- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-20
- Bylos Nr.
- e2-2355-852/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02054-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- BUAB „Oil Trade“
- Atsakovas
- UAB „Green Energy & Consulting“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Oil Trade“ ieškinį atsakovui UAB „Green Energy & Consulting“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas BUAB „Oil Trade“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Green Energy & Consulting“ 698029,61 EUR.
2. Ieškovas nurodo, kad iškėlus bankroto bylą bankroto administratoriui paaiškėjo, jog ieškovo ir atsakovo įmonės buvo valdomos tarpusavyje susijusių asmenų (J. M. buvo abiejų įmonių valdybos pirmininku, A. S. buvo Oil Trade generaliniu direktoriumi, valdybos nariu ir tuo pat metu dirbo atsakovo generalinio direktoriaus pavaduotoju, E. P. buvo ieškovo akcininku, generaliniu direktoriumi ir taip pat dirbo atsakovo įmonėje). Taip pat paaiškėjo, kad įmonės 2013 m. sausio 9 d. sudarė Išlaidų kompensavimo sutartį Nr. 5.S/022-MI, kuria tariamai vadovaujantis ieškovas nepagrįstai pervedė atsakovui (toliau ir - GEC) 659788,10 EUR. Ieškovas teigia, kad pagal šią sutartį atlikti mokėjimai neatitiko sutarties sąlygų, t.y. dalis mokėjimų buvo atlikti remiantis tam tikromis patirtomis išlaidomis, kurios nebuvo susijusios su UAB „Oil Trade“, o dalis mokėjimų buvo atlikta be jokio pagrindimo ir išlaidas pateisinančių dokumentų.
3. Ieškovas nurodo, kad pagal bankroto administratoriaus turimus duomenis (banko išrašus) 2013 m. sausio 9 d. Išlaidų kompensavimo sutartis Nr. 5.S/022-MI buvo vykdoma taip:
(duomenys neskelbtini)
Iš viso atlikta mokėjimų litais: 2 149 292,40 LTL (622 478,10 EUR); Viso atlikta mokėjimų eurais: 37 310 EUR IŠ VISO ATLIKTA MOKĖJIMŲ SUMAI: 659 788,10 EUR
Šalies argumentai
4. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad be pagrindo gautos lėšos iš atsakovo turėtų būti priteistos remiantis turto gavimo be pagrindo institutu (CK 6.237 str.) arba taikant atsakovui atsakomybę pagal generalinį deliktą. Be to, mano kad teismas pagal faktines aplinkybes, gali parinkti ir kitą teisinį pagrindą ieškinio tenkinimui.
5. Pagal CK 6.237 str. lėšos turėtų būti priteistos, nes atsakovas gavo tai, ko negalėjo ir neturėjo gauti.
6. Taikant civilinę atsakomybę atsakovas turėtų atsakyti, nes atsakovo UAB „Green Energy & Consulting“ vadovas J. M. piktnaudžiavo turimais įgaliojimais, veikdamas nesąžiningai teikė nepagrįstus prašymus kompensuoti neva patirtas išlaidas ir, gaunant prašomas lėšas, iš ieškovo jas paėmė.
7. Taip pat ieškovas nurodo, kad nuo 2014-12-31 ieškovui tapus nemokiam, atsakovui ir toliau nepagrįstai be teisinio pagrindo buvo pervedamos lėšos, iš viso 37310 EUR. Todėl net jei teismas pripažintų, kad lėšos atsakovui buvo pervedamas esant sutartiniam pagrindui, ši suma turėtų būti priteista dėl to, jog buvo pervesta pažeidžiant CK 6.930¹ str. numatytą atsiskaitymo eiliškumą su kreditoriais bei Įmonių bankroto įstatymo 35 str. nuostatas.
Šalies argumentai
8. Atsakovas UAB „Green Energy & Consulting“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodo, kad ieškinys pareikštas ieškovą atstovaujančio bankroto administratoriaus, kuris neįsigilino į turimus dokumentus, į tarp ieškovo ir atsakovo sudarytas sutartis bei jų vykdymą, dėl ko pareiškė nepagrįstą, klaidingomis prielaidomis paremtą ieškinį.
