūnas Stasiulis prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, jog V. V. žinojo, kad už administracinį teisės pažeidimą, dėl kurio padarymo pripažintas kaltu, yra baudžiama specialiosios teisės atėmimu, todėl turėjo numatyti galbūt kilsiančias pasekmes, tačiau šių pasekmių nepaisė, o tai, kad V. V. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbui, šeimos išlaikymui, nesudaro pagrindo sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą. Dėl paskirtos nuobaudos V. V. patiriami nepatogumai (finansiniai, darbiniai, šeiminiai, asmeniniai, dvasiniai) yra adekvatūs jo neteisėtos veikos rezultatui, reikalingi nuobaudos tikslams pasiekti, tokie apribojimai bei suvaržymai yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė.

Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo padarymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Taip pat įstatymas iškelia aukščiau visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu.

Skundas tenkintinas.

Visų pirma pažymėtina, jog 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, kuriuo patvirtintas nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), 5 straipsnio, reglamentuojančio senaties terminų ir teisenos taikymą, 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK. Administraciniai teisės pažeidimai, dėl kurių protokolai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 3 dalis). Kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais, teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (5 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad V. V. protokolas už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą surašytas iki 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta, taip pat ir klausimas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo sprendžiamas pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Tokį įstatymo taikymą patvirtina ir ANK 3 straipsnio 3 dalis, kurioje numatyta, kad įstatymas, sunkinantis asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

ATPK 329 straipsnyje numatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Paskyręs nuobaudą organas (pareigūnas) gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinęs įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Pažymėtina, jog ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos tik formaliai. Lietuvos teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad būtina atsižvelgti į pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu, įvertinti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarimu V. V. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones vieneriems metams. Nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarimo, kuriuo buvo taikytas specialiosios teisės atėmimas, priėmimo iki Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta sutrumpinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą, priėmimo praėjo devyni mėnesiai. Iš bylos duomenų matyti, kad nubaustasis V. V. paskirtą baudą sumokėjo (b. l. 37), kitų galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 43–44), atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (b. l. 38), mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą (b. l. 41). Vis dėlto šių nurodytų aplinkybių buvimas, pirmosios instancijos teismo nuomone, nesudarė pagrindo daryti išvadą, kad V. V. paskirta administracinė nuobauda jai keliamus tikslus (ATPK 20 straipsnis) pasiekė. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka.

Sprendžiant klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo nepakanka vien konstatuoti, jog asmuo įgyvendino ATPK 329 straipsnyje numatytas sąlygas, būtina įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog nors V. V. iki aptariamo administracinio teisės pažeidimo buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ne kartą, tačiau nagrinėjamu atveju pirmą kartą buvo nubaustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (b. l. 12-13). Taip pat būtina atkreipti dėmesį, jog V. V. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,51 promilės (b. l. 8), kuris tik nežymiai viršija įstatymo normų leistiną girtumo laipsnį – 0,40 promilės, kuriam esant dar galima vairuoti transporto priemones ir už tai nėra numatyta administracinė ar baudžiamoji atsakomybė. Šios aplinkybės apibūdina V. V. asmenybę, rodo, kad minėtas Kelių eismo taisyklių pažeidimas nėra nuoseklus V. V. gyvenimo būdo rezultatas, jis nėra linkęs pažeisti įstatymuose įtvirtintų reikalavimų ir nepaisyti nustatytų draudimų. Taigi apygardos teismas daro išvadą, jog nors V. V. padarytas pažeidimas yra itin šiurkštus ir tik dėl laimingo atsitiktinumo neatsirado sunkių padarinių pažeidėjo ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei, tačiau akivaizdu, kad aptariamas pažeidimas buvo atsitiktinio pobūdžio. Sutiktina, kad neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, tačiau skiriant nuobaudą taip pat būtina užtikrinti proporcingumo principo įgyvendinimą – pripažintam kaltu asmeniui skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam administraciniam teisės pažeidimui, be to, yra būtina atsižvelgti į pažeidėjo asmenybę.

