Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. B. patikslintą prašymą, suinteresuotas asmuo R. B., dėl santuokos nutraukimo vieno iš sutuoktinių prašymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Suinteresuotas asmuo atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu tenkintinas.

5. Teismui pripažinus, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir nepilnamečio vaiko bei sutuoktinių interesams, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 540 straipsnio 1 dalis.

6. Pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui apie prašymo nagrinėjimą yra pranešta tinkamai (CPK 121straipsnio 2 dalis, 130 straipsnis).

7. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

8. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pareiškėja R. B. ir suinteresuotas asmuo R. B. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo turi nepilnametį vaiką – M. M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), kuri, kaip nurodė prašyme pareiškėja, gyvena su ja. Suinteresuotas asmuo atsiliepimo nepateikė, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bei į tai, kad šiuo klausimu (dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo) ginčo nėra, nepilnametės M. M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su motina R. B..

9. Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, t. y. nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, ar vaiko tėvai gyvena kartu (santuokoje, partnerystėje ir pan.) ar atskirai, vaikas atskirtas ar apribota jų valdžia (išskyrus vaiko įvaikinimą), tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011). Teismų praktikoje nurodoma, kad CK 3.3 straipsnio, reglamentuojančio šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus, 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Viena iš jo įgyvendinimo užtikrinimo priemonių reglamentuojama CK 3.208 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Indeksavimas – tai periodinių išmokų perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas (Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 2 punktas). Taigi siekiant apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą. Tokiu atveju neturi reikšmės išlaikymo, būtent – periodinių išmokų vaikui mokėjimo pagrindas, t. y. ar teismui sprendimu priteisiant jas CK 3.194 straipsnio 1, 2 nustatytais atvejais ginčo teisenos tvarka, ar teismo sprendimu tvirtinant sutartį. Abiem atvejais turi būti užtikrinamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimas, šiuo atveju, minėta, – vaiko teisė gauti išlaikymą tokia pačia perkamąja galia kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010). Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo priteisti iš suinteresuoto asmens po 200,00 Eur M. M. B. išlaikymui. Teismas neturi pagrindo spręsti kitaip, todėl šioje dalyje pareiškėjos prašymas tenkintinas pilna apimtimi ir teismas nurodo, kad M. M. B. išlaikymui, iš suinteresuoto asmens R. B., priteistina po 200,00 Eur nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jos pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

10. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto neturi, VĮ „Regitra“ duomenimis, jų vardu nėra registruota transporto priemonių. Pareiškėja kreditorių neturi, byloje nėra duomenų apie suinteresuoto asmens kreditorius.

11. Pareiškėja su prašymu pateikė (duomenys neskelbtini) sudarytą Povedybinę sutartį, iš kurios matyti, kad pareiškėja ir suinteresuotas asmuo aptarė klausimus susijusius su piniginėmis ir nepiniginėmis prievolėmis bei jų vykdymu, sutuoktinių turto rėžimu, vienas kito išlaikymu nutraukus santuoką, todėl teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.

12. Pagal CK 3.55 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, santuoka vieno sutuoktinio prašymu gali būti nutraukta, jeigu vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad suinteresuotas asmuo R. B. yra nuteistas (duomenys neskelbtini) Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 12 metų. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos – Liteko duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismas išdavė Europos arešto orderį. Iki šiol suinteresuoto asmens R. B. buvimo vieta nėra žinoma. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos R. B. patikslintas prašymas nutraukti santuoką jos prašymu, t. y. vieno sutuoktinio prašymu, yra pagrįstas, atitinka įstatymo reikalavimus, todėl tenkintinas. Pareiškėjos R. B. ir suinteresuoto asmens R. B. santuoka nutrauktina. Pareiškėjos prašymu jai po santuokos nutraukimo paliekama santuokoje turima pavardė – B.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 541 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą tenkinti.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp pareiškėjos R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir suinteresuoto asmens R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti pareiškėjos R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymu.

Po santuokos nutraukimo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), palikti santuokinę pavardę – B.

Priteisti iš suinteresuoto asmens R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei M. M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) išlaikymo, kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki M. M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pilnametystės.

Pavesti nepilnamečio vaiko M. M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), motinai R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), tvarkyti vaiko išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.