Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Šiukštos, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo E. B. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 5 d. nutarties, kuria nuteistojo E. B. prašymas dėl bausmės sušvelninimo tenkintas iš dalies.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

9. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nuosprendžiu E. B. buvo nuteistas:

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. B. paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirta bei subendrinta bausme ir E. B. paskirtas laisvės atėmimas 14 (keturiolikai) metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityta pagal Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis, sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. birželio 8 d. iki 2014 m. kovo 10 d. Paskirtos bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo 2015 m. sausio 19 d.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, bausmės subendrintos ir paskirtas laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, E. B. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartimi buvo subendrinta su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartimi, ir E. B. paskirtas laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų 26 (dvidešimt šešioms) dienoms. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo 2017 m. gegužės 9 d.

19. Vilniaus apygardos teisme 2025 m. vasario 10 d. gautas nuteistojo E. B. prašymas peržiūrėti visus jo atžvilgiu priimtus nuosprendžius ir sušvelninti jam paskirtą bausmę, atsižvelgiant į 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus.

Rezoliucinė dalis

24. Aukštesnysis teismas, peržiūrėjęs bylos medžiagą, nuteistojo E. B. atžvilgiu priimtus teismų procesinius sprendimus ir įvertinęs skundo argumentus bei pasikeitusį teisinį reguliavimą, daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas teisingai išsprendė nuteistojo E. B. padarytų nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ir bausmės skyrimo klausimus, savo priimtą procesinį sprendimą tinkamai motyvavo, todėl keisti skundžiamą nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

25. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnis nustato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką.

26. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK bendrosios ir specialiosios dalies atitinkamų straipsnių ir priedo pakeitimų bei BK papildymo atitinkamais straipsniais įstatymai – 2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573, kuriuo iš esmės keista BK bendroji dalis ir 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060, kuriuo iš esmės keista BK specialioji dalis. 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo 50 straipsnio 2 ir 3 dalyse (2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033, buvo pakeista 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 50 straipsnyje numatyta įstatymo įsigaliojimo ir taikymo tvarka) nurodyta, kad BK straipsnių nuostatų galiojimas laiko atžvilgiu nustatomas pagal BK 3 straipsnio nuostatas, išskyrus šio įstatymo 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 23, 26, 27, 37 ir 45 straipsnių nuostatos, t. y. BK 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 40¹, 54, 61, 62, 65, 66, 75, 92 straipsnių nuostatos, tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose.

28. Nuteistasis E. B. skundu neginčija žemesniojo teismo procesinio sprendimo visa apimtimi, t. y. dėl jo padarytų nusikalstamų veikų perkvalifikavimo pagal naują baudžiamąjį įstatymą, kaip ir sprendimo neperkvalifikuoti kitų jo padarytų nusikalstamų veikų, tačiau nesutinka su žemesniojo teismo sprendimu palikti galioti ankstesniais teismų nuosprendžiais jam paskirtas bausmes, todėl jas prašo sušvelninti, taip pat iš skundo turinio galima suprasti, kad nuteistasis nesutinka ir su nustatytos galutinės bausmės dydžiu, prašydamas ją sumažinti arba atleisti jį nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, motyvuodamas iš esmės dviem pagrindais, t. y. alternatyviomis švelnesnėmis bausmėmis, numatytomis BK 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies, 259 straipsnio 1 dalies, 300 straipsnio 1 dalies sankcijose, bei BK 61 straipsnio pakeitimais, kuriais buvo panaikinta bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklė.

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi pasikeitusį teisinį reguliavimą ir skundžiamos nutarties motyvus, konstatuoja, kad apygardos teismas teisingai išsprendė nusikalstamų veikų perkvalifikavimo klausimus ir teisės taikymo klaidų nepadarė. Ši nutarties dalis neginčijama ir nuteistojo skunde. Atsižvelgiant į tai, aukštesnysis teismas pasisakys tik dėl skundo argumentų, susijusių su švelnesnių bausmių skyrimu, nuteistojo E. B. nusikalstamas veikas skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartimi perkvalifikavus pagal šiuo metu galiojančią BK 300 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį.

30. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju yra aktualūs penki, šios nutarties 4, 9, 10, 16, 17 punktuose nurodyti teismų nuosprendžiai, kurie turi reikšmės nuteistojo E. B. teisinei padėčiai, taip pat Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartis, kuria, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, dėl nuo 2023 m. birželio 1 d. pasikeitusio teisinio reguliavimo, buvo perkvalifikuota dalis nusikalstamų veikų ir E. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė –7 metų 4 mėnesių18 dienų laisvės atėmimas.

31. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad žemesnysis teismas, perkvalifikavęs E. B. nusikalstamas veikas pagal šiuo metu galiojančią BK 300 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, pagrįstai sprendė ir už šių nusikalstamų veikų padarymą Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nuosprendžiu, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartimi, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu, kuris buvo patikslintas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi, ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 16 d. nuosprendžiu nuteistajam E. B. paskirtų laisvės atėmimo bausmių švelninimo klausimą, konstatuodamas, kad jokio pagrindo nuteistajam E. B. paskirti švelnesnes bausmes nėra. Šiai apygardos teismo išvadai visiškai pritaria ir nuteistojo skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas.

32. Aukštesnysis teismas, dar kartą peržiūrėjęs E. B. paskirtas bausmes prieš tai minėtais aktualiais teismų nuosprendžiais, neturi pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad žemesnysis teismas neįvertino visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių. Priešingai, žemesnysis teismas lakoniškais, tačiau konkrečiais ir aiškiais argumentais nurodė, kodėl E. B. palieka galioti tas pačias bausmes, nekeičiant nei rūšies, nei dydžio.

33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu E. B. už trijų nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Kaip matyti, nuteistasis E. B. prisipažino padaręs visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pagrįstai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), vis dėlto nuteistasis, be prieš tai paminėtų nusikaltimų, padarė dar šešias nusikalstamas veikas, iš kurių viena, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, kitos penkios, numatytos BK 182 straipsnio 4 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), yra baudžiamieji nusižengimai. Teisėjų kolegija taip pat įvertina ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, iš kurių matyti, kad E. B. šias nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, anksčiau neteistas, tačiau nuosprendžio priėmimo metu buvo teistas du kartus. (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centro charakterizuotas teigiamai.

34. Kaip matyti, E. B. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirtas laisvės atėmimas 8 mėnesiams, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, tačiau buvo nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – E. B. nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, padaryti nusikaltimai priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), tačiau E. B. buvo nuteistas ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija, kaip ir prieš tai, įvertina ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, iš kurių matyti, kad E. B. šias nusikalstamas veikas padarė anksčiau būdamas teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą, iš to jokių teigiamų išvadų nepadarė, priešingai, ir toliau elgėsi nusikalstamai ir darė naujas analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, be to, buvo šių nusikalstamų veikų iniciatorius.

35. E. B. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartimi, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirtas laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Kaip matyti, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau buvo nustatytos net dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės – E. B. nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe ir dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai). E. B. padarytas nusikaltimas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), tačiau tuo pačiu nuosprendžiu E. B. buvo nuteistas dar už tris baigtas ir vieną nebaigtą nusikalstamas veikas, iš kurių dvi, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 253 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), BK 182 straipsnio 1 dalyje – nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), o nusikalstama veika, numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 11 punkte – labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Teisėjų kolegija, kaip ir prieš tai, įvertina ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, iš kurių matyti, kad E. B. šias nusikalstamas veikas padarė anksčiau būdamas teistas ir turėdamas neišnykusius teistumus, iš to jokių teigiamų išvadų nepadarė, priešingai, ir toliau elgėsi nusikalstamai ir darė ne tik analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, bet ir organizavo pasikėsinimą į žmogų, kuris juo pasitikėjo, t. y. pasikėsino nužudyti kitą žmogų, siekdamas nuslėpti nusikaltimą. Šios nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės neleidžia jo asmenybės vertinti kaip mažiau pavojingos, priešingai, vis pasikartojantys analogiški nusikaltimai, o taip pat ir smurtinio pobūdžio nusikalstama veika didina jo pavojingumą visuomenei. Šių aplinkybių visuma yra reikšminga sprendžiant bausmės švelninimą už nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

