- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-28
- Bylos Nr.
- 2-754-943/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00958-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Skirnuva“
- Kategorijos
- 113.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Skirnuva“ (bylos iškėlimo metu įmonė turėjo restruktūrizuojamos įmonės statusą) atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos Nr. B2-1178-173/2015 nagrinėjimas ir byla perduota bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, pagal nurodyto ieškovo ieškinį dėl bankrutuojančios akcinės bendrovės banko „Snoras“ veiksmų bei restruktūrizavimo plano prieštaravimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas RUAB „Skirnuva“ pareiškė ieškinį atsakovui UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurui“, kuriuo prašė priteisti iš trečiojo asmens BAB banko „Snoras“ 441 672,13 Lt.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 15 d. buvo gautas BAB banko „Snoras“ prašymas „Dėl RUAB „Skirnuva“ kreditorių susirinkimo sušaukimo“, kuriame nurodyta, kad RUAB „Skirnuva“ netinkamai vykdo restruktūrizavimo plane numatytas restruktūrizavimo nuostatas, nes bankui privalėdama sumokėti 1 387 807,79 Lt palūkanų, sumokėjo tik jų dalį, t.y. 96 392,13 Lt. Ieškovas nesutinka su tokiu banko pareiškimu ir teigia, kad RUAB „Skirnuva“ ir BAB banko „Snoras“ sudarytos paskolos išmokėjimo terminas sueina 2015 m. gegužės 11 d., todėl bankas neteisėtai pasisavino 96 392,13 Lt taip pažeisdamas Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau tekste - ĮRĮ) nuostatas. Be to, AB banko „Snoras“ bankroto metu UAB „Skirnuva“ banko sąskaitoje buvo sulaikyta 745 753,41 Lt, iš kurių 345 280 Lt atgauta, tačiau RUAB „Skirnuva“ buhalteriniuose dokumentuose nėra jokių žymų apie šios sumos gražinimą bendrovei. Todėl manoma, kad ši suma buvo užskaityta palūkanoms padengti kas, ieškovo vertinimu, nesuderinama su ĮRĮ nuostatomis.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad RUAB „Skirnuva“ atsakovui UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurui“ nekelia jokių reikalavimų, todėl ieškinį šiai bendrovei prašoma atmesti.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo BAB bankas „Snoras“ nesutiko su pateiktu ieškiniu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad Indėlių draudimo fondo draudžiama suma 345 280 Lt buvo gražinta ieškovui 2012 m. balandžio 11 d. ir vėliau pagal ieškovo 2012 m. balandžio 3 d. pateiktą paraišką dėl įskaitymo įskaityta palūkanoms dengti pagal kredito sutartis. 2013 m. sausio 7 d. vykęs RUAB „Skirnuva“ kreditorių susirinkimas pritarė restruktūrizuojamos bendrovės restruktūrizavimo planui, kuriame numatyta, kad ieškovas restruktūrizavimo metu prisiima įsipareigojimus mokėti bankui palūkanas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 15 d. nutartimi netinkamą atsakovą pakeitė tinkamu, t. y. atsakovu pagal ieškovo pareikštą ieškinį patraukė BAB banką „Snoras; civilinės bylos pagal ieškovo RUAB „Skirnuva“ ieškinį atsakovui BAB bankas „Snoras“ nagrinėjimą sustabdė ir perdavė bylą Vilniaus apygardos teismui, kuriame nagrinėjama AB bankas „Snoras“ bankroto byla.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas RUAB „Skirnuva“ prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti Kauno apygardos teismui.
