Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys mažoji bendrija „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“, antstolė A. R.-Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė 2022 m. lapkričio 14 d. patvarkymu „Dėl skundo“ Nr. S-22-75-21080 pareiškėjos skundo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti teismui. Antstolė patvarkyme nurodė, jog pareiškėja nėra vykdomosios bylos šalis. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 603 straipsnį kiti asmenys (ne vykdomosios šalys) gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės, jeigu jis yra susijęs su turto, iš kurio išieškoma priklausymu. Tokį ginčą teismas nagrinėja pagal ginčo teisenos taisykles. Pareiškėja nepateikė rašytinių įrodymų, jog turto arešto akte nurodyti daiktai priklauso jai asmenine nuosavybe. Pagal 2021 m. kovo 1 d. nuomos sutartį kiekvieną mėnesį MB "(duomenys neskelbtini)" turėjo mokėti G. V. po 550 Eur už išnuomotą skolininkei turtą, tačiau nėra jokių duomenų, kad nors kartą per nuomos sutarties galiojimo laiką būtų sumokėtas minėtas nuomos mokestis. Nėra jokių duomenų iš MB "(duomenys neskelbtini)", jog būtų apskaičiusi savo apskaitoje nuomos sutartį ar pagal ją mokamą nuomos mokestį. Galimai nuomos sutartis yra fiktyvi, padaryta siekiant suklaidinti vykdomųjų bylų dalyvius, išvengti MB "(duomenys neskelbtini)" turto pardavimo ir tokiu būdu neatsiskaityti su kreditoriais. Pažymėjo, kad areštuotų daiktų sąrašas nesutampa su nuomos sutartyje išvardintais daiktais. Abejonių kelia ir tai, kad skundas pateikiamas G. V. vardu ir elektroniniu parašu buvo pasirašytas MB "(duomenys neskelbtini)" vadovo M. U. parašu bei atsiųstas iš jo elektroninio pašto. Vėliau iš to paties skolininko pašto (duomenys neskelbtini) atsiųstas tas pats skundas jau pasirašytas G. V. parašu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas dėl antstolio veiksmų netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami tuo aspektu, ar yra pagrindas antstolio atliktus veiksmus pripažinti neteisėtais.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog antstolės A. R.-Ž. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0075/21/01169, pradėta vykdyti pagal 2021 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės MB „(duomenys neskelbtini)“ išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ naudai. 2022 m. rugpjūčio 26 d. turto arešto aktu Nr. S-22-75-16192 areštuotas turtas (krėslai, kėdės, kasos aparatas, kompiuterio dėžė, klaviatūra, monitorius, priimamojo stalas, masažuokliai ir kt.) (v.b.l. 20-22).

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų teisės aktų nustatytos teismų sprendimų vykdymo tvarkos. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja skundą dėl antstolio veiksmų grindžia tuo, jog antstolė turto arešto aktu areštavo jai nuosavybės teise priklausantį turtą, nors ji nėra vykdomosios bylos šalis, skolininkės vadovė ar narė.

Vykdymo proceso šalimis laikomi išieškotojas ir skolininkas, tačiau vykdymo procese gali dalyvauti ir kiti suinteresuoti asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes (CPK 633 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo proceso dalyviai, įskaitant ir kitus suinteresuotus asmenis, manantys, kad antstolio procesiniais veiksmais buvo pažeistos jų teisės, turi teisę kreiptis į teismą. Ši teisė įgyvendinama keliais būdais ir visų pirma priklauso nuo to, ar asmuo, besikreipiantis į teismą, yra vykdymo proceso dalyvis, ar atsitiktinai antstolio atliekamų vykdymo veiksmų metu teisių arba teisėtų interesų pažeidimą patyręs asmuo, taip pat priklauso nuo teisės pažeidimo pobūdžio ir nuo to, koks antstolio veiksmas skundžiamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2008).

Paduodamas skundą dėl antstolio veiksmų, išieškotojas, skolininkas ar kitas suinteresuotas asmuo, kuriam vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, siekia apginti savo teisę, kurią pažeidžia antstolio procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Todėl materialusis teisinis rezultatas, kurio siekia skundą dėl antstolio veiksmų padavęs asmuo teisminio bylos nagrinėjimo metu, – antstolio konkretaus veiksmo panaikinimas ar įpareigojimas atlikti konkretų veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020, 40 punktas).

