- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-25
- Bylos Nr.
- e2A-1062-467/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38479-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- UAB „Valeksa“
- Atsakovas
- Swedbank
- Kategorijos
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 25 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjos Laima Gerasičkinienė. Asta Radzevičienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Valeksa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Valeksa“ ieškinį atsakovui Swedbank, AB dėl žalos atlyginimo be pagrindo gavus lėšas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Valeksa“ 2015 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui „Sveedbank“, AB ir prašė priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 15 026,52 EUR žalos nepagrįstai gavus lėšas atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 14 788,57 EUR sumos laikotarpiu nuo 2015-01-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2010-04-07 nutartimi civilinėje byloje Nr.B2-1252-622/2010 iškėlė bankroto bylą UAB „Nerijos būstas“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Valeksa“. UAB „Nerijos būstas“ 2012-05-04 buvo išregistruota iš juridinių asmenų registro.
3. Atsakovas Swedbank, AB 2010-05-27 raštu Nr.SR-24228 sutiko, kad BUAB „Nerijos būstas“ pagal pirkimo pardavimo sutartį parduotų 43,73 kv.m ploto dalį įkeisto buto su bendro naudojimo patalpomis, esančiomis Miško g. 1-8, Neringoje, su sąlyga, kad ne mažesnė kaip 100 proc. visos pardavimo kainos dalis, į kurią neįskaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis, tačiau bet kuriuo atveju ne mažesnė nei 100 530 EUR suma, iš šios sumos išskaičiavus 17 487,25 EUR sumą, būtų pervesta į BUAB „Nerijos būstas“ sąskaitą.
4. Be to, atsakovas 2010-05-27 raštu Nr.SR-24230 sutiko, kad BUAB „Nerijos būstas“ pagal pirkimo pardavimo sutartį parduotų 48,94 kv.m dydžio dalį įkeisto buto su bendro naudojimo patalpomis, esančiomis Miško g. 1-11, Neringoje, su sąlyga, kad ne mažesnė kaip 100 proc. visos pardavimo kainos dalis, į kurią neįskaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis, tačiau bet kuriuo atveju ne mažesnė nei 119 680 EUR suma, iš šios sumos išskaičiavus 28 962 EUR sumą, būtų pervesta į BUAB „Nerijos būstas“ sąskaitą.
5. 2010-09-01 buvo parduota dalis, t.y. anksčiau nurodyti du butai, atsakovui įkeisto turto. BUAB „Nerijos būstas“ bankroto administratorius, atsižvelgdamas į tuo metu aktualias LR įmonių bankroto įstatymo nuostatas (3 i str. 3 p., 34 str .) ir jų teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, atsakovo naudai pervedė 559 000 Lt.
Šalies argumentai
6. Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos (toliau VMI prie LR FM) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš ieškovo UAB „Valeksa“ 50 196,60 Lt žalos, atsiradusios dėl 42 955 Lt PVM nepriemokos už 2010 m. rugsėjo mėn. ir 7 241,60 Lt PVM delspinigių bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo ieškinio priėmimo nagrinėti dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. VMI prie LR FM nurodė, jog dėl netinkamai paskirstytų BUAB „Nerijos būstas“ lėšų, gautų pardavus nekilnojamąjį turtą, valstybė negavo dalies savo pajamų (šiuo atveju nebuvo sumokėta 50 196,60 Lt PVM suma į valstybės biudžetą).
Žemesnės instancijos teismas
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-24 sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir nusprendė priteisti iš UAB „Valeksa“ VMI prie LR FM 50 196,60 Lt žalos atlyginimo ir 5 proc . dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, pradedant nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos ir iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vilniaus apygardos teismo 2015- 01-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-212-661/2015 pirmos instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistu. Ieškovas pažymi, kad Swedbank, AB dalyvavo šioje civilinėje byloje kaip trečiasis asmuo, t.y . bankas buvo informuotas apie tai. kad 50 196,60 Lt PVM suma turėjo būti pervesta VMI prie LR FM, o ne atsakovo naudai.
8. Vykdant Vilniaus apygardos teismo 2015-01-29 nutartį civilinėje byloje Nr.2A-212-661/2015, UAB Valeksa sumokėjo žalą, atsiradusią dėl PVM nepriemokos - 14 788.57 EUR (2015-04-08 (mokėjimo nurodymas Nr.396) ir 237,95 EUR bylinėjimosi išlaidų (2015-07-29 mokėjimo nurodymas Nr.423).
