Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2024-12-23 · Civilinė byla Nr. e2-236-446/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-12-23
Bylos Nr.
e2-236-446/2024
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-03315-2023-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Atsakovas
I. B.
Advokatai
Darius Novikas, Agneta Valikonė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-236-446/2024Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03315-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.9; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.4.4; 3.2.4.5; 3.2.6.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 23 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Jolantai Juozapavičiūtei,

dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai Agnetai Valikonei

atsakovui I. B., jo atstovui advokatui Dariui Novikui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Aiba“ ieškinį atsakovui I. B. dėl civilinės atsakomybės taikymo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovė prašo atsakovo I. B. atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę, iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 34498,14 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1996 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą.

Šalies argumentai

2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2022 m. spalio 5 d. nutartimi civ. byloje Nr. eB2-482-357/2022 iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Aiba“, įpareigojo įmonės valdymo organus ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis bei visus dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą informaciją, susijusią su įmonės veikla. Įmonės direktorius laikotarpiu nuo 2007 m. vasario 6 d. iki bankroto bylos iškėlimo dienos buvo atsakovas I. B. Nors atsakovas turėjo imperatyvią pareigą perduoti visą įmonei priklausantį turtą, atsakovas tik iš dalies įvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANĮ) 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvią pareigą. Įvertinus atsakovo perduotą turtą, nustatyta, kad atsakovas perdavė visiškai kitą turtą nei tą, kuris priklauso įmonei. Atsakovo perduoto turto išvaizda, techninės savybės neatitinka turto, kurį turėjo perduoti atsakovas. Įvertinus atsakovo perduotą turtą, buvo nustatyta, kad atsakovas perdavė visiškai kitą turtą nei tą, kuris priklauso įmonei, nes perduoto turto išvaizda, techninės savybės neatitinka turto, kurį turėjo perduoti. Atsakovo perduoto turto išvaizda, savybės kardinaliai skiriasi nuo to turto, kurį turėjo pareigą perduoti atsakovas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog turto perdavimo metu įmonės administratoriaus įgaliotas asmuo pastebėjo, jog patalpose, kuriose buvo vykdomas įmonei priklausančio turto perdavimas, buvo hidraulinio grąžto mechanizmas su pajungimo rėmu (spec. įranga VERMEER traktoriui), tačiau minėtas turtas įmonės administratoriui nebuvo perduotas. Nurodytos aplinkybės reiškia, kad atsakovas iki šio ieškinio pateikimo dienos nėra įvykdęs JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje nurodytos imperatyvios pareigos ir nėra perdavęs įmonei priklausančio turto

3. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad dokumentų analizės metu nustatyta, kad įmonei nuosavybės teise priklauso transporto priemonė „Volkswagen Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data 2007 m. balandžio 5 d. Minėta transporto priemonė administratoriui nebuvo perduota, dokumentų, susijusių su transporto priemonės utilizavimu nepateikta.

4. Ieškinyje nurodyta, kad nustatyta, jog įmonei priklauso ekskavatorius krautuvas (duomenys neskelbtini) (įsigytas 2014 m. sausio 9 d. už 33280 Lt), ekskavatorius Komatsu PC35MR2 (įsigytas 2014 m. sausio 7 d. už 62920 Lt), jūrinis konteineris (įsigytas 2017 m. kovo 22 d. už 2643,85 Eur), šakinis dujinis krautuvas „Hyunday“ EX 1104 (įsigytas 2017 m. lapkričio 10 d. už 17303 Eur), optinis reflektometras NOYES OF 280-10 (įsigytas 2014 m. kovo 14 d. už 2347,95 Eur). Šio turto atsakovas administratorei neperdavė ir nepateikė įrodymų, kad turtas realizuotas.

5. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad dokumentų analizės metu nustatyta, kad įmonė 2016 m. sausio 26 d. sudarė transporto priemonės VW TOUAREG pirkimo pardavimo sutartį, kurios pagrindu pardavė transporto priemonę atsakovui. Sutartyje nurodyta transporto priemonės kaina yra 20000 Eur. Nei įmonės kasoje, nei įmonės banko sąskaitoje nėra įrodymų, kad atsakovas atsiskaitė pagal minėtą sutartį ir sumokėjo įmonei 20000 Eur.

