- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-12-28
- Bylos Nr.
- AN2-538-383/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00391-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. M.
- Institucija
- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyrius
- Advokatai
- Nerijus Plėdys
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam V. M., jo atstovui advokatui Nerijui Plėdžiui,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. spalio 12 d. nutarimo V. M. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. spalio 12 d. nutarimu V. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 508 straipsnį už tai, kad 2020 m. birželio 4 d. apie 18 val. 35 min. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ,,Porche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) per atidarytą automobilio langą iškišo ranką, ją iškėlė į viršų, nukreipdamas į pareigūnus A. K. ir E. M., kurie vykdė neviešą patruliavimą automobiliu ,,Peugeot 308“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su ištiestu viduriniu rankos pirštu į viršų, kai kiti rankos pirštai buvo sulenkti, rodė nepadorų gestą policijos pareigūnų atžvilgiu. Už šio administracinio nusižengimo padarymą V. M. buvo paskirta 115 Eur bauda.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu V. M. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. spalio 12 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
2.1. Apeliantas teigia, kad nebuvo pašalintos visos abejonės, kliudančios pripažinti jį kaltu, padarius jam inkriminuotą nusižengimą. Bylą nagrinėjęs teismas, konstatuodamas kaltę, rėmėsi tik prielaidomis, o bylos duomenis vertino išimtinai apelianto nenaudai, tokiu būdu atlikdamas nuteisimo, bet ne teisingumo vykdymo funkciją.
2.2. Skundo autoriaus teigimu, iš esmės visi jį apkaltinantys duomenys yra išimtinai tik subjektyvūs, t. y. kilo iš policijos pareigūnų A. K. ir E. M. sąmonės. Jokių objektyvių duomenų (nuotraukos, garso ar vaizdo įrašai), patvirtinančių V. M. kaltę, šioje byloje nėra, nepaisant pirmos instancijos teismo deklaratyvaus nutarimo teiginio apie menamą rašytinę bylos medžiagą, grindžiančią apelianto kaltę. Pagrindiniai teisinantys duomenys šioje byloje yra niekuo nepaneigti jo paaiškinimai, teikti policijos pareigūnams ir teismui bei į bylą atstovo pateikti objektyvūs duomenys - fotonuotraukos.
2.3. Skunde pažymima, jog vienas pagrindinių šios bylos trūkumų yra tai, jog teismas nagrinėdamas bylą liudytoja neapklausė itin reikšmingą įvykio tiesioginę liudininkę - apelianto sutuoktinę V. M., kuri įvykio metu važiavo kartu ir yra susijusi su svarbiausiu apelianto paaiškintu momentu - jo rodomo gesto kryptimi ir intencija (gestą rodė jos atžvilgiu, o ne pareigūnų), nuo kurio priklauso ir tyčios nustatymas. Šiuo atveju teismas, nustatęs, kad yra tiesioginė įvykio liudininkė ir jos byloje neiškvietęs bei neapklausęs liudytojos procesiniu statusu, buvo nepateisinamai pasyvus, nevykdė pareigos imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų visapusiškai ir objektyviai ištirtos veikos aplinkybes ir priimtas teisingas sprendimas, todėl pažeidė ANK 567 straipsnio nuostatas. Teismas padarė prielaidą, kadangi dėl to, ar V. M. sutuoktinė matė gestą, ar jo nematė, į kurią pusę jis buvo nukreiptas ir su kokia intencija bei kieno atžvilgiu rodomas, teismas pasisakė net neapklausęs pačios sutuoktinės.