Atskirajame skunde teigiama, kad ieškinys reiškiamas dėl Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatų pažeidimų, todėl jis turi būti nagrinėjamas ne BAB banko „Snoras“ bankroto byloje, o RUAB „Skirnuva“ restruktūrizavimo byloje.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas BAB bankas „Snoras“ prašo skundą atmesti ir palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį. Nurodo, kad apelianto turtiniai reikalavimai reiškiami bankrutavusiai bendrovei, ieškinį tenkinus, tai turėtų įtakos turtiniams banko interesams, dėl ko ieškinys perduotinas banko bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla pagal ieškovo RUAB „Skirnuva“ ieškinį atsakovui BAB bankas „Snoras“ dėl 441 672,13 Lt sumos priteisimo, sustabdyta ir perduota banko bankroto bylą iškėlusiam teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantas su tokiu teismo procesiniu sprendimu nesutinka ir mano, kad byla pagal ieškovo ieškinį, kuri grindžiama ĮRĮ nuostatų pažeidimu, turi būti nagrinėjama restruktūrizavimo, o ne bankroto, byloje.
Apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su atskirajame skunde dėstomais argumentais visų pirma pažymi, kad atsakovui AB bankas „Snoras“ 2011 m gruodžio 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas iškėlė bankroto bylą. Šios bendrovės teisinis statusas (bankrutavusi), lemia ir tam tikrus CPK nuostatų taikymo ypatumus. CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, yra įtvirtinta teisės norma, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio Kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų prioritetas prieš kitus įstatymus, atliekant įmonės bankroto procedūras, taip pat nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos bankroto proceso metu įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. ĮBĮ nustato, kad visos civilinės bylos, kuriose bankrutuojančiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui (15 str. 3 d.). Šios nuostatos įgyvendinimą užtikrina ir CPK 163 straipsnio 5 punkto norma, be kita ko, įpareigojanti bylą nagrinėjantį teismą ją sustabdyti, jeigu paaiškėja, kad atsakovui, kuriam nagrinėjamoje byloje pareikšti turtiniai reikalavimai, yra iškelta bankroto byla.
Šiuo atveju ieškovas (bylos iškėlimo teisme metu ieškovas buvo restruktūrizuojama įmonė, tačiau 2015 m. vasario 19 d. Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą 2014 m. gruodžio 4 d. Kauno apygardos teismo nutartį, kuria UAB „Skirnuva“ restruktūrizavimo byla nutraukta), atsakovui, bankrutavusiai bendrovei, kelia turtinio pobūdžio reikalavimus dėl lėšų priteisimo. Nepriklausomai nuo to, kad reikalavimą byloje ieškovas grindžia ĮRĮ nuostatomis, netinkamu jų taikymu ir RUAB „Skirnuva“ patvirtinto restruktūrizavimo plano nesilaikymu, atsakovui, kuriam iškelta bankroto byla, pareikšti turtiniai reikalavimai, sąlygojantys civilinės bylos perdavimą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Tokiu būdu yra užtikrinamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių ir teisėtų interesų gynimas, nes visų kreditorių finansiniai reikalavimai turi būti tenkinami laikantis įstatymuose nustatyto eiliškumo bei proporcingumo.
Apelianto teiginiai, jog jo reikalavimai bankrutuojančiai įmonei nebus patvirtinti, kadangi yra praleistas terminas kreditorių reikalavimams BAB bankas „Snoras“ bankroto byloje pareikšti atmestini kaip nepagrįsti, kadangi ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytas terminas kreditorių reikalavimams pareikšti nėra naikinamasis, teismas gali ir vėliau pateiktus prašymus dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo ar patikslinimo priimti ir išnagrinėti iki nutarties nutraukti bankroto bylą ar sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį ir CPK 78 straipsnį. Lietuvos apeliacinis teismas ne vienoje civilinėje byloje nurodė, kad kreditorių reikalavimai gali būti priimami ir po priėmimo nutarties pripažinti įmonę likviduojama dėl bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-747/2008).
Atsižvelgiant į įstatymų leidėjo tam tikrų kategorijų byloms nustatytus jų nagrinėjimo ypatumus (bankroto, restruktūrizavimo), laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad vienam atsakovui Vilniaus apygardos teisme yra iškelta bankroto byla ir nutartis jau yra įsiteisėjusi, pagrįstai bylos nagrinėjimą sustabdė CPK 163 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytu privalomuoju bylos sustabdymo pagrindu ir perdavė bylą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (CPK 34 str. 2 d. 4 p.). Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįsta ir neteisėta, todėl atskirasis skundas netenkinamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, remdamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.