Šalies argumentai
9. Ieškovas 2015-10-13 kreipėsi į atsakovą, prašydamas atlyginti UAB „Valeksa“ žalą, atsiradusią dėl PVM nepriemokos už BUAB „Nerijos būstas“ nekilnojamojo turto 2010 m. rugsėjo mėn. pardavimą sumokėjimo VMI prie LR FM - 14 788,57 EUR ir 237,95 EUR bylinėjimosi išlaidų, iš viso - 15 026.52 EUR. 2015-10-30 raštu Nr.SR /l 5-27224 atsakovas informavo ieškovą, jog nesutinka su UAB „Valeksa“ teiginiu, kad banko gautos lėšos (14 788.57 eurų) yra įgytos nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir yra grąžintinos.
10. Ieškovo teigimu, restitucija, grąžinant nepagrįstai pervestas lėšas į BUAB „Nerijos būstas“ sąskaitą, negali būti vykdoma, kadangi BUAB „Nerijos būstas“ yra pasibaigusi. Susiklosčius tokiai situacijai, kai BUAB „Nerijos būstas“, turėjusi teisę gauti šią lėšų sumą iš atsakovo, yra pasibaigusi, atsakovas nėra prievoliniuose teisiniuose santykiuose su BUAB „Nerijos būstas“ . tačiau be teisinio pagrindo disponuoja lėšų suma, kurią yra įgijęs ieškovo UAB „Valeksa“ sąskaita (t.y . ieškovas atlygino VMI prie LR FM padarytą žalą, sumokėdamas nurodytas PVM sumas). Dėl to yra pagrindas taikyti nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą reglamentuojančias teisės normas.
11. CK 6.240 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad be teisinio pagrindo įgijęs turto asmuo privalo grąžinti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iš šio turto, nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumą. Už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupvmą. Kaip jau nurodyta, dar 2015-01-29 atsakovas sužinojo apie tai, kad PVM suma 14 788.57 EUR turėjo būti pervesta VMI prie LR FM naudai , todėl nuo šios datos ir sumos skaičiuotinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos.
12. Atsakovas naudojasi ieškovo lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia ieškovo interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio pagrindu mokėti nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurios laikomos minimaliais ieškovo nuostoliais. Ieškovui priteistina suma yra 15 026,52 EUR. Nuo šios sumos priteistinos procesinės 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
13. Atsakovas „Swedbank“, AB atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad BUAB „Nerijos būstas“ nuosavybės teise priklausantis, atsakovui įkeistas turtas 2010 m. rugsėjo i a. buvo parduotas už 266 450,41 EUR (920 000 Lt), iš kurių dalis jau buvo sumokėta iki bankroto bylos BU AB „Nerijos bustas“ iškėlimo. BUAB „Nerijos būstas“, iš dalies tenkindamas kreditorinius reikalavimus, 2011 m. sausio 13 d. atsakovui pervedė 161 897,59 EUR (559 000 Lt), o 58 103.57 EUR (200 620 Lt) paliko bankroto administratoriui mokesčių sumokėjimui ir kitoms reikmėms.
14. Atsakovo vertinimu, CK 6.237 straipsnio 1 dalis nagrinėjamu atveju netaikytina, nes atsakovas nei iš ieškovo, nei iš kitų asmenų nėra gavęs turto ir/ar piniginių lėšų, kurios priklauso, ir/ar kurias turėjo įgyti ieškovas. Nors BUAB „Nerijos būstas“ bankroto byloje buvo patvirtinti 2 797 190,82 EUR (9 658 140,56 Lt) dydžio atsakovo kreditoriniai reikalavimai, tačiau visos skolos BUAB „Nerijos būstas“ negrąžino ir likvidavus BUAB „Nerijos būstas“ liko nepadengta 523 249,38 EUR (1 806 675,46 Lt) atsakovo kreditorinių reikalavimų.
15. Nors Ieškovas ir teigia, kad atsakovas be teisinio pagrindo ieškovo sąskaita įgijo kažkokią sumos dalį iš 161 897,59 EUR (559 000 Lt) sumos, kuri atsakovui buvo pervesta, pardavus BUAB „Nerijos būstas“ atsakovui įkeistą tintą, tačiau, kaip matyti iš teismui pateikiamo BUAB „Nerijos būstas“ sąskaitos išrašo, 161 897,59 EUR (559 000 Lt) atsakovui pervedė ne ieškovas, o BUAB „Nerijos būstas“. Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas iš ieškovo ar ieškovo sąskaita gavo per daug lėšų kreditorinio reikalavimo dengimui. Taigi ieškovas nėra tinkamas ieškovas reikalavimui dėl nepagrįsto praturtėjimo atsakovui pareikšti.
16. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas neįrodė, kad „Svvedbank“, AB įgijo
ginčo sumą. t.y. 15 026,52 EUR. Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, BUAB „Nerijos būstas“ atsakovui įkeistą turtą pardavė už 220 001.16 EUR (759 620 Lt). Iš minėtos sumos 161 897,59 EUR (559 000 Lt) BUAB „Nerijos būstas“ pervedė atsakovui kreditorinių reikalavimų dengimui, o 58 103,57 EUR (200 620 Lt) pasiliko mokesčių sumokėjimui ir kitoms reikmėms. Kadangi BUAB ..Nerijos būstas“ iš atsakovui parduoto turto kainos 58 103,57 EUR (200 620 Lt) pasiliko mokesčių sumokėjimui ir kitoms reikmėms, todėl šioje sumoje ir buvo 15 026,52 EUR mokesčių, kuriuos BUAB „Nerijos būstas“ turėjo sumokėti, bet nesumokėjo iki išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Atsakovas 161 897,59 EUR (559 000 Lt) iš BUAB „Nerijos būstas“ gavo sandorio - 2011 m. sausio 13 d. mokėjimo nurodymo pagrindu, todėl ieškovas neturi jokio pagrindo teigti, kad atsakovas juos gavo be jokio teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
17. Ieškovas dublike ieškinio reikalavimus palaikė pilna apimtimi, akcentavo, kad BUAB „Nerijos būstas“ bankroto administratorius, realizavęs atsakovui įkeistą nekilnojamąjį turtą, atsakovo naudai pervedė 559 000 Lt, t.y. turto pardavimo kainą įskaitant PVM. Vilniaus apygardos teismo 2015-01-29 nutartimi konstatuota, kad nekilnojamojo tuito pirkimo pardavimo sandorio metu gauta PVM suma - 42 955 Lt privalėjo būti pervesta VMI prie LR FM, o ne atsakovo naudai, t.y. visų pirma BUAB „Nerijos būstas“ turėjo įvykdyti mokestines prievoles, o įkaito turėtojui turėjo pervesti PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 11 nurodytą 413 223,14 Lt sumą be PVM bei PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 12 nurodytą 347 107,44 Lt sumą be PVM, išskirtas atitinkamai 86 776,86 Lt ir 72 892,56 Lt PVM sumas pervedant į biudžetą.
18. BUAB „Nerijos būstas“, turėjusi pareigą sumokėti PVM, yra pasibaigusi. Vilniaus apygardos teismo 2015-01-29 nutarties pagrindu PVM nepriemoką sumokėjo UAB „Valeksa“, Susiklosčius tokiai situacijai, „Svvedbank“, AB be teisinio pagrindo disponuoja lėšų suma, kuri turėjo būti pervesta į biudžetą, o UAB „Valeksa“ atitinkamai patyrė nuostolių, jau po BUAB „Nerijos būstas“ pabaigos VMI prie LR FM naudai pervedant PVM nepriemoką ir su ja susijusius mokėjimus (15 026,52 EUR). Dėl to atsakovas nepagrįstai praturtėjo UAB „Valeksa“ sąskaita, kas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, todėl nurodyta suma išieškotina iš atsakovo.
19. Tuo atveju, jeigu teismas manytų, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo taikyti CK 6.237 straipsnio nuostatas, byloje išreikalaujant pas atsakovą esantį turtą (pinigines lėšas), spręstinas materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimas. Tokiu atveju būtina nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt, institutas) ginčo atveju turėtų būti taikomas. Tačiau teismas negali pakeisti ieškinio faktinio pagrindo ir ieškinio dalyko, kurį pareiškia į teismą besikreipiąs asmuo.