2.4. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad policijos pareigūnai sėdėjo nežymėtame tarnybiniame automobilyje, niekuo neišskiriančiame iš kitų transporto priemonių, ką neginčytinai patvirtina atstovo padarytos ir į bylą pateiktos juodos spalvos automobilio fotonuotraukos. Tai suponuoja papildomą įrodymą, jog apeliantas negalėjo suprasti, jog šiame automobilyje sėdi policijos pareigūnai, kadangi patruliavimas nežymėtu automobiliu būtent ir yra atliekamas su tikslu, kad galimi pažeidėjai neatpažintų pareigūnų ir negalėtų koreguoti savo neteisėto elgesio iki pažeidimo užfiksavimo. Nuotraukos buvo pateiktos teismui su tikslu įrodyti tai, kad automobilis yra nežymėtas ir itin neišsiskiriantis bei su temdytais galiniais stiklais, dėl ko matomumas viduje yra apsunkintas, todėl ir asmenų esančių automobilyje indentifikavimas jame yra praktiškai neįmanomas, juolab jų priskyrimas policijos pareigūnams. Tai leidžia teigti, jog byloje jokiais duomenimis nebuvo nustatytas apelianto tyčios intelektinis momentas, suvokiant, jog automobilyje sėdi ne kas kitas, o policijos pareigūnai. Teismas nenustatė ir nenurodė jokių apelianto tikslų ir prielaidų įžeisti pareigūnus.
2.5. Skunde akcentuojama, kad teismas V. M. aiškinimą, jog pareigūnas A. K. jį žino ir dėl to gali turėti asmeniškumų ir yra suinteresuotas apkalbėti jį, atmetė kaip nepagrįstą, kas rodo teismo tam tikrą nusistatymą prieš apeliantą. Tuo tarpu A. K. suinteresuotumas apkalbėti apeliantą arba abejonė dėl parodymų patikimumo byloje iš esmės buvo nustatyta, tame tarpe ir pačio A. K. byloje pateiktais parodymais. Apeliantas byloje paaiškino, kad policijos pareigūnas A. K. galimai yra nusistatęs jo atžvilgiu ir nori jį bet kokiomis priemonėmis nubausti. Jam anksčiau teko susidurti su šiuo pareigūnu: keletą kartų jį stabdė, (i) kartą nubaudė dirbinai sukūręs situaciją (sustabdė be jokio tam pagrindo, nenurodė jokios sustabdymo priežasties, pareikalavo automobilio dokumentų, avarinio ženklo, vaistinėlės, gesintuvo, o kadangi viskas buvo pateikta, nubaudė, kad sustabdytas policijos pareigūnų apeliantas neįjungė avarinio signalo); (ii) kitą kartą stabdė, atsivijo iki namų, ir pareiškė, jog apeliantas neva bėgo nuo policijos pareigūnų, tačiau apeliantui paskambinus bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešus apie situaciją, A. K. pasišalino; (iii) per 2020 m. Šv. Velykas važiuojant apeliantui į savo gyvenamus namus (duomenys neskelbtini), A. K. vėl stabdė apeliantą ir pradėjo reikalauti, kad pastarasis įrodytų, jog jis gyvena Marijampolėje, grasindamas, jog neleis važiuoti namo, tačiau apeliantui paprašius nurodyti jo sustabdymo teisinį pagrindą, pareigūnas jį nurodyti atsisakė ir pralaikęs apeliantą dar kurį laiko tarpą, nepareiškė jo atžvilgiu jokių teisės aktų pažeidimų.
2.6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pareigūnas A. K. byloje patvirtino, jog apeliantą žino gerai, nes keletą su juo yra susidūręs tarnybos metu: buvo sustabdęs per karantiną, kai buvo ribojamas asmenų patekimas ir išvykimas iš miesto, kartą buvo nubaudęs administracine tvarka, taip pat buvo stabdęs, kai pastarasis nenorėjo sustoti, atsivijo iki namų kiemo, bet protokolo nesurašė. Kaip matoma, pareigūnas A. K. neginčytinai patvirtino, jog nuolat nepagrįstai persekioja apeliantą, akivaizdžiai jausdamas jam priešiškumą (teisme nurodė, kad pažįstą apeliantą kaip piktybini pažeidėją, nors tiek bylos medžiaga, tiek jo paties parodymai, kad apeliantą per 7 metus yra nubaudęs tik vieną kartą, akivaizdžiai neigia jam priskiriamą „piktybinio pažeidėjo“ sąvoką), tvirtindamas, kad apeliantą pakankamai gerai pažįsta, kas neabejotinai rodo į esančius asmeniškumus.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į V. M. apeliacinį skundą, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas prašė skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. V. M. apeliacinis skundas tenkinamas.
