- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-25
- Bylos Nr.
- e2YT-2201-1167/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22697-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Adomaitytė
- Pareiškėjas
- K. A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Mingailė Petkevičiūtė
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjos K. A. K. (K. A. K.) atstovei advokato padėjėjai Mingailei Petkevičiūtei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. A. K. (K. A. K.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja K. A. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos prosenelis J. K. iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Pareikštą prašymą pareiškėja grindžia tokiais esminiais argumentais:
1.1. Pareiškėja Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Pareiškėja prašyme nurodė bei Migracijos departamentui pateikė turimus dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjos prosenelis J. K. iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ir išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. nuolat gyventi į kitą valstybę. 2023 m. gegužės 4 d. priimtame Migracijos departamento sprendime konstatuota, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, jog pareiškėja gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietė. Sprendime nurodoma, kad pateikti dokumentai patvirtina, jog pareiškėjos prosenelis J. K., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (dokumentuose ir (duomenys neskelbtini)), turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., tačiau pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pareiškėjos senelė N. K. (N. T. K.) arba prosenelis J. K. iki 1990 m. kovo 11 d. išvyko iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę. Pareiškėja papildomai pateikė Migracijos departamentui (duomenys neskelbtini) asmenų, vykstančių iš Jungtinės Karalystės į Kanadą, sąrašą, kuriame įrašyta K. šeima. Migracijos departamentas pareiškėją informavo, kad, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos papildomai pateikti dokumentai nepatvirtina, kad jos protėviai išvyko į Kanadą arba Jungtinę Karalystę iš Lietuvos teritorijos, konstatuotina, jog atnaujinti pareiškėjos prašymo nagrinėjimo nėra pagrindo.
1.2. Pareiškėja yra J. K. provaikaitė. Šią aplinkybę patvirtina: 1) Kanadoje (duomenys neskelbtini) išduotas pareiškėjos gimimo liudijimas, kuris patvirtina, kad pareiškėjos motina yra D. A. S.; 2) Kanadoje (duomenys neskelbtini) išduotas gimimo liudijimas, kuris patvirtina, kad D. A. S. motina yra N. T. K., gimusi Lietuvoje; 3) Šiaulių miesto metrikinės apylinkės gimimo metrikų išrašas, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) Šiauliuose gimė N. K., kurios tėvai yra J. K. ir M. K. (K.). Juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjos prosenelis J. K. iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., nustatymas lemtų tai, kad pareiškėja įgytų Pilietybės įstatyme įtvirtintą subjektinę teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, išlaikydama turimą kitos valstybės (Kanados) pilietybę. Pareiškėja neturi dokumentų, tiesiogiai patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, ir negali jų gauti ne teismo tvarka.
1.3. Siekdama surinkti dokumentus, patvirtinančius pareiškėjos prosenelio turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. bei išvykimą iš Lietuvos, pareiškėja kreipėsi į Lietuvos archyvus, tačiau jie neturi ir negali pateikti duomenų, tiesiogiai patvirtinančių pareiškėjos prosenelio išvykimą iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Kiti pareiškėjos turimi ir Migracijos departamentui pateikti dokumentai nebuvo pakankami, kad Migracijos departamentas galėtų nustatyti, jog pareiškėjos prosenelis iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., bei priimti sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pareiškėjai atkūrimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja neturi kitų galimybių (ne teismo tvarka) patvirtinti fakto, kad jos prosenelis iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.
1.4. 2023 m. gegužės 4 d. Migracijos departamento sprendime nurodoma, kad pareiškėjos pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjos prosenelis J. K., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (dokumentuose ir (duomenys neskelbtini)), turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. (1928 m. jam išduotas Lietuvos Respublikos vidaus pasas). Taigi egzistuoja tiesioginiai įrodymai, kad pareiškėjos prosenelis iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ir dėl šio fakto ginčo nėra. Visuma pareiškėjos pateiktų įrodymų patvirtina pareiškėjos protėvio išvykimo iš Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. aplinkybę: pareiškėjos prosenelis J. K., gimęs (duomenys neskelbtini) Šiaulių aps., Lietuvoje, laikotarpiu nuo 1943 m. iki 1951 m. išvyko iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę ir nuo 1951 metų nuolat gyveno Kanadoje iki savo mirties 1990 m. birželio 12 d. (taigi ir 1990 m. kovo 11 d.). Šios valstybės neįėjo į buvusios Sovietų Sąjungos teritoriją. Pareiškėjos prosenelio nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Kanadoje. Be to, Kanadoje gimė ir tebegyvena jo palikuonys (vaikaičiai, provaikaičiai).
