Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo atliekančio Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus funkcijas M. Ž. (toliau – Institucija) teikimą dėl nuteistajam R. L. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2. Institucijos teikime siūloma R. L. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

2.1. Teikime nurodoma, kad nuteistasis, 2014 m. sausio 22 d. atvykęs į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrąjį sektorių, sugebėjo tinkamai prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų. Nuteistojo bendravimo įgūdžiai geri, valios savybės išugdytos, savivertės jausmas vidutinis. Bendraudamas nuteistasis išlieka tolerantiškas, mandagus ir pagarbus, stengiasi neišsiskirti, vengia destruktyvių grupių, laikosi vertybinių nuostatų. Nėra įrodymų, kad asmuo būtų susijęs su kriminaline subkultūra, nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų. Su priežiūra asmuo sutinka. Per bausmės atlikimo laiką nuteistasis septynis kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, keturis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose skatintas dvidešimt keturis kartus. Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis kaltę pripažino iš dalies, pripažino, kad įvykdė plėšimą, žmogžudystės neįvykdė. Vertinimo metu teigia, kad kaltę pripažįsta visiškai.

2.2. Teikime teigiama, kad nuteistasis mokėsi ir įgijo 9 klasių išsilavinimą, mokėsi (duomenys neskelbtini), mokslų nebaigė. Nuo 1991 m. iki nuteisimo dirbo. Atlikdamas bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime dirbo nuo 2004 m. iki 2014 m., Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje dirba nuo 2015 m. iki šiol. Nuostata į darbą teigiama. Bausmės pakeitimo atveju laisvėje planuoja dirbti individualios veiklos pagrindu. Bylos duomenimis nuteistajam yra priteisti civiliniai ieškiniai, iš 10 901,52 Eur atlyginta 39,40 Eur. Nuteistasis pragyvena iš darbo užmokesčio.

2.3. Teikime pažymima, kad nuteistasis 2016 m. vasario 8 d. sudaryto individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymo laikotarpiu baustas vieną kartą, šiuo metu nuobauda negalioja, skatintas septyniolika kartų, dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė, daroma pažanga.

3. Teismo posėdyje Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atstovė teikimą palaikė. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė teikimą tenkinti. Prokuroras prašė teikimo netenkinti.

5. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme galimybę įtvirtinantis įstatymas suformuluotas taip, kad teismas, atsižvelgęs į jame nustatytas sąlygas, gali, bet neprivalo pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė švelnintina, jeigu šis asmuo atitinka nurodytus formalius reikalavimus (atliko daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės) ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas įstatymų leidėjas įpareigojo teismą įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir tikimybę, kad toks asmuo ateityje išėjęs į laisvę nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas ne tik parodo, ar pasiekti bausmės tikslai, bet ir leidžia prognozuoti tokio asmens nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog toks asmuo yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistasis R. L. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, t. y. yra atlikęs daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2001 m. kovo 2 d. Visgi vien įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo nepakanka, kad būtų pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10). Atsižvelgiant į paminėtą, darytina išvada, kad atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina, kad konkrečiu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir, kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei.

7. Viena iš aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodiką. 2022 m. birželio d. atlikto vertinimo metu nuteistojo R. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip vidutinė. Nuo paskutinio vertinimo, atlikto 2022 m. balandžio 6 d., ji nesumažėjo, tačiau nurodoma, kad daroma pažanga. Šiuo atveju itin svarbi būtent nuteistojo motyvacija dalyvauti vykdomose programose, keičiančiose nuteistųjų elgesį. Nors vien tik ši aplinkybė nesudaro pagrindo netenkinti bausmę vykdančios institucijos teikimo, tačiau svarstant jį, būtina įvertinti ir R. L. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog leistų teismui spręsti, kad bausmės tikslai šiuo konkrečiu atveju jau yra pasiekti ir tolesnė asmens elgesio korekcija gali būti stebima skyrus jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

