Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.3; 1.1.7.2.5; 1.2.14.10.2.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2018 m. kovo 19 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis Norvegijoje, deklaruota gyvenamoji vieta Norvegijoje (Norway), (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta Lietuvoje – (duomenys neskelbtini), Šiauliai, išnykus teistumui laikomas neteistu,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį (pradinis kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 2 dalį;

J. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Jungtinė Karalystė, dirbantis Jungtinėje Karalystėje, gyvenamoji vieta Lietuvoje – (duomenys neskelbtini), Šiauliai, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį (pradinis kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 2 dalį);

L. L., gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiauliai, teistas: 1) 2014-07-31 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį nuteistas laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant mokytis, pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje, 2) 2016-02-01 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės apribojimu 9 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., mokytis, dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį (pradinis kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, 187 straipsnio 2 dalį);

K. M., gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenęs Šiaulių (duomenys neskelbtini) Šiauliai, teistas: 1) 2015-03-30 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės apribojimu 8 mėnesiams; 2) 2015-06-12 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-30 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams; 3) 2015-09-04 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2015-06-12 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams; 4) 2015-10-28 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nuteistas laisvės atėmimu 1 metams, 2015-12-17 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2015-09-04 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams; 5) 2015-12-21 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams; 6) 2016-01-14 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmė subendrinta su 2015-12-17 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams 5 mėnesiams, 2016-03-23 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2015-12-21 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį (pradinis kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį);

M. B., gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenęs Šiaulių (duomenys neskelbtini), Šiauliai, teistas: 2016-06-28 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 10 punktą nuteistas laisvės atėmimu 10 metų,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį (pradinis kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį);

D. L., gimęs (duomenys neskelbtini) Radviliškio rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), Šiauliai, teistas: 1) 2015-04-14 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį nuteistas laisvės apribojimu 9 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas 6 mėnesiams; 2) 2015-10-29 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2016-03-03 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (6 veikos) nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, bausmė subendrinta su 2015-04-14 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams; 3) 2016-07-08 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį nuteistas laisvės atėmimu 5 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2015-10-29 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams, bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2015-03-16, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas; 2017-09-14 Šiaulių apygardos teismo nutartimi 2016-07-08 Šiaulių apygardos teismo nuosprendis patikslintas ir nurodyta, jog į galutinę subendrintą bausmę D. L. įskaitoma bausmė, iš dalies atlikta pagal 2015-10-29 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos 2016-03-03 nuosprendžiu,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį (pradinis kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį).

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Š., J. Š., L. L., K. M., M. B., D. L. sunaikino svetimą turtą, o būtent: veikdami grupėje, 2014 m. gruodžio mėnesį, tiksli data ir laikas nenustatyti, E. Š. veikiant kaip organizatoriui ir nurodžius padėjėjui L. L. už nenustatytą atlygį sunaikinti svetimą turtą, t. y. padegti R. Š. automobilį „Mercedes Benz Sprinter 413“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei pateikus jam nusikaltimo padarymo priemonę - 10 litrų benzino, 2015 m. sausio mėnesio pradžioje, tiksli data ir laikas nenustatyti, E. Š. kartu su J. Š., veikiančiu kaip padėjėjas, nurodžius L. L. ir L. L. surastam daryti nusikalstamą veiką vykdytojui K. M. nusikaltimo padarymo vietą – namo kiemą, esantį Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), ir objektą – automobilį „Mercedes Benz Sprinter 413“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), po ko 2015 m. sausio mėnesio pradžioje, tiksli data ir laikas nenustatyti, padėjėjui J. Š. atskirai nurodžius padėjėjui L. L. patikslintą nusikaltimo padarymo terminą – per tris dienas ir objektą – automobilį „Mercedes Benz Sprinter 413“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris šią informaciją perdavė K. M., po ko K. M. bei jo pasitelkti į pagalbą daryti nusikalstamą veiką M. B. ir D. L., veikdami kaip bendravykdytojai, tyčia, visuotinai pavojingu būdu, 2015 m. sausio 11 d. apie 20.00 val., Šiauliuose, namo, esančio Rėkyvos g. 26 kieme, padegė ir taip sunaikino nukentėjusiajam R. Š. priklausantį 17124,2 eurų vertės automobilį „Mercedes Benz Sprinter 413“, valstybinis (duomenys neskelbtini), po ko, L. L., 2015 m. sausio mėnesį, tiksli data ir laikas nenustatyti, tačiau ne anksčiau, nei sausio 11 d., per E. Š. dukterėčią N. O., Šiauliuose, prekybos centre „Akropolis“, esančiame Aido g. 8, iš nusikaltimo organizatoriaus E. Š. gavo kaip atlygį už nusikalstamos veikos padarymą, t. y. automobilio „Mercedes Benz Sprinter 413“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikinimą 500 eurų, kuriuos L. L. bei nusikalstamą veiką įvykdę asmenys K. M., M. B. ir D. L. pasidalino.