9. Teigia, kad prašomas priteisti pinigines lėšas atsakovas gavo teisiniu pagrindu - pagal šalių sudarytą Paslaugų teikimo sutartį už ieškovui suteiktas paslaugas. Nurodo, kad iš viso pagal 2013-04-09 Paslaugų teikimo sutartį atsakovas UAB „Green Energy & Consulting“ suteikė ieškovui Paslaugų už bendrą 1424170 Lt, įskaitant PVM, sumą, t. y. 412468,14 EUR sumą. Dėl visų suteiktų Paslaugų yra surašytos ir ieškovo bei atsakovo patvirtintos ataskaitos, išrašytos ir buhalterinėje apskaitoje apskaitytos PVM sąskaitos-faktūros, taip pat sumokėti mokesčiai valstybei įstatymų nustatyta tvarka.
10. Bendra atsakovo ieškovui suteiktų paslaugų kainos ir grąžintų lėšų suma sudaro 702117,93 EUR, kas reiškia, jog tai ieškovas liko skolingas atsakovui 9318,42 EUR, o ne atsakovas skolingas ieškovui.
11. Ieškovas dublike pažymi, kad visi dokumentai liudija, kad mokėjimai ieškovo – atsakovui buvo atliekami vadovaujantis Sutartimi dėl išlaidų kompensavimo, o ne 2013-04-09 paslaugų teikimo sutartimi Nr. 1-2013 OT-GEC (Konsultavimo sutartis), kaip bando teigti atsakovas.
12. Tai, kad sutartys yra galiojančios, nepateisina mokėjimų, kurie atlikti vadovaujantis Sutartimi dėl išlaidų kompensavimo, kuomet reikalavimai pateikti nesilaikant privalomų Sutarties nuostatų, nepagrindžiant išlaidų sąsajumo su ieškovu, kas buvo privaloma pagal Sutartį.
Šalies argumentai
13. Ieškovas ir atsakovas yra glaudžiai susiję asmenys, kas ne tik paaiškina, kodėl buvo daromi tokie nepagrįsti mokėjimai, bet taip pat ir sukelia atsakomybę atsakovui.
Atsiliepimas
14. Atsakovo nurodomi pavedimai ieškovui nuo 2015-03-26 iki 2015-06-03 yra neaiškūs (nėra pateikta dokumentų), o atsakovas deklaratyviai nurodo neva tiesiog grąžino dalį pinigų; bet kokiu atveju, tokia suma nepadengia visos atsakovo nepagrįstai gautos sumos.
15. Egzistuoja visi pagrindai atsakovo teisinei atsakomybei.
Atsiliepimas
16. Atsakovas tripliku nurodo, kad pareikštas ieškinys nenagrinėtinas teisme, administratoriui viršijus įgalinimus, numatytus ĮBĮ 11str. 5 d. 8 p., 20 str. 5 d. Kadangi ieškinys nagrinėjimui priimtas, egzistuoja CPK 293 str. 1 p. numatytas civilinės bylos nutraukimo pagrindas. Tuo atveju, jei teismas civilinės bylos nutraukimo pagrindo ar pagrindų nenustatytų, prašo palikti ieškinį nenagrinėtu CPK 296 str. 1 d. 3 p. pagrindu.
17. Be kita ko, atsakovas nurodo, kad ieškovas visiškai neatsižvelgia į faktą ir prie atsakovo atsiliepimo pridėtus finansinius dokumentus, pagrindžiančius, kad atsakovas suteikė ieškovui pagal 2013-04-09 Paslaugų teikimo sutartį paslaugų už daugiau nei 400 tūkst. eurų (412468,14 EUR), taip pat grąžino ieškovui avansinius mokėjimus bendrai 289649,79 EUR sumai, kas reiškia, jog atsakovo ieškovui suteiktų paslaugų kainos ir grąžintų lėšų bendra suma sudaro 702117,93 EUR.
18. Atsakovas su tripliku pateikė auditoriaus A. V. 2017-12-08 išvadą su priedais (toliau – Audito išvada), kurio išvados, atsakovo teigimu, paneigia ieškovo deklaratyvius teiginius dėl neva nepagrįstų ieškovo mokėjimų atsakovui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys netenkinamas.
Dėl ginčo esmės ir bylos nagrinėjimo ribų.
