Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2022-06-16 · Baudžiamoji byla Nr. e1-929-1151/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-06-16
Bylos Nr.
e1-929-1151/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19996-2022-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Julius Lankelis
Kaltinamasis
E. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-929-1151/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19996-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 16 d.Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjas Julius Lankelis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajonas) prokurorės Raimondos Mackevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. kaltinimą valstybės vardu baudžiamosiose bylos palaikantis subjektas – prokuroras – reiškė kaltinimą E. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, t. y. prokurorė kaltina E. S. tuo, kad E. S. 2022-06-03, apie 21.28 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, žodinio konflikto metu, tyčia sudavė ne mažiau vieną kartą delnu sugyventinei J. T. į veidą, padarydamas nukentėjusiajai veido kairės pusės sumušimą. Tokiais savo veiksmais E. S. nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui sugyventinei – nukentėjusiajai J. T..

2. E. S. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino. Parodė, kad 2022-06-03, apie 21.28 val., grįžęs į namus, esančius (duomenys neskelbtini), pamatė, kad jo (E. S.) sugyventinė akivaizdžiai neblaivi, dėl ko jis (E. S.) supyko ir žodinio konflikto metu dešinės rankos delnu trenkė jai (sugyventinei) vieną kartą į veido kairį skruostą. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi.

3. Be kaltinamojo E. S. prisipažinimo, kaltinamojo kaltė, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodinėta byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

3.1. nukentėjusioji J. T. parodė, kad apie 2022-06-03, apie 17.30 val., grįžo į namus, esančius, (duomenys neskelbtini), kai į namus atėjo jos (J. T.) vaiko krikšto tėvai, su kuriais vartojo alkoholinius gėrimus. Būnant lauke šalia daugiabučio namo laiptinės pamatė grįžusį agresyviai nusiteikusį sugyventinį. Priėjęs prie jos (J. T.) E. S. pradėjo šaukti ir kilusio konflikto metu dešinės rankos delnu vieną kartą trenkė jai (J. T.) į veido sritį, ji (J. T.) pajuto fizinį skausmą. Su E. S. gyvena beveik 5 metus, kartu augina du vaikus. Anksčiau šeimoje buvo konfliktų. Paskutiniu metu sugyventinis pradėjo vartoti daug alkoholio ir nuolat grasinti. Civilinio ieškinio neteiks. Papildomos apklausos, vykusios 2022-06-09, parodė, kad ji (J. T.) išreiškė norą su E. S. išsiskirti ir gyventi atskirai, todėl santykiai pasidarė įtempti. Kai 2022-06-03 namuose su vaiko krikšto tėvais vartojo alkoholinius gėrimus, tai nei E. S., nei vaikų namuose nebuvo. Apie 21.30 val., kartu su vaiko krikšto tėvais, išėjo į lauką;

3.2. liudytoja P. S. apklausos metu parodė, kad 2022-06-03, apie 21 val., ji (P. S.) kartu su savo sugyventiniu A. U. (A. U.) svečiavosi pas draugę J. T.. Jos (P. S.) sugyventinis A. U. (A. U.) su J. T. namo kieme vartojo alkoholinius gėrimus, kai J. T. vienu momentu išėjo už namo ir atėjo apsiverkusi, susijaudinusi. Praėjus 15 min. į namo kiemą atėjo J. T. sugyventinis E. S., tarp kurių įvyko žodinis konfliktas, kurio metu E. S. dešine ranka vieną kartą sudavė J. T. į kairį žandą;

3.3. VšĮ „Vievio sveikatos priežiūros centro“ greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad 2022-06-03, 22.11 val., medicininė pagalba buvo suteikta J. T.. Apžiūros metu J. T. buvo nustatytas kairės pusės veido sumušimas;

3.4. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. R., išnagrinėjęs medicininius dokumentus, padarė išvadą, kad J. T. nustatytas veido kairės pusės sumušimas, pasireiškęs skausmingumu ir minkštųjų audinių patinimu. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodomu metu, vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą;

3.5. iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo išrašo matyti, kad alkoholio kiekio matuokliu E. S. 2022-06-03, 22 val., buvo nustatytas 2,55 promilės neblaivumas, o J. T. 2022-06-03, 22.02 val., nustatytas 1,45 promilės neblaivumas.

4. Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą E. S. užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir už 2022-06-03 padarytą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskirti 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; taikyti BK 64¹ straipsnį ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; į sumažintą galutinę bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2022-06-03 22.00 val. iki 2022-06-05 19.22 val. (2 paras); skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

5. Kaltinamasis E. S. sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu bei baudžiamojo poveikio priemone.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs pareiškimą,

konst at uoja:

6. Byloje sprendžiamas klausimas dėl galimybės užbaigti E. S. baudžiamąjį persekiojimą supaprastinta baudžiamąja procesine forma (įstatyme numatyti procesiniai ypatumai (išimtys), kurie leidžia paspartinti / optimizuoti klasikinę (įprastą) baudžiamojo proceso eigą), t. y. prokurorui siūlant, o įtariamajam (kaltinamajam) neprieštaraujant, be kaltinimo nagrinėjimo teismo posėdyje, priimti nuosprendį – baudžiamąjį įsakymą, kuriuo kaltinamajam pagal BK nustatytą sankciją gali būti paskiriama Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) leistina bausmė (BPK 29 straipsnis, 41 straipsnis, 418 straipsnio 2 dalis).