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė šiuos argumentus:
2.1. Pareiškėjos teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjos senelė N. K. (N. T. K.) gimė (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, o 1951 m. vasario 14 d. kartu su tėvu (pareiškėjos proseneliu) J. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (dokumentuose ir (duomenys neskelbtini)), išvyko iš Jungtinės Karalystės į Kanadą, tačiau dokumentai, patvirtinantys, kad pareiškėjos senelė ir prosenelis į Jungtinę K aralystę išvyko iš dabartinės Lietuvos teritorijos, nėra pateikti.
2.2. Teismui pateikti dokumentai apie pareiškėjos prosenelio išvykimą iš Jungtinės Karalystės į Kanadą savaime nepatvirtina, kad pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Teismui nėra pateiktas pareiškėjos susirašinėjimas su Jungtinės Karalystės ar Kanados valstybinėmis institucijomis ar valstybiniais archyvais, kuris patvirtintų, kad pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.
3. 2025 m. sausio 21 d. pareiškėja teismui pateikė papildomus įrodymus.
4. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad byloje pateikti dokumentai patvirtina, jog pareiškėjos prosenelis išvyko iš Lietuvos Respublikos į Kanadą nuolatiniam gyvenimui būtent 1951 metais, todėl remiantis tikimybės pusiausvyros principu ir atsižvelgiant į tai, kad duomenų apie asmens išvykimą į Sovietų sąjungą nėra, didesnė tikimybė yra ta, jog pareiškėjos prosenelis išvyko į Jungtinę Karalystę, o vėliau į Kanadą būtent iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Priešingas aplinkybes patvirtinančių dokumentų byloje nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
5. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). CPK 444 ir 445 straipsniuose įtvirtinta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.
6. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, kuri siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – Pilietybės įstatymas) 7 straipsnio 4 punktą ir 9 straipsnio 2 dalį, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos prosenelis iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.
7. Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena.
8. Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija (t. y. Migracijos departamentas) konstatuoja, jog nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka.
9. Teismo vertinimu, pareiškėja, be kita ko, pateikdama byloje papildomus įrodymus, tinkamai pagrindė, kad negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.
10. Pagal Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 10 dalį, Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas – tai teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimas Pilietybės įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka. Teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę – tai iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę asmens ir jo palikuonių teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatyme nustatyta tvarka (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 17 dalis). Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis – tai iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalis).
11. Tai, kad pareiškėja yra J. K. provaikaitė, patvirtina į bylą pateikti šie duomenys: 1) pareiškėjos gimimo liudijimas, išduotas 2020 m. spalio 19 d. Kanadoje, kuriame nurodoma, kad pareiškėjos motina yra D. A. S., tėvas – J. C. K.; 2) pareiškėjos motinos D. A. S. gimimo liudijimas, išduotas 2020 m. lapkričio 23 d. Kanadoje, kuriame nurodoma, kad D. A. S. motina yra N. T. K., gimusi Lietuvoje; 3) Šiaulių miesto metrikinės apylinkės gimimo metrikų išrašas, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) Šiauliuose gimė N. K., kurios tėvai yra J. K. ir M. K. (K.).
12. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad nustatinėjant teismo sprendimo 6 punkte aptartą juridinį faktą, yra reikšmingos trys aplinkybės: 1) ar asmuo išvyko (buvo ištremtas) iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.; 2) ar asmuo buvo įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę (buvo laikomas Lietuvos Respublikos piliečiu) pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį iki 1940 m. birželio 15 d.; 3) ar pagal iki 1940 m. birželio 15 d. galiojusį teisinį reglamentavimą šis asmuo nebuvo Lietuvos Respublikos pilietybės netekęs dėl savo valingų veiksmų (ar neveikimo) iki 1940 m. birželio 15 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-701/2021).
