- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-04
- Bylos Nr.
- I3-828-426/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02801-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
- Trečiasis asmuo
- Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie LR krašto apsaugos ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. K. skunde teismo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2019 m. liepos 3 d. įsakymą Nr. P-920 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo j. eil. V. K.“ (toliau – Įsakymas).
Skunde nurodo, kad nepagrįstai buvo nustatytos Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – VTPĮ) 17 straipsnio 2 dalies 11 ir 20 punktuose įtvirtintos aplinkybės, dėl ko jam atsisakyta išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija žymima slaptumo žyma „konfidencialiai“ (toliau – leidimas).
Pareiškėjas nesutinka su Įsakymo išvada, kad jis melagingai pateikė duomenis apie turimą (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) pilietybę, turėtą leidimą dirbti su įslaptinta informacija bei naudojosi socialiniu tinklu (duomenys neskelbtini) (toliau – socialinis tinklas).
Jis nurodo, kad yra gimęs (duomenys neskelbtini), tačiau niekada nesiekė nei įgyti (duomenys neskelbtini) pilietybės, nei turėti dvigubą ((duomenys neskelbtini) ir Lietuvos) pilietybę ir net nežino, ar apskritai turi (duomenys neskelbtini) pilietybę, kadangi visus su tuo susijusius dokumentus tvarkydavo mama, jo tai visai nedomino. Pareiškėjui mama aiškino, kad jis (duomenys neskelbtini) pilietybės neturėjo ir neturi, turėjo tik (duomenys neskelbtini) pasą, kadangi gimė (duomenys neskelbtini), mama yra (duomenys neskelbtini), tačiau taip vadinamo „vidinio“ (duomenys neskelbtini) paso niekada neturėjo ir neturi. Vienintelis asmens dokumentas, kuriuo naudojosi ir naudojasi iki šiol – lietuviškas asmens dokumentas. Pažymi, kad, jeigu būtų turėjęs (duomenys neskelbtini) pilietybę, jam niekada nebūtų suteikę Lietuvos pilietybės, o turėtų tik leidimą gyventi Lietuvoje. Todėl tikrai jokių melagingų duomenų apie savo biografiją, pildydamas klausimyną ir pokalbio metu, nepateikė, priešingai, nei nurodoma Įsakyme.
Pabrėžia, kad dalyvavo baziniuose kariniuose mokymuose, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – AOTD, Departamentas) visą informaciją apie jį turėjo ir po dalyvavimo atrankoje jis suprato, kad buvo priimtas į tarnybą ir jam buvo išduotas leidimas dirbti su įslaptinta informacija. Jis taip suprato informaciją ir tai nurodė klausimyne.
Pažymi, kad socialinis tinklas yra „facebook“ (toliau – feisbukas) atitikmuo, jo (duomenys neskelbtini) versija. Tvertina, kad juo nesinaudoja, 2013–2014 m. jame lankydavosi, nes draugavo su mergina. Nutraukus draugystę, vėliau jokios informacijos šiame socialiniame tinkle nėra. Nuo naudojimosi socialiniu tinklu praėjo daug laiko, todėl ir klausimyne jis nurodė, kad minėtu tinklu nesinaudoja.
Pareiškėjas nesutinka su atsakovės išvada dėl VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkto. Pažymi, kad Įsakyme nenurodoma, kaip sąsaja (neva pilietybės turėjimas) su (duomenys neskelbtini) kelia grėsmę įslaptintos informacijos saugumui. Net nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas palaikytų santykius su įtartinais ar neigiamais asmenimis iš (duomenys neskelbtini). Nenurodo, kokiais neigiamais aspektai pasireiškė pareiškėjo naudojimasis socialiniu tinklu. Pažymi, kad iš pareiškėjo nebuvo pareikalauti pateikti papildomų duomenų ar paaiškinimų. Teigia, kad jokių konkrečių įrodymų, kurie leistų teigti, kad dėl pareiškėjo kyla reali grėsmė įslaptintos informacijos saugumui, nepateikė. Įsakyme taip pat nenurodoma, kokiais neigiamais aspektais pasireiškia jo naudojimasis socialiniu tinklu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, pats naudojimasis socialiniu tinklu negali būti laikomas keliančiu grėsmę įslaptintos informacijos saugumui, tarnyba turėtų nurodyti, jog pareiškėjas šiame socialiniame tinkle viešina/talpina/skleidžia propagandinę, žeminančią ir pan. Lietuvą informaciją.