36. Nustatyta, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu, kuris patikslintas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi, E. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą – laisvės atėmimas 2 metams bei už nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Kaip matyti, buvo nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – E. B. pripažino padaręs visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje padaryti nusikaltimai priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), vis dėlto E. B. taip pat buvo nuteistasis dar už dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), o kita, numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) – baudžiamasis nusižengimas. Teisėjų kolegija, kaip ir prieš tai, įvertina ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, iš kurių matyti, kad E. B. šias nusikalstamas veikas padarė anksčiau būdamas teistas ir turėdamas neišnykusius teistumus, iš to jokių teigiamų išvadų nepadarė, priešingai, ir toliau elgėsi nusikalstamai ir darė naujas analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, be kita ko, nusikalstamas veikas padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.

37. E. B. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 16 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Kaip matyti, buvo nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija, kaip ir prieš tai, įvertina ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, iš kurių matyti, kad E. B. šį nusikaltimą padarė anksčiau būdamas teistas ir turėdamas neišnykusius teistumus, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nustatyta, kad įkalinimo įstaigos charakterizuojamas neigiamai, taip pat matyti, kad atliekant paskirtą bausmę net vienuolika kartų baustas drausmine tvarka. Šios aplinkybės neleidžia E. B. charakterizuoti teigiamai, kaip mažiau pavojingo, priešingai, leidžia daryti išvadą, kad iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nuteistasis nepadarė ir toliau darė vis naujas nusikalstamas veikas.

38. Esant šiems duomenims, nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti E. B. paskyrus švelnesnes nei peržiūrimais teismų nuosprendžiais už aptartas nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Visų minėtų aplinkybių apie nuteistojo veikimo pobūdį, jo asmenybę kontekste, paskirtos bausmės vertinamos kaip pakankamai švelnios, todėl žemesnysis teismas visiškai pagrįstai, perkvalifikavęs nusikalstamas veikas pagal šiuo metu galiojančią BK 300 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, jų nešvelnino. Nuteistasis savo skunde taip pat nenurodė naujų aplinkybių, į kurias turėtų atsižvelgti teismas, spręsdamas bausmių skyrimo klausimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog BK 300 straipsnio 1 dalies ir 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos dvi naujos alternatyvios bausmės – viešieji darbai ir laisvės apribojimas, o BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje – nauja alternatyvi bausmė laisvės apribojimas, nėra pakankamas pagrindas nuteistajam paskirti kitas švelnesnes bausmes, nei buvo paskirtos Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nuosprendžiu, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartimi, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu, kuris buvo patikslintas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi, ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 16 d. nuosprendžiu, atkreipdama dėmesį, jog ir tuo metu skiriant bausmes, be laisvės atėmimo bausmės, sankcijose taip pat buvo numatytos švelnesnės savo rūšimi bausmės, tačiau teismai, įvertinę visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nuteistajam visais atvejai parinko laisvės atėmimo bausmes, nustatydami jos dydį, artimą minimaliam arba mažesnį už bausmės vidurkį. Be kita ko, Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau, kaip matyti, bausmės tikslai nebuvo pasiekti, kadangi nuteistasis E. B. ir toliau darė analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, dėl ko bausmės vykdymo atidėjimas vėliau buvo panaikintas. Taigi teisėjų kolegija pritaria apygardos teismo išvadai nešvelninti prieš tai paminėtais teismų nuosprendžiais paskirtų bausmių, perkvalifikavus nusikalstamas veikas pagal šiuo metu galiojančią BK 300 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad palikus galioti ankstesniais teismų nuosprendžiais paskirtas bausmes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo keisti ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atliktų bausmių bendrinimų ir galutinės subendrintos bausmės dydžio.

39. Teisėjų kolegija neturi pagrindo taip pat tenkinti nuteistojo prašymo jo laiką, išbūtą vaikų socializacijos centre, pagal jam taikant vaiko vidutinę priežiūros priemonę, įskaityti į paskirtos bausmės laiką. Visų pirma, pažymėtina, kad vaiko vidutinės priežiūros priemonė nėra bausmė, o priemonė, kurią vykdant vaikas yra ugdomas, prižiūrimas, jam teikiama švietimo pagalba, socialinės, sveikatos priežiūros ir kitos paslaugos vaikų socializacijos centre, o jos atlikimo vieta yra ne įkalimo įstaiga, o prie bendrojo ugdymo mokyklų priskiriama valstybinė specializuota įstaiga, vykdanti vaiko vidutinės priežiūros priemones. Kitaip tariant, vidutinės priežiūros priemonė negali būti prilyginama bausmei ir tai nėra viena iš bausmės rūšių. Atsižvelgiant į tai, laikas, išbūtas vaikų socializacijos centre, šiuo atveju nuteistojo E. B. laikas išbūtas (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centre, negali būti įskaitomas į bausmę, kadangi tokio įskaitymo baudžiamasis įstatymas nenumato, todėl minėtas nuteistojo prašymas atmetamas.

Dėl BK 61 straipsnio taikymo ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

40. Nuteistasis nesutinka su apygardos teismo išvada netaikyti šiuo metu galiojančių BK 61 straipsnio nuostatų, motyvuodamas tuo, jog BK bendrosios dalies pakeitimo įstatymo (2024 m. balandžio 25 įstatymo Nr. XIV-2573) 50 straipsnio 2 dalis prieštarauja BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatoms, tačiau šie skundo argumentai dėl teisės normų kolizijos yra nepagrįsti.

41. Iš tiesų Lietuvos Respublikos Seimas 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573, įsigaliojusiu 2025 m. vasario 1 d., pakeitė bausmės skyrimo taisykles, numatytas BK 61 straipsnyje. Pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų skaičių, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Be to, šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. Už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą teismas, esant šioje dalyje nurodytoms aplinkybėms, skiria ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nurodytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, išskyrus atvejus, kai straipsnio sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Taigi, bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip buvo nurodyta iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 61 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), o esant 4 dalyje nurodytoms aplinkybėms paprastai skiriama minimali sankcijoje nustatyta bausmė, o už sunkų nusikaltimą skiriama bausmė, kuri yra ne didesnė nei sankcijoje nurodytos bausmės vidurkis.

42. Sutiktina su skundo argumentais, kad įstatymų leidėjas 2025 m. vasario 1 d. redakcijoje BK 61 straipsnyje panaikindamas bausmės vidurkio skaičiavimo metodą, palengvino teisinę padėtį. Vertinant šias BK 61 straipsnio nuostatas BK 3 straipsnio 2 dalies normų kontekste, BK 61 straipsnio 4 dalis gali būti suprantama kaip turinti grįžtamąją galią. Tačiau pabrėžtina, kad pagal konstitucinę jurisprudenciją įstatymų leidėjas, priimdamas teisės aktą, turintį atgalinio veikimo galią, paprastai privalo nustatyti tokių aktų įgyvendinimo tvarkos taisykles, numatyti probleminius klausimus, kurie gali kilti įgyvendinant naujas teisės normas ir kurių sprendimui gali būti reikalingos minėtos taisyklės (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d., 1998 m. liepos 9 d. nutarimai). Kaip matyti, tas buvo padaryta 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573, įsigaliojusiu 2025 m. vasario 1 d., 50 straipsnio 2 dalyje numatant, kad šio įstatymo 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 23, 26, 27, 37 ir 45 straipsnių nuostatos, t. y. BK 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 40¹, 54, 61, 62, 65, 66, 75, 92 straipsnių nuostatos tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose. Vadinasi, įstatymų leidėjas, priimdamas naują BK 61 straipsnį, numatė ribotą jo atgalinį veikimą. Aiškinimas priešingai iš esmės reikštų konstatavimą, kad įstatymų leidėjas nesilaikė konstitucinio imperatyvo: teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia) (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai), nes taikant BK 61 straipsnio 4 dalį atgal be ribų šalies teismai, net ir nesant nuteistųjų prašymų, turėtų iš naujo spręsti bausmių skyrimo klausimą dėl visų baudžiamųjų bylų, išnagrinėtų iki 2025 m. vasario 1 d., ir kuriose teisminio nagrinėjimo stadija visose instancijose (pirmosios, apeliacinės, kasacinės) yra pasibaigusi. Tokiose bylose turėtų būti priimami nauji teismo baigiamieji aktai, tokie procesai neišvengiamai prailgintų kitų baudžiamųjų bylų nagrinėjimų teismuose laiką ir t. t. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš įstatymo projekto aiškinamojo rašto matyti, jog šio BK straipsnio keitimo tikslas yra sudaryti prielaidas apskritai teisingesnei bausmei paskirti, o ne išimtinai dėl tam tikrų priežasčių lengvinti padėtį būtent teistumą turintiems ar atliekantiems bausmę asmenims.

43. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad BK bendrosios dalies pakeitimo įstatymo (2024 m. balandžio 25 įstatymo Nr. XIV-2573) 50 straipsnio 2 dalis nekonkuruoja su BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Minėtame įstatyme yra aiškiai nurodyti konkretūs BK straipsniai, kuriems taikoma ribota grįžtamoji galia, kaip minėta, absoliuti dauguma jų yra susijusi su bausmių skyrimo taisyklėmis ir atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. su tais baudžiamosios teisės aspektais, kurie yra aktualūs ir taikomi būtent bylų nagrinėjimo instancine tvarka metu. Teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog ne visi baudžiamojo įstatymo pakeitimai privalo turėti neribotą atgalinį veikimą. Įstatymo taikymas atgal gali būti ribojamas, jeigu tam yra pateisinamos priežastys, tokios kaip teisinis apibrėžtumas, protinga proceso trukmė ar taisyklė, kad teisės aktais negalima reikalauti neįmanomo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-7-1/2014, Nr. 2K-7-386-746/2015; Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1S-224-1020/2023). Todėl aukštesnysis teismas nemato pagrindo teigti, kad įstatymų leidėjas, teisėkūros procedūroje atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teismų praktiką (2024 m. spalio 8 d. aiškinamasis raštas Nr. XIVP-4203), pasirinko neaiškų, nenumatomą ar atsitiktiniais motyvais paremtą reguliavimą. Kaip minėta, įstatymų leidėjas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, nustatė ribotą jo atgalinį veikimą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad tiek BK, tiek minėtas BK bendrosios dalies pakeitimo įstatymas yra tos pačios galios teisės aktai, kadangi jie yra priimti to paties subjekto – Lietuvos Respublikos Seimo, be kita ko, pačiame BK taip pat tiesiogiai (inter alia) nėra nurodyta, kad BK yra aukštesnės galios teisės aktas. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas taip pat buvo priimtas įstatymų leidėjo 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, kuris įsigaliojusio nuo 2003 m. gegužės 1 d. Todėl nuteistojo skundo argumentai dėl teisės normų kolizijos atmestini kaip nepagrįsti.

44. Teisėjų kolegijai neįžvelgus galimo aptarto teisės akto prieštaravimo ir nesuabejojus jo atitiktimi Konstitucijai, darytina išvada, kad nėra jokio pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, todėl nuteistojo prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą taip pat atmetamas.

45. Šios išvados kontekste pažymima, kad anksčiau aptarti teismų nuosprendžiai, priimti E. B. atžvilgiu, yra įsiteisėję ir šiuo metu yra vykdomi. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje nėra duomenų apie tai, kad būtų paduoti kasaciniai skundai. Taigi, šių baudžiamųjų bylų nagrinėjimas instancine tvarka jau yra pasibaigęs, todėl nėra pagrindo taikyti nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusių BK bendrosios dalies nuostatų, susijusių su bausmės skyrimu, įskaitant ir nuteistojo skunde prašomą BK 61 straipsnį, nes šios BK nuostatos, kaip jau minėta, turi ribotą grįžtamąją galią (kiti BK bendrosios dalies pakeitimai nuteistojo teisinei padėčiai įtakos neturi, jų pats nuteistasis skunde taip pat nenurodė). Taigi aukštesnysis teismas sprendžia, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje teisėtai ir pagrįstai netaikė BK 61 straipsnio nuostatų ir teisės taikymo klaidos nepadarė.

46. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos keisti nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo E. B. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.