5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu nesutinkama, kad V. M. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 508 straipsnyje, sudėtis. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutartį, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, įvertina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą, be kita ko, lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismo nutarimu V. M. nubaustas už tai, kad parodė nepadorų gestą policijos pareigūnams, jam skirta 115 Eur dydžio bauda. Viso proceso metu apeliantas nesutiko su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu, teigdamas, kad nepadorų gestą jis parodė ne policijos pareigūnams, o savo žmonai, kadangi su ja susiginčijo.
8. ANK 508 straipsnis numato administracinę atsakomybę už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo pareigūno statuso, einamų pareigų.
9. Siekiant išsiaiškinti visas reikšmingas bylos aplinkybes, galinčias patvirtinti ar paneigti inkriminuoto administracinio nusižengimo požymių buvimą V. M. veiksmuose, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą ir papildomai apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį V. M., liudytoją V. M. bei liudytoją A. K., kurio atžvilgiu neva buvo parodytas nepadorus gestas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Apygardos teisme apklausiama liudytoja V. M. parodė, kad įvykio metu važiavo automobiliu kartu su apeliantu. Nurodė, kad važiavo visa šeima iš (duomenys neskelbtini). Važiuodami su vyru (duomenys neskelbtini), netoli namų, susiginčijo dėl tokio dalyko, dėl kurio žinojo, kad yra teisi, bet vyras bandė įpiršti savo nuomonę ir įrodyti žinias. Ji pasakė, kad V. M. yra neteisus, automobilyje kilo ginčas. Bandė raminti apeliantą, kadangi ant galinės sėdynės sėdėjo mažametė mergaitė. Vyrui ji liepė patylėti, tada jis nusisuko nuo liudytojos ir parodė gestą į automobilio langą, kad nekiltų ginčas, nes vengia tai daryti prie dukters. Toje vietoje yra berods kelios automobilių stovėjimo aikštelės. Aplink nematė policijos pareigūnų, nes buvo susikoncentravusi į pokalbį. Vyras grįžęs namo pasakė, kad buvo iškviestas į policiją dėl jos automobilio, nes rodė nepadorų gestą policijos pareigūnams. Liudytojos automobilį apeliantas vairuoja retai, todėl ji žino kada ir kur visa šeima važiuoja. Tuomet jie diskutavo su vyru ir ji papasakojo, kad tai jis jai rodė tą gestą. Gestas buvo rodomas lango kampe, į veidrodėlį.
11. Apygardos teisme apklausiamas liudytojas A. K. parodė, kad įvykio metu patruliavo su E. M.. Tuo metu buvo su policijos uniforma, bet be šviesą atspindinčios liemenės nežymėtame policijos automobilyje. Apklausoje nenurodė, kad nežymėtame automobilyje sėdėjo su uniforma, nes nemanė, kad tai svarbi aplinkybė. Su M. nėra pažįstami, tik darbo metu teko susidurti, kelis kartus jį stabdė. Kartą stabdė, nes buvo paieškomas automobilis, o M. buvo su nelietuviškais numeriais. Kitą kartą M. iki namų atsivijo už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Per Velykas M. sustabdė, nes buvo karantinas, tikrinamas automobilių judėjimas, o apeliantas pradėjo plūstis. Kiek teko jį sustabdyti - piktybiškai, agresyviai elgiasi. Nespėjo nufilmuoti nepadoraus gesto ir automobilis nuvažiavo. Jei kamera užlenkta, jis stebi su žiūronais pažeidimus, o kolega filmuodavo, jei jis pasakydavo, kad atvažiuoja mašina ir kažką pažeidžia. Kai atlenki kameros ekraną, kol sufokusuoja, neina iškart filmuoti. Jų automobilis stovėjo priekiu ir per priekinį stiklą turėjo matyti M. juos sėdinčius automobilyje. Atstumas iki apelianto automobilio buvo apie 10 metrų. M. važiavo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės, važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link jų, o jie stovėjo prie (duomenys neskelbtini) esančioje aikštelėje. Buvo susidaręs kamštis. Išlipę iš automobilio nebuvo. Birželio mėnesį uniforma buvo – juoda neperšaunama liemenė ant viršaus, be ryškių skiriamųjų policijos ženklų abu su kolega buvo, tamsia uniforma apsirengę. Per žiūronus nematė kaip M. rodo nepadorų gestą. Sprendė, kad jiems buvo rodomas gestas, nes nieko aplink nebuvo – ant šaligatvio nestovėjo žmonės. Kai pamatė, kad nori filmuoti, M. pasislėpė už automobilio statramsčio, dėl to sprendė, kad būtent jiems rodomas gestas. Iškart nestabdė M., nes automobilyje švyturėliai neįrengti, todėl neturi teisės stabdyti. M. žiūrėjo tiesiogiai į juos, juokėsi ir rodė nepadorų gestą.
