- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-21
- Bylos Nr.
- e2A-87-638/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00654-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tautietis“
- Ieškovas
- K. G.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tautietis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tautietis“ dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. K. G. (toliau - ieškovas) ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tautietis“ (toliau - atsakovė) neišmokėtą darbo užmokestį už birželio mėnesį (642 Eur neatskaičius mokesčių), už liepos mėnesį (642 Eur neatskaičius mokesčių) ir už darbą rugpjūčio mėnesį iki 2021 m. rugpjūčio 13 d. (291,82 Eur neatskaičius mokesčių), iš viso 1 575,82 Eur (neatskaičius mokesčių), neišmokėtą kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas - 169,25 Eur (neatskaičius mokesčių), netesybas dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir neišmokėtos kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas - vidutinį darbo užmokestį per mėnesį, padaugintą iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių, įpareigoti UAB „Tautietis“ deklaruoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) kaip draudiminius šiuos ieškovo K. G. darbo laikotarpius: nuo 2021 m. gegužės 17 d. iki 27 d., bei nuo 2021 m. birželio 7 d. iki 30 d., priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 23 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. terminuotos darbo sutarties Nr. 13 pagrindu ieškovas dirbo bendrovėje UAB „Tautietis“ pagalbinio darbuotojo pareigose. Darbo sutartimi šalys susitarė dėl minimalaus mėnesinio algos dydžio darbo užmokesčio, mokamo vieną kartą per mėnesį per 15 darbo dienų nuo kalendorinio mėnesio pabaigos bankiniu pavedimu. Šalys taip pat susitarė dėl 3 mėnesių (iki 2021-06-24 imtinai) išbandymo laikotarpio. Darbo užmokestis buvo nurodytas darbo sutartyje, tačiau faktiškai ieškovui buvo pažadėta mokėti 70 Eur per dieną dydžio darbo užmokestį. Iš pradžių toks atlygis ieškovui ir kitiems bendrovės darbuotojams buvo mokamas, tačiau nuo liepos mėnesio darbdavys darbo užmokesčio nebemokėjo (atsakovė neatsiskaitė už darbą birželio, liepos mėnesiais ir rugpjūčio mėnesio dvi savaites). Ieškovas 2021 m. rugsėjo 10 d. kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių, iš kurios darbuotojų gavo informaciją, jog remiantis VSDFV duomenimis, ieškovui darbdavys laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 17 d. iki 27 d., t. y. 9 darbo dienos, bei laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 7 d. iki 30 d., t. y. 17 darbo dienų, yra užfiksavęs nedraudiminius įvykius – pravaikštas. Be to, pasibaigus darbo santykiams ieškovas 2021 m. spalio 18 d. ir 19 d. kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių ir sužinojo, jog ieškovo ir atsakovo darbo santykiai nėra pasibaigę, nes darbdavys nėra pateikęs pranešimo VSDFV apie ieškovo darbo santykių pabaigą. Ieškovas darbo funkcijas atliko iki 2021 m. rugpjūčio 13 d. (imtinai) (t. y. 2021 m. rugpjūtį dirbo 10 darbo dienų), tačiau kadangi Darbdavys žadėjo, bet vis nemokėjo darbo užmokesčio - nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. sustabdė darbo funkcijų vykdymą. Taigi, informacija apie pravaikštas laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 17 d. iki 27 d., bei laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 7 d. iki 30 d. VSDFV pateikta nepagrįstai. Darbdavys neišmokėjo darbuotojui darbo užmokesčio už 2021 m. birželio, liepos mėnesius ir dalį rugpjūčio mėnesio, bei nesumokėjo kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas darbo sutarties pasibaigimo dieną. Darbuotojas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijai (toliau – DGK) 2021 m. spalio 29 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė pripažinti nedraudiminius laikotarpius draudiminiais, priteisti 2 100 Eur darbo užmokestį, delspinigius ir netesybas. DGK 2021 m. lapkričio 22 d. priėmė sprendimą Nr. DGKS-5355 darbo byloje Nr. APS-2- 21547, kuriuo nusprendė tiek darbuotojo prašymą atmesti kaip nepagrįstą, tiek darbdavio priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas apie minėtą DGK sprendimą sužinojo 2022 m. sausio 4 d., nuvykęs į DGK, siekdamas gauti informaciją apie darbo bylos eigą, ir sužinojęs, jog ji jau yra išnagrinėta bei priimtas sprendimas.
