Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-11-05 · Civilinė byla Nr. e2YT-32466-1089/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-11-05
Bylos Nr.
e2YT-32466-1089/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-26992-2021-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Virkutis
Pareiškėjas
E. B.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, G. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-32466-1089/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26992-2021-2Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 5 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Virkutis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, G. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja E. B. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J. priėmė palikimą po sutuoktinio M. S. mirties, faktiškai pradėjusi valdyti turtą. Pareiškėja juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti prašo siekdama įgyvendinti paveldėjimo teisę. Pareikštą prašymą pareiškėja grindžia tokiais esminiais argumentais:

1.1. Pareiškėjos senelė A. J. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi pas notarą dėl palikimo priėmimo, kadangi ji žinojo, kad jos senelė yra sudariusi testamentą. Pas notarą paaiškėjo, kad pareiškėja negali paveldėti turto pilna dalimi, kadangi jos senelė A. J. nebuvo susitvarkiusi palikimo po savo sutuoktinio M. S., kuris mirė (duomenys neskelbtini), mirties. Pareiškėjos seneliai A. J. ir M. S. turėjo dukrą (pareiškėjos motiną) G. B., tačiau ji taip pat po savo tėvo mirties palikimo priėmimo nesusitvarkė.

1.2. Pareiškėjai senelė testamentu paliko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)). Šis turtas buvo įgytas pareiškėjos senelių santuokos metu, todėl žemės sklypas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nepaisant to, kad Nekilnojamojo turto registre šis turtas registruotas tik pareiškėjos senelės A. J. vardu. Pareiškėjos seneliai taip pat turėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes taip pat įgytas santuokos metu. Dar 1998 m. kovo 6 d. seneliai A. J. ir M. S. ½ dalį buto padovanojo savo dukrai G. S. (B.) (pareiškėjos motinai), o kita ½ dalis buto liko bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tačiau mirus M. S., jo sutuoktinė (pareiškėjos senelė) A. J. nepriėmė palikimo ir nesusitvarkė dokumentų nei dėl žemės sklypo, nei dėl buto paveldėjimo.

1.3. ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir ¼ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausė pačiai A. J., turtas buvo registruotas jos vardu, todėl iš nežinojimo A. J. nesikreipė pas notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau savo aktyviais veiksmais paveldėjo turtą pradėdama jį faktiškai valdyti. A. J. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), visą laiką gyveno, šiuo adresu buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą, mokėjo komunalinius mokesčius ir butą prižiūrėjo. Taigi A. J. tokiais savo veiksmais priėmė sutuoktinio turto ½ dalį, pradėdama jo turtą faktiškai valdyti kaip savo.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepimuose į pareiškimą prašė pareikštus reikalavimus nagrinėti teismo nuožiūra.

3. Suinteresuotas asmuo G. B. nepateikė atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

5. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

6. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

7. Byloje nustatyta, kad A. J. buvo sudariusi santuoką su M. S.. Gyvendami santuokoje A. J. ir M. S. susilaukė dukters G. B. (pareiškėjos motinos). Pareiškėja E. B. yra A. J. ir M. S. vaikaitė. M. S. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su A. J.. Po M. S. mirties nei A. J., nei suinteresuotas asmuo G. B., nesikreipė į notarą dėl jo palikimo priėmimo.

8. Byloje taip pat nustatyta, kad A. J. ir M. S. gyvendami santuokoje, nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalį padovanojo suinteresuotam asmeniui G. B.. Nors nuosavybės teisė į nurodytą nekilnojamąjį turtą Nekilnojamojo turto registre yra registruota tik A. J. vardu, tačiau nurodytas turtas, atsižvelgiant į tai, kad jis įgytas santuokos metu, laikytinas A. J. ir M. S. bendra nuosavybe (Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis). Pareiškėja teigia, kad A. J. savo mirusio sutuoktinio palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi turtą valdyti.

9. Pareiškime nurodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po sutuoktinio M. S. mirties A. J. visą laiką gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šiuo adresu buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą, mokėjo komunalinius mokesčius ir butą prižiūrėjo. Taigi A. J. po M. S. mirties pradėjo rūpintis jam priklausiusia nekilnojamojo turto dalimi kaip savo ir tęsė aktyvius valdymo veiksmus iki pat savo mirties (CPK 185 straipsnis). Tai, kad A. J. nurodytą nekilnojamąjį turtą laikė savo nuosavybe taip pat patvirtina (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 42-ajme notaro biure sudarytas A. J. oficialusis testamentas. Iš šio testamento turinio matyti, kad mirusi A. J. jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir visus jame esančius pastatus ir statinius, adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)), paliko vaikaitei (pareiškėjai) E. B.. Testamentų registro duomenys patvirtina, kad mirusios A. J. palikimą priėmė pareiškėja E. B. ir suinteresuotas asmuo G. B..

10. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjos pareiškimas tenkinamas ir nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad palikėja A. J. priėmė palikimą, atsiradusį mirus sutuoktiniui M. S., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pažymėtina, kad suinteresuoti asmenys pareiškėjos prašymo tenkinimui neprieštarauja.

11. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai E. B. yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos E. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio M. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti Testamentų registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Virkutis