Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje A. K. kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šioje byloje A. K. kaltinamas tuo, jog nuo 2017 m. gegužės mėnesio 4 dienos iki 2017 m. spalio 25 dienos turėdamas darbinius santykius su UAB „Versima“, įmonės darbinių santykių pagrindu ir savo reikmėms naudojo UAB „Versma“ priklausančius automobilius „Mercedes Benz S320CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2400 eurų vertės ir Ford Tranzit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 250 eurų vertės. 2017-10-25 nutraukus darbinius santykius su UAB „Versma“, automobiliai „Mercedes Benz S320CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Ford Tranzit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Versma“ sugrąžinti nebuvo. Tokiu būdu veikdamas tyčia pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje darbinių santykių pagrindu buvusį UAB „Versma“ turtą paversdamas tą turtą savu turtu ir taip padarė žalos turto savininkui UAB „Versma“ 2650 eurų sumoje. Šiais savo veiksmais jis įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis aktas kartu su baudžiamąja byla perduotini prokurorui.

Pagal teismų praktiką kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. – BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas) ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-581/2011). Tačiau ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme (kasacinė nutartis Nr. 2K-556/2012).

Susipažinus su teismui pateiktu kaltinamuoju aktu nustatyta, kad A. K. kaltinamas vienos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Šiuo atveju kaltinime nurodoma, kad A. K. pasisavino „jam patikėtą ir jo žinioje darbinių santykių pagrindu buvusį UAB „Versma“ turtą“. Tačiau minėtos sąvokos – patikėtas ir esantis kaltininko žinioje - nėra tapačios. Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Esantis kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Iš nurodyto ir kaltinamojo akto turinio, nėra aišku kokiais duomenimis yra įrodinėjama aplinkybė, kad turtas buvo A. K. žinioje, t.y. kad jis dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo.

Teismas vertina, kad pažeidžiant BPK 219 straipsnio 4 punkto reikalavimus kaltinamajame akte nenurodyti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas. Kaltinamajame akte duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra tik liudytojo V. K. ir liudytojo P. Ž. parodymai. Jokiais rašytiniais duomenimis kaltinimas iš viso nėra grindžiamas, nors bylos medžiagoje surinkta ir rašytiniai duomenys. Taip pat pažymėtina, kad pagal bylos duomenis A. K. įmonės direktorius V. L. 2017-10-02 suteikė įgaliojimą atstovauti UAB „Versima“ (b.l.60), pastarajam įmonėje nebedirbant. Ir kaip matyti A. K. 2017-10-06 atstovaudamas UAB „Versima“ sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį (b.l.59) dėl automobilio Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo, teikė prašymą dėl šios transporto priemonės registravimo (b.l.61), tačiau minėti duomenys kaltinamajame akte neatsispindi.

Pareikštame kaltinime nurodoma, kad A. K. turėjo darbinius santykius su UAB „Versima“, tačiau šioje dalyje kaltinamajame akte kaltinimas negrindžiamas jokiais duomenimis, o be to, pagal kaltinimą žala padaryta visai kitai įmonei – UAB „Versma“, neaišku, ar tai rašymo apsirikimo klaida įmonės pavadinime ar dvi skirtingos įmonės.

Kaltinimas suformuluotas už laikotarpį nuo 2017-05-04 iki 2017-10-25, nurodant, kad šiuo laikotarpiu A. K. dirbo UAB “Versima“. Tačiau pagal byloje esančias darbo sutartis, darbiniai santykiai A. K. su įmone UAB „Versima“ siejo nuo 2017-05-04 iki 2017-09-15 (b.l.36-38) bei nuo 2017-10-16 iki 2017-10-25(b.l.2-4), t.y. kaltinimo laikotarpis apima ir laikotarpį kai A. K. pagal surinktus duomenis įmonėje nedirbo (nuo 2017-09-15 iki 2017-10-15). Todėl laikytina, kad kaltinime nurodomi duomenys ir surinkti byloje duomenys yra prieštaringi. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, kad A. K. dirbo laikotarpiu nuo 2017-09-15 iki 2017-10-15,taip pažeidžiant BPK 219 straipsnio 4 punkto reikalavimą.

Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnyje numatyti kaltinamojo akto turiniui keliami reikalavimai. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte, be kitų duomenų, būtina nurodyti nusikalstamos veikos aprašymą: padarytos nusikalstamos veikos vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes. Jeigu kaltinamajame akte nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, pažyminčios baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.), ir dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų (baudžiamoji byla Nr. 2K-23/2010).

Pažeidžiant BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimus, kaltinamajame akte nenurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta, nenurodyta ir tai, kad veikos padarymo vietos ikiteisminio tyrimo metu nebuvo galima nustatyti. Apie būtinumą nurodyti šią aplinkybę įstatyme nurodoma aiškiai, todėl apie tai iš viso nieko nenurodžius kaltinamajame akte, tai turi būti laikoma esminiu šio akto trūkumu. Net ir tuo atveju, jeigu, prokuroro nuomone, nėra galimybės nustatyti veikos padarymo vietos, apie tai kaltinamajame akte irgi turi būti nurodyta. Be to, nesant kaltinime nurodytos veikos padarymo vietos, teismas negali išspręsti bylos teismingumo klausimo.

Aprašant kaltinime veiksmus, kuriais buvo pasisavintas svetimas turtas, apsiribojama nurodymu, kad A. K. turėjo darbinius santykius su UAB „Versima“, darbo ir asmeninėm reikmėm naudojo du kaltinime nurodytus automobilius, o nutraukus darbinius santykius „automobiliai sugrąžinti nebuvo“, formuluojant pastarąjį pasakymą bendratimi, nenurodant kas ir ar būtent kaltinamasis turėjo juos sugrąžinti. Be to, iš tokio kaltinimo neaišku kam automobiliai turėjo būti sugrąžinti. Toliau kaltinime nurodoma, kad „tokiu būdu veikdamas tyčia“, tačiau pažymėtina, kad iš taip suformuluoto kaltinimo neaišku „ kokiu būdu“ A. K. veikė. Toks kaltinimas neatspindi objektyviųjų veikos požymių, nes iš tokio kaltinimo neaišku, kaip veikiant buvo įvykdyta nusikalstama veika. Neaišku kokiais būtent kaltinamo asmens veiksmais buvo pasisavintas turtas ir kaip tas turtas buvo paverstas savu turtu.

Įvertinus išdėstytą spręstina, kad kaltinamojo akto trūkumai, neatspindintys LR BPK 219 straipsnio 3 ir 4 punkte keliamų reikalavimų yra esminiai trūkumai, kurių neįmanoma pašalinti teisiamojo posėdžio metu, ir jie neabejotinai sudaro kliūtis išsamiai ir objektyviai išnagrinėti baudžiamąją bylą. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad nustatyti kaltinamojo akto surašymo trūkumai suvaržo ir kaltinamojo teisę į gynybą, nes gavęs tokio kaltinamojo akto nuorašą kaltinamasis negali pasiruošti efektyviai gintis teisiamajame posėdyje. Be to, teismas vertina, kad dėl paminėtų trūkumų kaltinamajame akte aprašant nusikalstamą veiką šiuo atveju pažeidžiama kaltinamojo teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas (BPK 22 str. 3 d.), taip pat teisė turėti pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai (BPK 44 str. 7 d.).

Teismo nuomone, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų ir tai trukdytų teismui nagrinėti bylą (BPK 234 str. 2 d.), todėl ši byla perduodama prokurorui.

Sprendimas perduoti bylą prokurorui grįstinas ir bendraisiais teisės principais. Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime nurodoma: „Nagrinėjant baudžiamąsias bylas turi būti paisoma teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo, teisėtumo, kitų bendrųjų teisės principų...“ Išvardinti principai įpareigoja, kad byloje prokuroro padarytos klaidos būtų taisomos paties prokuroro. (kasacinė byla Nr. 2K-7-337/2006).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Baudžiamąją bylą, kurioje A. K. kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, perduoti prokurorui.

Ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimui nustatyti trijų mėnesių terminą skaičiuojant jį nuo bylos gavimo prokuroro.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti apskųsta Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.