Kauno apygardos teismo nutartis

2021-02-18 · Civilinė byla Nr. e2S-472-945/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-18
Bylos Nr.
e2S-472-945/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-15056-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bartninkas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
Ieškovas
G. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-472-945/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15056-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.12.12.3.2; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.3; 3.3.2.5 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl valdybos sprendimo dalies pripažinimo nepagrįsta ir neteisėta.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas G. M. (toliau – ieškovas) prašė Kauno apylinkės teismo pripažinti negaliojančia 2020 m. rugpjūčio 17 d. atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (toliau – atsakovė) valdybos sprendimo dalį, kuria ieškovas atšaukiamas iš atsakovės direktoriaus pareigų dėl jo kaltės, priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 28 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai: pripažino negaliojančia 2020 m. rugpjūčio 17 d. atsakovės valdybos sprendimo dalį, kuria ieškovas atšaukiamas iš atsakovės direktoriaus pareigų dėl jo kaltės, priteisė ieškovui iš atsakovės 75 Eur žyminį mokestį.

Šalies argumentai

3. Atsakovė pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, atmesti ieškovo ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodė, kad apie teismo procesą jai tapo žinoma tik 2020 m. lapkričio 3 d. Atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie jai pareikštą ieškinį, nes ji aktyviai nesinaudoja EPP paskyra. Atsakovės vadovės A. N. paskyroje nėra pažymėta, kad ji pageidauja per EPP paskyrą ir išorines priemones (pavyzdžiui, el. paštu) būti informuojama apie bylų eigą, taigi atsakovės faktiškai nepasiekė pranešimai apie iškeltą bylą. Ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančia 2020 m. rugpjūčio 17 d. atsakovės valdybos sprendimo dalį negalėjo būti tenkintas vien dėl to, kad juo nesiekiama materialinių teisinių padarinių. Ieškovas pagrįstai iš atsakovės direktoriaus pareigų atšauktas dėl jo kaltės, nes ieškovas netinkamai ėjo savo pareigas, trukdė atsakovės akcininkams ir valdybos nariams naudotis jiems suteikiamomis teisėmis, akcininkams ir valdybos nariams aktyviai reikalaujant, vengė organizuoti ir šaukti atsakovės visuotinius akcininkų susirinkimus, valdybos posėdžius, neteikė atsakovės akcininkų ir valdybos narių prašytos informacijos, atliko įvairius kitus teisės aktų pažeidimus.

Atsiliepimas

4. Ieškovas atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė su juo nesutinkantis. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė neteisingai nurodo, jog neturėjo galimybės susipažinti su ieškiniu ir pranešimu dėl atsiliepimo pateikimo, kadangi atsakovė dalyvauja bent 6 civilinėse bylose, prie kurių yra prisijungusi per EPP. Atsakovei yra žinoma, kad ieškovo darbo sutartyje buvo sąlyga dėl išeitinės išmokos. Ieškovas atsakingai vykdė atsakovės direktoriaus pareigas, todėl 2020 m. rugpjūčio 17 d. atsakovės valdybos sprendime nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi netenkino atsakovės pareiškimo dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.

6. Teismas konstatavo, kad atsakovė yra EPP sistemos vartotoja, todėl ieškinys su priedais jai buvo siunčiamas per EPP sistemą 2020 m. spalio 5 d. ir laikomas įteiktu 2020 m. spalio 6 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnis). Teismas sprendė, kad, atsakovei teismo nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovei prašant, jis turėjo teisę priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis).