Kaltinamasis E. Š., apklaustas teisme, kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, jog su nukentėjusiuoju R. Š. susipažino prieš 7 – 8 metus, dirbo kartu N.. Jis ištraukė R. Š. iš skurdo ir girtuoklystės, tačiau šis jam atsilygino bloguoju – apšmeižė jį bosui ir jis dėl R. Š. kaltės buvo atleistas iš darbo. Iki to laiko jis pastoviai R. Š. rėmė finansiškai, jam R. Š. buvo skolingas 7000 eurų. Jis padėjo R. Š. nusipirkti mašiną, skolino jam pinigus, todėl mano, kad su ta mašina galėjo elgtis kaip su savo. Kai buvo atleistas iš darbo, netrukus įsidarbino dar geresnėje firmoje. R. Š. matyt to nežinojo, nes jo žmonai atsiuntė žinutę su nepadoriu pasiūlymu, siūlydamas užsidirbti teikiant lytines paslaugas. Jis labai supyko, tuo metu galėjo net kirviu R. Š. sukapoti. Atvykęs į Šiaulius 2014 metais, prieš Naujuosius Metus, sutiko savo kaimyną V. S.. Su juo išsikalbėjo, šis klausinėjo dėl darbo, todėl paprašė V. S., kad surastų kokį nors žmogų, kuris galėtų padegti mašiną, o jis atsilygintų padėdamas su darbais. Sudeginant mašiną jis norėjo R. Š. atkeršyti už visas niekšybes. V. S. supažindino jį su L. L.. Jis L. L. pasakė, kad reikės padegti mašiną, pasakė, kad parodys vietą, kur stovi ta mašina. Tuo laiku jis gana dažnai važiuodavo pasižiūrėti, ar yra grįžęs R. Š.. Tą dieną, kai reikėjo parodyti vietą, kur reikės padegti automobilį, buvo išgėręs, todėl paprašė, kad pavežtų sūnus J. Š.. Tos dienos įvykių neprisimena, net neprisimena, kad kartu su L. L. buvo ir K. M.. L. L. parodė vietą, kur reikės padegti automobilį, pasakė, kad tai bus baltas mikroautobusas. L. L. pažadėjo atlygį, kur apie tai tarėsi, neprisimena. Ar davė L. L. benzino, neprisimena. Kadangi pats gyvena Š. N., kalnuose, ten blogas ryšys, tai L. L. paliko sūnaus telefono numerį, pasakė, kad jeigu neišeis susisiekti su juo, skambinti sūnui. Sūnus dažnai padėdavo darbiniuose reikaluose, vertėjaudavo, nes skambindavo ne tik norvegai, bet ir anglai. Kažkuriuo metu paskambinęs sūnus J. pasakė, kad skambino L.. Jis paskambino L. L. ir sužinojo, kad mašina buvo padegta. J. apie mašinos deginimą nieko nežinojo. Sužinojęs apie mašinos padegimą, žadėjo sumokėti. Iš pradžių buvo sutarta mažesnė suma, tačiau vėliau L. L. paprašė didesnės sumos, sakė, kad kažkas susižeidė, reikia pinigų vaistams. Kiek paprašė, tiek ir išsiuntė. Pinigus išsiuntė seseriai R. O., o dukterėčia L. L. tuos pinigus perdavė į rankas. Išsiuntė 500 eurų banko pavedimu, sesuo nežinojo, kam skirti tie pinigai. Po to su L. L. dar lyg ir kalbėjosi telefonu, lyg ir prašė padegti dar kokią nors bakūžę, nes R. Š. grasino susidorosiąs, grasino pasodinsiąs į kalėjimą. Tam automobiliui, kuris buvo padegtas, pirkti R. Š. paskolino 45000 kronų, tai yra 4500 eurų. Mašina buvo pirkta iš R. Š. darbdavio, ji turėjo didelių defektų, todėl reali jos kaina buvo ne daugiau 42000 kronų. Už mašiną R. Š. sumokėjo 62-63 tūkstančius kronų. Tai žino, nes pats dalyvavo mašinos pirkime, vertėjavo, pas bosą buvo ranka surašyta pirkimo sutartis, R. Š. tik pasirašė. Pinigų skolinimo R. Š. niekur neįformino, skolindavo grynais pinigais, nes pasitikėjo. Žalos R. Š. nepadarė, mano, kad sudegino automobilį, kurį praktiškai pirko pats. Nukentėjusysis iki šiol jam yra skolingas, skolos susigrąžinti nebebando, nes tai beprasmiška. Nukentėjusiojo civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies, 63000 kronų, tiek kiek buvo sumokėta už mašiną, dalį tos žalos atlygins. Pripažįsta iš dalies neturtinę žalą, kokioje dalyje, nežino, pripažįsta kelionės išlaidas, kiek buvo atvykęs į teismą, advokato išlaidas, proto ribose, pripažįsta realią žalą, nes žino, kiek už automobilį buvo sumokėta. Sūnus apie automobilio sudeginimą nieko nežinojo. Apie kitų asmenų dalyvavimą sudeginant automobilį nieko nežino, nes jis pats dėl to kalbėjosi tik su L. L.. Ar L. L. sakė ką nors apie kitus asmenis, neprisimena. Prisimena, jog L. L. sakė, kad kažkas susižalojo, o kas susižalojo jis neklausė. Keliems asmenims reikės atlygio sumą padalinti, L. L. nesakė.