Atsižvelgdamas į visa tai, kas aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas įvertina ir prašyme sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą bei skunde nurodytas aplinkybes. Skunde nurodoma, jog V. V. nuo 2016 m. spalio 30 d. dirba D. V. ūkyje, kuris nuo jo gyvenamosios vietos yra nutolęs 17 km, šaltkalviu-traktorininku (b. l. 45–46). Pažymėtina, kad ūkyje nuo pavasario naudojant žemės ūkio techniką atliekami intensyviausi darbai. Taigi akivaizdu, jog V. V. teisė vairuoti transporto priemones yra būtina darbo funkcijoms atlikti, taip pat nuvykti iki darbo vietos. Papildomai būtina pažymėti, jog anksčiau, nuo 2008 m. spalio 1 d., V. V. ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas (b. l. 15), tačiau dėl padaryto pažeidimo, t. y. galimo pareigūno vardo pažeminimo vairavus transporto priemonę esant neblaiviam, iš pareigų buvo atleistas. Akivaizdu, jog ši aplinkybė parodo, kad dėl padaryto pažeidimo V. V. patyrė itin neigiamas pasekmes – ne tik neteko darbo, tačiau taip pat neturint teisės vairuoti transporto priemones buvo apsunkintos naujo darbo paieškos ir dabartiniame darbe atliekamų funkcijų vykdymas. Skunde, be to, kas jau aptarta, yra minima ir ganėtinai sudėtinga šeimos finansinė padėtis. Kartu su tėvais gyvena mažametis sūnus Va. V. bei pilnametė dukra E. V. (b. l. 16, 17), kuri šiuo metu studijuoja (duomenys neskelbtini) valstybinės kolegijos (duomenys neskelbtini) fakultete pagal (duomenys neskelbtini) studijų programą valstybės nefinansuojamoje vietoje (b. l. 67–68, 70–71) ir augina mažametę dukrą (b. l. 21). Pažymėtina, kad už dukros E. V. studijas moka tėvas V. V. (b. l. 69), nes dukros pajamos yra nepakankamos (b. l. 72, 77). Šiuo metu V. V. mėnesinės pajamos yra apie 335 Eur (b. l. 74, 76), o jo sutuoktinės Ž. V. – apie 354 Eur (b. l. 73, 75). Taigi, jei V. V. dėl teisės vairuoti transporto priemones neturėjimo netektų darbo vietos, šeimos finansinė padėtis būtų itin sudėtinga, neužtikrinanti oraus šeimos narių pragyvenimo. Nors teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog aplinkybės, kad asmuo dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, sumokėjo paskirtą baudą, taip pat šeiminio-asmeninio pobūdžio aplinkybės (rūpinimasis artimaisiais, nuvykimas į darbą) nesuteikia pagrindo švelninti administracinę atsakomybę, tačiau nagrinėjamu atveju, apygardos teismo vertinimu, pažeidėjas savo elgesį vertina kritiškai, pasidarė tinkamas išvadas, yra atsakingas visuomenės narys, prisiėmė visas dėl nuobaudos paskyrimo kilusias neigiamas pasekmes, naujų teisės pažeidimų nepadarė, stengiasi laikytis visuomenėje priimtų socialinių normų, todėl galima daryti išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog V. V. ateityje naujų teisės pažeidimų nebedarys ir ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti nuobaudos tikslai šiuo metu yra pasiekti.

Apygardos teismas pažymi, jog įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu, vis dėlto administracinės nuobaudos taikymas, kai jau yra pasiekti jai keliami tikslai, būtų ne tik neproporcingas padarytam pažeidimui, tačiau taip pat neatitiktų ir teisingumo principo reikalavimų. Kaip jau minėta, V. V. elgiasi atsakingai, nebedaro naujų teisės pažeidimų, prisiima atsakomybę ir rūpinasi savo šeimos narių gerove, stengiasi būti visavertis visuomenės narys, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, tiek iki nuobaudos paskyrimo, tiek dabar charakterizuojamas teigiamai (b. l. 14, 15, 50), taigi visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas švelninti administracinę atsakomybę – taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas ir sutrumpinti V. V. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Pirmosios instancijos teismas nutartyje pažymėjo, jog V. V. į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su prašymu sutrumpinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo – terminą kreipėsi antrą kartą, pirmą kartą kreipėsi 2017 m. sausio 26 d. (b. l. 30–33) ir šis prašymas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartimi buvo atmestas (b. l. 57–59). V. V. šios teismo nutarties neapskundė ir ji įsiteisėjo 2017 m. vasario 23 d. Pirmosios instancijos teismas V. V. veiksmus, kai jis nutarties neskundė, o pakartotinai kreipėsi į administracinę nuobaudą paskyrusį teismą su tuo pačiu prašymu, įvertino kaip piktnaudžiavimą jo teise. Apygardos teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Nors V. V. ir neišnaudojo galimybės pateikti atskirąjį skundą Klaipėdos apygardos teismui dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties, tačiau įstatyme nėra numatyta jokių apribojimų, kurie uždraustų pažeidėjui nagrinėjamu atveju kreiptis pakartotinai į teismą su prašymu dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Toks pakartotinis kreipimasis į teismą negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis, kadangi įmanomi atvejai, jog pasikeičia faktinės aplinkybės ir atsiranda pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, tuo labiau, jog nagrinėjamu atveju, kaip jau nurodyta, apygardos teismas, įvertinęs situaciją, mano, jog yra pagrindas ir sąlygos taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas.

Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, konstatuojama, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, bylos aplinkybes bei pareiškėjo kartu su prašymu pateiktus duomenis įvertino nevisapusiškai ir, netenkindamas V. V. prašymo, priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 3 punktu,

nutaria:

tenkinti V. V. skundą.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartį, kuria V. V. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą buvo atmestas, ir klausimą išspręsti iš esmės:

tenkinti V. V. prašymą sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą ir jam Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarimu paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą sutrumpinti likusiam paskirtos nuobaudos terminui ir atleisti jį nuo likusios nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – atlikimo.

Nutartis neskundžiama.