Atsiliepimas
3. Atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, paaiškino, kad su ieškovu sudarant darbo sutartį ieškovas nepateikė savo banko sąskaitos numerio, ji nepateikta iki šiol. Su ieškovu buvo sutarta, kad jis dirbs pagalbiniu darbuotoju, atlyginimo dydis buvo nustatytas – minimalioji mėnesinė alga. Ieškovas neatvyko į darbą nuo gegužės 10 iki 27 dienos, birželio pradžioje darbdavys pareikalavo paaiškinimo, tačiau ieškovas jokių paaiškinimų nepateikė. Todėl jam buvo fiksuotos pravaikštos. Birželio mėnesį ieškovas neatvyko į darbą nuo 7 iki 30 dienos, liepos mėnesį darbdavys prašė paaiškinimo, liepos mėnesį darbuotojas dirbo, nuo rugpjūčio mėnesio 16 d. į darbą neatvyko. Rugsėjo 25 d. darbdavio atstovas buvo nuvykęs į darbuotojo gyvenamąją vietą pareikalauti paaiškinimo, tačiau ieškovas buvo panaudojęs alkoholio ir buvo iškviesti policijos pareigūnai, kad užtikrintų viešąją tvarką. Darbuotojas pasiaiškinimo darbdaviui nepateikė. Jokio pagrindo mokėti 70 Eur už darbo dieną darbdavys neturi. Darbdavys siūlė kitiems darbuotojams dirbti pagal individualią veiklą, gal tada ir būtų uždirbę, tačiau su darbuotojais buvo sudarytos darbo sutartys, kur buvo sutartos sąlygos dėl minimalaus darbo užmokesčio – darbdavys privalo mokėti mokesčius ir darbuotojo reikalaujamas sumas uždirbti yra sunku.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovės UAB „Tautietis“ ieškovui K. G. 1 127,12 Eur neišmokėtą darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 4 315,50 Eur netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką, 598,70 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų (2021 m. kovo 23 d. darbo sutarties Nr. 13 (toliau tekste – darbo sutartis)) nustatė, kad darbuotojas ir darbdavys sutarė, kad darbuotojas nuo 2021 m. kovo 24 d. pradės vykdyti pagalbinio darbuotojo darbo funkcijas (darbo sutarties 1.2 ir 7 punktai). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymos 2021 m. spalio 25 d. Nr. K17-P2IR-7782 apie asmens valstybinį socialinį draudimą teismas nustatė, kad darbdavys pateikė informaciją, jog darbo santykiai tęsėsi iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Darbuotojo 2021 m. rugsėjo 30 d. pranešimas apie darbo santykių nutraukimą Nr. 01 patvirtina šiuos duomenis. Teismas ieškovo argumentus, jog faktiškai buvo sutarta dėl 70 Eur per dieną darbo užmokesčio laikė neįrodytais. Šalys darbo sutartyje sutarė, kad darbuotojui bus mokama vieno minimalaus darbo užmokesčio dydžio alga už maksimaliai dirbtą laiką, mokant vieną kartą per mėnesį per penkiolika darbo dienų nuo kalendorinio mėnesio pabaigos bankiniu pavedimu (darbo sutarties 1.3 punktas). Sutariama dėl 40 val. savaitinio darbo laiko (darbo sutarties 4 punktas), nustatomas 3 mėnesių išbandymo laikotarpis. Jokių kitų duomenų (išskyrus ieškovo teiginius) apie faktiškai sutartą kitokio dydžio darbo užmokestį byloje nėra. A. Z. nurodytos aplinkybės, kad faktiškai buvo sutarta didesnė suma, nepaneigia darbo sutarties 1.3 punkte nurodyto dydžio – kaip nurodė liudytojas, už gautas sumas jis pasirašydavo ir bet kokiu atveju darbdavys turi teisę mokėti didesnį, negu nurodyta darbo sutartyje darbo užmokestį. Taip pat neįrodytais teismais laikė darbuotojo teiginius, jog nedraudiminiai laikotarpiai nuo 2021 m. gegužės 17 d. iki 2021 m. gegužės 27 d. ir nuo 2021 m birželio 7 d. iki 2021 m. birželio 30 d. yra fiksuoti neteisėtai.