Kaltinamasis J. Š., apklaustas teisme, kaltu neprisipažino ir parodė, jog datos neprisimena, žino, jog buvo po Kalėdų, miegojo pas draugą, kai paskambino tėvas E. Š. ir paprašė pavežti. Iš pradžių atsisakė, bet tėvui dar kartą paskambinus sutiko, taksi automobiliu grįžo į Ežero gatvėje esantį butą. Tėvas liepė sėsti į Audi automobilį, jis atsisėdo už vairo, atėjo tėvas su dviem asmenimis, tėvas atsisėdo į priekinę keleivio sėdynę, tie du asmenys atsisėdo ant galinės sėdynės. Tėvas pasakė važiuoti iki Pramonės gatvės, po to pasakysiąs kur sukti. Visą laiką buvo su ausinukais, kalbėjosi su draugais dėl Naujųjų Metų, kuriuos turėjo sutikti Anglijoje. Pro Serbentų gatvę privažiavo iki Pramonės gatvės, tėvas ranka parodė, kur sukti, kur sustoti, po kelių sekundžių pasakė vėl važiuoti. Grįžo atgal į miestą, tuos asmenis paleido prie prekybos centro „Saulės miestas“, o jis pats su tėvu grįžo į namus. Apie padegimą nieko nežinojo, pirmą kartą apie jį išgirdo gal po metų laiko, kai sulaikė tėvą. Kokiu tikslu reikės važiuoti, tėvo klausė, tačiau tėvas pasakė, kad ne jo reikalas. Vykusio automobilyje pokalbio negirdėjo, nes buvo su ausinėmis. L. L. nepažįsta, jo anksčiau nebuvo matęs. Ar vėliau kalbėjo su L. L. telefonu, nežino, nes su daug kuo kalbasi telefonu dėl tėvo reikalų. Prisimena, jog skambino asmuo prisistatęs Luku, sakė, kad kažkas yra padaryta. Jis nieko nesuprato, padėjo ragelį. Po kelių dienų galbūt paskambino tėvui ir pasakė, kad jam kažkas skambino, ką konkrečiai sakė tėvui, neprisimena. Nukentėjusįjį R. Š. buvo matęs, girdėjo, kad tėvas su juo turėjo kažkokių kivirčų, bet į tėvo reikalus nesigilino. Jokio nusikaltimo nepadarė.

Apklaustas teisme kaltinamasis L. L. kaltu prisipažino ir parodė, jog buvo pažįstamas su V. S.. V. S. paskambino 2014 metais, prieš Naujuosius Metus ir paklausė, ar nenori užsidirbti. Jis pasakė, kad norėtų, ir pasakė atvažiuoti pas jį. Tuomet pas jį į mamos namus, esančius Čiurlionio gatvėje, atvažiavo V. S. su E. Š., kuris vairavo automobilį. E. Š. pasakė, kad reikės sudeginti automobilį, kad reikės nejuokauti, o viską padaryti tiksliai. Jis sutiko. Tuo metu apie atlyginimą nekalbėjo. Maždaug po pusvalandžio paskambino V. S. ir paklausė, ar užteks 1000 litų, jis pasakė, kad užteks. Tuo laiku gyveno v.kartu su K. M. ir jam tą pačią dieną, kai pirmą kartą buvo atvykęs E. Š., pasiūlė dalyvauti sudeginant automobilį. K. M. sutiko. Po kelių dienų E. Š. atvažiavo vienas, su juo pasikalbėjo ir jis E. Š. pasakė, kad pasiims dar vieną žmogų. Su E. Š. susitarė susitikti prie prekybos centro „Saulės miestas“. Jis laukė su K. M.. Paskambino E. Š., pasakė, kad privažiuos baltas automobilis, į kurį turi įsėsti. Atvažiavo J. Š.. Jie įsėdo į jo vairuojamą automobilį. Bevažiuodami kažkur prie „Auksinio berniuko“ paėmė E. Š.. E. Š. rodė J. Š. kur važiuoti. J. Š. buvo su ausinėmis, į pokalbį nesikišo, tik vairavo automobilį. Atvažiavus į Rėkyvos gatvę, E. Š. parodė namą, prie kurio stovintį automobilį reikėjo sudeginti. Tuo metu prie namo jokio automobilio nebuvo. E. Š. pasakė, kad jeigu bus džipas, reikia sudeginti džipą, o jeigu bus baltas autobusiukas, reikės sudeginti šį automobilį. Po to visi grįžo atgal. E. Š. jam davė sūnaus J. Š. telefono numerį ir pasakė, kad su juo reikės susisiekti per sūnų J. Š.. Automobilio padegimui iš savo draugo G. L. įsigijo 2 litrus benzino, žvakių ir tas priemones perdavė K. M.. Dar prieš tai jam benzino buvo davęs E. Š., bet tą benziną jis pardavė savo mamos kaimynui. Taip pat E. Š. buvo davęs 100 litų avansą. Pats automobilio padegime nedalyvavo. Automobilį sudegino K. M. ir M. B.. Kad nusikaltime dalyvavo ir M. B., sužinojo jau po automobilio sudeginimo. Pats M. B. jam sakė, jog buvo dar ir trečias asmuo, vardu D.. Kas tas D., nežino. D. L. nepažinojo ir jo nebuvo matęs. Kad sudegino automobilį, jam telefonu pasakė K. M.. Tuo metu buvo pas G. L.. Kitą dieną apie automobilio padegimą išgirdo per žinias. Jau po Naujųjų Metų paskambino J. Š. ir paprašė, kad jam paskambintų jo tėvas, nes pats neturėjo E. Š. telefono numerio, o E. Š. buvo davęs sūnaus telefono numerį, kad per jį galėtų susisiekti su E. Š.. Paskambinus E. Š. pasakė, kad viskas padaryta, automobilis sudegintas, pasakė, kad turi sumokėti 500 eurų. E. Š. sutiko šią sumą sumokėti, pasakė, kad netrukus pinigus gaus. Pinigus jis perdavė per kažkokią moterį „Akropolyje“. Iš gautų pinigų 300 eurų pasiliko sau, o kitus atidavė K. M. ir M. B., kurie sakė, kad patys atsiskaitys su tuo trečiu asmeniu. Po šito įvykio dar yra kalbėjęsis su E. Š. ir šis siūlė dar padegti malkinę, bet jis atsisakė. Apie siūlomus naujus padegimus kalbėjosi su M. B., tačiau pats suprato, kad antrą kartą „lįsti“ nebegerai. E. Š. liepė policijoje neprisipažinti. V. S. grasino, kad jeigu blogai policijoje pakalbės, sulūš stuburas. V. S. jam liepė sakyti, kad automobilį sudegino kažkokie narkomanai, kad Š. nebuvo. E. Š. neprašė teisme neduoti parodymų prieš J. Š.. Parodymus prieš J. Š. davė supykęs ant E. Š., nes sulaikius policijoje jam pasakė, kad E. Š. davė parodymus prieš jį, todėl supyko ir pasakė, kad nusikaltime dalyvavo ir J. Š.. Visi prieš J. Š. jo duoti parodymai yra neteisingi. Kad nusikaltime dalyvavo D. L., niekada nesakė. Jis tik tyrėjai pasakė, kad padegime dalyvavo ir asmuo vardu D., pati tyrėja pasakė, kad tai yra D. L.. Gailisi padaręs nusikaltimą.