7. Teismas pažymėjo, kad, konstatavus, jog ieškovas atleistas nesant jo kaltei, apginamos ieškovo pažeistos teisės, susijusios su jo atleidimu, ir sukuriamos teisinės pasekmės, numatytos 2019 m. gruodžio 2 d. darbo sutarties 14.5 punkte, numatančiame, kad jei darbo sutartis dėl pagrindinio/papildomo darbo nutraukiama darbo sutartyje nustatytais pagrindais ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui išmokama ne mažesnė kaip 12 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės pateikti įrodymai nepagrindžia jos nurodytų aplinkybių apie ieškovo netinkamą direktoriaus pareigų atlikimą. Atsakovei nenurodžius ir į civilinę bylą nepateikus įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, teismas netenkino atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, atmesti ieškovo ieškinį, priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Atsakovė nebuvo faktiškai informuota apie bylą ir teismas, procesinius dokumentus atsakovei išsiųsdamas tik elektroninių ryšių priemonėmis, atsakovės informavimo pareigą įvykdė formaliai. Teismui iš LITEKO duomenų nematant, kad išsiųsti procesiniai dokumentai būtų pristatyti ir perskaityti, atsakovei nepateikus jokio procesinio dokumento byloje, nesant sutikimo gauti procesinius dokumentus šioje byloje į jos LITEKO VEP posistemį, byloje nesant duomenų, jog atsakovė buvo prisijungusi prie LITEKO VEP posistemio paskyros laikotarpiu nuo procesinių dokumentų išsiuntimo iki sprendimo už akių priėmimo (laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 5 d. iki 2020 m. spalio 28 d.), taip pat nesant kitų įrodymų, kad atsakovė žinojo apie išsiųstus procesinius dokumentus, teismas negalėjo spręsti, jog procesiniai dokumentai atsakovei buvo tinkamai įteikti pagal CPK 175¹ straipsnio 9 ir 10 dalį, ir priimti sprendimą už akių.

1.2. Teismo išvada, kad atsakovės nurodytų aplinkybių nepagrindžia jos pateikti įrodymai, yra peržengianti klausimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo svarstymo stadijos ribas. Pareiškime atsakovė privalėjo pateikti ir pateikė įrodymus, kurie, jos įsitikinimu, kelia abejonių dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo. Nutartyje galėjo būti tik konstatuojama, ar atsakovės pateiktų įrodymų pakanka išvadai, kad pareiškime nurodyti argumentai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, o ne sprendžiama, ar įrodymai iš esmės pagrindžia atsakovės nurodytas aplinkybes byloje. Kita vertus, jeigu teismas būtų siekęs jau pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo svarstymo stadijoje iš esmės pasisakyti dėl atsakovės pateiktų įrodymų įrodomosios reikšmės, tokiu atveju nutartyje turėjo būti aptartas kiekvienas atsakovės pateiktas įrodymas, tačiau tai nebuvo padaryta.

Atsiliepimas

9. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

9.1. Atsakovė siekia suklaidinti teismą, kad ji nesusipažino ir neturėjo galimybės susipažinti su ieškiniu ir teismo siųstais dokumentais. Atsakovė dalyvauja bent 6 civilinėse bylose, prie kurių yra prisijungusi per EPP, jose aktyviai dalyvauja, teikia procesinius dokumentus.

9.2. Ieškovas atsakingai vykdė atsakovės direktoriaus pareigas, todėl 2020 m. rugpjūčio 17 d. atsakovės valdybos sprendime buvo nurodytos nepagrįstos aplinkybės. Ieškovas iš atsakovės direktoriaus pareigų buvo atšauktas ne dėl konkrečių pažeidimų, bet siekiant patenkinti dalies akcininkų – A. N. ir V. N. asmeninius interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas ir užkirstas kelias vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).

13. CPK 285 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šia specialia sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra pasyviajai šaliai suteikiama dar viena galimybė išdėstyti savo argumentus pirmosios instancijos teismui.

14. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs pareiškimą, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių dėl to, jog atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo atmestas, pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad apie prasidėjusi teisminį procesą atsakovei buvo pranešta pagal teisės aktų reikalavimus, atsakovės pateikti įrodymai nepagrindžia jos nurodytų aplinkybių apie ieškovo netinkamą direktoriaus pareigų atlikimą. Atsakovė nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, atskirąjį skundą argumentuodama tuo, kad atsakovė nebuvo faktiškai informuota apie bylą, atsakovė pateikė įrodymus, kurie kelia abejonių dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovei buvo tinkamai pranešta apie pareikštą ieškinį ir atsakovės teisę pateikti atsiliepimą į jį, todėl atsakovės argumentai dėl procesinių dokumentų netinkamo įteikimo atmestini kaip nepagrįsti.

17. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, bankroto administratoriams ir restruktūrizavimo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras (CPK 175¹ straipsnio 9 dalis).

18. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis LITEKO VEP (Viešųjų elektroninių paslaugų) posistemiu, išskyrus Aprašo 8–9¹ punktuose nurodytus atvejus. Remiantis Aprašo 21 punktu, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 9 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Pagal Aprašo 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Taigi, kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, asmeniui, kuris pagal įstatymus neturi imperatyvios pareigos gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, kaip ir atsakovė šioje byloje, teismas gali siųsti dokumentus per sistemą (EPP) tik tuo atveju, jei tokio adresato LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi ir jis yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje.

19. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 7.2 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi Taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus Taisyklėse nurodytus veiksmus, be kita ko, patvirtina, kad susipažino su Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų ir šis sutikimas kartu Pripažįstamas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje.

20. Sutikimas su Taisyklėmis kartu pripažįstamas ir pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje, todėl darytina išvada, kad atsakovė sutiko gauti visus procesinius dokumentus į savo aktyvią LITEKO VEP posistemio paskyrą. Pažymėtina, kad pagal Taisyklių 11.5 punktą paslaugų gavėjas turi teisę nustatyta tvarka deaktyvuoti savo LITEKO VEP posistemyje turimą paskyrą, tačiau atsakovė šito nėra padariusi. Be to, Taisyklių 34 punkte nurodyta, kad, jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu; ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje Taisyklių 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad atsakovė yra pateikusi pareiškimą dėl sutikimo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis atšaukimo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad nagrinėjamoje byloje procesiniai dokumentai atsakovei turėjo būti siunčiami kita tvarka, o ne į aktyvią LITEKO VEP posistemio paskyrą, ir konstatuoti, kad buvo pažeista CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje numatyta procesinių dokumentų įteikimo tvarka. Tai, kad atsakovė naudojasi LITEKO VEP posistemio paskyra, įrodo pačios atsakovės nurodytos aplinkybės apie procesinių dokumentų teikimą per šią paskyrą 2020 m. rugsėjo 23 d.

21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 5 d. priėmė ieškinį, atsakovei nustatė 14 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Atsakovei procesiniai dokumentai išsiųsti 2020 m. spalio 5 d. per LITEKO VEP posistemį, todėl, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi, procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2020 m. spalio 6 d. Per nustatytą 14 dienų terminą atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimą už akių, kuris buvo priimtas 2020 m. spalio 28 d. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad, vertinant formaliuoju procesiniu aspektu, šioje byloje sprendimas už akių galėjo būti priimtas, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, ši išvada nėra pakankama apeliacine tvarka vertinamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui konstatuoti.

22. Bylos nagrinėjimui atnaujinti esminę reikšmę turi ne atsakovo pasyvumą (atsiliepimo nepateikimą) pateisinančios ar nepateisinančios priežastys, o aplinkybės ir įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo privalo būti pagrįstas tokiais įrodymais, kurie galėtų patvirtinti, kad sprendimas, priimtas remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu byloje pateiktų įrodymų formaliu įvertinimu, yra akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, jog gali būti rimtas pagrindas priimti byloje kitokį sprendimą. Tuo atveju, jeigu atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiami įrodymai, kurie leidžia iš esmės abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, teismas turi panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-767-236/2019).

23. Vertinant, ar atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, pažymėtina, kad atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė aplinkybes, kurios, jos manymu, leidžia spręsti, jog ieškovas pagrįstai iš atsakovės direktoriaus pareigų atšauktas dėl jo kaltės, kadangi netinkamai ėjo atsakovės direktoriaus pareigas, trukdė atsakovės akcininkams ir valdybos nariams naudotis jiems suteikiamomis teisėmis, akcininkams ir valdybos nariams aktyviai reikalaujant vengė organizuoti ir šaukti atsakovės visuotinius akcininkų susirinkimus, valdybos posėdžius, neteikė atsakovės akcininkų ir valdybos narių prašytos informacijos, atliko įvairius kitus teisės aktų pažeidimus. Atsakovė su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė, atsakovės teigimu, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytus argumentus pagrindžiančius įrodymus: 2020 m. birželio 12 d. atsakovės neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, 2020 m. birželio 16 d. pranešimą ieškovui apie atsakovės valdybos posėdį, susirašinėjimą su ieškovu elektroniniais laiškais, 2020 m. liepos 2 d. atsakovės pranešimą dėl valdybos posėdžio sušaukimo, 2020 m. liepos 10 d. paraišką dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimo, 2020 m. liepos 13 d. atsakovės valdybos posėdžio protokolą, 2020 m. liepos 16 d. prašymą dėl atsakovės valdybos posėdžio sušaukimo nesilaikant terminų, 2020 m. liepos 17 d., 2020 m. liepos 20 d., 2020 m. rugpjūčio 4 d. atsakovės pranešimus, Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimą, 2020 m. sausio 31 d., 2020 m. liepos 29 d., 2020 m. liepos 30 d. prašymus dėl informacijos, 2020 m. rugpjūčio 10 d. atsakovės pranešimą dėl dokumentų pateikimo, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2020 m. rugsėjo 16 d. reikalavimą pašalinti pažeidimus.

24. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytas aplinkybes ir su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateiktus įrodymus nepagrįstai nepripažino svarbiais ir turinčiais įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės ir su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti įrodymai gali turėti įtakos 2020 m. spalio 28 d. priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi atsakovė nurodė priešingas ieškinyje nurodytoms aplinkybes, pateikė įrodymus, kuriais yra grindžiamas ieškovo netinkamas vadovavimas atsakovei. Akcentuotina, kad pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimo stadijoje teismas nenagrinėja bylos iš esmės, tačiau turi įvertinti įrodymus, susijusius su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovės pateikti įrodymai nepagrindžia jos nurodytų aplinkybių apie ieškovo netinkamą direktoriaus pareigų atlikimą, šią pareigą įvykdė formaliai, nemotyvavo, kodėl atsakovės nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai nėra reikšmingi vertinant priimto sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą.

25. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovas ieškinyje pažymėjo, jog jis ginčija atleidimo motyvą – jo kaltę, ne dėl to, jog įgytų teisę pasinaudoti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 104 straipsnio 2 dalies nuostata, ieškovas atsakovės vadovu dirbo trumpiau nei dvejus metus ir jam yra žinoma, kad neturi pagrindo prašyti išeitinės išmokos. Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad ieškovas pats pripažįsta pareikštu ieškiniu nesiekiantis jokio jo teisinę padėtį ar teisinį statusą keičiančio rezultato, dėl to sprendimu už akių tenkintas reikalavimas, nesukuriantis jokių materialinių teisinių santykių. Ieškovas atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pažymėjo, kad 2019 m. gruodžio 2 d. darbo sutarties 14.5 punkte nustatyta, jog, jei darbo sutartis dėl pagrindinio/papildomo darbo nutraukiama darbo sutartyje nustatytais pagrindais ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui išmokama ne mažesnė kaip 12 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės argumentą, kuriuo buvo teigiama, kad ieškovo reikalavimas nesukuria materialinių teisinių padarinių, apeliacine tvarka revizuojamoje nutartyje perrašė su tuo susijusius ieškovo atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išdėstytus argumentus, neįvertindamas, jog ieškovas ieškinyje nebuvo nurodęs aplinkybių dėl darbo sutarties sąlygų ir ieškinio reikalavimo reikšmės jų taikymui. Ieškovas prie ieškinio net nebuvo pridėjęs darbo sutarties kopijos, neigė ieškiniu siekiantis kokių nors materialinių teisinių pasekmių. Dėl to pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje pasisakydamas dėl aplinkybių, kurios nebuvo įrodinėjamos ieškinyje, netinkamai vertino pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytus argumentus, peržengė ieškiniu apibrėžtas ribas.

26. Teismas pažymi, kad teisminiuose precedentuose formuojant CPK normų, reglamentuojančių sprendimo už akių priėmimo ir sprendimo už akių peržiūrėjimo procesinio instituto, aiškinimo ir taikymo praktiką, yra konstatuota, jog sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija neaktyviai byloje dalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Įvertinęs tai, kad atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodomos faktinės aplinkybės dėl ieškovo atšaukimo iš atsakovės direktoriaus pareigų ir pateikti rašytiniai įrodymai sudaro pagrindą abejoti byloje priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, siekdamas vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – teisingo bylos išnagrinėjimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia esant teisinį pagrindą panaikinti apeliacine tvarka peržiūrimą nutartį dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Marius Bartninkas