13. Pareiškėja, įrodinėdama aptarto juridinę reikšmę turinčio fakto egzistavimą, pateikė tokius rašytinius įrodymus: 1) Šiaulių apskrities viršininko archyviniame fonde rastą (duomenys neskelbtini) Bažnyčios Šiaulių dekanato (duomenys neskelbtini) gimusiųjų ir krikštytų metrikų knygų ištrauką, kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė J. K., M. ir M. Ž. K. sūnus; 2) Šiaulių apskrities viršininko archyviniame fonde rastą 1928 m. duotųjų pasų žinių lapo ištrauką, kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) J. K. išduotas Lietuvos Respublikos vidaus pasas; 3) Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) departamento archyviniame fonde saugomus tarnautojo J. K. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)tarnautojo asmens lapelius, kuriuose nurodyta, kad J. K. dirba (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tautybė – lietuvis, tarnavo Lietuvos kariuomenėje puskarininkiu; 4) Šaulių sąjungos archyviniame fonde rastą J. K. (duomenys neskelbtini) tarnybos lapą, kuriame nurodyta, kad J. K. pradėjo tarnybą (duomenys neskelbtini); 5) Jungtinės Karalystės nacionaliniame archyve saugomą Keleivių, 1951 metais vykusių „(duomenys neskelbtini)“ laivu į Kanadą, sąrašą, pagal kurį tarp keleivių buvo ir J. K., 42 metų amžiaus, su šeima, kurių pilietybė nurodyta – Lietuvos, 1951 m. kovo 21 d. išvyko į Kanadą; 6) užsienio valstybės (Kanados) institucijos 2020 m. lapkričio 5 d. mirties liudijimą, patvirtinantį, kad J. K. mirė (duomenys neskelbtini) Kanadoje, Toronte.
14. Teismas pirmiau išvardytus rašytinius įrodymus vertina vadovaudamasis kasacinio teismo praktikoje suformuotomis įrodinėjimo taisyklėmis, kurios taikomos bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Pirma, bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo yra naudojami netiesioginiai įrodymai, kas nulemia neišvengiamą prielaidų darymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-701/2021). Antra, teismo padaryta prielaida turi būti motyvuota, t. y. ji turi būti pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-36-340/2009 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Trečia, vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti juridinį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, 29 punktas).
15. Teismas iš šio teismo sprendimo 12 punkte išvardytų rašytinių įrodymų nustatė, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybiniuose archyvuose saugomus duomenis, gautus iš Lietuvos valstybės teritorijoje iki 1940 m. birželio 15 d. veikusių viešųjų institucijų, J. K. gimė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 1928 m. rugsėjo mėn. gavo Lietuvos Respublikos vidaus pasą, 1932–1937 metais dirbo (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) tarnavo Šaulių sąjungoje. Teismas, įvertinęs pastaruosius duomenis, daro išvadą, kad J. K. neabejotinai laikotarpiu iki 1940 m. birželio 15 d. buvo įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę, nes priešingu atveju, jis nebūtų gavęs vidaus paso. Jokių duomenų, kad J. K. būtų praradęs Lietuvos Respublikos pilietybę, į bylą nebuvo pateikta. Nepaisant to, kad tiesioginių įrodymų, patvirtinančių J. K. išvykimą iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., nėra, teismas atsižvelgia į tai, kad yra užsienio valstybių juridinių asmenų išduoti dokumentai, kurių duomenys patvirtina, jog 1951 m. kovo 21 d. iš (duomenys neskelbtini) uosto kartu su savo šeima išvyko J. K., kuriam buvo 42 metai (kas reiškia, kad jis gimęs (duomenys neskelbtini)), nurodyta, kad yra Lietuvos pilietis. Be to, byloje yra pateiktas J. K. mirties liudijimas, patvirtinantis, kad pastarasis mirė (duomenys neskelbtini), Toronte, Kanados valstybėje, būdamas 82 metų. Be to, pareiškėjos prosenelio nurodomi gimimo metai (amžius), tėvų vardai visuose dokumentuose sutampa. Taigi, teismas įvertinęs pastarąsias aplinkybes, J. K. pilietybę, tautybę bei istorines aplinkybes, daro labiausiai tikėtiną prielaidą, kad J. K. laikotarpiu iki 1951 m. kovo mėn. išvyko iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę, o iš Jungtinės Karalystės atvyko gyventi į Kanadą.
16. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai sudaro pakankamą pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – pareiškėjos prosenelis J. K. iki 1940 m. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis).
17. Teismas juridinę reikšmę turintį faktą nustatė tam, kad pareiškėja galėtų atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę (CPK 448 straipsnio 1 dalis, Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 4 punktas, 9 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268– 270 straipsniais, 442–443 straipsniais, 445–448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos K. A. K. (K. A. K.), gimusios (duomenys neskelbtini), prosenelis J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos K. A. K. (K. A. K.), gimusios (duomenys neskelbtini), teisę į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.