Apklaustas teisme kaltinamasis K. M. parodė, jog kaltu prisipažįsta, ir paaiškino, jog datos neprisimena, galėjo būti 2014 metai. Tuo metu gyveno v.Atėjęs L. L. paklausė, ar nori lengvai užsidirbti pinigų, ir paminėjo, kad reikės padegti mašiną. Kadangi reikėjo pinigų, sutiko. Su L. L. nuvažiavo prie prekybos centro „Saulės miestas“. Atvažiavo J. Š., kartu su L. L. sėdo į jo automobilį ir važiavo iki „Auksinio berniuko“, ten į automobilį įsėdo E. Š.. Kelią rodė E. Š.. Automobilyje apie padegimą kalbos nebuvo. Nuvažiavus į nurodytą vietą E. Š. parodė namą ir pasakė, kad tai tas namas, daugiau nieko nekalbėjo. Automobilyje J. Š. su ausinėmis klausėsi muzikos, su niekuo nekalbėjo. Po Naujųjų Metų su L. L. autobusu atvažiavo iki „Saulės miesto“. Ten sutiko M. B., kuriam L. L. irgi pasiūlė užsidirbti, ir M. B. sutiko. Tuomet visi trys nuvažiavo iki E. Š. parodyto namo. L. L. turėjo visas padegimui reikalingas priemones. L. L. kažkuo apipylė automobilį, M. B. padegė, o jis saugojo, kad neateitų žmonės. Po to visi pabėgo, jis su L. L. nubėgo pas L. L. draugą, kur nusiplovė rankas, o M. B. tikriausiai išvažiavo į namus. Vėliau L. L. su juo atsiskaitė – sumokėjo 70 eurų, o kiek davė M. B., nežino. D. L. nusikaltime nedalyvavo. Tyrėja pasakė, kad jis pasakytų, kad nusikaltime dalyvavo ir D. L., tuomet jis gausiąs mažesnę bausmę, todėl jo parodymuose ir buvo užrašyta, kad automobilio padegime dalyvavo ir D. L.. Po visų šių įvykių L. L. siūlė ir daugiau ką nors padegti, o kas jam tai siūlė, nežino. J. Š. iš viso matė tik vieną kartą automobilyje, su juo iš viso nekalbėjo. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo pateiktos atpažinimui keturios nuotraukos ir pati tyrėja parodė J. Š. nuotrauką. Protokolų neskaitė. Mano, jog ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai neteisingi. Gailisi dėl nusikaltimo padarymo. Atlieka laisvės atėmimo bausmę, atlyginti civilinį ieškinį neturi galimybės, mano, kad civilinis ieškinys yra per didelis.

Apklaustas teisme kaltinamasis M. B. parodė, jog kaltu prisipažįsta, ir paaiškino, jog įvykio datos neprisimena. Atvažiavo į prekybos centrą „Saulės miestas“. Ten sutiko L. L. ir K. M.. L. L. pasiūlė lengvai užsidirbti pinigų. Iš pradžių nesakė, kad reikės padaryti nusikaltimą, pasakė, kad viską paaiškins pakeliui. Sėdo į autobusą, išlipo Ragainės sustojime ir toliau ėjo pėsčiomis. L. L. pasakė, kad reikės padegti automobilį. Paklausė, koks uždarbis, o L. L. pasakė, kad po 500 eurų visiems. Eidami nesitarė, kas ką darys. Atėjus į vietą, perlipo per tvorą, L. L. turėtu benzinu apipylė priekinį automobilio stiklą, o jis padegė, po ko visi pabėgo. Jis išvažiavo namo, o L. L. ir K. M. kažkur nuėjo. Maždaug po pusantro mėnesio gavo atlygį – 70 eurų, tuos pinigus jam „Saulės mieste“ perdavė L. L.. Kaip L. L. atsiskaitė su K. M., nežino. Kad nusikaltime dalyvavo D. L. pasakė tyrėja. Jis pats apie D. L. jokių parodymų nedavė, nes tą asmenį pirmą kartą pamatė teisme. D. L. ikiteisminio tyrimo metu kaip dalyvavusio nusikaltime atpažinti negalėjo, nes jo nepažinojo ir nusikaltimą padarė tik su L. L. ir K. M., dar vienas asmuo nusikaltime nedalyvavo. D. L. nuotraukos jam atpažinimui nebuvo rodomos. Po automobilio padegimo L. L. dar buvo užsiminęs, kad reikia dar kažką padegti, bet jis atsisakė. L. L. pažįsta daug metų, mokėsi vienoje mokykloje. Ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad automobilį padegė L. L., nes tyrėja pasakė nurodyti D. L., ką jis, tikėdamasis mažesnės bausmės, ir nurodė.

Apklaustas teisme kaltinamasis D. L. kaltu neprisipažino ir paaiškino, jog jokio nusikaltimo nepadarė, nusikaltimo vietoje nebuvo, automobilio deginime nedalyvavo. Kaltinamųjų L. L. ir M. B. nepažįsta, o kaltinamąjį K. M. galbūt porą kartų ir yra matęs, su juo nėra bendravęs.