Atsiliepimas
20. Atsakovas triptike laikosi pozicijos, jog iš ieškovo dublike nurodytų
privalomųjų sąlygų, kurioms esant atsiranda nepagrįsto praturtėjimo teisiniai santykiai, neegzistuoja mažiausiai trys: nors ieškovas ir nurodo, kad ginčo situacijoje nėra įstatymo ar sandorio iš kurių atsirado prievolė, tačiau šioje konkrečioje situacijoje „Svvedbank“, AB buvo BUAB „Nerijos būstas“ kreditorius, kurio kreditoriniai reikalavimai buvo patvirtinti teismo nutartimi ir kurie buvo dengiami iš BUAB „Nerijos būstas“ parduoto turto vertės; nors ieškovas ir nurodo, kad ginčo situacijoje kreditoriaus (t.y, ieškovo) veiksmai, kuriais atsakovas gavo ginčo turtą buvo teisėti, tačiau faktinė situacija patvirtina, kad ieškovas, būdamas BUAB „Nerijos būstas“ bankroto administratoriumi, neteisėtai nesumokėjo privalomųjų mokesčių ir todėl privalėjo atlyginti nesumokėtų mokesčių dydžio žalą; nors ieškovas ir nurodo, kad tariamai be pagrindo įgyto turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais, tačiau ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad jis pasinaudojo kitais teisių gynybos būdais ir kad jie buvo nesėkmingi,
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
21. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad „Swedbank’\ AB buvo BUAB „Nerijos būstas“ kreditorius, todėl padarė išvadą, kad buvo teisinis pagrindas atsakovui gauti iš BUAB „Nerijos būstas“ jam pervestas lėšas. Teismas pažymėjo, kad ieškovas buvo BUAB „Nerijos būstas“ bankroto administratorius. Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2014-02-24 sprendimu patenkinęs Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos ieškinį atsakovui UAB „Valeksa“ dėl žalos atlyginimo, bei Vilniaus apygardos teismas, 2015-01-29 nutartimi palikęs aukščiau minėtą apylinkės teismo sprendimą galioti, konstatavo, kad UAB „Valeksa“, nerūpestingai atlikusi BUAB „Nerijos būstas“ bankroto administratoriaus funkcijas, padarė žalą valstybei. Teismas konstatavo visas sąlygas UAB „Valeksa“ atsakomybei atsirasti.
22. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pasirėmė aukščiau nurodytais teismų sprendimais ir išvadomis, todėl ieškinį atmetė, konstatavęs, kad priteisti iš atsakovo ieškovui 15 026,52 EUR pinigų sumą ir palūkanas nėra jokio teisinio pagrindo, nes atsakovas negali dalytis su ieškovu deliktine atsakomybe, atsakovas nebuvo delikte bendraatsakovu. piniginių lėšų ieškovo sąskaita nesutaupė. Jeigu bankroto administratorius nesumokėjo valstybei privalomojo mokesčio, o pinigus panaudojo kitoms reikmėms, tai atsakovas, kaip kreditorius, hipotekos turėtojas negali būti vertinamas kaip sutaupęs pinigus ieškovo sąskaita.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
23. Ieškovas UAB „Valeksa“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą - UAB „Valeksa“ ieškinį tenkinti pilna apimtimi: priteisti iš atsakovo “Swedbank”, AB ieškovo UAB „Valeksa“ naudai 15 026,52 EUR žalos nepagrįstai gavus lėšas atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 14 788.57 EUR sumos laikotarpiu nuo 2015-01-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
24. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai traktavo, kad 58 103,57 EUR suma, kuri buvo atskaičiuota iš nekilnojamo turto pardavimo gautų lėšų ir nebuvo pervesta hipotekos kreditoriui - atsakovui, buvo skirta PVM mokesčiui sumokėti. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas paaiškino ir pateikė ?rodymus, jog iš lėšų, gautų iš nekilnojamo turto pardavimo, atskaityta 58 103,57 EUR suma buvo panaudota BUAB „Nerijos būstas" bankroto administravimo išlaidų (?skaitant ir bankroto administratoriaus atlyginimą) apmokėjimui, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto ?statymo (toliau - ĮBĮ) 36 straipsnio 1 dalis.
25. Tiek ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, tiek teismų praktikoje išsamiai išaiškinta, kad bankroto byloje pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų, įskaitant ir gautas lėšas iš įkeisto turto pardavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2003: 2005-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2005;
2009- 09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009).