12. Apygardos teisme apklaustas V. M. patvirtino, kad policijos pareigūnų tikrai nematė. Važiavo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad važiavo su žmona ir susiginčijo, kad nematytų dukrą, parodė pirštą. Kelis kartus į metus vairuoja žmonos automobilį. Po mėnesio išsikvietė į policiją. Po to apie tai šnekėjo su žmona, jam ji priminė apie tą situaciją, kai jie ginčijosi. Nepažįsta liudytojo A. K., jo be uniformos nepažintų.
13. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus liudytojų A. K., V. M. parodymus, V. M. paaiškinimus ir įvertinus juos byloje esančių rašytinių duomenų visumoje, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad V. M. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 508 straipsnyje, požymiai. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad V. M. 2020 m. birželio 4 d. apie 18 val. 35 min. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ,,Porche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) per atidarytą automobilio langą iškišo ranką, ją iškėlė į viršų nukreipdamas į pareigūnus A. K. ir E. M., kurie vykdė neviešą patruliavimą automobiliu ,,Peugeot 308“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su ištiestu viduriniu rankos pirštu į viršų, kai kiti rankos pirštai buvo sulenkti, rodė nepadorų gestą policijos pareigūnų atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
14. V. M. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nuosekliai neigė, jog parodytas nepadorus gestas buvo skirtas būtent policijos pareigūnams, kadangi jų net nematė. Nuosekliai nurodė, kad nepadorų gestą parodė savo žmonai, kadangi su ja susiginčijo ir nenorėjo pyktis prie savo mažametės dukros, sėdinčios ant galinės automobilio sėdynės. Šiuos apelianto paaiškinimus patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja V. M..
15. Iš skundžiamo nutarimo motyvų matyti, kad V. M. kaltė iš esmės buvo grindžiama policijos pareigūnų A. K., E. M. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais, jų apklausos protokolais, A. K. tarnybiniame pranešime užfiksuotomis aplinkybėmis ir administracinio nusižengimo protokolu, kuris, be kita ko, buvo surašytas pagal pareigūno A. K. tarnybinį pranešimą, duomenimis. Apygardos teismas konstatuoja, kad iš esmės vien policijos pareigūnų parodymai nėra pakankami įrodyti neteisėtą priešingus parodymus duodančio asmens elgesį ir neleidžia daryti kategoriškų išvadų dėl minėto asmens kaltumo. Taigi, iš byloje pateiktos medžiagos teismas gali daryti nebent prielaidą, kad V. M. galėjo padaryti veiksmus, kurie buvo inkriminuojami, tačiau prielaida grįsti nutarimo, pripažįstant asmenį padariusį administracinį nusižengimą, negalima. Pažymėtina, kad siekiant išvengti situacijų, kai asmens kaltė grindžiama tik vieninteliais kito asmens parodymais, būtina imtis įstatymo leidžiamų veiksmų ir priemonių, kurios sudarytų objektyvias galimybes surinkti duomenis apie padarytą neteisėtą veiką jau jos padarymo metu.