Nukentėjusysis R. Š. parodė, jog seniai pažįsta kaltinamąjį E. Š. ir jo sūnų J.. Kartu su E. Š. dirbo N.. E. Š. vogė medžiagas iš darbovietės ir tai pamatęs darbdavys jį atleido iš darbo. E. Š. pradėjo jį kaltinti tuo, kad įskundė darbdaviui, pradėjo grasinti sudeginti mašiną, namus. Jis iš pradžių tais grasinimais netikėjo, tačiau vėliau suprato, kad E. Š. su sūnumi sugalvojo keršto planą ir jį įvykdė. 2014 metais prieš Naujuosius Metus grįžo į Lietuvą ir planavo po Naujųjų Metų grįžti atgal į N.. Išvažiuoti turėjo 2015 m. sausio 15 d. Gyveno pas mamą Šiauliuose (duomenys neskelbtini). 2015 m. sausio 11 d. nakvojo pas draugę. Naktį apie 1-2 val. paskambino mama ir pasakė, kad dega jo mašina, kuri stovėjo namo kieme. Taksi automobiliu grįžo į namus ir pamatė, kad automobilis Mercedes Benz Sprinter buvo visiškai sudegęs – buvo išdegęs salonas, sudegusi važiuoklė, jo remontuoti nebebuvo galima. Automobilis buvo pirktas N. ir buvo naudojamas darbinėje veikloje. Be automobilio niekaip negalėjo išsiversti, todėl teko pirkti kitą automobilį, kad galėtų tęsti darbą. Tuo laiku automobilio vertė buvo 15000-20000 eurų. Sniege buvo rasti pėdsakai, buvo nustatyta, kad automobilis padegtas. Policijai iš karto įvardino, kas galėjo automobilį padegti. Kilo įtarimų, kad gali padegti ir kitą automobilį, todėl sumontavo vaizdo stebėjimo kameras. Po savaitės laiko kartu su mamos draugu P. V. matė, kad perlipę per tvorą į kiemą atėjo L. L. ir dar vienas asmuo, juos apšvietė prožektoriumi ir jie pabėgo. Atpažino L. L., nes tik jo veidas gerai matėsi. Automobilio griaučius atidavė asmeniui, kuris sutvarkė namo kiemą. To asmens nepažinojo. Įdėjo skelbimą, į kurį atsiliepęs asmuo atvyko, sutvarkė kiemą iš išsivežė sudeginto automobilio rėmus. Jokios naudos neturėjo. Sudegusio automobilio jo niekas neįpareigojo saugoti, todėl jis jį ir atidavė. Yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, kurią sudaro automobilio vertė, atlyginimo. Tuo metu automobilio rinkos vertė buvo 17124 EUR. Už automobilį buvo mokėjęs bosas, bet automobilis buvo registruotas jo vardu. Kas mėnesį jis mokėdavo bosui įvairias sumas už automobilį – ir po 10000 ir po 20000 kronų ir iki sudeginimo jis už automobilį buvo atsiskaitęs. Iš viso už automobilį jis bosui sumokėjo 160000 N. kronų. Automobilis buvo pritaikytas darbui – buvo sumontuota tam tikra įranga, todėl į šį automobilį papildomai investavo savo lėšas. Draudimo bendrovė jokios išmokos nesumokėjo, nes nuo gaisro automobilis nebuvo draustas, automobilis buvo draustas tik mini kasko draudimu, kuriuo nuo gaisro nėra apdraudžiama. Visi automobilio, taip pat ir jo pirkimo, dokumentai sudegė gaisro metu. Taip pat buvo sumokėjęs už metus į priekį kelių mokestį 3500 kronų. To mokesčio niekas negrąžino ir kitam automobiliui neperkėlė, todėl prašo jį priteisti. Viskas užsitęsė, negalėjo laiku išvykti į N. dirbti, po to teko kelis kartus grįžti į Lietuvą, patyrė papildomų išlaidų, kurias taip pat prašo priteisti. Įvykio metu patyrė didžiulį stresą, ilgą laiką jautė baimę. Todėl prašo priteisti jam 10000 eurų neturtinei žalai atlyginti bei prašo priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti. E. Š. jo neatsiprašė ir toliau jam grasina. Neturtinę žalą prašo priteisti iš E. Š. ir jo sūnaus, nes kiti asmenys nesuprato, ką daro. E. Š. jam automobilio pirkimui pinigų neskolino ir automobilio pirkimo metu nedalyvavo.

Liudytojas P. V. parodė, jog pažįsta kaltinamąjį E. Š. kaip nukentėjusiojo R. Š. buvusį bendradarbį. Apie tai jis žino iš R. Š., nes jis pats gyvena su R. Š. mama. Datos neprisimena, žino, jog buvo sekmadienis, vėlai vakare būdami namuose išgirdo bumbtelėjimą, pasižiūrėjus pro langą pamatė, kad dega R. Š. mašina, kuri stovėjo kieme. Paties R. Š. tuo metu namuose nebuvo. Iškvietė ugniagesius, su kaimynais gesino automobilį, atvykę gaisrininkai baigė gesinti automobilį. Paskambino R. Š., kuris kartu su atvykusiais policijos pareigūnais sniege aptiko pėdas. Ugniagesiai nusprendė, kad tai tyčinis padegimas. Automobilio priekinė dalis buvo visiškai sudegusi, jo atstatyti nebuvo galima. Po to įvykio naktimis budėdavo, nes įtarė, kad dar kažką gali padaryti. Maždaug po savaitės, sekmadienį, naktį pamatė kaip du paaugliai perlipo per tvorą. Jis pašaukė R. Š., abu kartu išbėgo į kiemą, bet jaunuoliai pabėgo. Sėdo į džipą, dar pavažinėjo po rajoną, bet jaunuolių nematė. Jis vaikinų neįsidėmėjo, bet R. Š. sakė, kad matė veidus. Kas iš kiemo išvežė automobilio likučius, nežino.