19. Šalys skirtingai interpretuoja šio teisinio ginčo ribas. Ieškovas be kita ko prašo, kad teisinį ieškinio pagrindą parinktų teismas. Tai kelia procesinių neaiškumų ir riboja atsakovo galimybę tinkamai atsikirsti. Teismas pateikdamas teisinį ginčo kvalifikavimą yra saistomas faktiniu ieškinio pagrindu.
20. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas pateikdamas ieškinį teismui, faktiniu ieškinio pagrindu nurodė tai, jog atsakovo skola yra kildinama iš BUAB „Oil Trade“ ir UAB „Green Energy & Consulting“ 2013 m. sausio 9 d. sudarytos Išlaidų kompensavimo sutarties Nr. 5.S/022-MI, kuri, ieškovo teigimu, realiai nebuvo vykdoma, o mokėjimai yra atlikti be pagrindo (CK 6.237 str.). Pagal šią sutartį atliktų mokėjimų susigrąžinimą ieškovas nurodo kaip ieškinio dalyką (reikalavimą).
21. Taip pat ieškovas nurodo, kad įmonė UAB „Oil Trade“ po 2014 m. gruodžio 31 d., būdama nemoki, pagal paminėtą 2013 m. sausio 9 d. sutartį atliktais mokėjimais suteikė nepagrįstą pranašumą atsakovui UAB „Green Energy & Consulting“ ir taip pažeidė kitų kreditorių teises. Teisinę atsakovo atsakomybę ieškovas sieja su generaliniu deliktu. Be to, teigia, kad dalis lėšų 37310 EUR turėtų būti grąžintos kaip pervestos pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnio nuostatas.
22. Šias aplinkybes teismas vertina kaip ginčą apibrėžiančias ribas ir dėl kiekvienos iš šių aplinkybių pasisakys atskirai.
Dėl skolos pagal išlaidų kompensavimo sutartį
23. Byloje nustatyta, kad BUAB „Oil Trade“ ir UAB „Green Energy & Consulting“ 2013 m. sausio 9 d. sudarė Išlaidų kompensavimo sutartį Nr. 5.S/022-MI, kurios esminės nuostato yra tokios:
a. Sutarties 1 punkte šalys susitarė, kad sutarties objektu yra UAB „Oil Trade“ patirtų išlaidų, susijusių su UAB „Green Energy & Consulting“ ir UAB „Green Energy & Consulting“ patirtų išlaidų, susijusių su UAB „Oil Trade“ kompensavimas.
b. Sutarties 2 punkte šalys nustatė, kad UAB „Green energy & Consulting“ įsipareigoja kompensuoti UAB „Oil Trade“ patirtas išlaidas, kurias sudaro: 2.1. UAB „Green Energy & Consulting“ prašymuose pasirašytuose vadovo įsigytos prekės – paslaugos, mokesčiai.
c. Sutarties 3 punkte šalys nustatė, kad UAB „Oil Trade“ įsipareigoja: 3.1 pateikti UAB „Green Energy & Consulting“ šios sutarties 2.1 p. minėtas išlaidas įrodančių dokumentų kopijas kaip priedus – suderinimo aktui kartą į mėnesį įmonių vadovų parašams. Akte nustatoma atsiskaitymų tvarka.
d. Be to Sutarties 3.2 punkte šalys nustatė, kad įsipareigojimai galioja ir atvirkštine tvarka, jei prašytoju yra UAB „Oil Trade“.
24. Vertinant šio susitarimo turinį, matyti, kad jis neturi konkretaus apibrėžtumo, nenustato jokių aiškių šalių įsipareigojimų bendradarbiauti ar atlikti kito subjekto naudai kokius nors konkrečius pavedimus. Dėl to, teismo vertinimu, šis susitarimas, negali būti laikomas savarankiška sutartimi, o turėtų būti suprantamas tik kaip ketinimas sudaryti susitarimą, arba kaip susitarimas, kurio turinį reikėtų aiškinti kartu su kitais rašytiniais arba nerašytiniais šalių susitarimais, nustatančiais ir detalizuojančiais pavedimo turinį, už kurį šiuo kompensavimo susitarimu numatoma kompensuoti.