26. Į bylą yra pateikti rašytiniai įrodymai, kad Klaipėdos apygardos teismo
2010- 05-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1252-622/2010 buvo patvirtinta 28 462,83 Lt (t. y. 8 243,41 EUR) dydžio vieno mėnesio BUAB „Nerijos būstas“ administravimo išlaidų sąmata iki pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo; 2010-10-21 vykusiame BUAB „Nerijos būstas" kreditorių susirinkime buvo nustatytas bankroto administratoriaus atlyginimas, sudarantis 4 pro c. (neįskaitant PVM) nuo įmonės bankroto procese metu parduoto (įskaitant parduoto vykdant ūkinę komercinę veiklą) ir perduoto kreditoriams turto bei išieškotų arba parduotų debitorinių įsiskolinimų vertės; patvirtintos turto, esančio Miško g. 1. Juodkrantėje, administravimo išlaidos: 10,30 Lt/val. (plius PVM) turto apsauga, komunalinės išlaidos - pagal faktą (žr. BUAB „Nerijos būstas“ 2010-10-21 kreditorių susirinkimo protokolą); iš viso administruojant BUAB „Nerijos būstas“ bankroto procesą buvo patirta ir apmokėta 678 725,46 Lt (t. y. 196 572,48 EUR) bankroto administravimo išlaidų, įskaitant ir bankroto administratoriaus atlyginimą (žr. 2012-01-31 paskutinio ataskaitinio laikotarpio finansinės atskaitomybės aiškinamąjį raštą),
27. Hipotekos kreditorius “Svvedbank”, AB negalėjo būti ir nebuvo atleistas nuo prievolės dalyvauti dengiant BUAB „Nerijos būstas“ bankroto administravimo išlaidas dėl to, kad. realizavus atsakovo naudai įkeistą nekilnojamąjį turtą, dalis gautų lėšų - 58 103,57 EUR buvo panaudota bankroto administravimo išlaidų apmokėjimui, nes PVM nėra priskirtas prie bankroto administravimo išlaidų. Visos įplaukos, taip pat ir PVM sąskaitose faktūrose išskirtas PVM, gautos iš parduoto nekilnojamojo turto buvo pervestos įkaito turėtojui “Swedbank”, AB, kas buvo konstatuota įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2015-01-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A- 212-661/2015, kurioje dalyvavo tiek ieškovas, tiek atsakovas. Todėl teismo padarytos priešingos išvados - kad valstybei mokėtina PVM mokesčio suma neva nebuvo pervesta atsakovui, yra neteisėtos vien dėl to, kad prieštarauja įsiteisėjusia teismo nutartimi kitoje civilinėje byloje konstatuotoms faktinėms aplinkybėm.
Žemesnės instancijos teismas
28. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai sprendė, jog atsakovas turėjo teisinį pagrindą iš BUAB „Nerijos būstas“ gauti visą 559 000 Lt (t. y. 161 897,59 EUR) sumą iš nekilnojamojo turto pardavimo. Nors atsakovas ir buvo BUAB „Nerijos būstas“ kreditorius ir kaip hipotekos kreditorius turėjo pirmenybės teisę gauti savo finansinio reikalavimo patenkinimą iš įkeisto nekilnojamo turto pardavimo gautų lėšų (ĮBĮ 34 str.), tačiau tai vienareikšmiškai nereiškia, jog atsakovas pagrįstai gavo visą 559 000 Lt sumą.
29. Apeliantas akcentuoja, kad sutartinių ar kitokių teisinių santykių tarp šalių buvimas savaime neatima galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jam perduoti.
30. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad BUAB „Nerijos būstas“ bankroto procese iš lėšų. gautų iš įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo, turėjo būti atskaityta ne tik suma bankroto administravimo išlaidų apmokėjimui (ĮBĮ 36 str. 1 d.), bet ir į parduoto nekilnojamojo turto kainą įskaičiuota PVM mokesčio suma, kuri turėjo būti sumokėta valstybei. Atsakovas neturėjo teisės gauti savo finansinio reikalavimo patenkinimo iš BUAB „Nerijos būstas" gautų lėšų, kurios turėjo būti panaudotos PVM mokesčio sumokėjimui. Kadangi šiuo atveju atsakovui be teisinio pagrindo buvo pervestos lėšos, skirtos PVM mokėjimui, jis šias lėšas privalo grąžinti ieškovui, iš kurio buvo priteista ir kuris sumokėjo valstybei PVM mokesčio nepriemoką ir delspinigius už BUAB „Nerijos būstas“ nekilnojamo turto pardavimą.
31. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad, nors šiuo atveju PMV nepriemokos ir delspinigių suma iš ieškovo valstybės naudai buvo priteista kaip žalos atlyginimas už netinkamą lėšų, gautų iš įkeisto nekilnojamojo turto, paskirstymą BUAB „Nerijos būstas“ bankroto byloje, tačiau šios aplinkybės neturi jokios įtakos atsakovo pareigai grąžinti ieškovui tai, ką atsakovas gavo nepagrįstai ir ieškovo sąskaita.
