- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-13
- Bylos Nr.
- e2YT-6251-445/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Pareiškėjas
- A. C.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės „Turto bankas“, L. E., G. E., I. E., A. P., D. Š., M. E.
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. C. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės „Turto bankas“, L. E., G. E., I. E., A. P., D. Š., M. E..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja, nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Pareiškėja nurodė, kad jos motina S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), o tėvas A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Gyvendami santuokoje tėvai susilaukė vieno vaiko – pareiškėjos. Tėvai santuokos metu įsigijo sodybą Valkininkų kaime, žemės sklypus, kitą šeimos ir asmeninį turtą. Po motinos mirties per įstatyme numatytą 3 mėnesių terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo kreipiausi ji ir pareiškėjos tėvas (palikėjos sutuoktinis) A. S.. Motinos palikimą pareiškėja ir A. S. priėmė vienu iš jo priėmimo būdų – kreipiantis į notarų biurą pareiškimu dėl palikimo priėmimo.
Po tėvo mirties į notarų biurą dėl jo palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Tačiau pareiškėja priėmė jo palikimą, pradėjusi valdyti jo turtą. Palikimą po tėvo mirties priėmė iš karto, pradėdama naudotis jam priklausančiais žemės sklypais, sodybos dalimi, kitu jo turtu, piniginėmis lėšomis. Nors tėvo palikimą yra priėmusi, nuomoja paveldėtus žemės sklypus, prižiūri mišką, laisvu nuo darbo metu gyvena sodyboje (duomenys neskelbtini), negali savo vardu įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
Po tėvo mirties kartu su kitais bendraturčiais išlaiko sodybą (duomenys neskelbtini), prižiūri priklausančią žemę ir mišką, moka žemės mokesčius, rūpinasi ir saugo kitą tėvo turtą. Po tėvo mirties pradėjo valdyti jo pinigines lėšas, naudojasi likusiais tėvo daiktais, sodyboje buvusiais įrankiais. Aprašyti pareiškėjos aktyvūs veiksmai, naudojimasis tėvo turtu, jo turto priežiūra, mokami mokesčiai, žemės ir miško priežiūra, patvirtina, kad priėmė A. S. palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Varėnos rajono 1-ojo notarų biuro pažyma patvirtinama, kad po A. S. mirties nebuvo pradėta turto paveldėjimo byla. Kadangi yra praleistas terminas palikimui priimti, kreipiantis į notarų biurą, o kitais būdais priimtas palikimas neregistruojamas į Nekilnojamojo turto registrą, privalu juridinę reikšmę turinčius faktus nustatyti teismo keliu. Šiuos faktus reikia nustatyti paveldėjimo tikslu, įgyvendinant pareiškėjos A. C. nuosavybės teises į A. S. palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą ir neprieštaravo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Suinteresuoti asmenys A. P., D. Š., L. E. pateikė atsiliepimą, kuriuo nurodė, kad sutinka su pareiškėjos pateiktu pareiškimu.
Suinteresuoti asmenys G. E., I. E., M. E. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji po savo tėvo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės.
Tai, kad pareiškėjos tėvas yra A. S. patvirtina jos pateiktas gimimo liudijimas (IV-OK Nr. (duomenys neskelbtini)).
Pareiškėjos tėvas A. S. mirė (duomenys neskelbtini), ir tokias aplinkybes patvirtina mirties liudijimas (AA Nr. (duomenys neskelbtini), mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjos motina S. S. mirė (duomenys neskelbtini), ir tokias aplinkybes patvirtina mirties liudijimas (AA Nr. (duomenys neskelbtini), mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Palikimą po S. S. mirties priėmė sutuoktinis A. S. ir pareiškėja A. C.. Tokias aplinkybes patvirtina pareiškimas notarui apie palikimo priėmimą ir notaro pažyma apie palikimo priėmimą po S. S. mirties.
Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis S. S. buvo žemės sklypo ir gyvenamojo namo bei ūkio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturtė.
Varėnos rajono 1-ojo notaro biuro notaro Raimundo Miknevičiaus 2019-08-02 pažymoje nurodyta, kad po A. S. mirties į notaro biurą nebuvo kreiptąsi.
Teismas laiko, kad ištyrus byloje visus surinktus įrodymus neginčijamai buvo įrodyta, kad pareiškėja A. C. po tėvo A. S., mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Pareiškėja yra mirusiojo A. S. likusio turto įpėdinė pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio l dalies l punktas). Ji kaip palikėjo įpėdinė pagal įstatymą pradėjo A. S. turtą valdyti faktiškai iškart po jos mirties.
Kasacinis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu - asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt„ bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.).
Bylos duomenimis patvirtinama, kad po palikėjo A. S. mirties, pareiškėja priėmė palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti, palikimo priėmimo veiksmus atlikdama trijų mėnesių laikotarpyje, po tėvo mirties. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėja kartu su kitais bendraturčiais išlaiko sodybą (duomenys neskelbtini), prižiūri priklausančią žemę ir mišką, moka žemės mokesčius, rūpinasi ir saugo kitą tėvo turtą. Po tėvo mirties pradėjo valdyti jo pinigines lėšas, naudojasi likusiais tėvo daiktais, sodyboje buvusiais įrankiais. Nurodytų pareiškėjos aplinkybių neginčija ir suinteresuoti asmenys.
CK 5.51 straipsnis nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kasacinis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). CK 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>, CK 5.51 straipsnio l dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Iš pareiškėjos nurodytų pareiškime aplinkybių (pareiškėjos nurodytų atliktų veiksmų), rašytinių įrodymų yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad po A. S. mirties pareiškėja priėmė palikimą.
Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos nurodomas faktas egzistavo – todėl laikytina įrodyta, atitinkamai tenkinamas prašymas, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas tikslu pareiškėjai A. C. gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.
Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo priėmimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.