6. Teismas nurodė, kad darbuotojas pradėjo dirbti 2021 m. kovo 24 d., ši data nurodyta ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymoje apie ieškovo valstybinį socialinį draudimą. Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių teismas nustatė, kad 2021 m. kovo mėn. ieškovas dirbo 6 darbo dienas, 2021 m. balandžio mėn. dirbo 21 darbo dieną, 2021 m. gegužio mėn. dirbo 12 darbo dienų, 2021 m. birželio mėn. dirbo 4 darbo dienas, 2021 m. liepos mėn. dirbo 21 darbo dieną, 2021 m. rugpjūčio mėn. dirbo 10 darbo dienų, rugsėjo mėn. iki nutraukiant darbo sutartį nebedirbo ir į darbą neatvyko. Pagal darbo sutarties 1.3 punktą darbuotojui turėjo būti mokamas minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris vadovaujantis Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1114, sudarė 642,00 Eur (480,41 Eur neto). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. A1-1274, vidutinis darbo dienų skaičius per mėnesį 2021 m. sudarė 21 darbo dieną. Darbuotojo sutartą darbo užmokestį į dieną sudarė 30,57 Eur (bruto) (22,88 Eur neto).
7. Teismas nustatė, kad 2021 m. balandžio 23 d. atsakovė ieškovui sumokėjo 490 Eur, 2021 m. gegužės 14 d. 560 Eur, 2021 m. liepos 27 d. 910 Eur. Teismas nurodė, kad šiuose pinigų perdavimo aktuose nėra nurodyta nei jų paskirtis, nei dirbti laikotarpiai, už kuriuos mokamas darbo užmokestis. Duomenų, kad darbdavys laikėsi DK 148 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu ar elektroniniu būdu savalaikiai darbuotojui teikė informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę, byloje nėra. Su įsakymais 2021 m. balandžio 23 d. Nr. 210423/08-00, 2021 m. gegužės 14 d. Nr. 210514/08-00, 2021 m. birželio 1 d. Nr. 2106-01/17-00, 2021 m. liepos 7 d. Nr. 2107-07/17-00, 2021 m. liepos 27 d. Nr. 210727/08-00, 2021 m. rugpjūčio 9 d. Nr. 2108-09/17-00, 2021 m. rugsėjo 30 d. Nr. 210930/19-44 darbuotojas nesupažindintas pasirašytinai. Jie skirti ne ieškovui, o asmeniui, tiesiogiai mokėjusiam pinigų sumas darbuotojui. Teismas kritiškai vertino tiek šių įsakymų surašymo laiką tiek aplinkybes.