Liudytojas G. L. parodė, jog pažįsta kaltinamąjį L. L., kaltinamuosius K. M. ir M. B. žino tik iš matymo. Prisimena, jog buvo 2015 metų žiema, tikslios datos neprisimena. L. L. paprašė parduoti du litrus benzino, kam jam reikia benzino, nesakė. Jis pardavė, L. L. sumokėjo 2 eurus. Po kažkurio laiko L. L. sakė, kad buvo sudeginta mašina, tačiau smulkiau nieko nepasakojo. Kas konkrečiai padegė tą automobilį, L. L. nesakė. Tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini). L. L. buvo pas jį. Atėjo K. M. ir apie kažką su L. L. kalbėjosi. Apie automobilio padegimą jam L. L. papasakojo, kai buvo paleistas iš policijos, ir sakė, kad automobilis buvo padegtas tą vakarą, kai jis buvo pas jį. Kas automobilį padegė, L. L. neįvardino, tik sakė, kad už pinigus tai paprašė padaryti kažkoks žmogus.

Liudytoja N. O.-Z.parodė, jog kaltinamasis E. Š. yra jos dėdė, o kaltinamasis J. Š. yra jos pusbrolis. Datos neprisimena, galėjo būti po Naujųjų Metų, ji ruošėsi eiti į prekybos centrą „Akropolis“. Mama R. O. paprašė perduoti pinigus kažkokiam vaikinui, sakė, kad tie pinigai yra nuo E. Š.. Ar ji, ar mama susiskambino su tuo vaikinu, susitarė dėl susitikimo, ji nuėjusi į prekybos centrą pinigus vaikinui perdavė. To vaikino neįsidėmėjo ir atpažinti negali.

Liudytoja D. S. parodė, jog kaltinamasis L. L. yra jos sūnaus V. S. draugas. Sūnus V. galėjo naudotis jos anksčiau turėtu mobilaus ryšio telefonu. Apie automobilio padegimą ji pati nieko nežino, su sūnumi santykiai yra blogi, sūnus yra nuteistas už jos sumušimą.

Liudytojas V. S. parodė, jog pažįsta kaltinamuosius E. ir J. Š. ir L. L., kitų kaltinamųjų nepažįsta. Su J. Š. buvo pažįstami, gyveno viename kieme, mokėsi toje pačioje mokykloje, o jo tėvą E. žinojo per sūnų. Datos neatsimena, kai pas jį atėjo E. Š. ir prašė surasti žmogų dėl kažkokio darbo. Jis E. Š. suvedė su L. L., nes žinojo, kad jam reikalingas darbas, kad jis neturi pinigų. Vėliau su L. L. nebendravo, apie kokį darbą buvo kalbama nežino. Apie automobilio padegimą išgirdo per žinias, apie automobilio padegimą nei su L. L., nei su kitais asmenimis nesikalbėjo. Kokiu telefonu tuo metu naudojosi, neprisimena. Po gaisro į bendrąjį pagalbos centrą neskambino. Iš mamos telefono nėra ėmęs.

Liudytoja A. L. parodė, jog atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus kaltinamųjų baudžiamojoje byloje dėl turto sugadinimo. Pradžioje tyrimą atliko tyrėjas G. T.. Prisimena, jog viskas prasidėjo nuo L. L. parodymų. Jai atrodo, jog D. L., kaip nusikaltime dalyvavusio asmens, pavardę nurodė apklausiamas M. B., o galbūt jis nurodė tik vardą. Ji pati apklausų metu L. pavardės apklausiamiems asmenims nesakė, kažkuris iš jų nurodė šią pavardę. Iš apklausų prisimena, kad buvo parodymai, jog D. L. ėjo į įvykio vietą ir dalyvavo nusikaltimo padaryme. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamųjų parodymai buvo užfiksuoti teisingai, apklausose dalyvavo advokatai, nepilnamečių įstatyminiai atstovai. Prisimena, kad buvo apklaustas V. S., kuris buvo kaip tarpininkas tarp L. L. ir Š.. Taip pat prisimena, jog ikiteisminio tyrimo metu pas tyrėją atėjęs L. L. sakė, kad kažkas vyksta, kad jis jaučiasi nesaugiai. Tyrėjas G. T. L. L. atlydėjo pas ją ir ji užfiksavo jo parodymus. L. L. visus parodymus davė savo valia, iš esmės jo parodymai buvo panašūs. Jai atrodo, jog pirminiuose parodymuose L. L. minėjo L. pavardę, tačiau to tiksliai neprisimena. D. L. kaltę neigė, kiti įtariamieji su tuo nesutiko. Prisimena, jog buvo daromi atpažinimai. Atpažinimo metu niekada pirštu į nuotraukas nerodo ir pavardžių nesako.

2015 m. sausio 11 d. rašytame nukentėjusiojo R. Š. protokole-pareiškime nurodyta, jog 2015 m. sausio 11 d. apie 20.00 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) kieme buvo padegtas jam priklausantis automobilis Mercedes-Benz Sprinter valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis yra sudegęs nepataisomai. Įtaria, kad automobilį galėjo padegti buvęs bendradarbis E. Š., nes su juo pykosi ir jis siuntinėdavo grasinančio pobūdžio žinutes. Padaryta 10000 eurų turtinė žala. Turtas draustas mini kasko draudimu. Draudimo kompanija yra SPARE BANK draudimas. (1 t., b. l. 7).

