- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-28
- Bylos Nr.
- e2S-251-894/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15197-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Ieškovas
- Ž. Ž.
- Atsakovas
- Z. Ž.
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. Ž. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo Ž. Ž. ieškinį atsakovei Z. Ž. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Ž. Ž. (toliau – ieškovas) kreipėsi į Marijampolės apylinkės su ieškiniu atsakovei Z. Ž. (toliau – atsakovė) prašydamas pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-12776-1052/2018 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3., 3.1., 3.2,. 3.3,. 3.4 punktus ir nustatyti nepilnamečių vaikų G. Ž. , gim. (duomenys neskelbtini), ir K. Ž. gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – vaikai), nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškovu, o atsakovę pareigoti teikti vaikams išlaikymą kiekvienam vaikui po 270 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 25 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
3. Teismas nustatė, kad ieškovo ieškinys yra dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo jiems priteisimo, t. y. ieškovas inicijuoja šeimos ginčą, kuriam taikoma privalomoji mediacija. Duomenų, kad būtų inicijuota privalomoji mediacija dėl ginčo, byloje nėra. Teismas nurodė, kad duomenų, jog bylą inicijuojantis ieškovas būtų patyręs smurtą artimoje aplinkoje, o atsakovė būtų smurtavusi prieš jį ir dėl to būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, nėra. Vaikai, galimai patyrę smurtą artimoje aplinkoje, nėra dalyvaujantys byloje asmenys, jie taip pat nedalyvauja mediacijos procese, dėl ko pagrindo taikyti Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą išimtį šioje situacijoje nėra.
4. Teismas konstatavo, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą, nesilaikė šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl ieškovo ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskirajame skunde ieškovas prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutartį ir jo pateiktą ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1.1. Egzistuoja bendri mediacijos procesui būdingi principai, kuriais remiantis šiuo atveju mediacijos procesas nėra galimas. Šalių lygiateisiškumas, sąžiningumas ir bendradarbiavimas yra esminiai mediacijos proceso principai. Svarbu užtikrinti, kad abiem šalims būtų sudarytos tos pačios galimybės pasisakyti ir būti išklausytoms;
1.2. Tarp ieškovo ir atsakovės yra susiklostę tokie santykiai, kurie nesudaro galimybės lygiateisiškai spręsti nagrinėjamą klausimą. Ieškovas ikiteisminiame tyrime dėl atsakovės smurto prieš vaikus atstovauja nukentėjusių vaikų interesus;
1.3. Ieškovui keliant reikalavimus mediacijos procese, atsakovės net nesutikimas dalyvauti taikiai sprendžiant ginčą, gali būti traktuojamas kaip poveikis vaikams;
1.4. Įstatymų leidėjas numatydamas išimtį privalomo mediacijos proceso reikalavime atsižvelgė būtent į minėtus mediacijos principus ir negalėjimą jais vadovautis, kai vienas iš asmenų yra galimas smurtautojas, o kitas yra auka. Šiuo atveju ieškovas yra dviejų nukentėjusiųjų įstatyminis atstovas, kurio pareiga apsaugoti vaikų, patyrusių smurtą nuo atsakovės, interesus. Esant bendravimo ribojimams dėl pradėto ikiteisminio tyrimo – mediacijos procesas yra neįmanomas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl papildomų įrodymų priėmimo
7. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus: Asmens tapatybės kortelės, gimimo liudijimo, pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą, Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-12776-1052/2018 kopijas, apskaičiuotų vaiko poreikių lentelę, 2022 m. rugsėjo 9 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno miesto apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės atsakymą Nr. IBPS-S-491690-22 į 2022 m. rugsėjo 7 d. prašymą Nr. AP-22302.
8. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
9. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas (-i) priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
10. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto prie atskirojo skundo pridėtais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad pridėti įrodymai, išskyrus Kauno miesto apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės atsakymą Nr. IBPS-S-491690-22 į 2022 m. rugsėjo 7 d. prašymą Nr. AP-22302 (toliau – Prokuratūros atsakymas), buvo pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su ieškiniu, todėl minėti įrodymai nėra nauji ir jų prijungimo prie bylos klausimas nesprendžiamas. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teisme byla yra tvarkoma elektronine forma, apeliacinės instancijos teismui nėra kliūčių susipažinti su visais byloje esančiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui priima Prokuratūros atsakymą, kuris ir kiti byloje esantys įrodymai vertintini tiek, kiek yra būtina nagrinėjamam klausimui dėl ieškinio priėmimo išspręsti.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
11. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo priėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas ieškiniu prašo pakeisti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, kuri Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu yra nustatyta su atsakove, pakeisti minėto sprendimo dalį dėl išlaikymo ir išlaikymą nepilnamečiams vaikams priteisti iš atsakovės. Iki ieškinio padavimo atsakovės atžvilgiu yra vykdomas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), atsakovei paskirta kardomoji priemonė, ikiteisminiame tyrime pagal ieškovo prašymą nukentėjusiais pripažinti šalių vaikai.
13. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, motyvuodamas tuo, kad ieškovas nesilaikė šeimos bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, t. y. prieš kreipdamasis į teismą nepasinaudojo privalomąja mediacija Mediacijos įstatymo nustatyta tvarka.
14. Iš atskirojo skundo turinio nustatyta, kad apelianto nesutikimas su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės yra grindžiamas pirmosios instancijos teismo netinkamu Mediacijos įstatymo nuostatų dėl privalomosios mediacijos taikymu.
15. Privalomosios mediacijos atvejai nustatyti Mediacijos įstatymo 20 straipsnyje. Pagal Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktą, privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai kreiptis į teismą dėl ginčo sprendimo siekia smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo, o kita ginčo šalis yra galimas smurtautojas ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, arba teisme nagrinėjama byla, susijusi su smurtu artimoje aplinkoje, arba yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, arba yra pateikta įstatymų nustatyta tvarka įgalioto teikti specializuotą kompleksinę pagalbą subjekto pažyma apie specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą asmeniui dėl galimai patirto smurto artimoje aplinkoje.
16. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą išimtį, nes nėra duomenų apie ieškovo patirtą smurtą artimoje aplinkoje, o vaikai, galimai patyrę smurtą artimoje aplinkoje, nėra dalyvaujantys asmenys nei byloje, nei mediacijos procese.
17. Apeliacinės instancijos teismas paminėtą pirmosios instancijos teismo išvadą laiko nepagrįsta.
18. Pagal Mediacijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, civilinio ginčo šalis – civiliniame ginče dalyvaujantis asmuo, kurio teisėms ir pareigoms turi įtakos ginčo išsprendimas. Civilinis ginčas – ginčas, kuris yra ar gali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka bendrosios kompetencijos teisme (Mediacijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis).
19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškovo nepilnamečio vaiko procesinė padėtis ir procesinių teisių įgyvendinimas šeimos bylose turi ypatumų. Nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymą įgyvendina jo atstovai pagal įstatymą, t. y. tėvai, vienas iš jų, ar kiti CK 3.194 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, ar kiti įstatymų nustatyti asmenys (CPK 38 straipsnio 2, 4 dalys). Nepriklausomai nuo to, kad šeimos bylose, kuriose reikalavimas dėl išlaikymo vaikui pareiškiamas kartu su kitais reikalavimais, kaip ieškovas dažniausiai nurodomas ieškinį pareiškęs vienas iš tėvų, kartu su kitais reikalavimais įgyvendinantis ir vaiko teisę į išlaikymą (CK 3.59 straipsnis), tačiau pats išlaikymas priklauso ir turi būti priteisiamas vaikui, o ne ieškinį pareiškusiam tėvui (motinai), nes nepilnamečiai vaikai yra išlaikymo teisinio santykio dalyviai, o tėvai procese veikia kaip savo vaikų atstovai pagal įstatymą. Teisė gauti išlaikymą yra nepilnamečio vaiko, todėl materialine teisine prasme ieškovas yra nepilnametis vaikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010). Be to, įstatyme (CK 3.164, 3.177 straipsniai) nustatyta, kad sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimą, vaikas, sugebantis suformuoti savo pažiūras, turi būti išklausytas, o teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Šis reikalavimas taikytinas kai yra sprendžiamas tėvų tarpusavio ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).
20. Atsižvelgiant į šios nutarties 19 punkte nurodytos teismų praktikos nuostatas, nagrinėjamu atveju ginčo pagal ieškovo (nepilnamečių vaikų įstatyminio atstovo) pareikštą ieškinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo vaikams priteisimo dalyviais laikytini ir šalių nepilnamečiai vaikai, kurių teisėms ir pareigoms ginčo išsprendimas turės įtakos (Mediacijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Šalių nepilnamečiai vaikai yra pripažinti nukentėjusiais ikiteisminiame tyrime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje (BK 140 straipsnio 3 dalis), vykdomame atsakovės (galimos smurtautojos) atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės atitinka Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą išimtį, kuomet privalomoji mediacija nėra taikoma, todėl nagrinėjamu atveju nėra CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyto teisinio pagrindo atsisakyti priimti ieškovo ieškinį dėl privalomosios mediacijos nesilaikymo.
Dėl procesinės bylos baigties
21. Vadovaujantis išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismo nutartis dėl netinkamo bylos aplinkybių vertinimo ir netinkamo Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų bei procesinės teisės normų, reglamentuojančių ieškinio priėmimą, aiškinimo bei taikymo naikinama ir klausimas dėl ieškinio priėmimo pagal kompetenciją grąžinamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovo Ž. Ž. ieškinio atsakovei Z. Ž. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.