6. Ieškovė tvirtina, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog atsakovas neįvykdė imperatyvios JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos ir neperdavė įmonės nemokumo administratoriui dalies įmonei priklausančio turto, kurio likutinė vertė 7040,61 Eur. Atsakovo piktybiškas pareigų nevykdymas vertintinas kaip neatitinkantis rūpestingo, apdairaus, protingo asmens elgesio mato ir sąlygojantis tai, kad iškėlus bankroto bylą įmonės nemokumo administratoriui be jokio pagrindo nebuvo perduota dalis įmonei priklausančio turto, o tai, be kita ko, nulėmė tiek ieškovės, tiek jos kreditorių teisėtų interesų pažeidimą. Atsakovui taikytina civilinė atsakomybė ir iš jo priteistini nuostoliai, kurie yra lygūs neteisėtai ir nepagrįstai neišsaugoto / neperduoto turto vertei, t. y. 7040,61 Eur dydžio sumai. Atsakovo nesąžiningais ir neteisėtais veiksmais buvo prarastas įmonės turtas, į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas, ir, atitinkamai, buvo eliminuota kreditorių galimybė gauti savo reikalavimo patenkinimą. Įmonės kreditoriai nebūtų patyrę nuostolių, nes realizavus Įmonei priklausantį visą neperduotą 7.040,61 EUR dydžio vertės turtą, būtų bent iš dalies padengti Įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai. Atsakovas už transporto priemonę neatsiskaitė, todėl liko skolingas įmonei 20000 Eur. Kadangi atsakovas neatsiskaitė su ieškove, t. y. nesumokėjo įmonei 20000 Eur pagal transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutartį, todėl atsakovas turi pareigą sumokėti įstatymo numatytas 5 procentų dydžio palūkanas, t. y. 7457,53 Eur.

Atsiliepimas

7. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir mano, kad jis yra faktiškai bei teisiškai nepagrįstas. Dėl automobilio „VW Caddy“ nurodė, kad 2019 m. pabaigoje - 2020 m. pradžioje, tikslios datos neprisimena, „VW Caddy“, vairuojamas įmonės darbuotojo V. S., pakliuvo į autoįvykį, kurio metu buvo nepataisomai sugadintas. Įforminus autoįvykį, automobilis „VW Caddy“ uždarosios akcinės bendrovės „Treila“ tralu buvo pristatytas į UAB „Treila“ aukštelę. Autoįvykio kaltininko draudimo bendrovė „Gjensidige“ 2020-01-16 išmokėjo UAB „Aiba“ 1815 Eur kompensaciją už nepataisomai sugadintą „VW Caddy“. Kadangi automobilis buvo sugadintas nepataisomai, jį remontuoti ekonomiškai buvo nenaudinga ir už jį UAB „Aiba“ 2020-01­16 gavo 1815 € kompensaciją, t. y. 463,44 Eur daugiau nei šio automobilio buhalterinė vertė, buvo nuspręsta automobilį utilizuoti. Atsakovas žodžiu susitarė su UAB „Treila“ vadovu, kad „VW Caddy“ utilizavimo kaina yra lygi automobilio metalo kainai, todėl jokios išmokos už priduotą utilizavimui automobilį UAB „Treila“ neišmokėjo. Į utilizavimo kainą taip pat buvo įskaičiuota VW Caddy transportavimas iš autoįvykio į UAB „Treila“ aikštelę ir jo laikymas aikštelėje, kol bus išsiaiškinta su draudimo bendrove. Dėl užimtumo ir kitų rūpesčių taip ir nenuvyko pasirašyti šių dokumentų, todėl tarp perduotų UAB „Aiba“ dokumentų nėra dokumentų, patvirtinančių apie VW Caddy pridavimą utilizavimui. Tarp BUAB „Aiba“ dokumentų turėjo būti 2022-09-30 nurašymo aktas Nr. 22-09, pagal kurį „VW Caddy“ yra nurašytas.

