Panevėžio apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus (toliau – Institucija) teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu nuteistajam E. T., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. T. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-466-1082/2024 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis jam paskirta galutinė trečdaliu sumažinta bausmė – laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, bausmės laikotarpiu įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Taip pat patvirtintas 2024 m. kovo 19 d. G. K. ir E. T. sudarytas raštiškas susitarimas dėl žalos atlyginimo, kuriuo E. T. įsipareigojo atlyginti 1070 Eur (vieno tūkstančio septyniasdešimties eurų) žalą G. K. iki 2024 m. rugsėjo 20 d. imtinai, pinigus atiduodant G. K. grynais į rankas ir apie pinigų sumokėjimą bei jų gavimą E. T. ir G. K. pasirašant atskirame popieriaus lape.

Nuteistajam apie teismo posėdį pranešta tinkamai, bet į posėdį jis neatvyko, prašymų atidėti posėdį negauta, todėl teikimas išnagrinėtas nuteistajam nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė palaikė teikimą jame nurodytais pagrindais ir prašė jį tenkinti, prokurorė taip pat prašė teikimą tenkinti.

Teikimas netenkinamas.

Nuteistajam E. T. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskiriant laisvės apribojimo bausmę buvo nustatyti sekantys įpareigojimai: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Iš teikimo turinio matyti, kad Institucija į teismą kreipėsi prašydama pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės apribojimo bausmę areštu, nes nuteistasis nevykdo teismo paskirto įpareigojimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Tačiau išanalizavęs teismui pateiktus duomenis bei teismo posėdžio metu išklausęs institucijos atstovės paaiškinimų, teismas sprendžia apie pagrindo teikimo tenkinimui nebuvimą.

Laisvės apribojimas yra viena iš vidutinio griežtumo bausmių rūšių, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo ir teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis). Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir kita, išskyrus atvejus, kai tai daroma dėl objektyvių arba kitų svarbių priežasčių. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu. Be to, vengimui, be kita ko, būdingas piktybiškumo požymis, t. y. turi būti nustatyta asmens tyčia elgtis priešingai teisėtiems reikalavimams. Kiekvienu atveju teismas privalo aiškintis, ar nuteistasis apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų nevykdė dėl svarbių, objektyvių priežasčių, ar jo elgesį lėmė subjektyvūs faktoriai, nenoras prisiimti atsakomybės už savo veiksmus ir vykdyti teisėtai nustatytų įpareigojimų.

Iš nuteistojo asmens bylos duomenų seka, kad E. T. elgesį probacijos tarnyba kontroliuoja nuo 2024 m. balandžio 22 d.. Jis 2024 m. balandžio 30 d. supažindintas su individualiu probuojamojo priežiūros planu, probuojamųjų teisėmis ir pareigomis, jam buvo išaiškintos bei probacijos vykdymo eigoje primintos teismo paskirtų įpareigojimų, draudimų nevykdymo ir teisės pažeidimų darymo teisinės pasekmės. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad probacijos laikotarpiu E. T. nei administracinių nusižengimų, nei naujų nusikalstamų veikų nepadarė (asmens bylos l. 9-12, 13). Nuteistasis E. T. nuo 2024 m. birželio 17 d. registruotas Užimtumo tarnyboje (asmens b. l. 27).

Teismui pateiktieji duomenys taip pat liudija, kad E. T. iki teikimo pateikimo teismui buvo atlyginęs 600 Eur žalą G. K.. Nors paminėta nuteistojo atlygintos turtinės žalos suma, atsižvelgiant į teismo iš jo priteistą sumą, rodo, kad nuteistasis turtinę žalą šiai dienai, kuomet įsipareigojimo terminas atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą jau baigėsi, atlygino tik iš dalies, teismo nuomone, vien to nepakanka konstatuoti nuteistojo veiksmuose sąmoningą, piktybišką teismo įpareigojimo dėl turtinės žalos atlyginimo nustatytais terminais nevykdymą.

Nuteistojo bausmės vykdymo priežiūros plane yra užfiksuotas E. T. paaiškinimas, jog likusios 470 Eur sumos jis dar nėra atlyginęs dėl pinigų stygiaus (asmens b. l. 29). Teismo posėdžio metu institucijos atstovė parodė, kad nuteistasis lankymosi tarnyboje metu aiškino, jog dar nėra atlyginęs visos žalos, nes šiuo metu neturi pakankamai pajamų, bet jis supranta savo pareigą atlyginti iš jo priteistą žalą, tvirtino atlyginsiąs žalą pagal galimybes. Duomenų, rodančių sąmoningai pasirinktą tyčinį nuteistojo elgesį nevykdant teismo įpareigojimo atlyginti padarytą žalą bei realias turimas jo galimybes nustatytu terminu sumokėti priteistą žalą, teismui pateiktoje medžiagoje nėra.

Teismo nuomone, visų aukščiau nurodytų aplinkybių apie probuojamąjį ir bendrai jo atžvilgiu vykdomą probaciją visuma neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog nuteistasis E. T. piktybiškai, ne dėl objektyvių pateisinamų priežasčių nevykdo pareigos atlyginti žalą. Tokią išvadą paneigiančių duomenų teismas neturi ir tokių aplinkybių nenustatė.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju vien turtinės žalos neatlyginimas kitų aukščiau nurodytų duomenų kontekste, nesant E. T. sąmoningą piktybišką vengimą vykdyti minėtą pareigą liudijančių duomenų, nesudaro pagrindo kategoriškai išvadai, jog E. T. vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę. Be to, aukščiau aptartų aplinkybių kontekste ir nustatytomis aplinkybėmis laisvės apribojimo bausmės keitimas į griežtesnę (areštą), nei leistų labiau apginti nukentėjusios teises ir (ar) patenkinti teisėtą interesą kaip galima greičiau gauti visos žalos atlyginimą, nei geriau atitiktų bausmės paskirtį ir tikslus pagal teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmės pakeitimas areštu esamoje situacijoje būtų neadekvati bei neproporcinga priemonė, todėl teismas daro išvadą, jog pagrindo tenkinti Institucijos teikimą dėl laisvės apribojimo pakeitimo areštu, nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad nors teismo patvirtintame 2024 m. kovo 19 d. G. K. ir E. T. raštiškame susitarime nurodytas terminas (iki 2024 m. rugsėjo 20 d. imtinai) žalai atlyginti yra pasibaigęs, nuteistajam skiriant laisvės apribojimo bausmę be kita ko paskirtas įpareigojimas atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, kuris dar galioja iki bausmės pabaigos.

Taipogi teismas pastebi ir tai, kad nuteistajam neįvykdžius susitarime įtvirtinto įsipareigojimo dėl žalos atlyginimo ar teismo įpareigojimo dėl žalos atlyginimo, nukentėjusiosios teisės ir teisėti interesai neliks neapginti – likusi neatlyginta žalos dalis galės būti išieškota priverstinai antstolio pagalba.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353, 362 ir 364 straipsniais teismas

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus teikimo dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu E. T. netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.