Iš apžiūros protokolo matyti, jog 2015 m. sausio 11 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) namo kieme. Kiemas aptvertas 1 metro medine tvora, kieme dviejų aukštų mūrinis namas, prie kurio įėjimo šonu stovi automobilis „Mercedes Benz Sprinter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su pradarytu kapotu ir šoninėmis durimis. Yra apdegęs automobilio priekis ir vairuotojo salono vidus. Yra išsilydę dešinės pusės žibintas ir dalis priekinės plastmasės, viduje sudegusi kapoto apdaila bei automobilio detalės. Vairuotojo salone apdegęs priekinis stiklas, salono plastmasinės apdailos detalės, išsilydžiusios keleivio pusėje panelės detalės bei viršuje esanti apsauga nuo saulės. Ant vairuotojo sėdynės numestas galinio vaizdo veidrodėlis bei įvairios sudegusios automobilio detalės. Apžiūros metu automobilis ir jo sugadinimai nufotografuoti, iš vietos, kuri buvo įtariamai gaisro židinys, paimta 5 vnt. sudegusių detalių su degimo pėdsakais, kuriems reikalingas laboratorinis tyrimas. Protokole nurodyta, jog automobilis paliktas saugoti nukentėjusiajam R. Š.. Protokolą surašė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimų biuro specialistė J. M., apžiūroje dalyvavo Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato KPS 2-ojo poskyrio tyrėjas R. Š.. Ties įrašu, kad automobilis paliktas saugoti nukentėjusiajam R. Š., yra tik tyrėjo R. Š. parašas, protokolą pasirašė tyrėjas ir specialistė, po fotolentelėmis pasirašė tik specialistė. (1 t., b. l. 8-11).

Iš paaiškinimo kopijos matyti, jog 2015 m. vasario 19 d. rašytame nukentėjusio R. Š. paaiškinime nurodyta, kad sausio 17 d. tie patys asmenys, kurie padegė jo automobilį „Mercedes Benz Sprinter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atėjo į namo kiemą padegti antrą jo automobilį „Nissan Pathfinder“, juos pastebėjo apie 1.00 val. ir bandė sulaikyti, bet nesėkmingai. Facebook pagalba vieną iš tų asmenų atpažino – L. L. ir pranešė tyrėjui G. T.. (1 t., b. l. 13).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog 2015 m. sausio 11 d. nukentėjusysis R. Š. pateikė automobilio „Mercedes Benz Sprinter 413“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dokumento norvegų kalba kopiją – l lapą. (1 t., b. l. 16, 19).

2015 m. sausio 11 d. Šiaulių APGV VPPS vyr. inspektorius M. S. surašytame akte dėl kilusio gaisro nurodyta, kad yra išdegęs automobilio Mercedes Benz Sprinter, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2006 m. laidos, priklausančio R. Š., variklio skyrius, sudegė keleivio pusės priekinė lempa, apsilydė priekinis bamperis, aprūko ir nuo karščio įtrūko priekinis stiklas, nuo karščio apsilydė variklio gaubto dažai, išsilydė automobilio salono panelė, salono apdailos guminės, plastikinės ir medžiaginės detalės; gaisro kilimo priežastis – spėjama tyčinė žmogaus veikla – padegimas. (1 t., b. l. 19).

Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2015-02-12 specialisto išvadoje Nr. 11-148(15) nurodyta, kad ištyrus pateiktus penkis apdegusius, apsilydžiusius polimerinės medžiagos gabaliukus, nustatyta, jog juose degių skysčių, įskaitant naftos produktus, pėdsakų nėra. Išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad daugelis degių skysčių yra lakūs ir, jei visiškai nesudega gaisro metu, gesinant gaisrą gali nusiplauti vandeniu, likę jo pėdsakai iki tyrimo atlikimo gali visiškai išgaruoti. (1 t., b. l. 24-25).

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2015-01-13 rašte Nr. 41D(K)-63 nurodyta, kad 2015 m. sausio 12 d. 20.49 val. Centro informacinėje sistemoje yra užfiksuotas neprisistačiusio asmens pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) dėl padegto automobilio; pateikiama skaitmeninė garso įrašo kopija. (1 t., b. l. 52).

Iš apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas kompaktinis diskas su Bandrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikta skaitmenine garso įrašo kopija; garso įraše užfiksuota, kad neprisistatęs asmuo pranešė, jog mikroautobusą padegė L. L.. (1 t., b. l. 53-56).

2015-01-22 tarnybiniame pranešime dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklauso D. S.. (1 t., b. l. 58-59).

Iš 2015-06-18 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad L. L. atpažino E. Š. kaip asmenį, kuris jį sukurstė padegti automobilį (duomenys neskelbtini), davė benziną, jo sūnus vardu Justas vežė ir parodė, kur reikia padegti, E. Š. jam skambino daug kartų ir siūlė dar padegti tuo pačiu adresu esančią malkinę. Jis sumokėjo 500 eurų, kuriuos padavė nepažįstama mergina. (2 t., b. l. 138-142).

Iš 2015-06-30 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog įtariamasis K. M. atpažino E. Š. kaip automobilio padegimą organizavusį asmenį ir J. Š., kuris kartu su E. Š. vežė parodyti namą, kurio kieme turėjo padegti automobilį. (3 t., b. l. 37-42).

Iš 2015-09-04 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog M. B. atpažino D. L., kaip asmenį, kuris buvo kartu su juo ir K. M. kai padegė mikroautobusą; konkrečiai jis apipylė mikroautobusą benzinu; jo pavardė yra L.; jo prieš įvykį nepažinojo, jį atsivedė K. M.; jį atpažįsta 100 procentų, jis tikrai dalyvavo padegime. (2 t., b. l. 197-200).