8. Teismas nurodė, kad šalys darbo sutartyje sutarė, kad darbo užmokestis bus mokamas vieną kartą per mėnesį per penkiolika darbo dienų nuo kalendorinio mėnesio pabaigos bankiniu pavedimu (darbo sutarties 1.3 punktas). Darbdavys nesilaikė šios tvarkos ir mokėdavo algą grynais. Tačiau atsižvelgiant į darbo sutarties 1.3 punktą, gaudamas atlyginimą 2021 m. balandžio 23 d. (490,00 Eur) darbuotojas pagrįstai galėjo tikėtis, kad jis mokamas už kovo mėnesio darbo laiką (6 darbo dienas), gaudamas atlyginimą 2021 m. gegužės 14 d. (560,00 Eur), darbuotojas pagrįstai galėjo tikėtis, kad jis mokamas už 2021 m. balandžio mėn. (21 darbo dieną), gaudamas atlyginimą, 2021 m. liepos 27 d. 910,00 Eur darbuotojas pagrįstai galėjo tikėtis, kad jam mokama alga už 2021 m. gegužės mėn. (12 darbo dienų) ir 2021 m. birželio mėn. (4 darbo dienas) dirbtą laiką. Jokių duomenų apie tai, kad darbuotojas teikė prašymus išmokėti avansą, buvo informuotas, kad pinigų sumos mokamos avansu ir pan. darbdavys nepateikė. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į darbuotojo nuoseklius teiginius, kad jam žodžiu buvo pažadėtas mokėti didesnis, nei sutarta darbo sutartyje, darbo užmokestis, atsižvelgiant į dirbtą laiką, išmokamo atlyginimo periodiškumą, darbo sutarties 1.3 punktą, teismas laikė labiau tikėtina bei įrodyta aplinkybę, kad darbuotojui faktiškai buvo mokamas atlyginimas tik už atliktą darbą, o ne už darbą, kurį darbuotojas turėjo atlikti ateityje. Paskutinį kartą darbo užmokestis darbuotojui buvo išmokėtas 2021 m. liepos 27 d. dalyje, kurioje teikiamas reikalavimas priteisti neišmokėtą darbo užmokestį už liepos, rugpjūčio mėnesius, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, darbuotojo reikalavimas pripažįstamas pagrįstu. Teismas nustatė, kad ieškovas 2021 m. liepos mėn. dirbo 21 darbo dieną, 2021 m. rugpjūčio mėn. dirbo 10 darbo dienų. Atsižvelgiant į darbo sutarties 1.3 punktą, už šį laikotarpį teismas darbuotojui priteisė 947,67 Eur suma (30,57 (vidutinis darbo dienos užmokestis) X 31 (dirbtų dienų skaičius) = 947,67 Eur.
9. Teismas nurodė, kad neatvykimo be pateisinamos priežasties į darbą laikas nepatenka į darbo metams, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, tenkančių (skaičiuojamų) darbo dienų skaičių (DK 111, 127 straipsnio 4 dalis). Teismo skaičiavimu, darbuotojas turėjo sukaupęs 5,87 atostogų dienas, už kurias darbdavys nutraukdamas darbo sutartį privalėjo išmokėti jam 179,45 Eur kompensaciją. Teismas sprendė, kad iš viso darbdavys privalo sumokėti darbuotojui 1127,12 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas.
10. Teismas nurodė, kad Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr., 496 patvirtinto vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 5.1 punkte nustatoma, kad vidutinio darbo užmokesčio skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš paskutinių trijų mėnesių, kai jis vykdė darbo funkcijas darbovietėje, 2021 m. birželio – rugpjūčio mėn. darbuotojas dirbo 35 darbo dienas, už kurias jam išmokėto/mokėtino darbo užmokesčio dydis proporcingai dirbtam laikui birželio mėnesį sudaro 250,93 Eur (bruto) (birželio mėn. 4 darbo dienos), 947,67 (bruto) liepos ir rugpjūčio mėn. 31 darbo diena). Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į darbo užmokesčio dydį, dirbtų darbo dienų skaičių, teismo skaičiavimu, vidutinį dienos darbo užmokestį sudaro 34,25 Eur, vidutinį mėnesio darbo užmokestį sudaro 719,25 Eur. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje ieškovui neišmokėta suma (1127,12 Eur) viršija darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, taigi, pagrindo mažinti priteistiną sumą DK 147 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu nėra. Priteistiną sumą DK 147 straipsnio 2 dalies pagrindus sudaro 4315,50 Eur (719,25 Eur X 6 mėn. = 4315,50 Eur).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Tautietis“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimą arba pakeisti teismo sprendimą, nepriteisiant netesybų ir sumažinant bylinėjimosi išlaidų sumą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Įsakymai ir pinigų perdavimo - priėmimo aktai patvirtina, kad ieškovui buvo mokamai pinigai ne tik už faktiškai atliktą darbą, bet ir už būsimą darbą, nors darbo sutartyje nebuvo numatyta galimybė mokėti avansą. Šiuo atveju, pinigų išmokėjimas pagal įsakymus kaip darbo užmokestis ir avansas, nepaneigia fakto, kad pinigai buvo mokami ir už faktiškai atliktą darbą ir už būsimą darbą.