Pabrėžia, kad Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos viršininko 2018 m. rugsėjo 19 d. įsakymu nuo 2018 m. spalio 1 d. buvo priimtas į profesinę karo tarnybą ir jam buvo suteikta teisė dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Teigia, kad, vertinant pareiškėjo pateiktus duomenis, atsakovas neturėjo ir šio leidimo jam išduoti, nes abiem atvejais taikomi tie patys VTPĮ 17 straipsnyje nustatyti reikalavimai.
Pasak pareiškėjo, AOTD neobjektyviai ir šališkai įvertino pareiškėjo duotus atsakymus tiek klausimyne, tiek ir pokalbio metu ir nepagrįstai jam nesuteikė leidimo, todėl Įsakymas turi būti panaikintas.
Pareiškėjas taip pat pateikė papildomus paaiškinimus (b. l. 57–59).
Pabrėžė, kad jam neaišku, kaip pasireiškė jo bandymas nuslėpti (duomenys neskelbtini) paso turėjimo faktą. Taip pat akcentavo, kad pokalbio metu nurodė, kad jam nepavyko prisijungti prie socialinio tinklo ir tik 2019 m. vasario 20 d. jis vieną kartą prisijungė prie jo. Tai neturi būti vertinama kaip naudojimasis socialiniu tinklu. Jokių įrodymų nepateikė, o tik darė prielaidas. Be to, nebuvo duomenų, kad pareiškėjas iš tikrųjų keltų grėsmę įslaptinto informacijos saugumui. Įsakymas neatitinka proporcingumo bei protingumo kriterijų. Pažymi, kad nepateikiami įrodymai, kad pareiškėjas keltų grėsmę slaptos informacijos saugumui. Sutiko su faktu, kad jo kandidatūros tikrinimas buvo nutrauktas, nes atsisakė pretenduoti užimti minėtas pareigas. Pabrėžia, kad pareiškėjui siekiant užimti aukštesnes pareigas, bus reikalingas leidimas dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „konfidencialia“. Visas užduotis vykdo tinkamai, yra gavęs padėką už gerą darbą, o Įsakymas užkerta kelią siekti aukštesnių pareigų.
Atsakovė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – KAM) nesutinka su skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodo, kad skundžiamas Įsakymas yra pagrįstas.
Nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais dėl VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostatų aiškinimo ir pabrėžia, kad jo teiginiai dėl (duomenys neskelbtini) pilietybės priešingi jo paties teiginiams, pateiktiems tikrinimo metu ir kelia pagrįstų abejonių dėl jo patikimumo ir sąžiningumo.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teiginį, kad jam niekada nebūtų suteikę Lietuvos pilietybės, jeigu būtų turėjęs kitos valstybės pilietybę, vertino kritiškai, kadangi jis 2002 m. gruodžio 21 d. įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę būdamas (duomenys neskelbtini) piliečiu, bei paminėjo, kad Departamentas neturi duomenų, kad pastarasis būtų atsisakęs (pateikęs prašymą atsisakyti) ar netekęs (duomenys neskelbtini) pilietybės. Akcentuoja, kad pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio paso galiojimas pasibaigė 2018 m. sausio–vasario mėn., todėl vertino, kad jis tuo metu turėjo (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, išduotą 2013 m. sausio-vasario mėnesį. KAM vertinimu, V. K. supranta, jog turi (duomenys neskelbtini) pilietybę ir šį faktą tikrinimo metu bandė nuslėpti.
Pažymi, kad pareiškėjas niekada nedalyvavo atrankoje į AOTD. Nurodo, kad 2013–2014 m. buvo atliekamas jo, kaip kandidato į Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono (toliau – GŠB) Žvalgybos paramos centro 2 žvalgybos skyriaus specialisto pareigas, patikrinimas dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, išdavimo. Pareiškėjo tikrinimas buvo nutrauktas ir leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišduotas.
Nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad jis socialiniu tinklu naudojosi tik 2013–2014 m. Atsakovės duomenimis, paskutinis prisijungimas prie paskyros fiksuotas 2019 m. vasario 20 d. Paskyros naudotojas – pareiškėjas publikuoja savo asmeninius duomenis bei nurodo galimai savo buvusią tarnybos vietą, taip identifikuodamas priklausomybę krašto apsaugos sistemai (toliau – KAS). Tikrinamojo paskyrai priklausančiame draugų sąraše fiksuojami asmenys, kurie nurodo gyvenantys (duomenys neskelbtini). Šis prisijungimo prie socialinio tinklo faktas įrodo, kad pareiškėjas šia paskyra naudojasi bei paneigia jo aiškinimą, kad negali prie jos prisijungti.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad pareiškėjo sąsajos su (duomenys neskelbtini) per turimą (duomenys neskelbtini) pilietybę vertintinos atsižvelgiant į aplinkybes, susijusias su jo naudojimusi socialiniais tinklais ir veikla juose, o tai sudaro informacijos, apibūdinančios pareiškėją, visumą. Pažymi ir tai, kad pareiškėjo, turinčio (duomenys neskelbtini) pilietybę, tarnyba einant pareigas KAS, kurioms reikalingas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, didina žvalgybinių grėsmių riziką, susijusią su tokių asmenų pažeidžiamumu. Būtent ši surinktos apie pareiškėją informacijos visuma ir leidžia teigti, kad nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Tikrinimo metu buvo nustatyta, kad jis šioje paskyroje identifikuoja savo tarnybą KAS, dalijosi kitų asmenų paskelbtais įrašais, atitinkančiais (duomenys neskelbtini) vykdomą istorijos politiką, taip pat nukreiptais prieš Lietuvos Respubliką, Lietuvos Respublikos vadovybę ir NATO, neigiančiais (duomenys neskelbtini) agresiją (duomenys neskelbtini). Asmuo paskyroje yra „pamėgęs“ socialinio tinklo grupę (duomenys neskelbtini), kurioje skelbiamos (duomenys neskelbtini) nuostatos, reiškiamas palankumas (duomenys neskelbtini) užsienio politikai, taip pat grupę, formuojančią teigiamą (duomenys neskelbtini) ginkluotųjų pajėgų įvaizdį. Nors tikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas socialiniame tinkle viešina / talpina / skleidžia propagandinę, žeminančią ir panašiai Lietuvą informaciją, tačiau fakto apie naudojimąsi šiuo tinklu neigimas, žinant apie jo veiklą socialiniame tinkle feisbuke kelia pagrįstų abejonių dėl jo patikimumo.
Atsakovės vertinimu, pareiškėjo tendencingas melagingų duomenų apie (duomenys neskelbtini) pilietybę teikimas, socialiniai ryšiai su (duomenys neskelbtini) ir prielankumas jos vykdomai politikai, kelia pagrįstą nepasitikėjimą juo ir grėsmę įslaptintos informacijos saugumui.
Nesutinka su skunde nurodytu argumentu, kad įslaptintai informacijai, žymimai slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, taikomi tie patys VTPĮ 17 str. numatyti reikalavimai. Pasak atsakovės, nors slaptumo žyma „Konfidencialiai“ ir „Riboto naudojimo“ suteikiamos tarnybos paslaptį sudarančiai informacijai, tačiau įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Konfidencialiai“, praradimas arba neteisėtas atskleidimas, gali turėti ypač sunkių pasekmių valstybės institucijų interesams ar sudaryti prielaidas kilti pavojui žmogaus sveikatai, todėl asmens patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei vertinamas taikant VTPĮ 17 straipsnį. Tuo tarpu teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ suteikiama, nenustačius VTPĮ 16 straipsnio 2 dalies aplinkybių, o asmens patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei bei VTPĮ 17 straipsnyje nurodytos sąlygos nėra vertinamos.
Dėl tikrinimo metu nustatytų pareiškėją apibūdinančių aplinkybių visumos, t. y. sąsajų su (duomenys neskelbtini) per turimą (duomenys neskelbtini) pilietybę bei naudojimąsi (duomenys neskelbtini) socialiniu tinklu ir to slėpimą nuo tikrinančios institucijos, nustatytų asmens savybių (nesąžiningumo ir neatsakingumo) ir veiklos feisbuke kyla pagrįstos abejonės, ar tokiam asmeniui patikėta įslaptinta informacija bus tinkamai apsaugota, ar jis tinkamai, sąžiningai vykdys asmens, kuriam išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pareigas, nepažeis teisės aktais nustatytų reikalavimų.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 39–43).
Atsiliepime nurodo, kad skundžiamas Įsakymas yra teisėtas. Pabrėžia, kad AOTD 2019 m. balandžio 25 d. raštu atsakovei pateikė siūlymą pareiškėjui neišduoti leidimo.