Kitų asmenų (ne vykdymo proceso dalyvių) teisių pažeidimo vykdymo proceso metu atveju CPK įtvirtintas specialus teisių gynimo būdas. CPK 603 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiti asmenys (t. y. asmenys, nesantys tiesioginiai vykdymo proceso dalyviais) gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės, jeigu toks ieškinys yra susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu. Tokį ginčą nagrinėja teismas pagal ginčo teisenos taisykles. Teisę pareikšti ieškinį CPK 603 straipsnio 1 dalies pagrindu turi tik asmuo, kuris yra skolininkui nepriklausančio turto savininkas arba jo teisėtas valdytojas (CPK 603 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2005; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2008, kt.).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kai priverstinis išieškojimas nukreipiamas ne į skolininkui, bet trečiajam asmeniui priklausantį turtą, savininkas gali įstatymo nustatyta tvarka ginti savo teises. Jeigu toks turtas vykdymo procese dar nėra parduotas, turto savininkas turi teisę CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka skųsti antstolio veiksmus, jeigu turtas yra realizuotas, savininkas turi teisę ginčyti turto perleidimo (pardavimo, perdavimo) aktą CPK 602 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-381/2021, 91 punktas).

Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimo ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnio 1 dalis). Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą (CPK 675 straipsnio 2 dalis). Skolininko turto areštas pats savaime dar nėra šio turto realizavimas. Turto realizavimas – tai areštuoto skolininkui ar įkaito davėjui nuosavybės teise priklausančio turto priverstinis pardavimas iš varžytynių, per įmones, kurios verčiasi turto prekyba ar perdirbimu, perdavimas išieškotojui ar realizavimas kita CPK nustatyta tvarka (CPK 691 straipsnio 1 dalis). Skolininko turto areštas vykdymo procese – tai išieškotojo (kreditoriaus) interesų užtikrinimo priemonė, išsauganti galimybę, nesant kitų išieškojimo būdų, išieškojimą nukreipti į skolininko turtą bei tuo pačiu draudžianti skolininkui laisvai disponuoti turtu, t. y. jį parduoti ar kitu būdu perleisti tretiesiems asmenims, išvengiant skolos grąžinimo.

Nagrinėjamu atveju antstolė areštuodama kilnojamąjį turtą surašė 2022 m. rugpjūčio 26 d. turto arešto aktą. Areštuoto turto savininke nurodyta skolininkė MB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad areštuotas turtas nuosavybės teise priklauso ne skolininkei, o jai (CPK 178 straipsnis). Vien byloje esanti 2021 m. kovo 1 d. nuomos sutarties kopija, nesant kitų įrodymų, nesudaro pagrindo vertinti, jog areštuoti daiktai priklauso pareiškėjai, juo labiau, kad areštuoti daiktai skiriasi nuo daiktų sąrašo esančio prie nuomos sutarties. Todėl nėra pagrindo teigti, kad areštuoti būtent tie patys daiktai.

Minėta, kad ginčo dėl areštuoto turto nuosavybės teisės atveju, areštuoto turto savininkas ar teisėtas valdytojas gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės, jeigu jis yra susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu. Taigi, nagrinėjamu atveju nesant patikimų antstolės areštuoto turto priklausymo dokumentų, tuo atveju, jeigu minėtas turtas galimai priklauso ne skolininkei, o pareiškėjai, ji savo teises turi teisę ginti ginčo teisenos tvarka pateikdama ieškinį dėl arešto turtui panaikinimo (CPK 603 straipsnis).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad antstolė atlikdama vykdymo veiksmus ir surašydama 2022 m. rugpjūčio 26 d. turto arešto aktą nepažeidė jos veiklą reglamentuojančių teisės normų, antstolės veiksmus pripažinti neteisėtais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos skundas netenkintinas (CPK 510 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos G. V. skundo dėl antstolio veiksmų netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0075/21/01169 gražinti antstolei A. R.-Ž..

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.