25. Taigi atsakovas iš esmės pagrįstai teigia, kad ši 2013 m. sausio 9 d. Išlaidų kompensavimo sutartis gali būti suprantama tiek kaip pagrindas ieškovui atsiskaityti už konkrečių įmonės UAB „Oil Trade“ vadovo duotų (akceptuotų) nurodymų – pavedimų įvykdymą, tiek ir kaip kito, vėliau šalių sudaryto rašytinio susitarimo (kuriuo sukonkretinamas pavedimas) sudėtinė dalis.
26. Tokiu būdu nėra pagrindo pripažinti be teisinio pagrindo atliktais mokėjimais, tuos mokėjimo pavedimus kuriais UAB „Oil Trade“ atsiskaitė su atsakovu už automobilio nuomą ir jo remontą, advokatų paslaugas, baldų įsigijimą. Šie mokėjimai yra įvykdyti įmonės vadovo žinia ir pavedimu, t.y. jie yra suderinti faktiškai atliekant apmokėjimą ir iš esmės yra pagrįstos mokėjimo dokumentais. Tai, kad tokios išlaidos nebuvo reikalingos ar būtinos, taip pat nereiškia, kad tokie mokėjimai buvo atlikti ne pagal sutartį, nesant teisinio pagrindo. Ar konkretus prekių bei paslaugų įsigijimas buvo nesuderinamas su juridinio asmens veiklos tikslais, turėtų būti sprendžiama konkretaus pavedimo kontekste, tačiau ieškovas tokių aplinkybių šioje byloje neįrodinėjo, o ieškinį grinė be pagrindo gautomis lėšomis, sandorio neginčijo.
27. Teismas atkreipia dėmesį, kad šiame 2013 m. sausio 9 d. susitarime nėra nuostatų, draudžiančių UAB „Oil Trade“ kompensuoti atsakovo turėtas išlaidas, patirtas vykdant ieškovo pavedimus iki šio susitarimo sudarymo. Todėl teismas atmeta ieškovo argumentus, kad ieškovas negalėjo kompensuoti atsakovui išlaidas už advokatų kontoros paslaugas, suteiktas 2012 m. gruodžio mėnesį. Tokių paslaugų suteikimą ieškovui patvirtina atsakovo paaiškinimai ir pateikti rašytiniai dokumentai, rodantys, kad advokatų pagalba buvo naudojamasi derinant 2012-12-19 sutartį su Gazprom Neft trading GMBH (e. bylos t. 3, b.l. 178-192).
28. Ieškovas teigia, kad didžioji dalis mokėjimų, t.y. 654558 EUR, buvo atlikta nenurodant išlaidas pagrindžiančių dokumentų, o tik duodant nuorodą į šią 2013 m. sausio 9 d. Išlaidų kompensavimo sutartį Nr. 5.S/022-MI. Tačiau, teismo vertinimu, ieškovas teigdamas, jog šis sandoris buvo tariamas, t.y. kad juo buvo siekiama pridengti kitą slepiamą sandorį, turėtų atskleisti aplinkybes, patvirtinančias, kad toks kitas „tikrasis“ sandoris iš tikrųjų egzistavo. Ieškovo teiginiai, kad pervesdamos pinigus atsakovui iš tikrųjų šalys siekė pervesti pinigus ofšorinėms įmonėms ir taip išvengti skolų grąžinimo, yra nekonkretūs ir neįrodyti. Tai yra pažymėjęs ir Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 18 d. nutartyje UAB „Oil Trade“ tyčinio bankroto byloje (Nr. eB2-1596-866/2017). Byloje nėra nustatyti jokie konkretūs kreditoriai, kurių skolų padengimo įmonė UAB „Oil Trade“ būtų siekusi išvengti pervesdama pinigus atsakovui.