32. Kaip nustatyta šioje byloje, įplaukos iš nekilnojamojo turto pardavimo, tame tarpe ir PVM sąskaitose faktūrose išskirtas PVM, pagal ĮBĮ 36 str. 1 d., atskaičius 200 620 Lt (58 103.57 EUR) bankroto administravimo išlaidų apmokėjimui, buvo pervestos hipotekos turėtojui „Svvedbank“, AB. | bylą pateikti įrodymai (mokėjimo dokumentai) neginčijamai įrodo, kad UAB „Valeksa“ (ieškovas) įvykdė prievolę VMI atžvilgiu, t. y. sumokėjo už nekilnojamojo turto pirkimą pardavimą 42 955 Lt PVM nepriemokos už 2010 m. rugsėjo mėn., 7 241,60 Lt PVM delspinigių bei 5 proc. metinių palūkanų, t. y. savo sąskaita pervedė lėšas, kurios nepagrįstai sumokėtos hipotekos kreditoriui “Svvedbank”, AB.
Atsiliepimas
33. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą laikosi pozicijos, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą, nes nėra nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų. Akcentuoja, kad apeliantas neturi jokios reikalavimo teisės į atsakovą, nes apeliantas buvo prisiėmęs visų nuostolių, kurie gali atsirasti administruojant BUAB „Nerijos būstas“, atsiradimo riziką.
34. Laiko, kad ieškovas neteisingai interpretuoja Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-212-661/2015, kuri šios bylos nagrinėjimui yra svarbi tuo. kad iš jos matyti, jog ginčas tarp Valstybinės mokesčių inspekcijos ir apelianto kito dėl LR Įmonių bankroto įstatymo ir LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo aiškinimo. Aptariama nutartimi pripažinta, kad apeliantas netinkamai aiškino tiek LR Įmonių bankroto įstatymo ir LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas ir dėl to atliko veiksmus sukėlusius žalą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
35. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
36. Ši byla nagrinėjama ieškovo UAB „Valeksa“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai ir motyvai iš esmės sudaro pagrindą pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu.
37. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, kad atsakovas buvo teismo patvirtintu kreditoriumi BUAB „Nerijos būstas“ bankroto byloje, todėl padarė išvadą, kad buvo teisinis pagrindas atsakovui gauti iš BUAB „Nerijos būstas“ jam pervestas lėšas. Tuo tarpu 58 103,57 EUR iš gautų už parduotą nekilnojamąjį turtą pinigų bankroto administratorius (ieškovas) pasiliko BUAB „Nerijos būstas“ mokesčių sumokėjimui ir kitoms reikmėms, kas. teismo vertinimu, reiškia, kad būtent iš šios sumos ieškovas ir privalėjo sumokėti PVM valstybei, tačiau, jeigu bankroto administratorius nesumokėjo valstybei privalomojo mokesčio, o pinigus panaudojo kitoms reikmėms, tai atsakovas, kaip kreditorius, hipotekos turėtojas negali būti vertinamas kaip sutaupęs pinigus ieškovo sąskaita. Apeliantas su tokiomis teismo išvadomis nesutinka ir teisėjų kolegija iš esmės palaiko apelianto poziciją.
38. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad 58 103,57 EUR suma, kuri buvo atskaičiuota iš nekilnojamo turto pardavimo gautų lėšų ir nebuvo pervesta hipotekos kreditoriui - atsakovui, buvo skirta PVM mokesčiui sumokėti, nes, kaip tvirtina į bylą pateikti įrodymai, pagal ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalį šios lėšos buvo panaudotos BUAB ..Nerijos būstas“ bankroto administravimo išlaidų (įskaitant ir bankroto administratoriaus atlyginimą) apmokėjimui.
39. Aiškinant ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalį, teismų praktikoje nurodoma, kad bankroto byloje pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų, įskaitant ir gautas lėšas iš įkeisto turto pardavimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 282/2005; 2009-09-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009; kt.).
40. Ieškovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (Klaipėdos apygardos teismo 2010-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1252-622/2010, BUAB „Nerijos būstas“ 2010-10-21 kreditorių susirinkimo protokolas, 2012-01-31 paskutinio ataskaitinio laikotarpio finansinės atskaitomybės aiškinamasis raštas) neginčijamai patvirtina, kad, realizavus atsakovo naudai įkeistą nekilnojamąjį turtą, dalis gautų lėšų - 58 103,57 EUR, buvo panaudota bankroto administravimo išlaidų apmokėjimui (įskaitant ir bankroto administratoriaus atlyginimą). Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš likusios 58 103,57 EUR sumos iš nekilnojamojo turto pardavimo turėjo būti sumokėtas PVM (kuris nėra priskirtas prie bankroto administravimo išlaidų), yra neteisinga ir nepagrįsta, kadangi šios lėšos turėjo būti (ĮBĮ 36 str. 1 d.) ir buvo panaudotos BUAB „Nerijos būstas“ bankroto administravimo išlaidų apmokėjimui.