Žemesnės instancijos teismas
11.2. Nesutinkama su teismo sprendimu dėl netesybų priteisimo, kadangi ieškovas nenurodė savo banko sąskaitos, į kurią atsakovė galėtų pervesti pinigus. Todėl, nesant ieškovo nurodytai banko sąskaitai, jam balandžio, gegužės ir liepos mėnesiais, buvo mokami pinigai grynais, pagal pinigų perdavimo - priėmimo aktus. Be to, ieškovas nuo rugpjūčio mėnesio neatvyko darbą, todėl darbo sutartis 2021 m. rugsėjo 30 d. nutraukta.
11.3. Atsakovė su nė vienu darbuotoju nesitarė dėl 70 Eur dydžio darbo užmokestį už dieną. Visi darbo užmokesčio susitarimai su darbuotojais atsakovės sudaryti raštiškai, pasirašant darbo sutartis.
Atsiliepimas
12. I. K. G. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Ieškovo ieškinyje dėl darbo sutarties nuostatos mokėti darbo užmokestį bankiniu pavedimu pažeidimo atsakovui nėra reiškiamos pretenzijos. Atitinkamai nesuprantama, kaip minėta aplinkybė, kodėl darbdavys nemokėjo darbo užmokesčio darbuotojui bankiniu pavedimu, yra susijusi su ieškovo reikalavimu priteisti jam neišmokėtą darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Akcentuotina, jog dėl 179,45 Eur neišmokėtos kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas apeliaciniame skunde išvis nepasisakoma. Atsakovas byloje nepateikė įrodymų apie tai, kad dėl darbo užmokesčio dalies mokėjimo avansu šalys būtų sudariusios rašytinį susitarimą, kaip to reikalauja darbo sutartis.
12.2. Įstatymų leidėjas nėra numatęs jokių pagrindų mažinti netesybų dydį (išskyrus, kai nesumokėta suma yra mažesnė nei vieno mėnesio vidutinis darbuotojo darbo užmokestis). Atsižvelgiant į tai, (nors ieškovas ir nesutinka su atsakovės pozicija neva jis nežinojo darbuotojo banko sąskaitos numerio) darbdavys privalo imtis bet kokių priemonių (atvykti į darbuotojo darbo vietą, atlikti pinigų perlaidą) ir darbo užmokestį mokėti laiku, priešingu atveju, jis privalo priimti jam įstatymų leidėjo numatytas sankcijas.
Žemesnės instancijos teismas
12.3. Atsakovas nepripažįsta susitarimo darbuotojui mokėti 70 Eur/dieną (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio. Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad minėta ieškovo pozicija nėra įrodyta, ieškovas apeliacinio skundo neteikė, taigi, šios aplinkybės nebėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
14. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl tinkamo atsiskaitymo su darbuotoju tiek jam dirbant, tiek ir nutraukus darbo sutartį (DK 146 straipsnis).
15. Apeliantas (darbdavys) argumentuoja, kad ieškovui buvo mokamai pinigai ne tik už faktiškai atliktą darbą, bet ir už būsimą darbą. Tačiau tokių apelianto teiginių nepatvirtina byloje pateikti įrodymai. Iš šalių sudarytos darbo sutarties 1.3 p. matyti, kad šalys susitarė dėl darbuotojui mokamo vieno minimalaus darbo užmokesčio dydžio algos už maksimaliai dirbta laiką, mokant vieną kartą per mėnesį per penkiolika darbo dienų nuo kalendorinio mėnesio pabaigos bankiniu pavedimu. Kaip konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, jokių kitų duomenų apie faktiškai sutartą kitokio dydžio darbo užmokestį byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad šalys susitarė dėl avanso mokėjimo. Apeliantas savo skunde pats pripažino, kad darbo sutartyje nebuvo numatyta galimybė mokėti avansą.
16. Darbo kodekso 148 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu ar elektroniniu būdu privalo darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę. Tačiau apeliantas UAB „Tautietis“ nepateikė įrodymų, kad kiekvieną mėnesį būtų teikęs darbuotojui K. G. duomenis apie išmokamas sumas: kokia suma už kurį laikotarpį priskaičiuota ir išmokama, tą patvirtino direktorius darbo ginčų komisijos posėdyje, į ką pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas.
