- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-21
- Bylos Nr.
- 2S-542-881/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02977-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- D. K.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų ištaisymas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria ieškovo A. K. ieškinys atsakovei D. K. dėl palikimo priėmimo teisėtumo, paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais, nekilnojamojo turto teisinės registracijos panaikinimo, paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo, restitucijos taikymo ir turto perdavimo laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. K. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas:
1. pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimą išduotą D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties;
2. pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimą išduotą J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini) po J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties;
3. pripažinti negaliojančia ir panaikinti Paveldėjimo teisių pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą 2015 m. balandžio 16 d., pasirašytą D. K. ir M. A. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini));
4. panaikinti Trakų rajono 1-ojo Notaro biuro notarės J. K., 2015 m. balandžio 22 d. išduotą papildomą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (Notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame patvirtino, kad P. K., mirusio (duomenys neskelbtini) turtą paveldėjo sutuoktinė J. K., mirusi (duomenys neskelbtini) kur paveldimą turtą sudaro: Daiktas Nr. 1 - žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); Daiktas Nr. 2 -žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini).
5. panaikinti J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu teisinę registraciją į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).;
6. panaikinti J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu teisinę registraciją į gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su pagalbiniais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini).;
7. taikyti restituciją ir perduoti ieškovui A. K. šį nekilnojamąjį turtą natūra: gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su pagalbiniais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini)., 380/1517 žemės sklypo dalį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).
8. atnaujinti teismo procesą Trakų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-263-424/2015 ir šią bylą prijungti;
9. patraukti baudžiamojon atsakomybėn D. K. ir M. A..
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 23 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad ieškovas pateikė keturis neturtinio pobūdžio reikalavimus (1., 2., 4., 6. punktai, o 5-asis. punktas laikytinas išvestiniu iš 4-ojo), už kuriuos mokėtinas 164 Eur žyminis mokestis (4 x 41 Eur), bei vieną turtinio pobūdžio reikalavimą (3. punktas), už kurį mokėtinas 105 Eur žyminis mokestis (3 500 Eur x 3 proc.) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p.). Ieškovas sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį, todėl jis turėtų primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Be to, ieškovas 7 punktu prašo taikyti restituciją, tačiau nenurodo, kokiu pagrindu jam turi būti grąžinamas ginčo turtas, nėra aišku, ar turtas jam iš viso priklausė, o jei priklausė, tai kokiu pagrindu, todėl šis ieškovo reikalavimas tikslintinas. Patikslinus reikalavimą, jis taip pat turėtų būti apmokamas žyminiu mokesčiu. Teismas taip pat pažymėjo, kad prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas toje pačioje civilinėje byloje, kurioje prašoma procesą atnaujinti (CPK 367 str. 4 d.), o baudžiamosios bylos iškėlimas nėra civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl ieškovas tokius reikalavimus turėtų pašalinti iš ieškinio.
Šalies argumentai
Ieškovas, nepraleisdamas teismo nustatyto termino, pateikė prašymą išduoti liudijimą apie teisę gauti rašytinius įrodymus, jo teigimu, reikalingus ieškinio trūkumams pašalinti:
iš Trakų rajono 2-ojo notarų biuro notarės D. A. gauti paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties;iš Trakų rajono 2-ojo notarų biuro notarės D. A. gauti paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties;iš notarės D. A. gauti kitus dokumentus, susijusius su paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu su D. K. ir M. A.. Jei paveldėjimo teisės liudijimas yra išduotas ir M. A., tokiu atveju suteikti galimybę gauti ir jį.gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pažymą apie mokesčių mokėjimą už nurodytus žemės sklypus ir kitą nekilnojamąjį turtą po J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties ir po J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties.
Šalies argumentai
Taip pat prašė pratęsti ieškinio trūkumų šalinimo terminą 30 dienų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 6 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovui.
