Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-04-25 · Civilinė byla Nr. e2YT-12594-989/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-25
Bylos Nr.
e2YT-12594-989/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07281-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aistė Račkauskaitė-Burneikienė
Pareiškėjas
L. M.
Suinteresuotas asmuo
V. M., V. K., valstybės įmonė „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-12594-989/2019 (S)Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07281-2019-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.5.1.; 3.4.5.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. M., V. K. ir valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja L. M. po sutuoktinio S. M., mirusio 2018 m. sausio 14 d., mirties priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Pareiškėja nurodė, kad būnant santuokoje su S. M., sutuoktiniai 1991 m. rugsėjo 20 d. įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Po S. M. mirties pareiškėja L. M. nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, nes gerai nežinojo Lietuvos Respublikos įstatymų. Pareiškėjai šiuo metu yra 77 metai. Po savo sutuoktinio mirties pareiškėja bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena iki šios dienos. Taigi pareiškėja nekilnojamojo turto dalį, t. y. ½ priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti ir su palikėjo turto dalimi elgiasi kaip paveldėto turto savininkė. Nurodė, kad pareiškėjos L. M. ir S. M. vaikai V. M. ir V. K. neprieštarauja, jog teismas nutartimi nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų motinai pareiškėja L. M. po sutuoktinio S. M. mirties priėmė palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti (e. b. l. 1-3).

Suinteresuotam asmeniui V. M. procesiniai dokumentai įteikti 2019 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – suinteresuoto asmens motinai L. M. (e. b. priedo l. 2). Per teismo nustatytą terminą suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą nepateikė.

Suinteresuotam asmeniui V. K. procesiniai dokumentai įteikti 2019 m. balandžio 3 d. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – asmeniškai (e. b. priedo l. 3). Per teismo nustatytą terminą suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą nepateikė.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra (e. b. l. 43-44).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka paskelbus pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (e. b. priedo l. 1).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

Vadovaujantis CPK 445 straipsniu teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. sausio 14 d. mirė pareiškėjos L. M. sutuoktinis S. M. (e. b. l. 8). Gyventojų registro duomenimis S. M. mirė būdamas santuokoje su pareiškėja L. M., turėjo du pilnamečius vaikus – V. K. ir V. M. (e. b. l. 28). Valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenimis pareiškėjos L. M. vardu įregistruota nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 17). Buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 1991 m. rugsėjo 20 d. Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymą Nr. 21 (e. b. l. 17). Pareiškėjos L. M. ir mirusiojo S. M. santuoka buvo sudaryta 1962 m. rugpjūčio 25 d. (e. b. l. 30). Vadinasi, butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įgyta L. M. ir S. M. santuokos metu, todėl pripažintina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Testamentų registre nėra įregistruotų S. M. testamentų ir palikimo priėmimo faktų (e. b. l. 28).

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.).

Vadovaujantis CK 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pareiškėja per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė į notarų biurą dėl sutuoktinio S. M. palikimo priėmimo, tačiau po vyro S. M. mirties priėmė jo turtą faktiškai pradėdama jį valdyti: pareiškėja po vyro mirties jo paliktą turtą, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valdė, naudojo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius (e. b. l. 6). Suinteresuoti asmenys neprieštaravo pareiškimo tenkinimui. Taigi iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad pareiškėja įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl sutuoktinio palikimo priėmimo, tačiau faktiškai pradėjo valdyti po sutuoktinio S. M. mirties likusį turtą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėja per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė savo valią priimti sutuoktinio S. M., mirusio 2018 m. sausio 14 d., palikimą, t. y. pareiškėja atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėja palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja L. M. po sutuoktinio S. M. mirties 2018 m. sausio 14 d. priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti pareiškėjos L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2018 m. sausio 14 d. priėmė jo palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas S. M. palikimui priimti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė