- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-12-30
- Bylos Nr.
- 1-2263-536/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-14-1-01469-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nukentėjusysis
- G. M., O. M.
- Civilinis ieškovas
- Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos
- Kaltinamasis
- J.S.
- Advokatai
- Aleksandr Palamarčiuk, Julija Žukienė
- Kategorijos
civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos atstovams Jonui Račkauskui ir Agnei Filipavičiūtei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
J.S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsislavinimo, nesusituokęs, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012-07-21 6 val. 4 min. Vilniaus Geležinkelio stotyje, esančioje Geležinkelio g. 16, Vilniuje, girtas J. S. įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį bei tvarką, ir sunkiai sutrikdė nukentėjusiajam G. M. sveikatą: stovėdamas prie kasos, J. S. garsiai vartojo necenzūrinę leksiką, o kai nukentėjusysis G. M. padarė jam dėl to pastabą, kumščio smūgiu į galvą pargriovė G. M. ant grindų. Kai nukentėjusysis atsistojo ant kojų, J. S. sudavė jam dar vieną smūgį kumščiu į galvą ir vėl pargriovė G. M. ant grindų. Krisdamas, G. M. trenkėsi galva į grindis ir sunkiai susižalojo.
Kaltinamasis J. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2012-07-21 apie 6 val. su draugu A. G. atvyko į Vilniaus Geležinkelio stotį, norėdami nusipirkti bilietus. Jie abu buvo išgėrę. Stovėdamas prie kasų, jo draugas nusikeikė, dėl ko šalia stovėjusi moteris jiems papriekaištavo, o 2 kitoje eilėje stovintys jaunuoliai, G. M. ir O. B., pradėjo eiti link jų, keldami konfliktinę situaciją. O. B. norėjo suduoti jam, J. S., tačiau nespėjo. Bandydamas apsiginti, jis, J. S. pirmas smogė kumščiu G. M.. Šis nukrito. Tuomet jį, J. S., puolė O. B.. Jis, J. S., bandydamas apsiginti, atsistojusiam G. M. dar kartą sudavė kumščiu į galvą. Tas vėl nukrito ir nebeatsikėlė.
Nukentėjusysis G. M. parodė, kad dėl galvos traumos neatsimena aplinkybių, kuriomis jis buvo sunkiai traumuotas. Atsigavo tik ligoninėje. Ilgą laiką negalėjo atpažinti net savo artimų žmonių.
Po to, kai patyrė sužalojimus, jam buvo iškviesta greitoji pagalba ir jis buvo nugabentas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam buvo nustatyta trauminė subrachnoidinė hemoragija, trauminė subdurinė hematoma, momenkaulio ir priekinės kaukolės daubos lūžis iš kairės, smegenų sumušimas. Po to, kai buvo išrašytas iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, kurioje ilgai gydėsi, buvo nusiųstas į reabilitaciją „Eglės“ sanatorijoje. Po reabilitacijos 2012 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais gydėsi Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje ir UAB „Medea diagnostika“. Daugiau dėl patirtų sužalojimų į jokią gydymo įstaigą nesikreipė. Dėl tyčinių, įžūlių, neteisėtų J. S. veiksmų liko neįgaliu - jam nustatytas 40% darbingumo lygis. Dėl nusikalstamų J. S. veiksmų jis patyrė materialinę žalą - pirko gydymui reikalingus vaistus, kurie kainavo 837,59 Lt. Dėl to, kad negalėjo vienas važiuoti į sanatoriją reabilituotis, su juo važiavo žmona, o tai papildomai kainavo 2508 Lt. Turėjo papildomų gydymo išlaidų už 170 Lt. Taip pat už teisines paslaugas jam teko 500 Lt sumokėti advokatei. Viso patyrė 4015,59 Lt turtinę žalą. Taip pat dėl J. S. veiksmų, patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, skausmą, pažeminimą, kurie pasireiškia įvairiais psichologiniais išgyvenimais - baime, pasipiktinimu, skriauda, liūdesiu, emociniu stresu, judėjimo galimybių sumažėjimu. Liko neįgalus ir jo sveikata jau niekada nebepasitaisys. Dirbo pagal verslo liudijimą, atlikinėjo statybos ir remonto darbus. Jo darbas šeimai buvo pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu. Dėl negrąžintinai sutrikdytos sveikatos dirbti pagal savo specializaciją nebegalės. Tai sunkiai paveiks šeimos materialinę padėtį (t. 1, b.l. 51-55).
Nukentėjusioji O. M., liudytojas O. B. parodė, kad 2012-07-21 anksti ryte jie kartu su G. M. norėjo traukiniu vykti į Telšius. Jie laukė eilėje prie kasos, kai už jų atsistojo 2 akivaizdžiai neblaivūs jaunuoliai (J. S. ir A. G.), kurie triukšmavo, šūkavo, garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais, kabinėjosi prie žmonių. Šalia stovėjusi moteris jiems papriekaištavo, tačiau jie nenurimo ir pradėjo kibti prie jaunos merginos. G. M. paprašė vaikinų nusiraminti, tačiau šie liepė nesikišti. Tuomet jis, O. B., padėjo J. S. ant peties ranką ir pamėgino atitraukti kaltinamąjį toliau nuo G. M.. Toliau O. M., analogiškai aiškindama konflikto pradžios aplinkybes, parodė, kad staiga pamatė griūvantį ant grindų ir čiuožiantį grindimis savo vyrą. Po to vyras atsikėlė ir, svyruodamas, susiėmęs už galvos, norėjo praeiti aplink, tačiau kaltinamasis smogė jos vyrui dar kartą. Vyras nukrito, trenkdamasis galva į grindis. Atbėgęs apsaugos darbuotojas iškvietė medikus ir policijos pareigūnus. O. B. parodymai šioje dalyje buvo analogiški nukentėjusios parodymams. Jis pabrėžė, kad matė, kaip kaltinamasis kumščiu sudavė G. M. į galvą 2 smūgius, kiekvieną kartą taip jį pargriaudamas ant grindų. Po to pasak nukentėjusios ir liudytojo O. B. G. M. buvo išvežtas į Lazdynų ligoninę.
Liudytojas A. G. irgi parodė, kad 2012 m. vasarą su J. S. atėjo į Vilniaus Geležinkelio stotį bilietų į Palangą. Stovėdamas prie kasos, jis, A. G., nusikeikė, dėl ko tarp jų, A. G. ir J. S. ir vienos pusės ir nukentėjusiojo bei pastarojo draugo – iš kitos, kilo konfliktas. Jis, A. G., matė, kaip nukentėjusysis norėjo trenkti J. S., tačiau tas trenkė G. M. pirmas, ir nukentėjusysis nukrito. Po to atsikėlęs nuo grindų nukentėjusysis nukrito vėl.
Liudytoja R. M. patvirtino, kad 2012-07-21 anksti ryte kartu su dukra D. M. stovėjo eilėje prie Vilniaus Geležinkelio stoties kasų ir atkreipė dėmesį į ateinančius J. S. bei jo draugą. Jie elgėsi įžūliai: triukšmavo, garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais. Tai tęsėsi gana ilgai, kol pagyvenusi moteris sudrausmino vaikinus. Pastarieji pradėjo necenzūriniais žodžiais keikti šią moterį. Jos dukra užstojo moterį, tuomet kaltinamasis agresyviai užsipuolė dukrą, liepęs jai užsičiaupti. Ji išsigando, kad J. S. trenks dukrai. G. M. pradėjo raminti vaikinus ir delnu uždengė kaltinamajam burną. Po to ji pamatė, kad nukentėjusysis kėlėsi nuo grindų, išgirdo aiktelėjimą ir pamatė, kaip G. M. krito aukštielninkas.
Taigi iš tokių nukentėjusios O. M., liudytojų R. M. ir O. B. parodymų, kurių atitikimas tikrovę teismui nekelia abejonių, matyti, kad J. S. kaltinamajame akte minimomis aplinkybėmis viešoje vietoje elgėsi įžūliai, garsiai keikdamasis necenzūriniais žodžiais, kabinėdamasis prie žmonių, kas ir sukėlė nukentėjusiajam ir jį lydėjusiam O. B. būtinumą jį sudrausminti ir taip apginti viešąją tvarką užkardant jos akivaizdų pažeidimą. Tai sukėlė agresyvią kaltinamojo reakciją: jis 2 kartus kumščiu sudavė G. M. į galvą ir taip 2 kartus pargriovė ji ant grindų. Po 2 smūgio nukentėjusysis nebeatsikėlė. Tai aiškiai matosi ir prie bylos medžiagos pridėtame vaizdo įraše (vokas Nr. 1). Tokiais įžūliais veiksmais J. S. akivaizdžiai pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, padarydamas nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Pagal teismo medicinos specialisto išvadą Nr. G 2323/12(01) G. M. galimai 2012-07-21 buvo padaryta plati difuzinė poodinė kraujosruva kairėje momeninėje srityje, kairio momenkaulio lūžis pereinantis į kaukolės pamato priekinę duobę kairėje per kairės pusės kaktikaulį ir kairės akiduobės viršutinę sieną, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo kairėje momeninėje srityje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu galvos smegenų kairio pusrutulio srityje, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu tarppusrutuliniame paviršiuje kaktinių skilčių srityse bei kairėje smilkininėje srityje, galvos smegenų sumušimas, pasireiškęs kontūziniais židiniais abipus kaktinių skilčių pamatiniuose paviršiuose ir kairės kaktinės skilties užpakalinėje srityje. Šie sužalojimai G. M. padaryti vienu trauminiu poveikiu griūnant ir kaire momenine sritimi atsitrenkiant į kietą buką masyvų paviršių, pvz., į grindis. Tokie sužalojimai dėl kaukolės pamato priekinės duobės lūžio, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, lydimo galvos smegenų suspaudimo bei galvos smegenų sumušimo kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 111-113).
Kaltinamasis, 2 kartus kumščiu smūgiuodamas G. M. į galvą, suvokė, kad kelia pavojų jo sveikatai, ir negalėjo nenumatyti, kad nuo smūgių šis gali pargriūti ir susižaloti. Faktinių duomenų, patvirtinančių tiesioginį kaltinamojo tikslą sunkiai sužaloti G. M., byloje nėra, tačiau iš pačių įvykio aplinkybių matyti, kad kaltinamasis, tokių pasekmių nenorėdamas, sąmoningai leido joms kilti. Tokiu atveju jis sunkiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą esant netiesioginei jo tyčiai ir tuo padarė sunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas J. S. padarė, būdamas girtas (t. 1, b.l. 154). J. S. neteistas, tačiau buvo baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimą. Kaltinamojo padarytų nusikaltimų aplinkybės rodo, kad jis nepaiso visuomenės branginamų vertybių, tame tarpe ir tokių, kaip kitų žmonių gyvybė, sveikata ir saugumas. Tai rodo didesnį jo padarytų nusikaltimų ir jo asmenybės pavojingumo visuomenei laipsnį ir reikalauja griežtesnės bausmės pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., t.y. laisvės atėmimo, skyrimo. Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. sankcija be alternatyvų numato tik laisvės atėmimo bausmės skyrimą.
Nukentėjusysis G. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 50 000 Lt neturtinės ir 3 515, 59 Lt turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 55-56). Bylos nagrinėjimo teisme metu jis neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažino iki 43 500 Lt, turtinės – iki 3 174,88 Lt.
Svarstydamas nukentėjusiojo reikalavimą priteisti jam padarytos neturtinės žalos atlyginimą, teismas atsižvelgia į sekančias aplinkybes. Visų pirma, toks reikalavimas yra teisėtas: Lietuvos Respublikos BPK 109 str., Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 2 d. numato, kad nusikalstama veika padarytoji neturtinė žala turi būti atlyginta. Tokia pareiga kyla esant šių prielaidų visetui:
asmens veiksmai buvo neteisėti (Lietuvos Respublikos CK 6.246 str.),asmens veiksmai buvo kalti (Lietuvos Respublikos CK 6.248 str.),šie veiksmai sukėlė realią žalą (Lietuvos Respublikos CK 6.249 str.), tarp žalingų pasekmių ir asmens kaltų neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšis (Lietuvos Respublikos CK 6.247 str.).
Antra, tokie nukentėjusiojo reikalavimai yra pagrįsti teismui pateiktais įrodymais.
Dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjo G. M. sveikata, o žmogaus sveikata, kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyje Nr. 2K-68/2008, yra absoliuti, viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, ir todėl ji turi būti itin saugoma, nes deliktinėje atsakomybėje galioja principas, pagal kurį kuo svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Toje pačioje nutartyje LR Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.
Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatydamas neturtinės žalos dydį, jis turi atsižvelgti į:
1) jos pasekmes;
2) žalą padariusio asmens kaltę;
3) jo turtinę padėtį;
4) padarytos turtinės žalos dydį;
5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes;
6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Jauno amžiaus nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta sunkiai ir negrįžtamai: jis neteko 60 darbingumo nuošimčių (t. 1, b.l. 72, 73, 74). Stacionare jis gydėsi nuo 2012-07-21 iki 2012-08-04, po to vyko reabilitacija sanatorijoje. Kaltinamojo tyčiniais veiksmais jam padaryti daugybiniai sveikatai ir gyvybei pavojingi galvos smegenų ir kaukolės sužalojimai. Be jokių abejonių nukentėjusysis patyrė ir patyria stiprius fizinius skausmus. Nukentėjusiojo gydymas tęsiasi iki šiol, kas natūraliai sukelia jam nepatogumus, atima galimybę gyventi įprastu būdu, sumažino jo galimybės bendrauti su aplinkiniais. Turtinės nukentėjusiajam padarytos žalos dydis nėra aukštas, tačiau šiuo atveju tai nėra svarbiausias neturinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sutinka su nukentėjusiojo ir jo atstovės pozicija dėl neturtinės žalos dydžio, išreikšta jo pirminiame ieškininiame pareiškime, ir nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą įvertina 50 000 Lt.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2013-07-23 spendimu dėl smurtinio nusikaltimo padarytos žalos kompensavimo avansu nusprendė iš dalies patenkinti G. M. prašymą ir išmokėti jam 6 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą (t. 2, b.l. 42-44). Atsižvelgiant į tai neturtinės žalos, padarytos nukentėjusiajam, 50 000 Lt dydžio atlyginimas mažintinas 6 500 Lt, ir šios žalos kompensacija atitinkamai sudaro 43 500 Lt.
Pagal nukentėjusiojo pateiktus dokumentus (t. 1, b.l. 58-64, 66-70, 79-86) išlaidos jo gydymuisi po kaltinamojo padaryto sužalojimo sudarė 3 515,50 Lt. Kaltinamasis šios sumos neginčijo. Minėtu anksčiau Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013-07-23 spendimu buvo nutarta kompensuoti nukentėjusiajam 840,71 Lt dydžio gydymo išlaidų dalį. Tokiu atveju nukentėjusiajam iš dalies tenkinant jo reikalavimą atlyginti 3 174,88 Lt dydžio turtinę žalą priteistinas 2 674,79 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimas (3 515,50 Lt - 840,71 Lt).
Šioje byloje Valstybinė ligonių kasa pareiškė 9 224,12 Lt dydžio civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti nukentėjusiojo gydymo dėl patirto sužalojimo išlaidas. Šis civilinis ieškinys yra pagrįstas, nes jo dalykas patvirtinamas teismui pateiktais medicinos dokumentais (t. 1, b.l. 66-69), o pagrindą sudaro J. S. kalti neteisėti veiksmai sužalojant nukentėjusįjį. Taigi iš J. S. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistinas 9 224,12 Lt dydžio nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimas.
Nukentėjusysis paprašė atlyginti jam išlaidas įgaliotos atstovės teisinėms paslaugoms apmokėti. Pagal pateiktą kvitą (t. 1, b.l. 57) jos sudaro 500 Lt. Šis prašymas Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. pagrindu tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 302-308 str., teismas
nusprendė:
Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir paskirti jam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę;
Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir paskirti jam keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Šias bausmes Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p. pagrindu subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti J. S. galutinę subendrintą laisvės atėmimo ketveriems metams bausmę, atliktiną pataisos namuose.
Į šios bausmės laiką įskaityti vieną nuteistojo laikino sulaikymo parą (2012-07-21).
Kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įtaigoje, paskirtą J. S., palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
G. M. pareikštą civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jam iš J. S. du tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt keturis litus 79 ct turtinės žalos ir keturiasdešimt tris tūkstančius penkis šimtus litų neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje šį civilinį ieškinį atmesti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį patenkintini ir priteisti šiai įstaigai iš J. S. devynis tūkstančius du šimtus dvidešimt keturis litus 12 ct nukentėjusiojo G. M. gydymo išlaidoms atlyginti.
Priteisti G. M. iš J. S. penkis šimtus litų advokato pagalbos išlaidoms atlyginti.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.