Dėl prielaidų priimti baudžiamąjį įsakymą

7. Valstybės vardu kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokurorė – inkriminuoja kaltinimą E. S. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui) ir siūlo užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. BPK 418 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

9. Teismas pažymi, jog aptariamu atveju nėra aplinkybių, numatytų BPK 418 straipsnio 1 dalyje, kurios neleistų teismui priimti baudžiamojo įsakymo: už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas E. S., padarymą nebaudžiama tik terminuota laisvės atėmimo ar laisvės atėmimu iki gyvos galvos bausme ir byloje nėra duomenų apie tai, jog kaltinamasis būtų padaręs žalą.

10. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka įstatyme numatytus formos bei turinio reikalavimus (BPK 419 straipsnis). Teismas, susipažinęs bei įvertinęs teismui perduotą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, numatytų BPK 420 straipsnio 1 dalies 2-3 punktuose bei 2 dalyje: bylos aplinkybės aiškios (BPK 423 straipsnio 1 dalis), nėra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas (BPK 424 straipsnio 1 dalis), nukentėjusiųjų, kurie galėtų apskųsti (ar būtų apskundę) prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat nėra. Kaltinamasis E. S. neprieštarauja supaprastintam baudžiamajam procesui, kuriuo metu, be kaltinimo nagrinėjimo viešame teismo posėdyje, baudžiamoji byla būtų užbaigiama priimant baudžiamąjį įsakymą.

11. Teismas konstatuoja, jog yra visos procesinės prielaidos surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl E. S. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados

12. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas šio straipsnio (BK 140 straipsnio – teismo pastaba) 1 dalyje nurodytą veiką (tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį (žmogų) sužalojo ar trumpam susargdino – teismo pastaba) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnio 2 straipsnyje nurodyta, kad šeimos nariu laikomas asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos. Aptariama BK 140 straipsnio 2 dalis kaltinamajam pagrįstai inkriminuojama už veikos (nežymus sveikatos sutrikdymas) padarymą sugyventinei, t. y. šeimos nariui J. T..

13. Nustatyta, kad kaltinamojo E. S. 2022-06-03 padaryta neteisėta veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes kaltinamasis nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui – sugyventinei J. T.. Nurodytas aplinkybes patvirtinta tiek paties kaltinamojo prisipažinimas, duotas 2022-06-04, papildytas 2022-06-09, tiek nukentėjusiosios J. T. 2022-06-03 parodymai bei 2022-06-09 papildomi parodymai, tiek liudytojos parodymai, kurie duoti 2022-06-04, tiek 2022-06-03, taip pat įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota informacija bei fotolentelėje esančios nuotraukos, tiek 2022-06-08 medicininių dokumentų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Faktinės aplinkybės aiškios ir neprieštaringos, todėl teismui abejonių nekelia.

14. Teismas konstatuoja, kad E. S. pateiktame kaltinime faktinės aplinkybės pasitvirtino ir prokurorės nurodytų aplinkybių pakanka kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės dydžio

15. Pripažinus kaltinamąjį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, toliau turi būti sprendžiama dėl skirtinos valstybės prievartos priemonės – bausmės – ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo (BK 41 straipsnio 1 dalis, 67 straipsnio 1 dalis). Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Prokurorė siūlo kaltinamajam E. S. skirti 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; taikyti BK 64¹ straipsnį ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 9 (devynerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; į sumažintą galutinę bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2022-06-03 22.00 val. iki 2022-06-05 19.22 val. (2 paras); skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdant per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

16. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis); nustatyta viena lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką); nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės (nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu), sprendžia, jog aptariamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti skiriant su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Apsisprendus skirti kaltinamajam konkrečią bausmės rūšį (laisvės apribojimą), būtina individualizuoti skiriamos bausmės dydį.

17. Laisvės apribojimas (BK 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 48 straipsnis) – tai bausmė, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo ir teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-05-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-228/2009). Laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų (BK 48 straipsnio 2 dalis). Prokurorė siūlo artimą vidurkiui 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmės terminą. Sankcijos vidurkis būtų 13,5 mėnesio (24 mėn. (bausmės maksimumas) + 3 mėn. (bausmės minimumas) = 13,5 mėnesio arba 1 metai 1 mėnuo ir 15 dienų) (BK 61 straipsnio 3 dalis).

18. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. S., atsižvelgia į tai, kad: padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis); E. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos (nusikalstamos veikos) padarymo gailisi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kad nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės (nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (po įvykio nustatytas 2,55 prom. girtumas) bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas)); dirba; iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro 2022-06-06 išrašo nustatyta, kad kaltinamasis teistas, teistumas neišnykęs; iš Administracinių nusižengimų 2022-06-06 registro duomenų nustatyta, kad kaltinamasis ne kartą baustas administracine tvarka, baudų nemoka. Teismas, atsižvelgęs į pirmiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – 12 mėnesių laisvės apribojimą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu (aptariamu atveju 1/3 sudaro 4 mėnesius laisvės apribojimo). Tai reiškia, kad skirtina 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Teismas papildomai pažymi, jog prokurorė, prašydama skirti 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, aptartą bausmę sumažindama 1/3 dalimi padarė aritmetinę klaidą, t. y. galutinę bausmę po sumažinimo nurodė 9 (devynis) mėnesius, tačiau 1/3 (vienas trečdalis) nuo 12 mėnesių bausmės sudaro 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo, todėl turi būti skiriamas 8 (aštuonių), o ne 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimas (12 mėn. – 4 mėn. = 8 mėn.).

19. Nustatyta, jog kaltinamasis E. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022-06-03 22 val. iki 2022-06-05 19.22 val. Laikytina, jog kaltinamasis laikiname sulaikyme išbuvo 2 (dvi) paras. Prokurorė siūlo į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką.

20. BK 66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę (analogiška nuostata pakartota ir BPK 140 straipsnio 9 dalyje). BK 66 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Vadovaujantis aptartomis įstatymo nuostatomis į bausmės laiką įskaitytinos 2 (dvi) kaltinamojo išbūtos laikino sulaikymo dienos.

21. Kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę taip pat gali būti paskirtos ir papildomos pareigos (BK 48 straipsnio 4–5 dalys). Teismas sprendžia, jog aptariamu atveju tikslinga kartu su laisvės apribojimo bausme skirti papildomų draudimų ir pareigų, t. y.:

21.1. įpareigoti E. S. nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 6 dalis);

21.2. BK 72² straipsnyje nurodyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Kadangi E. S. nusikalstamą veiką padarė prieš savo šeimos narį (sugyventiną J. T.), tai teismas privalo įstatymo pagrindu įpareigoti kaltinamąjį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Aptarta įstatymo nuostata (BK 72² straipsnis) nenumato termino, per kurį turi būti dalyvaujama smurtinį elgesį keičiančiose programose. Visgi, įstatymų leidėjo tikslas buvo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį nuteistasis išklausytų vienokios ar kitokios apimties, sudėtingumo / intensyvumo elgesio pataisos programos kursą, o ne reikalavimą elgesio pataisos programą išklausyti konkretų valandų skaičių. Dėl šios priežasties teismas, įgyvendindamas BK 72² straipsnio nuostatą, tik nurodo terminą, per kurį įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose turi būti įvykdytas. Teismas, atsižvelgęs į aplinkybę, jog nuteistajam skiriama laisvės apribojimo bausmė, taip pat į tai, kad konkreti smurtinį elgesį keičiančios programos trukmė gali svyruoti nuo programos turinio, programos įgyvendinimo metodų (nuotoliniai susitikimai, realūs susitikimai ir pan.), sprendžia, jog nuteistasis aptariamą įpareigojimą turi įvykdyti ne per 6 mėnesių, o per 9 (devynių) mėnesių laikotarpį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 72² straipsnis).

Dėl taikytos kardomosios priemonės likimo (galiojimo)

22. Teismas, priėmęs baudžiamąjį įsakymą, turi išspręsti ir paskirtos kaltinamajam kardomosios priemonės galiojimo klausimą (BPK 421 straipsnio 4 punktas). Nustatyta, jog kaltinamajam E. S. taikyta kardomoji priemonė, t. y. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2022-06-05 nutarimu skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 straipsnis). Prokurorė aptartą kardomąją priemonę, skirtą kaltinamajam, prašo įsiteisėjus procesiniam sprendimui (baudžiamajam įsakymui) panaikinti.

23. Pagal bendrą taisyklę, nurodytą BPK 139 straipsnio 1 dalyje, paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji (kardomoji priemonė) tampa nebereikalinga. Teismo vertinimu, pripažinus kaltinamąjį E. S. kaltu bei paskyrus bausmę, nebeliko faktinio poreikio taikyti kardomosios priemonės (rašytinio pasižadėjimo neišvykti). Visgi, teismo vertinimu, kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui.

Dėl kitų klausimų, kurie turi būti išspręsti teismui priėmus baudžiamąjį įsakymą

24. Nustatyta, kad civilinių ieškinių nepareikšta, todėl žalos atlyginimo klausimas neaktualus. Nenustatyta, jog būtų buvę patirta proceso išlaidų (BPK 421 straipsnio 4 punktas). Daugiau procesinio pobūdžio klausimų (prašymų ir pan.), kuriuos reikėtų spręsti, neliko, todėl baudžiamoji byla, išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka, užbaigiama teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį – teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 29 straipsnio 1–2 dalys, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu (1/3) ir skirti E. S. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigoti jį (E. S.) nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, 65–66 straipsniais, į paskirtą sumažintą bausmę įskaityti E. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022-06-03 22.00 val. iki 2022-06-05 19.22 val. (2 paras), 1 (vieną) laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 67 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, E. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 9 (devynis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2022-06-05 nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

E. S. išaiškinti, kad:

1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis (E. S.) turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios;

2. išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

3. nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo (baudžiamojo įsakymo) įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Julius Lankelis