17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis. Teismas nustatė, kad atsakovas 2021 m. kovo mėnesį dirbo 6 darbo dienas, balandį - 21, gegužę -12, birželį - 4, liepą- 21, rugpjūtį -10 darbo dienų. Atsakovui pinigų perdavimo aktais 2021 m. balandžio 23 d. sumokėta 490,00 Eur, 2021 m. gegužės 14 d. - 560,00 Eur, 2021 m. liepos 27 d. - 910,00 Eur. Šiuose pinigų perdavimo aktuose nėra nurodyta nei jų paskirtis, nei dirbti laikotarpiai, už kuriuos mokamas darbo užmokestis. Įsakymai 2021 m. balandžio 23 d. Nr. 210423/08-00, 2021 m. gegužės 14 d. Nr. 210514/08-00, 2021 m. birželio 1 d. Nr. 2106-01/17-00, 2021 m. liepos 7 d. Nr. 2107-07/17-00, 2021 m. liepos 27 d. Nr. 210727/08-00, 2021 m. rugpjūčio 9 d. Nr. 2108-09/17-00, 2021 m. rugsėjo 30 d. Nr. 210930/19-44 yra surašyti darbdavio vienasmeniškai, darbuotojas pasirašytinai nesupažindintas, todėl įrašai įsakymuose, kad K. G. negali pateikti banko sąskaitos ir pateikė žodinį prašymą dėl avanso, teismo pagrįstai įvertinti kaip neįtikinantys ir nepakankami įrodymai, kad darbuotojas dalį jam perduotų sumų gavo kaip avansą.
18. Apeliantas kaip priežastį, dėl kurios nebuvo atsiskaityta su darbuotoju jo atleidimo iš darbo dieną nurodo tai, kad darbuotojas nenurodė savo banko sąskaitos, į kurią pervesti atsiskaitymą, todėl nebuvo darbdavio kaltės dėl pavėluoto atsiskaitymo (DK 147 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija su šiais argumentais negali sutikti. Darbdavys turi prievolę atleidimo iš darbo dieną visiškai atsiskaityti su darbuotoju, jeigu nesusitaria kitaip (DK 146 straipsnio 2 dalis). Vienas iš prievolės įvykdymo būdų yra nustatytas CK 6.56 straipsnio 1 dalyje – sumokant skolą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą. Praktikoje būna atvejų, kai darbdaviai deponuoja lėšas savo sąskaitoje ir išsiunčia darbuotojui pranešimą, kad jam priklausanti suma yra sąskaitoje, ją galima paimti bet kuriuo metu. Šiuo atveju ieškovė pinigų neįmokėjo nei į depozitinę sąskaitą, nei nusiuntė darbuotojui atitinkamą pranešimą. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, kad nebuvo tinkamai atsiskaityta su atleidžiamu darbuotoju ir taikyti DK nustatytas pasekmes.
19. Teismas pagrįstai paskaičiavo darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir, nustatęs, kad atleidimo iš darbo dieną nebuvo pilnai atsiskaityta su darbuotoju, neišmokėta suma buvo didesnė , negu vieno mėnesio atlyginimas, priteisė neišmokėtą darbo užmokestį, kompensaciją už atostogas ir netesybas.
20. Bylinėjimosi išlaidos paskirstytos proporcingai patenkintiems reikalavimams, bylinėjimosi išlaidų dydis neviršijo nustatytų Rekomendacijų.
21. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra iš esmės tų pačių pirmosios instancijos teisme nagrinėtų aplinkybių ir įrodymų komentavimas, kitoks jų vertinimas, dėl jų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
22. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbo užmokesčio skaičiavimą, mokėjimą, darbuotojo informavimą (DK 146-148 straipsniai), ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), todėl teisingai išsprendė bylą. Sprendimas paliekamas nepakeistas, apeliacinis skundas atmetamas.
23. Ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (1500 Eur) priteistinos ieškovui iš atsakovo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tautietis“, juridinio asmens kodas 300603784, ieškovui K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1500 Eur (tūkstantį penkis šimtus eurų) ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.