8. Taip pat atsiliepime nurodyta, kad atsakovas pripažįsta, jog įsigijo VW TOUAREG iš UAB „Aiba“ pagal 2016-01-26 pirkimo pardavimo sutartį už 20.000 Eur. Atsakovas yra pilnai atsiskaitęs su ieškove: 1) 2013-07-09 buvo sumokėtas 10000 Lt (2896,20 Eur) avansas; 2) pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dieną UAB „Aiba“ direktorius I. B. kaip atskaitingas asmuo gavo iš pirkėjo I. B. 10000 Eur, kuriuos 2016-01-29, atskaičius UAB „Aiba“ 2016 m. sausio mėn. išlaidas, įnešė į įmonės kasą, t. y. 9805,62 Eur; 3) 2016-12-31 atliktas skolos likučio 7103,80 Eur sudengimas su I. B. suteikta paskola, t. y. I. B. paskola suteikta bendrovei „Aiba“ sumažėjo 7103,80 Eur. Kadangi pilnai atsiskaityta su įmone, todėl ir reikalaujamos 7457,53 Eur kompensacinės palūkanos yra negalimos.

9. Taip pat atsiliepime nurodyta, kad degalinė – konteineris, kurios likutinė vertė 250 Eur, buvo nurašytas 2022-09-30 nurašymo aktu Nr. 22-09, nes buvo nusidėvėjęs ir buvo netinkamas remontuoti ir negalėjo būti realizuojama ar perduotas kitiems asmenims. Nurašymo akte šis turtas įvardintas „Konteinerinė patalpa-ofisas“ (kodas 115).

10. Jūrinio konteinerio (224x12x3), kurio likutinė vertė 0,29 Eur, taip pat nurašytas 2022-09-30 nurašymo aktu Nr. 22-09, nes jis buvo nusidėvėjęs ir buvo netinkamas remontuoti bei negalėjo būti realizuojamas ar perduotas kitiems asmenims. Nurašymo akte šis turtas įvardintas „Jūrinis konteineris“ (kodas 116).

11. Hidraulinio grąžto mechanizmas su pajungimo rėmu (spec. įranga VERMEER traktoriui) buvo perduotas ieškovei, nes ji pati šį turtą nufotografavo kaip esantį. Šis turtas buvo naudotas ir perduotas tokios būklės, koks jis buvo bankroto paskelbimo dieną. Pažymėtina, kad UAB „Aiba“ pagrindinė veikla buvo žemės darbai ir jų atstatymas, dėl to su įranga buvo intensyviai dirbama ir jos tarnavimo laikas buvo trumpas. Hidraulinio grąžto mechanizmas su pajungimo rėmu (spec. įranga VERMEER traktoriui), kuris nebuvo perduotas administratoriui, kurį ieškovė užfiksavo savo nuotraukose, nes yra kitos įmonės, UAB „Gręžinys“ turtas, kuris ir buvo laikomas UAB „Gręžinys“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). „Ghedini“ hidraulinis grąžtas buvo perduotas ieškovei, nes ji pati šį turtą nufotografavo kaip esantį. Šis turtas buvo naudotas ir perduotas tokios būklės koks jis buvo bankroto paskelbimo dieną. Ieškovė nenurodo, kokia vibro-plokštė, pagal kokį dokumentą ir kokios būklės ji įsigyta, todėl atsikirsti į šį reikalavimą neįmanoma. Galimas atvejis, kad ši vibro - plokštė nurašyta kaip netinkama naudoti, remontuoti ar realizuoti arba galėjo likti vibro-plokštės tik atskiros jos dalys, pavyzdžiui, padas, variklis ir pan. Kaip nurodo ieškovė, elektros generatoriaus „Altas copco QIP S7“ buvo įsigytas pagal 2018-07-19 PVM sąskaitą faktūrą AS Nr. 006951. Ieškovės ieškinyje nurodyta nuotrauka yra visai kito turto, t. y. elektros generatoriaus „Altas copco QEP S7 ACDE“. Ieškovei buvo perduotas būtent tas generatorius kurį turėjo UAB „Aiba“.

Atsiliepimas

12. Taip pat atsiliepime nurodyta, kad ekskavatoriaus krautuvo (duomenys neskelbtini), ekskavatoriaus Komatsu PC35MR2, šakinio dujinio krautuvo HYIUDAY EX 1104, optinio refektrometro NOYES OF 280-10 likutinė vertė po 0,29 Eur kiekvieno, šis turtas buvo nusidėvėjęs ir mažavertis, netinkamas naudoti, remontuoti ir realizuoti, jis turėjo būti nurašytas. Atsakovas mano, kad šio turto nurašymo aktai turėtų būti pas ieškovę. Pakartotinai pažymime, jog UAB „Aiba“ pagrindinė veikla buvo žemės darbai ir jų atstatymas, dėl to su technika, įranga buvo dirbama intensyviai ir jos tarnavimo laikas buvo labai trumpas. Kadangi ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų, tai kalbėti apie kitas deliktinei atsakomybei atsirasti būtinas sąlygas nėra jokios prasmės, tuo pačiu ir nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

13. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartimi iškelta bankroto byla uždarajai akcinei bendrovei „Aiba“, bankroto administratore paskirta MB Nemokumo klausimai. Bankroto administratorės ieškinys kildinamas iš atsakovo deliktinės atsakomybės, ieškovė prašo priteisti nuostolius, kuriuos sudaro bankroto administratorei neperduoto turto likutinė vertė 7040,61 Eur, 20000 Eur skola už parduotą automobilį „VW Touareg“ ir 7457,53 Eur palūkanų, skaičiuojamų nuo skolos sumos už parduotą automobilį „VW Touareg“.

14. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, bendrovės (įmonės, juridinio asmens) vadovo civilinė atsakomybė savo teisine prigimtimi yra deliktinė, civilinės atsakomybės prievolei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė.

15. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad valdymo organų nariams už fiduciarinių pareigų pažeidimą atsakomybė kyla tik esant jų dideliam neatsargumui arba tyčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

16. CK nuostatose, reglamentuojančiose civilinę atsakomybę, nėra pateiktos tyčios ir neatsargumo sampratos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmuo padaro žalą tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalą arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras. Didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis. Paprastas neatsargumas yra tada, kai veiksmai neatitinka tam tikro rūpestingumo standarto, reglamentuoto įstatyme, kurio tikslas apsaugoti kitus asmenis nuo tos konkrečios žalos, arba neatitinka rūpestingo žmogaus elgesio standarto, kuris protingai tikėtinas įvertinus aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-684/2023 43 punktas).

17. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visų abejonių dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas; 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-916/2024, 33–34 punktai). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, ir kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024, 106 punktas).

18. Teismo vertinimu, šioje byloje surinktų įrodymų ir faktinių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo civilinės atsakomybės taikymui, nes nenustatyti neteisėti atsakovo veiksmai ir įmonei ar jos kreditoriams padaryti nuostoliai.

19. Akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ pateikta 2024 m. sausio 10 d. informacija (žalos byla Nr. CLT2018678) patvirtina, kad uždarajai akcinei bendrovei „Aiba“ priklausantis automobilis „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas eismo įvykio metu, už ką draudimo bendrovė 2020 m. sausio 16 d. išmokėjo 1815 Eur draudimo išmoką. Iš atsakovo paaiškinimų, uždarosios akcinė bendrovės „Treila“ 2024 m. lapkričio 29 d. pateiktos informacijos matyti, kad automobilis iš įvykio vietos buvo nugabentas į saugojimo aikštelę, saugomas iki žalos nustatymo, po to utilizuotas. Ieškovė nepateikė įrodymų, paneigiančių automobilio „VW Caddy“ netinkamumo naudojimui aplinkybių, duomenų, kad šis automobilis būtų suremontuotas, tam panaudotos įmonės lėšos ir po eismo įvykio tinkamas naudojimui. Esant tokioms aplinkybėms, nepagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo už automobilį, kuris iki įmonei bankroto bylos iškėlimo buvo faktiškai sunaikintas, gauta draudimo įmoka didesnė už jo likutinę vertę (1351,56 Eur).