8. Nuteistojo R. L. asmens bylos duomenys ir 2022 m. birželio 14 d. pateikta socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad jis palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, iš esmės vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones – dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, per visą bausmės atlikimo laiką buvo skatintas 24 kartus. Tačiau iš 2022 m. birželio 8 d. pažymos Nr. 62-3039 apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad jis ne tik skatintas, bet fiksuoti ir vidaus tvarkos taisyklių režimo reikalavimų nesilaikymo atvejai – nuteistasis įstaigoje nustatytos tvarkos reikalavimus pažeidė 7 kartus, 4 kartus drausmintas paskiriant nuobaudas, 3 kartus apsiribota auklėjamuoju pokalbiu. Nors šiuo metu nuteistasis R. L. galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tačiau nurodyti vidaus tvarkos pažeidimai neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo ir rodo R. L. netinkamą požiūrį į nustatytas bei priimtinas elgesio taisykles ar jų laikymąsi, o tuo pačiu neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1S-10-318/2021). Šiame kontekste įvertintina ir tai, kad paskutinį kartą drausmine tvarka nuteistasis buvo baustas pakankamai neseniai – 2019 m. gegužės 3 d. ir tai, įvertinus R. L. skirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo laikotarpį (nuo 2001 m. kovo 2 d.), suponuoja pagrįstą išvadą, jog nuteistojo teigiama elgesio korekcija nėra stabili ir ilgalaikė, elgesio korekcija vien tik teigiama linkme stebima dar pakankamai neilgą laikotarpį, kuris nėra pakankamas nuteistajam skirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimui terminuota laisvės atėmimo bausme.

9. Teisėjų kolegija, taip pat, atkreipia dėmesį, kad Socialinio tyrimo išvados (3 t., b. l. 172-175) duomenimis išskiriami R. L. asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeniniai rizikos veiksniai – statiniai: kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; dinaminiai: turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; dažnai užsiima veikla skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja empatijos; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas; neutralizavimas; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų. Kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek R. L. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu. Pažymėtina, kad būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam klausimą dėl tokiam asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją. Todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šiuo atveju įvertinus R. L. asmens bylos medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui, šiuo metu dar nėra pagrindo.

10. Konstatuojant šią išvadą visų pirma atkreipiamas dėmesys į tai, kad šis teistumas R. L. nėra pirmas. Praeityje R. L. jau buvo teistas, ne kartą jam skirta laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlieka už ne vienos tyčinės nusikalstamos veikos, tame tarpe ir labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, lygtinio paleidimo metu, nusikalto veikdamas su bendrininkais. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, netinkamą R. L. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti nuteistajam švelninti paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tačiau, tiek, kiek jos atskleidžia R. L. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Tuo labiau, kad Socialinio tyrimo išvadoje informacija apie teisės pažeidimus (anksčiau teistas) yra išskirta kaip nuteistojo riziką nusikalsti pakartotinai didinantis kriminogeninis veiksnys, o tai suponuoja griežtesnį su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu, jo mąstymo, požiūrio pokyčiais susijusių aplinkybių vertinimą. Šiuo aspektu reikšmingas yra nuteistojo požiūris į savo ankstesnį elgesį, padarytus nusikaltimus. Vertinamu atveju, nors pagal Socialinio tyrimo išvados duomenis šiuo metu nuteistasis teigia, kad dėl visų nusikaltimų padarymo kaltę pripažįsta, toje pačioje išvadoje nurodyta, kad kaltę nuteistasis vis tik prisiima tik iš dalies, savo poelgį vertina atsainiai, ieško pateisinančių aplinkybių, kaltina bendrininkus, savo jauną amžių, didžiausia problema nuteistasis laiko tai, kad turi atlikti bausmę, bausmės atlikimo pasekmes suvokia tik sau ir šeimai, tačiau apie pasekmes nusikaltimų aukoms neužsimena, nėra savikritiškas, teigia galintis atsiriboti nuo neigiamos įtakos, nors vienas iš nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių susijęs su aplinkos (aplinkinių) įtaka nusikalstamumui. Šios su nuteistojo mąstymu, jo požiūriu į padarytus nusikaltimus ir jais sukeltas pasekmes susijusios aplinkybės kelia pagrįstas abejones dėl nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumo, o tuo pačiu ir dėl sumažėjusio nuteistojo pavojingumo visuomenei.

11. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys ir į metines nuteistojo charakteristikas. 2002 m., 2003 m., 2004 m., 2005 m., 2006 m. 2007 m. 2008 m., 2011 m., 2014 m. charakteristikose nuteistasis R. L. charakterizuojamas patenkinamai, 2003-2011 m. charakteristikose išskirtas kaltės dėl padarytų nusikaltimų neigimas, pažymėta, kad rimtesnių išvadų jis nėra padaręs, nepalankiose situacijose gali būti konfliktiškas, nejaučia atsakomybės už savo poelgius. 2014 m. nuteistojo charakteristikoje (2 t., b. l. 1, 13, 25, 57, 75, 92, 115, 171, 3 t., b. l. 9, 14) nors ir pažymėta, kad R. L. kaltę pripažįsta, tačiau vis tik mano esantis nubaustas per griežta bausme, į taikomas socialinės reabilitacijos priemones reaguoja patenkinamai, kartais pasiduoda kriminalinės subkultūros pagrindu egzistuojančioms neteisėto elgesio normoms ir taisyklėms, yra charakterizuojamas patenkinamai. Paminėtos aplinkybės pagrindžia manymą, kad tinkamų išvadų dėl savo ankstesnio elgesio nuteistasis vis tik dar nėra padaręs, o teigiami elgesio pokyčiai dar nėra pakankami jo teisinės padėties švelninimui.

12. Vertinant nuteistojo elgesio korekciją, jo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumą, reikšmės turi ir nuteistojo pastangos atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Tuo labiau, kad šių aplinkybių vertinimas, sprendžiant laisvės atėmimo iki gyvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, yra numatytas ir baudžiamajame įstatyme (BK 51 straipsnio 2 dalis). Nuteistasis R. L. bausmės atlikimo metu pradėjo dirbti 2004 metais, dirba ir šiuo metu. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistojo nuostata į darbą įvertinta kaip teigiama. 2022 m. balandžio 14 d. pažymoje apie gautus vykdomuosius raštus Nr. 25-1106 nurodyta, kad nuteistasis R. L. pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 10 901,52 Eur, tačiau atlyginta vos 39,40 Eur. Atsižvelgiant į paminėtą, taip pat, į tai, kad bausmę nuteistasis atlieka dvidešimt vienus metus, iš darbinės veiklos gavo pajamas, asmens bylos duomenimis materialiai buvo remiamas ir artimųjų, pagrįstai spręstina, kad priteistos žalos atlyginimas yra tik simbolinis ir formalus. Šią išvadą sustiprina ir aukščiau aptartos su nuteistojo požiūriu į savo padarytus nusikaltimus ir jais sukeltas pasekmes nukentėjusiesiems susijusios aplinkybės.

13. Aptartos aplinkybės, nepaisant teigiamų pokyčių nuteistojo R. L. elgesyje – bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, palaiko artimus ir teigiamus socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų, kaip minėta – dirba, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo. Ilgą laiką bausmės atlikimo metu R. L. išimtinai teigiamu elgesiu nepasižymėjo, nuo 2001 m. iki 2019 m. buvo ir baustas, ir skatintas, pavyzdingas elgesys stebimas tik nuo 2020 m. Nors ir dirba, atlyginti reikšmingą priteistų ieškinių dalį nesistengia, prioritetą teikdamas asmeninių poreikių tenkinimui, nors kaltę šiuo metu ir pripažįsta, atsakomybės visa apimtimi neprisiima bandydamas save pateisinti, nusikaltimais sukeltų pasekmių nukentėjusiesiems nesuvokia. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu daroma pažanga, tačiau pokytis yra nežymus, rizika nusikalsti pakartotinai išlieka vidutinė. Taigi nors pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra stebima, šiuo metu ji nėra tiek žymi, jog leistų neabejotinai teigti, kad R. L., laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme atveju, ją atlikęs ir išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals bei nekels grėsmės visuomenei. Šiuo metu dar kyla pagrįstų abejonių dėl to, kad, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, bus pasiekti bausmei keliami tikslai.

14. Teisėjų kolegija pabrėžia ir tai, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir baudžiamojo įstatymo pokyčiai, suteikę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinami ir taikomi taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise tokiems asmenims, kurių pakartotino nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir gali būti sumažinta, taip pat kurie nedėjo tinkamų ir nuoširdžių pastangų sumažinti savo nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes, pakeisti požiūrį į visuotinai priimtas elgesio taisykles, bausmės atlikimo metu darė vidaus tvarkos pažeidimus, rodančius, kad asmuo vis dar gali kelti pavojų visuomenei. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimas terminuota laisvės atėmimo bausme gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo kardinaliai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir taip bus įgyvendinta bausmės paskirtis, nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Vertinamu atveju daryti tokią išvadą vis tik nėra pagrindo

15. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad jau šiuo metu taikyti R. L. BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatas dar nėra pagrindo. Todėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam R. L. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo atliekančio Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus funkcijas M. Ž. teikimo dėl nuteistajam R. L. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme netenkinti.

Nutartis, per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.