Teismas konstatavo, kad ieškovo atstovė neištaisė 2015 m. spalio 23 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų bei nepaaiškino, kokiu būdu ankščiau išvardytų dokumentų neturėjimas užkerta kelią nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. kaip tai susiję su trūkstamos žyminio mokesčio dalies primokėjimu, su reikalavimo dėl restitucijos taikymo patikslinimu ir šiai bylai neaktualių reikalavimų pašalinimu iš ieškinio. Teismas pažymėjo, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 str. 2 d.). Teismas laikė nepagrįstu ieškovo atstovės prašymą pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, kadangi byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovas ar jo atstovė bandė pašalinti ar pašalino bent dalį ieškinio trūkumų, o tai, kad bylos apimtis yra didelė, neturi reikšmės nustatytų trūkumų pašalinimui.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas A. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartį, išduoti ieškovo atstovei teismo liudijimą apie teisę gauti rašytinius įrodymus, nustatyti terminą ieškinio trūkumų pašalinimui bei spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, kad ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendė skubotai ir akivaizdžiai nesigilindamas į bylos esmę. Apelianto teigimu, ieškinys grąžintas turint tikslą neleisti ieškovui gintis dėl jam padarytos moralinės bei materialinės žalos, kai dėl teisėjos R. V. priimto neteisėto ir nepagrįsto sprendimo jau šiuo metu yra nusavintas tėvų turtas. Jei teismas būtų sudaręs galimybę gauti nurodytus rašytinius įrodymus, ieškovas ieškinio trūkumus būtų ištaisęs per keletą dienų, taigi teismo veiksmai rodo akivaizdų suinteresuotumą dėl teisėjos R. V. civilinėje byloje Nr. 2-263-424/2015 priimto 2015 m. kovo 3 d. neteisėto ir nepagrįsto sprendimo. Be to, teismas nekomentavo ir nesprendė klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kas šiuo metu yra ypač aktualu. Ieškovo manymu, teismas ir nepriėmė ieškinio, siekdamas išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas netinkamai taikė CPK 7 straipsnio 2 dalį, t. y. nepagrįstai kaltino esą ieškovas nesąžiningai naudojosi ir piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, ieškovo manymu, jis kaip tik dėjo visas pastangas ištaisyti klaidas ir teismui pateikti patikslintą ieškinį, tačiau to padaryti negalėjo, nes trūko rašytinių įrodymų, kurių pagrindu siekė tiksliai suformuluoti ieškinio reikalavimus. Be to, ieškinyje ieškovas prašė išreikalauti tuos pačius įrodymus, todėl teismas privalėjo negrąžinti ieškinio, o tiesiog pats išreikalauti arba ieškovui suteikti galimybę gauti šiuos įrodymus. Teismas pažeidė CPK 42 straipsnio reikalavimus, kadangi ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus arba atsisakyti ieškinio, tačiau jau šioje proceso stadijoje ieškovui suvaržoma teisė rinkti įrodymus, tikslinti, įrodinėti ieškinį, todėl teismas pažeidė ieškovo teises ir pareigas. Teismas taip pat pažeidė CPK 21, 135 straipsnio 2 punkto, 138 straipsnio, Konstitucijos 109 straipsnio reikalavimus. Nurodo, kad patikslinęs ieškinio reikalavimus, primokės trūkstamą žyminio mokesčio dalį, o ieškinio reikalavimus dėl proceso atnaujinimo ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn iš ieškinio pašalino.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui neištaisius ieškinio trūkumų.
Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartimi apeliantui buvo nustatytas terminas šiems ieškinio trūkumams pašalinti: primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (t. y. 228 Eur), patikslinti ieškinio reikalavimą dėl restitucijos taikymo (t. y. nurodyti, kokiu pagrindu jam turi būti grąžinamas ginčo turtas, ar turtas jam iš viso priklausė, jei priklausė, kokiu pagrindu) ir apmokėti jį žyminiu mokesčiu bei pašalinti iš ieškinio reikalavimus dėl proceso civilinėje byloje atnaujinimo ir baudžiamosios atsakomybės taikymo.
Apeliantas teigia, kad negalėjo pašalinti minėtų ieškinio trūkumų, nes neturėjo rašytinių įrodymų, kuriuos prašė teismo išreikalauti (išduoti teismo liudijimą apie teisę juos gauti). Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstyta pozicija, kad būtinojo nurodytų rašytinių įrodymų gavimo ir galėjimo pašalinti ieškinio trūkumus priežastinio ryšio apeliantas nagrinėjamu atveju nepagrindė, t. y. nepaaiškino, kaip jo nurodytų įrodymų gavimas yra susijęs su teismo reikalavimu primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį; nurodyti, kokiu pagrindu jam turi būti grąžinamas ginčo turtas, ar turtas jam priklausė, jei priklausė, kokiu pagrindu; bei pašalinti iš ieškinio teismo nurodytus reikalavimus. Įvertinus teismo nustatytų ieškinio trūkumų bei prašomų išreikalauti įrodymų pobūdį, yra akivaizdu, kad pastarieji nėra būtini siekiant įvykdyti teismo nutartį dėl trūkumų šalinimo. Apeliantas, be kita ko, pažymi, kad pašalino iš ieškinio reikalavimus dėl proceso atnaujinimo ir baudžiamosios atsakomybės taikymo, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad jokio procesinio dokumento, kuriuo būtų šalinami ieškinio trūkumai, apeliantas pirmosios instancijos teismui nepateikė, taigi nei paminėtų, nei kitų teismo nustatytų ieškinio trūkumų (dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, ieškinio dalyje dėl restitucijos taikymo tikslinimo) apeliantas teismo nustatytu terminu ne(pa)šalino. CPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalina trūkumų, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
Apelianto argumentai, kad teismas pažeidė CPK 42 straipsnio reikalavimus ir šioje proceso stadijoje apeliantui suvaržė teisę rinkti įrodymus, tikslinti, įrodinėti ieškinį, yra nepagrįsti, nes visos apelianto paminėtos teisės (rinkti įrodymus, pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio) yra aktualios tik esant iškeltai civilinei bylai, o ieškinio priėmimo stadijoje nėra įgyvendinamos, atitinkamai teismas negalėjo jų suvaržyti.
Apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismo teisėja ieškinį grąžino apeliantui, dengdama nuo atsakomybės neteisėtus teisėjos R. V. veiksmus, taip pat siekdama išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra tik subjektyvia apelianto nuomone grindžiami samprotavimai, kurie neįrodo skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos suinteresuotumo ieškinio priėmimo klausimo išsprendimu.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamas ieškinį nepaduotu bei grąžindamas jį ieškovui, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.