41. Be to faktas, kad visos įplaukos, tame tarpe ir PVM sąskaitose faktūrose išskirtas PVM, gautos iš parduoto nekilnojamojo turto, buvo pervestos įkaito turėtojui „Swedbank“, AB buvo konstatuotas įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2015-01-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-212-661/2015, kurioje dalyvavo tiek ieškovas, tiek atsakovas. Todėl nagrinėjamoje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismo padarytos priešingos išvados - kad valstybei mokėtina PVM mokesčio suma neva nebuvo pervesta atsakovui, yra nepagrįstos jau vien dėl to, kad prieštarauja įsiteisėjusia teismo nutartimi kitoje civilinėje byloje konstatuotoms faktinėms aplinkybėms (CPK 18 str., CPK 182 str. 2 p., 279 str. 4 d.).
42. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat sprendė, kad atsakovas turėjo teisinį pagrindą iš BUAB „Nerijos būstas“ gauti visą 559 000 Lt (161 897,59 EUR) sumą iš nekilnojamojo turto pardavimo. Tokia teismo išvada taip pat yra nepagrįsta, nes, nors atsakovas ir buvo BUAB „Nerijos būstas“ kreditoriumi ir kaip hipotekos kreditorius turėjo pirmenybės teisę gauti savo finansinio reikalavimo patenkinimą iš įkeisto nekilnojamo turto pardavimo gautų lėšų (ĮBĮ 34 str.). tačiau tai besąlygiškai nereiškia, kad atsakovas pagrįstai gavo visą 559 000 Lt sumą. atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir teisines prielaidas.
43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje dėl nepagrįsto praturtėjimo teisės normų taikymo yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo; vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas; jei šalis atlieka mokėjimą, kurio pagal sutartį neturėjo atlikti, toks mokėjimas yra už sutarties ribų ir atliktas be pagrindo; taip pat jei atlyginta neegzistuojanti žala arba atlyginta daugiau, nei patirta, ji atlyginta nesant teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013). Taigi sutartinių ar kitokių teisinių santykių tarp šalių buvimas savaime neatima galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jam perduoti.
44. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad BUAB „Nerijos būstas“ bankroto procese iš lėšų, gautų iš įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo (759 620 Lt arba 220 001,16 EUR) turėjo būti atskaityta ne tik suma bankroto administravimo išlaidų apmokėjimui (200 620 Lt arba 58 103,57 EUR) pagal ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalį, bet ir į parduoto nekilnojamojo turto kainą įskaičiuota PVM mokesčio suma, kuri turėjo būti sumokėta valstybei. Atsakovas neturėjo teisės gauti savo finansinio reikalavimo patenkinimo iš BUAB „Nerijos būstas“ gautų lėšų, kurios turėjo būti panaudotos PVM mokesčio sumokėjimui. Taigi šiuo atveju atsakovui be teisinio pagrindo buvo pervestos lėšos, skirtos PVM mokėjimui, todėl jis šias lėšas privalo grąžinti ieškovui, iš kurio buvo priteista ir kuris sumokėjo valstybei PVM mokesčio nepriemoką ir delspinigius už BUAB „Nerijos būstas“ nekilnojamo turto pardavimą.
45. Nors šiuo atveju PMV nepriemokos ir delspinigių suma iš ieškovo valstybės naudai buvo priteista kaip žalos atlyginimas už netinkamą lėšų, gautų iš įkeisto nekilnojamojo turto, paskirstymą BUAB „Nerijos būstas“ bankroto byloje, tačiau šios aplinkybės nėra reikšmingos ir neįtakoja atsakovo pareigos grąžinti ieškovui tai, ką atsakovas gavo nepagrįstai ir ieškovo sąskaita, o būtent: ieškovas sumokėjo PVM nepriemoką, kuri turėjo būti sumokėta iš lėšų BUAB „Nerijos būstas“ bankroto procese pervestų hipotekos kreditoriui - atsakovui.
46. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai taikė CK 6.237 straipsnio nuostatas dėl pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą. Priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, šios bylos faktinių aplinkybių kontekste konstatuotina, kad atsakovas be teisinio pagrindo disponuoja lėšomis, kurios turėjo būti sumokėtos kaip mokestinė prievolė. Pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis (kurios šiuo atveju netaikytinos).