16. Apygardos teismo vertinimu, skundžiamą nutarimą priėmęs teismas paviršutiniškai, nepilnai ištyrė byloje esančius įrodymus, išskirtinę reikšmę suteikdamas policijos pareigūnų nurodytoms aplinkybėms, nepatikrindamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodomos versijos objektyvių byloje esančių duomenų kontekste. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme net nebuvo apklausta V. M. sutuoktinė, galėjusi patvirtinti ar paneigti apelianto nurodytas aplinkybes apie tarpusavyje kilusį konfliktą, nebuvo aiškintasi, kokią aprangą įvykio metu vilkėjo policijos pareigūnai. Be to, nebuvo aiškintasi kokioje padėtyje stovėjo policijos pareigūnų automobilis, į kurią pusę buvo nukreiptas, kokiu būdu buvo pastebėtas inkriminuojamas nusižengimas. Visa tai lėmė nepagrįstą išvadą dėl V. M. kaltės, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnyje.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad V. M. parodytas nepadorus gestas buvo skirtas būtent policijos pareigūnams. Tiek pats V. M., tiek ir liudytoja V. M. tvirtino, kad kilus tarp sutuoktinių ginčui, apeliantas parodė nepadorų gestą savo sutuoktinei, kadangi konflikto metu kartu su jais automobilyje buvo mažametė dukra, prie kurios jie nenorėjo pyktis. Tai paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra. Nors V. M. yra V. M. sutuoktinė, kas neabejotinai suponuoja galimą jos suinteresuotumą nagrinėjamos baudžiamosios bylos baigtimi, tačiau vien tik šiuo pagrindu atmesti tiek jos, tiek ir apelianto parodymus, nevertinti jų sprendžiant V. M. kaltės klausimą, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Jokiais objektyviais nagrinėjamos bylos duomenimis jie paneigti nebuvo.
18. Apeliacinėje instancijoje atlikus įrodymų tyrimą nustatyta, kad įvykio metu policijos pareigūnai vilkėjo uniformą (juodą neperšaunamą liemenę) be skiriamųjų ryškių ženklų, sėdėjo nežymėtame automobilyje. Apygardos teisme apklausiamas liudytojas A. K. nenurodė, kad įvykio metu jis su kolega būtų dėvėję policijos pareigūnų kepures, kas galėtų taip pat sąlygoti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, važiuodamas iš toli, galėjo suprasti, kad tolumoje automobilyje sėdintys asmenys yra būtent policijos pareigūnai. Akcentuotina, kad policijos pareigūnai įvykio metu buvo tamsiai apsirengę (juoda liemenė), todėl tikėtina, kad iš V. M. vairuojamo automobilio, kaip nurodė liudytojas A. K., stovėjusio apie 10 metrų atstumu nuo policijos pareigūnų nežymėto automobilio, negalėjo matyti ir suprasti, kad tamsiai apsirengę asmenys, sėdintys nežymėtame automobilyje yra policijos pareigūnai. Įvertintina ir ta aplinkybė, kad, kaip nurodė liudytojas A. K., jis galimus pažeidėjus įvykio metu stebėjo per žiūronus, o pažeidėjui inkriminuotą nusižengimą neva pastebėjo ne žiūronų pagalba, o žiūrėdamas pro priekinį automobilio stiklą. Apylinkės teismas neįvertino tos aplinkybės, kad policijos automobilis stovėjo priekiu, ir V. M. iš savo automobilio negalėjo įžvelgti, kas sėdi automobilyje, kadangi priekinis stiklas atspindi šviesą ir įvyksta veidrodžio afektas. Apygardos teismo vertinimu, policijos pareigūnai nagrinėjamu atveju sąžiningai klydo, vertindami, kad parodytas nepadorus V. M. gestas buvo skirtas jiems.
19. Esant šių duomenų visumai, iš esmės patvirtinusiai V. M. ir V. M. pateiktą įvykių versiją, nesant jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių policijos pareigūnų parodymus, pripažinti V. M. kaltu, padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą nebuvo jokio teisinio pagrindo. Akcentuotina, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.
20. Nustačius, jog nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių V. M. kaltę jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padaryme, abejones vertinant jo naudai, skundžiamas apylinkės teismo nutarimas panaikinamas, o administracinio nusižengimo byla jo atžvilgiu nutraukiama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
V. M. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. spalio 12 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnį, V. M. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.