20. 2016 m. sausio 26 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Aiba“ priklausantis automobilis parduotas atsakovui už 20000 Eur. Atsakovo paaiškinimus, kad jis pilnumoje atsiskaitė su įmone už įsigytą automobilį, patvirtino liudytoja S. K., kuri tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą pagal sutartį ir dirbo įmonėje buhaltere iki bankroto bylos iškėlimo. Ji parodė, kad įmonei priklausantis automobilis „VW Touareg“ 2016 metais buvo parduotas I. B., kuris pilnumoje atsiskaitė už įsigytą automobilį atlikus užskaitas. 10000 litų į įmonės sąskaitą 2013 metais buvo įnešta asmeniškai I. B. kaip avansas už sandorį, kuris neįvyko. Įneštas avansas nebuvo grąžintas I. B., avanso suma, t. y. 2896 Eur, užskaityti už parduotą automobilį. 9805,62 Eur I. B. įnešė į kasą 2016 m., perkant automobilį, likusi suma buvo padengta iš I. B. paskolintų lėšų įmonei. Esant apyvartinių lėšų stygiui, įmonės vadovas skolindavo įmonei pinigus, įmonė ne visas skolas grąžino vadovui, skolos suma sumažėjo dalį jos užskaičius automobilio pardavimu. Visi užskaitų aktai perduoti bankroto administratorei, įmonę ne kartą tikrino valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai, jokių pažeidimų dėl atliktų užskaitų nebuvo nustatyta. Netikėti liudytojos parodymais, kurie patvirtinti atsakovo pateiktais buhalterinių dokumentų išrašais, teismas neturi pagrindo. Visuma aplinkybių, pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas atsikaitė už įsigytą automobilį, todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo įsigyto automobilio kainą. Tai, kad atsakovas įmonei skolino asmenines lėšas patvirtina ne tik jo pateiktos paskolų sutartys, bet ir pačios ieškovės į bylą pateikta 2022 m. lapkričio 8 d. balanso detalizacija, iš kurios matyti, kad įmonės finansinė skola atsakovui 74781,03 Eur.

21. Iš 2018 m. birželio 30 d. PVM sąskaitos faktūros, serija AC Nr. 006947, matyti, kad ieškovė hidraulinio grąžto mechanizmą su pajungimo rėmu (spec. įranga VERMEER traktoriui) įsigijo už 5700 Eur (be PVM). 2018 m. liepos 24 d. PVM sąskaita faktūra, serija AC Nr. 006954, patvirtina, kad įmonė įsigijo hidraulinį grąžtą „Ghedini“. Atsakovo tvirtinimu, hidraulinio grąžto mechanizmas su rėmu buvo sumontuotas prie VERMEER traktoriaus, hidraulinis grąžtas naudojamas pamatams gręžti, visi šie grąžtai ir įrenginiai naudojami kasdienėje įmonės veikloje, bankroto administratorei perduoti tokie grąžtai ir jų priedai, kokie liko po eksploatacijos, tokios būklės, kokie jie buvo bankroto bylos iškėlimo metu, hidraulinis grąžtas nebeveikiantis, subyrėjęs.

22. Iš 2018 m. liepos 19 d. sąskaitos faktūros, serija AC Nr. 006951, matyti, kad naudotą „A. C. QIP S7“ elektros generatorių 2016 m. ieškovė įsigijo už 5206,61 Eur (be PVM). Atsakovas nurodė, kad elektros generatorius, kurį įmonė buvo įsigijusi padėvėtą, buvo naudojamas elektros gaminimui laukuose, buvo vežiojamas iš vienos vietos į kitą, susidėvėjo, ant jo nebebuvo gaubto, administratorei perduotas tokios būklės ir išvaizdos, koks buvo bankroto bylos iškėlimo momentu 2022 metais.

23. Pagal 2018 m. vasario 1 d. sąskaitą faktūrą BŽK Nr. 001 ieškovė įsigijo degalinės konteinerį už 1815 Eur. Atsakovo teigimu, šis konteineris – kilnojama iš objekto į objektą patalpa, kurioje buvo įrengtos talpos, kurios buvo pripildomos kuro, kurį naudodavo laukuose dirbantys mechanizmai. Šis konteineris taip pat buvo nusidėvėjęs, nebetinkamas naudojimui.

24. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad faktiškai perduotas turtas, kuris yra užfiksuotas ieškovės atstovės nuotraukose, nėra hidraulinio grąžto mechanizmas su pajungimo rėmu, hidraulinis grąžtas, elektros generatorius ir degalinė-konteineris. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo paaiškinimais, kad hidraulinio grąžto mechanizmas su pajungimo rėmu, hidraulinis grąžtas ir elektros generatorius buvo naudojami, nusidėvėjo ir yra tokios būklė, kokios perduoti bankroto administratorei. Kad ieškovės atstovės nuotraukoje užfiksuotas konteineris nėra tas pats konteineris, kurį įmonė įsigijo 2018 m. ir naudojo kaip kilnojamąją kuro talpyklą, įrodymų nepateikta. Kadangi turtas, dėl kurio pareikštas ieškinys, kuris ieškovės atstovės teigimu, faktiškai perduotas ne tas, kurį įmonė įsigijo pagal sąskaitas faktūras (hidraulinio grąžto mechanizmas su pajungimo rėmu, hidraulinis grąžtas, elektros generatorius) yra nedidelės vertės, todėl netikslinga atlikti papildomus tyrimo veiksmus, t. y. turto vertinimą, ekspertizę, tikslu nustatyti, ar bankroto administratorei perduoti daiktai yra įmonės įsigyti ir nusidėvėję, natūraliai susidėvėję ar sugedę įrankiai ir mechanizmai. Duomenų, kada įsigyta vibro-plokštė, pagal kokią sąskaitą faktūrą, už kurią prašo priteisti iš atsakovo, nepateikta, todėl nėra galimybės nustatyti, šio daikto likimo. Atsakovo tvirtinimo, kad šis daiktas taip pat natūraliai susidėvėjo ir galimai yra likusios tik jo dalys, saugomos su kitomis mechanizmų ir įrankių dalimis ir perduotos bankroto administratorei, nėra galimybės paneigti. Įvertinus tai, kad įmonės turtas, dėl kurio pareikštas ieškinys, yra įsigytas prieš keletą metų, naudojamas įvairiems žemės kasimo, gręžimo darbams atlikti, todėl akivaizdu, kad po intensyvaus mechanizmų, prietaisų naudojimo, jie negali atrodyti kaip nauji (gali būti remontuoti, keičiamos jų detalės ir kt.), todėl ieškovė nepagrįstai perduotą nusidėvėjusį turtą lygina su naujais daiktais. Ta aplinkybė, kad turto perdavimo metu administratorės įgaliotas asmuo patalpose, kuriose buvo vykdomas ieškovei priklausančio turto perdavimas, pastebėjo ir užfiksavo foto nuotraukoje hidraulinio grąžto mechanizmą su pajungimo rėmu (spec. įranga VERMEER traktoriui), nepateikus duomenų, sąskaitų, kad būtent ieškovė šį turtą įsigijo, turint duomenų, kad tose pačiose patalpose buvo laikomas ir kitų įmonių turtas, nesudaro pagrindo teigti, kad šis turtas priklauso ieškovei. Šiaulių apskrities VMI 2019 m. vasario 25 d. faktų fiksavimo pažyma, kurioje nurodytas tuo metu ieškovės turėtas turtas, nepatvirtina, kad tokios pat išvaizdos turėtų būti turtas ir 2022 metais, t. y. po trijų metų turto panaudojimo.

25. Ekskavatoriaus krautuvo „Terex 860“, ekskavatoriaus „Komatsu“, jūrinio konteinerio, šakinio dujinio krautuvo „Hyiuday“, optinio refektrometro „Noyes“ likutinė vertė beveik nulinė, kiekvieno daikto 0,29 Eur, todėl akivaizdu, kad toks turtas yra susidėvėję, naudojimui, o tuo pačiu ir realizavimui nebetinkamas, todėl pagrįstas atsakovo tvirtinimas, kad šis turtas turėtų būti nurašytas. Akivaizdu, kad tokio turto realizavimas būtų beprasmis.

26. Iš 2022 m. lapkričio 8 d. balanso detalizacijos matyti, kad įmonės finansinė skola atsakovui 74781,03 Eur. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartimi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, iš kurių matyti, kad atsakovas kreditorinio reikalavimo skolos sumai nėra pareiškęs, kas suteikia pagrindo manyti, kad atsakovas, priešingai nei teigia ieškovės atstovė, nėra suinteresuotas kreditorių padėties bloginimu, veikimu įmonės nenaudai.

27. Aptartų įrodymų ir aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti nei atsakovo kaltės, nei nuostolių įmonei padarymo, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

28. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Be to, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsakovo atstovas į bylą pateikė dokumentus, patvirtinančius susidariusias 2381,28 Eur atstovavimo išlaidas – duomenis apie suteiktas teisines paslaugas (atsiliepimo parengimą, įrodymų rinkimą, atsakovo atstovavimą teismo posėdžiuose) ir išlaidų apmokėjimo dokumentus. Patirtos atsakovo bylinėjimosi išlaidos yra tinkamai pagrįstos, jos apmokėtos, išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, jos analogiškos ieškovės atstovavimo išlaidoms, todėl sprendimą priėmus atsakovo naudai, šios atstovavimo išlaidos priteistinos atsakovui iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos proceso kodekso 178 straipsniu, 259, 265-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Aiba“ atsakovui I. B. 2381,28 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt vieno euro 28 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Vilma Raščiuvienė