AOTD atsiliepimą iš esmės grinė tais pačiai argumentais, kaip ir atsakovė. AOTD vertinimu, dėl tikrinimo metu nustatytų pareiškėją apibūdinančių aplinkybių visumos, t. y. jo sąsajų su (duomenys neskelbtini) per turimą (duomenys neskelbtini) pilietybę bei naudojimąsi (duomenys neskelbtini) socialiniu tinklu ir to slėpimą nuo tikrinančios institucijos, nustatytų asmens savybių (nesąžiningumo ir neatsakingumo) ir veiklos feisbuke kyla pagrįstos abejonės, ar tokiam asmeniui patikėta įslaptinta informacija bus tinkamai apsaugota, ar jis tinkamai, sąžiningai vykdys asmens, kuriam išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pareigas, nepažeis teisės aktais nustatytų reikalavimų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, šalys neprieštaravo, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje kilęs ginčas dėl Įsakymo, kuriuo atsakovė atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija žymima slaptumo žyma „konfidencialiai“, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad AOTD 2019 m. balandžio 25 d. rašte Nr. S-010-1000RN „Dėl j. eil. V. K. patikrinimo“ (toliau – Raštas) pateikė siūlymą KAM Specialiosios ekspertų komisijos Personalo patikimumo klausimams nagrinėti (toliau – Komisija) neišduoti pareiškėjui leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“. Rašte nurodyta, kad Klausimyne tikrinamasis pateikė melagingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) pilietybę, turėtą leidimą dirbti su įslaptinta informacija ir kad jis buvo panaikintas, nors leidimo iš viso neturėjo, kad nesinaudoja savo paskyra socialiniame tinkle, nors realiai ja naudojosi. Tokios aplinkybės patvirtina VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatytų aplinkybių egzistavimą. Pareiškėją vertino kaip nesąžiningą ir neatsakingą, nes Klausimyne jis nenurodė savo anksčiau turėto vardo ir pavardės. Pažymi, kad nesąžiningumas, neatsakingumas, taip pat sąsajos su (duomenys neskelbtini) per turimą (duomenys neskelbtini) pilietybę ir (duomenys neskelbtini) paso įgijimą 2013 m., ir turimo (duomenys neskelbtini) pilietybės nepateikimas, pateikimas melagingų duomenų, kad nesinaudoja socialiniu tinklu bei dalijimasis propagandiniais įrašais feisbuke ir (duomenys neskelbtini) vykdomos politikos palaikymas, sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte nustatytas aplinkybes (b. l. 44–47).
KAM Specialiosios ekspertų komisijos (toliau – SPEK) Personalo patikimumo klausimams nagrinėti 2019 m. gegužės 30 d. posėdžio protokole Nr. SPEK-4 (toliau – Protokolas) užfiksuota, kad buvo svarstytas klausimas dėl leidimo išdavimo pareiškėjui. SPEK, įvertinusi pareiškėjo kandidatūros tikrinimo metu nustatytos aplinkybes, įvertinusi tai, kad tikrinamasis neatitinka VTPĮ 17 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų, nes buvo nustatytos aplinkybės, nurodytos VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 11 punkte, t. y. jis klausimyne pateikė melagingus duomenis apie turimą (duomenys neskelbtini) pilietybę, turėtą leidimą dirbti su įslaptinta informacija ir naudojimąsi socialiniu tinklu ir 20 punkte nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui; sąsajos su (duomenys neskelbtini) per turimą (duomenys neskelbtini) pilietybę ir (duomenys neskelbtini) paso įgijimą 2013 m. ir turimos (duomenys neskelbtini) pilietybės nenurodymas klausimyne bandant ją nuslėpti, pateikimas melagingų duomenų, kad nesinaudojama socialiniu tinklu, dalijimasis propagandiniais Lietuvos Respubliką žeminančiais įrašais socialiniame tinkle „Facebook“ ir (duomenys neskelbtini) vykdomos politikos palaikymas; nesąžiningumas, pasireiškęs melagingų duomenų apie turimą (duomenys neskelbtini) pilietybę, turėtą leidimą dirbti su įslaptinta informacija ir naudojimąsi socialiniu tinklu „pateikimu, neatsakingumas, pasireiškęs aplaidžių klausimyno pildymu (b. l. 33–34).
Krašto apsaugos ministras, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas neatitinka sąlygos, nurodytos VTPĮ 17 straipsnio 1 dalies 4 punkte, nes tikrinant kandidatūrą buvo nustatyta aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 11 punkte, t. y. jis klausimyne pateikė melagingus duomenis apie turimą (duomenys neskelbtini) pilietybę, turėtą leidimą dirbti su įslaptinta informacija ir naudojimąsi socialiniu tinklu, ir 20 punkte, t. y. nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui: sąsajos su (duomenys neskelbtini) per turimą (duomenys neskelbtini) pilietybę ir (duomenys neskelbtini) paso įgijimą 2013 m. ir turimos (duomenys neskelbtini) pilietybės nenurodydamas klausimyne bandant ją nuslėpti, pateikimas melagingų duomenų, kad nesinaudoja socialiniu tinklu (duomenys neskelbtini), dalijimasis propagandiniais Lietuvos Respubliką žeminančiais įrašais socialiniame tinkle „Facebook“ ir (duomenys neskelbtini) vykdomos politikos palaikymas; nesąžiningumas, pasireiškęs melagingų duomenų apie turimą (duomenys neskelbtini) pilietybę, turėtą leidimą dirbti su įslaptinta informacija ir naudojimąsi socialiniu tinklu pateikimu, neatsakingumas, pasireiškęs aplaidžiu klausimyno pildymu, taip pat į AOTD Rašte išdėstytus faktus ir Komisijos personalo patikimumo klausimams nagrinėti 2019 m. gegužės 30 d. posėdžio protokolo Nr. SPEK-4 išvadą, įsakė neišduoti pareiškėjui leidimo, žymimo slaptumo žyma „konfidencialiai“.
Pareiškėjas nesutinka su Įsakymu ir teigia, kad netinkamai buvo įvertinti Klausimyne pateikti atsakymai, sprendimas grindžiamas prielaidomis, bet ne įrodymais. Ginčo, kad pareiškėjas tarnauja profesinėje karo tarnyboje ir jam yra išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.
Ginčui taikytinos VTPĮ nuostatos. Šios įstatymo 17 straipsnis nustato leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo sąlygas, galiojimą ir sprendimų apskundimo tvarką. Pagal VTPĮ 17 straipsnio 1 dalį, asmeniui, pretenduojančiam gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, toks leidimas išduodamas, jeigu asmuo atitinka visas šias sąlygas: 1) asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) asmuo pateikia užpildytą nustatytos formos klausimyną ir pasirašytinai sutinka, kad būtų tikrinamas; 3) asmuo pasirašytinai pasižada saugoti įslaptintą informaciją; 4) tikrinimo metu nenustatoma nė viena iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti laikomas patikimu ir lojaliu Lietuvos valstybei. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, kad asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei ir leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija tokiam asmeniui neišduodamas (šiam ginčui aktualūs) 11 punktas, kuriame nustatyta, kad asmuo nuslėpė ar per pastaruosius 5 metus yra nuslėpęs arba jį tikrinančioms institucijoms pateikęs melagingus biografijos faktus arba kitus duomenis apie save, savo ryšius, turinčius įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo priėmimui, bei 20 punktas, kuriame nustatyta, kad tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.
Taip pat taikytinas ir Asmenų, pretenduojančių gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, tikrinimo ir teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ suteikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 820 (toliau – Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašas (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. birželio 1 d.) detalizuoja asmenų, pretenduojančių gauti Aprašo 1 priede nurodytą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (toliau – leidimas), tikrinimo ir teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo jiems procedūras. Šio Tvarkos parašo II skyriuje detalizuojama asmens, pretenduojančio gauti leidimą, tikrinimo procedūra. Pagal šio aprašo nuostatas asmuo užpildo klausimyną. Tvarkos aprašo 14 punkte nustatyta, kad tikrinimą atliekanti institucija Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka informuoja asmenį, pretenduojantį gauti leidimą, ir paslapčių subjektą, kuriame asmuo, pretenduojantis gauti leidimą, eina ar pretenduoja eiti pareigas arba tiekėją, kuriame asmuo, pretenduojantis gauti leidimą, dirba, apie tikrinimo procedūros sustabdymą ir nurodo, iki kada ir kur asmuo, pretenduojantis gauti leidimą, turi atvykti pokalbio, pateikti rašytinius paaiškinimus, valstybės psichiatrijos įstaigos išvadą apie jo sveikatos būklę, kitus dokumentus ar atlikti tyrimą poligrafu. Minėto aprašo 15.2 punkte nustatyta, kad tikrinimą atliekanti institucija, išskyrus Aprašo 21 punkte nurodytą atvejį, kai tikrinami tiekėjo darbuotojai, per Įstatymo 18 straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatytus tikrinimo terminus pateikia paslapčių subjektui vieną iš šių išvadų, t. y. nustačiusi bent vieną VTPĮ 17 straipsnio 2 dalyje nurodytą aplinkybę, išskyrus aplinkybes, nurodytas Aprašo 15.3 papunktyje, – išvadą su siūlymu neišduoti leidimo ar pakartotinio tikrinimo atveju – jį panaikinti; išvadoje nurodomos per tikrinimą nustatytos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas siūlymas neišduoti leidimo ar jį panaikinti.
Teismo vertinimu, pareiškėjo leidimo išdavimo procedūra buvo vykdoma laikantis VTPĮ bei Tvarkos aprašo reikalavimų. Nustačius, kad pareiškėjas neatitinka VTPĮŠ 17 straipsnio 2 dalies 11 ir 20 punktuose nustatytų sąlygų, egzistavo objektyvi aplinkybė, nustatyta VTPĮ 17 straipsnio 1 dalies 4 punkte, sudaranti pagrindą pareiškėjui neišduoti leidimo.
Dėl VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 11 punkto
Rašte, Protokole ir Įsakyme konstatuota, kad buvo nustatytos VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatytos aplinkybės, t. y. pareiškėjas 2018 m. Klausimyne (b. l. 8-21) pateikė melagingus duomenis apie turimą (duomenys neskelbtini) pilietybę, turėtą leidimą dirbti su įslaptinta informacija ir naudojimąsi socialiniu tinklu.
Pareiškėjas, atsakydamas į Klausimyno į 23 klausimą: „2013 metais buvo suteiktas slaptumas, bet nežinau kokio pobūdžio, nes kandidatavau į 2-ojo departamento padalinį“, į 24 klausimą: „Greičiausiai buvo panaikintas, nes atsisakiau dirbti 2-ojo departamento padalinyje“.
Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia tyrimo metu nustatytų aplinkybių, t. y. kad tikrinamasis leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neturėjo. Aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui nebuvo išduotas leidimas, nėra reikšmingos. Esminės aplinkybė – kad jam leidimas nebuvo išduotas. Klausimyno 23 atsakyme jis į klausimą, ar buvo išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nurodė aplinkybes dėl 2013 m. išduoto leidimo.
Tikrinamasis, pildydamas 2018 m. Klausimyną ir atsakydamas į 7 klausimą nurodyti turimą (-as) kitos (-ų) valstybės (-ių) pilietybę (-es), atsakė, kad „nėra“. Atsakydamas į Klausimyno 8 klausimą: „Nurodykite turėtą (-as) kitos (-ų) valstybės (-ių) pilietybę (-es) ir jos (jų) netekimo aplinkybes“ tikrinamasis nurodė: „Neturėjau, turėjau tik (duomenys neskelbtini) užsienio pasą, išduotą dėl to, kad mama buvo (duomenys neskelbtini)“. Atsakydamas į 11 klausimą: „Nurodykite, ar turite/turėjote užsienio valstybės išduotą Jus identifikuojantį (-čius) dokumentą (-us)? (jeigu taip, nurodykite kokį (- ius), taip pat jį (-juos) išdavusią instituciją), nurodė: „(duomenys neskelbtini) užsienio pasas, (duomenys neskelbtini) ambasada Lietuvoje“.
Tikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini), ir iki 2002 m. gyveno (duomenys neskelbtini). 2002 m. balandžio 12 d. tikrinamajam buvo išduotas leidimas laikinai apsigyventi Lietuvoje, galiojęs iki 2003 m. kovo 13 d., 2002 m. gruodžio 21 d. jam buvo suteikta Lietuvos Respublikos (toliau – LR) pilietybė, būnant (duomenys neskelbtini) piliečiu, bei išduotas LR piliečio pasas. Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pateikė tokią informaciją (b. l. 48, 49). Taigi, pareiškėjas įgijo LR pilietybę, būdamas (duomenys neskelbtini) piliečiu. Nėra duomenų, kad jis būtų atsisakęs (pateikęs prašymą atsisakyti) ar netekęs (duomenys neskelbtini) pilietybės. Taigi, teismui nekyla abejonių, kad jis žinojo, jog turėjo (duomenys neskelbtini) pilietybę. Nustatė, kad paso galiojimas pasibaigė 2018 m. sausio–vasario mėn., kad jis tuo metu turėjo (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, išduotą 2013 m. sausio-vasario mėnesį. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjui buvo nurodyta, jog paso galiojimo pabaiga neturi įtakos pilietybės galiojimo laikui, todėl sutiktina su tyrimo išvadomis, kad jis turėjo (duomenys neskelbtini) pilietybę ir Klausimyne pateikė melagingą informaciją. Pareiškėjas suprato, jog turi (duomenys neskelbtini) pilietybę, ir šį faktą bandė nuslėpti. Nurodytos pareiškėjo aplinkybės, kad jo mama pildė visus dokumentus ir jis nežinojo informacijos, jog turi (duomenys neskelbtini) pilietybę, yra teisiškai nereikšmingos.
Akcentuotina ir tai, kad pareiškėjo skundo argumentai, jog jis turėjo išduotą leidimą dirbti su informacija, žymima slaptumo žyma „riboto naudojimo“, savaime negali būti pagrindu pareiškėjui išduoti leidimą dirbti su įslaptinta informacija.
Pagal VTPĮ 17 straipsnio 3 dalį, 3. Asmenims, turintiems leidimus, suteikiančius teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima aukštesne slaptumo žyma, atskiras leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima žemesne slaptumo žyma, nereikalingas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Asmeniui prireikus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima aukštesne slaptumo žyma, negu yra išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, asmuo tikrinamas iš naujo. Taigi, akivaizdu, kad, pareiškėjui siekiant gauti aukštesnę slaptumo žymą, AOTD turėjo teisę atlikti asmens tikrinimą. Svarbu irtai, kad tikrinimas yra tikslinis, todėl vertinimui yra reikšminga aplinkybių visuma. Pagrindinis asmens tikrinimo tikslas – nustatyti, ar asmeniui, kuris pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, gali būti patikėta įslaptinta informacija, ar tikrinamas asmuo yra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei – nėra šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių (VTPĮ – 18 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, teismui nekilo abejonių dėl vykdyto pareiškėjo patikrinimo tinkamumo ir duomenų įvertinimo. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su tikrinimo išvadomis, savaime negali būti pagrindu naikinti Įsakymą.
Dėl VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkto
Vadovaujantis VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punktu, asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei ir leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija tokiam asmeniui neišduodamas, jeigu tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.
Pareiškėjas Klausimyne, atsakydamas į 68 klausimą: „Nurodykite nuolatinius Jūsų vartotojo vardus naudojamus/naudotus elektroninėje erdvėje (socialinių tinklų ar forumų paskyrų asmenvardžius ir panašiai)“, nurodė: „V. K. – feisbuke, socialinis tinklas. Socialiniame tinkle anketa nenaudojama“. Tyrimo metu nustatyta, kad jis nenurodė anksčiau turėto vardo ir pavardės „V. K.“ bei jų keitimo datos. Pokalbio su AOTD pareigūnu metu tikrinamasis paaiškino: „Kiek prisimenu, pirmo patikrinimo metu manęs šito klausinėjo, bet aš pats nežinojau, kad mano vardas ir pavardė kažkada buvo rašomi kitaip, jau buvau pamiršęs apie tai, nieko nuslėpti nenorėjau“. Be to, pareiškėjas teigia, kad nuo 2013 m. jis turi paskyrą socialiniame tinkle. Nurodo, kad nuo 2014 m. pastoviai šia paskyra nesinaudojo, patikrindavo kartą per pusę metų ir tiek. Tikrinamojo teigimu, minėtą paskyrą dar turi iki šiol, paskutinį kartą buvo prisijungęs maždaug 2018 m. pavasarį, nors, kiek prisimena, suvedus prisijungimo duomenis, paskyra jam neatsidarė ir nežino, ar pastaroji nebuvo automatiškai ištrinta po to, kai ilgą laiką nebuvo prisijungęs. Tikrinamasis paminėjo, kad su ne NATO ir ne ES šalių piliečiais jis ryšių nepalaikė ir nepalaiko. Tyrimo metu nustatyta, kad tikrinamasis turi paskyrą socialiniame tinkle pavadinimu „V. K.“. Paskutinis prisijungimas prie paskyros fiksuojamas 2019 m. vasario 20 d. (b. l. 54). Tikrinamojo paskyrai priklausančiame draugų sąraše fiksuojami asmenys, kurie nurodo gyvenantys (duomenys neskelbtini). Jis taip pat dalijasi propagandiniais LR žeminančiais įrašais (b. l. 78–79). Buvo įvertinta ir skleidžiama informacija feisbuke. Be to, pareiškėjo pateikti duomenys nepaneigia tikrinimo metu surinktos informacijos. O tai, kad jam buvo pareikšta padėka, nėra pagrindas išduoti leidimą. Taigi, teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog jis neatitiko VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkto reikalavimų.
Teismo vertinimu, akivaizdu, kad pareiškėjas Klausimyne pateikė melagingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) pilietybę, nurodė, kad turėjo leidimą dirbti su įslaptinta informacija ir jis jam buvo panaikintas, nors leidimo iš viso neturėjo, kad nesinaudoja savo paskyra, nors realiai ja naudojosi, sudaro pagrindą teigti, kad nustatyta aplinkybė, nurodyta VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 11 punkte, t. y. asmuo nuslėpė, ar per pastaruosius 5 metus yra nuslėpęs arba jį tikrinančioms institucijoms pateikęs melagingus biografijos faktus arba kitus duomenis apie save, savo ryšius, turinčius įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo priėmimui. Teismas konstatuoja, kad tikrinimo metu buvo įvertinta faktų visuma ir motyvuotos išvados.
Pabrėžtina ir tai, kad, pareiškėjas, užpildęs Klausimyną, parašu patvirtino, kad yra susipažinęs su Klausimyno pildymo taisyklėmis, Klausimyne pateikti klausimai jam yra suprantami, o jo pateikti atsakymai į klausimus yra išsamūs ir teisingi. Tikrinamasis taip pat patvirtino, kad jis supranta, jog atsakius į Klausimyne pateiktą (-us) klausimą (-us) neteisingai arba pateikus melagingus biografijos duomenis ar kitus duomenis apie save, savo ryšius ir aplinką, vadovaujantis VTPĮ, jam gali būti neišduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Pareiškėjas nepateikė argumentų, kad jam buvo neaiškūs ar nesuprantami klausimai. Taigi, už pateiktuose atsakymuose nurodytą informaciją yra atsakingas būtent pats pareiškėjas.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. rugpjūčio 13 d. ir 2011 m. liepos 7 d. nutarimuose yra pažymėjęs, kad pagrindiniai arba minimalūs kriterijai vertinant asmens lojalumą ir patikimumą nėra siejami tik su asmens kalte padarius nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą; jie apima ir informaciją apie potencialias grėsmes saugumui: asmens savybes, veiklą bei kitas aplinkybes, liudijančias jo nesąžiningumą, nelojalumą, nepatikimumą ar neapdairumą, taip pat jo pažeidžiamumą per su juo susijusius artimus asmenis. Tačiau asmens (ir siekiančio eiti pareigas valstybės tarnyboje, ir jas jau einančio) patikimumo patikros santykių teisinis reglamentavimas turi būti toks, kad mažareikšmiai, atsitiktiniai ir pan. faktai ir aplinkybės netaptų pagrindu konstatuoti asmens, siekiančio eiti arba einančio pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, nepatikimumo, juo labiau kad asmens nepatikimumas nebūtų konstatuojamas remiantis vien prielaidomis.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), aiškindamas VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkto nuostatą, yra pažymėjęs, kad jos dispozicijoje yra pateikiamas tik pavyzdinis (neišbaigtas) aplinkybių sąrašas (asmens atlikta ar atliekama veikla, turėti ar turimi ryšiais su kitais asmenimis, jo paties asmeninės savybės ar kitos su jo asmeniu susijusios savybės), kurių buvimas gali sudaryti pagrindą neišduoti, arba panaikinti turimą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Tačiau tai turi būti ne bet kokios aplinkybės, o yra reikalaujama, kad viena kuri iš šių aplinkybių, ar jų visuma, sukeltų ir atitinkamas pasekmes – keltų grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui (LVAT 2019 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2047-438/2019).
VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte nurodytos aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio, jų sąrašas nėra baigtinis, jos yra apibūdinamos tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija kriterijumi. Kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis proporcingumo bei protingumo kriterijais, teismas turi spręsti, ar per konkrečias faktines situacijas (per konkrečius faktus) pasireiškusias asmens savybes jis yra tinkamas dirbti su įslaptinta informacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-143-1932/2012; 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3125-492/2017; 2018 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3124-1062/2018 ir kt.).
Be to, LVAT yra pažymėjęs, kad VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte numatytos aplinkybės (asmens savybės, kita veika ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui) atliekant patikrinimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo gali būti nustatytos remiantis įvairia paslapčių subjekto teisėtai gauta medžiaga (ikiteisminio tyrimo, tarnybinių patikrinimų ir tyrimų, pareigūnų tarnybos bylų duomenimis ir kt.).
Taigi, tikrinimo metu padarytos išvados yra pagrįstos Rašte, Protokole bei joms pagrįsti pateikti pakankami duomenys. Tikrinimo metu buvo nustatytos reikšmingos aplinkybės, turėjusios įtakos leidimui neišduoti, t. y. pareiškėjo asmeninės savybės: nesąžiningumas (melagingų duomenų apie turimą (duomenys neskelbtini) pilietybę pateikimas, turėtą leidimą dirbti su įslaptinta informacija, naudojimąsi socialiniu tinklu) ir neatsakingumas, t. y. aplaidus Klausimyno pildymas, Kaip minėta, pareiškėjas nenurodė, kad jis nesuprato klausimų esmės, o šiuo atveju jam kyla atsakomybė už pateiktos informacijos tinkamumą ir išsamumą.
Pareiškėjas nesutinka su Komisijos vertinimu, tačiau jo nurodyti argumentai nepaneigia nustatytų aplinkybių esmės.
Taigi, tikrinimo metu nustačius VTPĮ 17 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas sąlygas, t. y. buvo nustatyti VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 11 ir 20 punktai, pareiškėjui negalėjo būti išduotas leidimas.
Teismo vertinimu, krašto apsaugos ministras teisėtai ir pagrįstai neišdavė leidimo pareiškėjui. Darytina išvada, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.