47. Pažymėtina, kad CK 6.237-6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų - niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens, tai ką šis nepagrįstai sutaupė ar kreditoriaus sąskaita gavo kitokios naudos. Pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą neeliminuoja nei turtą įgijusio asmens sąžiningumas, nei atliktų veiksmų pobūdis (tyčia ar neatsargumas).
48. Kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, įplaukos iš nekilnojamojo turto pardavimo, tame tarpe ir PVM sąskaitose faktūrose išskirtas PVM, pagal ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalį atskaičius 200 620 Lt (58 103,57 EUR) bankroto administravimo išlaidų apmokėjimui, buvo pervestos hipotekos turėtojui „Svvedbank“, AB. Į bylą pateikti įrodymai (mokėjimo dokumentai) neginčijamai įrodo, kad ieškovas įvykdė prievolę VMI atžvilgiu, t. y. sumokėjo už nekilnojamojo turto pirkimą pardavimą 42 955 Lt PVM nepriemokos už 2010 m, rugsėjo mėn., 7 241,60 Lt PVM delspinigių bei 5 proc. metinių palūkanų, t. y. savo sąskaita pervedė lėšas, kurios nepagrįstai sumokėtos hipotekos kreditoriui „Svvedbank“. AB,
49. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas konstatuoti, jog dalis atsakovui pervestų lėšų yra grąžintinos, nes įgytos nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų. Atsakovas nagrinėjamu atveju praturtėjo ieškovo sąskaita, nes būtent ieškovas sumokėjo PVM nepriemoką valstybei, kuri turėjo būti sumokėta iš atsakovui pervestų lėšų iš nekilnojamojo turto pardavimo. Vadinasi, atsakovas be teisinio pagrindo disponuoja lėšų suma, kurią yra įgijęs ieškovo sąskaita, kas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.). Tokiu būdu egzistuoja teisinis pagrindas 15 026,52 EUR sumą priteisti iš atsakovo ieškovo naudai.
50. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto vertinimu, kad nagrinėjamu atveju savo pažeistų teisių ieškovas neturi galimybės apginti jokiomis kitomis teisinėmis priemonėmis kaip tik reikšdamas reikalavimą atsakovui dėl be teisinio pagrindo gautų lėšų grąžinimo ieškovui, kurio sąskaita šios lėšos buvo gautos. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei teisinio reglamentavimo tinkamai neįvertino, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą ieškovo ieškinį atmesti. Dėl to teismo sprendimas naikinamas, o ieškinys tenkinamas.
51. CK 6.240 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad be teisinio pagrindo įgijęs turto asmuo privalo grąžinti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iš šio turto, nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumą. Už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą. Nagrinėjamu atveju dar 2015-01-29 atsakovas sužinojo (iš Vilniaus apygardos teismo 2015-01-29 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-212-661/2015) apie tai, kad PVM suma (14 788,57 EUR) turėjo būti pervesta VMI prie LR FM naudai, todėl nuo šios datos ir sumos skaičiuotinos ir priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos.
52. Procesinių palūkanų paskirtis - skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Atsakovas naudojasi ieškovo lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia ieškovo interesus ir privalo CK 6,37 straipsnio pagrindu mokėti nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurios laikomos minimaliais ieškovo nuostoliais. Ieškovui priteistina suma yra 15 026,52 EUR. Nuo šios sumos priteistinos procesinės 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo civilinės bylos iškėlimo -201511-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
53. Patenkinus apeliacinį skundą ir ieškinį, iš atsakovo priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas sumokėjo 338 EUR žyminį mokestį už pateiktą ieškinį, 484 EUR - advokatui už ieškinio surašymą, 338 EUR - žyminio mokesčio už apeliacinį skundą 2016 metais, 338 EUR - žyminio mokesčio už apeliacinį skundą 2017 metais, 387,20 EUR advokatui už apeliacinio skundo parengimą. Visos šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93. 98 str,). įrodymai, patvirtinantys išlaidų dydį, yra pateikti į bylą. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti atitinka bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra ne didesnės nei Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti.
Alma Urbanavičienė Priteisti iš atsakovo „Swedbank", AB (juridinio asmens kodas 112029651) ieškovo UAB „Valeksa“ (juridinio asmens kodas 123703158) naudai 15 026,52 EUR (penkiolika tūkstančių dvidešimt šešis eurus 52 euro centus) nepagrįsto praturtėjimo, penkių procentų dydžio metines palūkanas už 14 788,57 EUR sumą nuo 2015 m. sausio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą - 15 026,52 EUR nuo civilinės bylos iškėlimo teisme - 2015 m. lapkričio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 885.20 EUR (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 20 euro centų)