29. Be to, kaip teisingai nurodo atsakovas, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalys buvo susijusios ne vien tik 2013 m. sausio 9 d. Išlaidų kompensavimo sutartimi Nr. 5.S/022-MI pagrįstais santykiais, bet ir kitais sutartiniais įsipareigojimais. Atsakovo pateikti įrodymai, t.y. PVM sąskaitos – faktūros ir paslaugų suteikimo ataskaitos (e. bylos t. 2, b.l. 22-60), patvirtina, kad pagal 2013 m. balandžio 9 d. sudarytą paslaugų teikimo sutartį Nr. 1-2013-OT-GEC atsakovas UAB „Green Energy & Consulting“ suteikė ieškovui UAB „Oil Trade“ konsultacinių paslaugų (nuolatinių ir ilgalaikių verslo, vienkartinių ir trumpalaikių verslo, derybų organizavimo ir dalyvavimo jose, kreditų gavimo, sutarčių, kontraktų ir jų priedų, komercinių raštų ir kitų verslo dokumentų ruošimo paslaugų, verslo planavimo organizavimo, vadybos sistemos palaikymo organizavimo, buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimo, personalo administravimo kreditų draudimo bei kreditų rizikos valdymo konsultacijų teikimo, valdymo paslaugų teikimo). Pagal atsakovo pateiktus įrodymus (PVM sąskaitas - faktūras ir paslaugų suteikimo ataskaitas), kurie byloje ieškovo nebuvo ginčijami, atsakovas laikotarpiu nuo 2013 balandžio 10 d. iki 2014 m. lapkričio 28 d. yra suteikęs ieškovui UAB „Oil Trade“ konsultavimo paslaugų už 412468,14 EUR.
30. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad būtent už minėtas konsultacines paslaugas ieškovas ir atsiskaitė ginčijamais mokėjimo pavedimais. Teismas neturi pagrindo nesiremti atsakovo paaiškinimais, jog mokėjimus už konsultavimo paslaugas buvo prašoma atlikti avansu ir todėl pateiktuose prašymuose dėl apmokėjimo, nebuvo įvardijamas tikslus išlaidų pagrindimas, nors apie tai buvo žinoma ir tai buvo suderinta su sprendimą priimančiu UAB „Oil Trade“ vadovu.
31. Kaip jau minėta, teismas vertindamas 2013 m. sausio 9 d. Išlaidų kompensavimo sutartį Nr. 5.S/022-MI, yra pasisakęs, jog dėl savo abstraktaus pobūdžio šis susitarimas turėtų būti vertinamas ne kaip savarankiška sutartis, bet kaip kito konkretesnio susitarimo (pavedimo) sudėtinė dalis. Šiuo atveju, teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo paaiškinimais, jog šis susitarimas kaip tik ir buvo papildytas 2013 m. balandžio 9 d. sudaryta paslaugų teikimo sutartimi Nr. 1-2013-OT-GEC, sukonkretinant atsakovo pavedimo turinį. Teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinio argumentai, jog atsakovo prašymuose pervesti pinigus buvo pateikiama nuoroda į kompensavimo sutartį, nėra pakankami pripažinti, kad lėšos pagal tuos prašymus buvo pervestos be teisinio pagrindo, o ne vykdant šį „kompensavimo“ ir jį papildantį „konsultavimo“ susitarimą.
32. Atsakovas pagrįstai nurodo, kad ieškovas nesutikdamas, kad mokėjimai yra atlikti pagal konsultavimo sutartį, nepateikė įrodymų, kad ieškovas kitaip nei ginčijamais mokėjimais būtų atsiskaitęs su atsakovu už jo suteiktas konsultacines paslaugas. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas UAB „Green Energy & Consulting“ nėra įtrauktas į ieškovo bankroto procesą, t.y. šiame procese nėra patvirtinti jokie nepadengti atsakovo kreditoriniai reikalavimai. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, papildomai patvirtina, kad ieškovas su atsakovu yra atsikaitęs už konsultavimo paslaugas įskaitant būtent šiuos ieškovo šioje byloje ginčijamus mokėjimus.
33. Teismas sutinka su atsakovu, jog auditoriaus A. V. 2017 m. gruodžio 8 d. audito išvada yra pakankamai argumentuota ir patvirtina, jog visi ginčijami mokėjimai yra apskaityti atsakovo UAB „Green Energy & Consulting“ buhalterinėje apskaitoje kaip ieškovo įsipareigojimus mažinantys mokėjimai, todėl ieškovo akcentuojamos aplinkybės, jog dalis pavedimų buvo skirti apmokėti atsakovo verslo išlaidas (Sodros įmokas) ar padengti (papildyti) atsakovo darbuotojų mokėjimo korteles, neįrodo kad šie mokėjimai nebuvo skirti atsakovui, siekiant mažinti sutartinius ieškovo įsipareigojimus, t.y. nesant sutartinio pagrindo.
34. Atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad avansu gautos lėšos, už kurias nebuvo suteiktos paslaugos, t.y. 289649,79 EUR, yra grąžintos ieškovui 2015 m. gegužės 28 d. mokėjimo pavedimais (e. bylos t. 2, b.l. 123-124).
35. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas konstatuoja, kad ieškovo be pagrindo padaryta permoka atsakovui nėra įrodyta. Todėl ieškinys, reiškiamas tokiu pagrindu, atmetamas.
Dėl ginčijamų mokėjimų vertinimo kaip atsakovo delikto ir atsiskaitymo eiliškumo pažeidimo
36. Ieškovas ieškinyje teigia, kad atliktais mokėjimais buvo pažeistos kitų ieškovo UAB „Oil Trade“ kreditorių teisės. Už tai ieškovas prašo taikyti atsakovui UAB „Green Energy & Consulting“ teisinę atsakomybę, kurios ieškinyje nekonkretizuoja.
37. Visų pirma, teismas pažymi, kad atsakovui, kaip vienam iš ieškovo kreditorių, civiliniai įstatymai nenumato jokių teisinių įpareigojimų nepažeisti kitų skolininko kreditorių teisių (eiliškumo) ir todėl už tai, kad atsakovas galimai pirmiau nei kiti ieškovo kreditoriai atgavo savo skolą (CK 6.930¹ str.), jam apskritai negali būti taikoma nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė.
38. Taip pat šioje byloje nėra galimybės nuspręsti dėl atsakovo pagal sutartį gautų lėšų restitucijos, kaip sandorio negaliojimo pasekmės, nes kaip minėta, pareikštu ieškiniu ieškovas neginčijo jokio sandorio. Be to, ieškovas neįrodinėjo sandorio negaliojimo pagrindų, įskaitant ir tos aplinkybės, kad atsakovo skola iš tikrųjų buvo vėlesnė, nei kurio nors konkretaus bankroto procese patvirtinto kreditoriaus. Ieškovas neteikė kreditorių skolos dydžius ir jų mokėjimo terminus patvirtinančių dokumentų. Ieškovo teikiamoje UAB „Verius auditus“ specialisto Č. M. 2017 m. gegužės 10 d. išvadoje pradelstų skolų susidarymo pagrindai taip pat nėra analizuojami. Todėl šioje situacijoje teismas neturi pagrindo ex offitio spręsti, kad ieškovas siekia apginti kurio nors kreditoriaus teises Actio Pauliana pagrindais.
39. Todėl teismas vertina, kad kiti ieškovo ieškinyje nurodyti faktiniai pagrindai taip pat nesudaro pagrindo ieškinio tenkinimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
40. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys nėra tenkinamas, teismas atitinkamai paskirsto bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetamas.
41. Atsakovas UAB „Green Energy & Consulting“ prašo priteisti 1268 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagalba byloje. Šias išlaidas patvirtina mokėjimo dokumentai (e. bylos t. 3, b.l. 155-156, 197). Teismas vertina, kad atsakovo išlaidos už advokato pagalbą byloje atitinka suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir neviršija rekomenduojamų dydžių. Teismas atsakovo prašymą laiko pagristu ir jį tenkina. Pagal teismo praktiką, šios išlaidos atsakovui priteisiamos iš bankrutuojančios įmonės bankroto administravimui skirtų lėšų.
42. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš ieškovo kaip bankrutuojančios įmonės nepriteisiamos.
43. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo UAB „Green Energy & Consulting“ turto areštas 698029,61 EUR sumai, teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinamas (CPK 150 str. 3 d.).
Vadovaujantis išdėstytu, CPK 259 str., 270 str., teismas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo BUAB „Oil Trade“ ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui UAB „Green Energy & Consulting“, juridinio asmens kodas 302841364, iš ieškovo BUAB „Oil Trade“, juridinio asmens kodas 302672626, 1268 EUR bylinėjimosi išlaidų. Nustatyti, kad šios lėšos priteisiamos iš bankrutuojančios įmonės administravimui skirtų lėšų.
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemonės – atsakovo UAB „Green Energy & Consulting“ turto areštas 698029,61 EUR sumai – panaikinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.