Iš 2015-09-04 Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, jog pagal 2015-02-24 ir 2015-04-15 Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis buvo vykdoma L. L. naudojamo mobilaus ryšio telefonu (duomenys neskelbtini) perduodamos informacijos turinio kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas; šios priemonės vykdymo metu gauta informacija: 2015-03-04 13.28.48 val. skambina iš Nr. (duomenys neskelbtini) E. Š. L. L., pokalbio metu L. L. E. Š. pasako, kad jo telefonas yra paklausomas. Vėliau L. L. pasako, kad gaunasi nesąmonė, ten rakina tuos vartus; 2015-03-16 20.16.06 val. L. L. skambina E. Š. (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sako, kad jis pergyvena, gal kas nutiko L. L., prašė V. sužinoti, ar nieko L. L. nenutiko; 2015-03-20 16.13.59 val. L. L. skambina E. Š. (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jam siūlo darbą N., vėliau E. Š. paklausia L. L., ar pratęsime filmuką, ar darysime ar ne, jei L. L. nesutiks, tai E. Š. nesupyks, L. L. pasako, kad jis turi pasitarti su žmogumi, kuris padegtų R. Š. turtą, E. Š. prašo surasti žmogų, kuris padegtų R. Š. turtą ir pats pasako, kad jis pats nenori daugiau į nieką kreiptis, kadangi daug kas žinotų, kad padegimus organizuoja jis; 2015-03-20 18.55.58 val. L. L. gauna žinutę iš E. Š. (Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria E. Š. prašo L. L. „SKYPE“, kad galėtų atsiųsti nuotraukas, kur jis gyventų, jei atvyktų dirbti į N. ir toliau jie galėtų bendrauti internetu; 2015-03-26 19.40.00 val. L. L. skambina E. Š. (Nr. (duomenys neskelbtini)), pokalbio metu L. L. pasako, kad turi rimtą žmogų, kuris padarytų „antrą zajiezdą“, tačiau nori sužinoti kiek E. Š. jam sumokėtų, E. Š. pasako, kad nežada mokėti didelių pinigų, vyksta derybos dėl atlygio, kurių metu E. Š. pasako, kad vien L. L. jis sumokėjo didelius pinigus už padegtą R. Š. automobilį, E. Š. pasiūlo „pusantros štukos“ litais, E. Š. klausia L. L., ar tenkina ši suma ir priduria jei gerai viską atliks, jei padegs džipą ir kieme esantį medinį pastatą, tai jis dar sumokės daugiau pinigų, E. Š. pasiūlo padegti viską vienu metu, L. L. paprašo E. Š. paskambinti sekmadienį; 2015-03-29 21.06.20 val. L. L. skambina E. Š. (Nr. (duomenys neskelbtini) L. L. pasako E. Š., kad tas žmogus, kuris turėjo daryti dabar geria, tačiau jis ragina judinti reikalus, L. L. taip pat E. Š. pasako, kad jis viską turi supirkęs, E. Š. ragina L. L. telefonu daug nekalbėti, nes jis bijo, tik prašo pasakyti taip ar ne, mano, kad yra pasiklausomi pokalbiai, susitaria susiskambinti sekančią dieną; 2015-04-01 16.09.02 val. L. L. skambina E. Š. (Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau dėl blogo ryšio pokalbis neįvyksta; 2015-04-01 16.09.44 L. L. skambina E. Š. (Nr. (duomenys neskelbtini)), E. Š. sako, kad L. L. buvo dingęs kurį laiką, L. L. paaiškina, kad buvo išvažiavęs ir eis susitikti apie penktą valandą, kai ką nors žinos turi „pamajakinti“, tada E. Š. perskambins; 2015-04-01 20.08.59 val. L. L. skambina E. Š. (Nr. (duomenys neskelbtini)), atsiliepia L. L. mama, E. Š. prašo pakviesti L., mama paaiškina, kad jis šiuo metu yra išėjęs. E. Š. pasako, kad perskambins vėliau; 2015-04-01 21.34.29 val. L. L. skambina E. Š. (Nr. (duomenys neskelbtini)), atsiliepia L. L. mama, E. Š. prašo pakviesti Luką, mama perduoda telefoną L. L., E. Š. klausia, kas atsiliepė telefonu, L. L. paaiškina, kad atsiliepė mama ir E. Š. sako, kad persigando, nes mano, kad „musorokai“ okupavo ir tuoj pasišnekės su juo; 2015-04-16 11.24.23 val. E. Š. parašo SMS žinutę ir L. L. pasiūlo nutirpus sniegui padirbėti pas jį N.. (1 t., b. l. 129-131).

Šiaulių apskrities VPK suvestinėje nurodyti L. L. telefoniniai pokalbiai 2015-03-042015-04-16 laikotarpiu. (1 t., b. l. 132-139).

Iš 2015-06-16 Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad E. Š. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „iPhone“ su dėklu ir sim kortele. (1 t., b. l. 178).

Iš apžiūros protokolo matyti, jog 2015 m. birželio 30 d. buvo apžiūrėtas iš E. Š. paimtas mobilaus ryšio telefonas; apžiūros metu nustatyta, kad telefono sim kortelėje išsaugoti L. L., R. Š. („L.“) J. Š. telefonų numeriai; rastos E. Š. R. Š. siųstos žinutės. (1 t., b. l. 181-186).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog L. L. 2015 m. birželio 16 d. pateikė balto popieriaus lapelį su raudona spalva užrašytu telefono numeriu +(duomenys neskelbtini). (2 t., b. l. 111, 113).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog L. L. 2015 m. birželio 16 d. pateikė mobilaus ryšio telefoną NOKIA 113 IMEI 359963050510375 su SIM kortele Nr. 89370034151005039997. (2 t., b. l. 112).

Iš apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas ir aprašytas L. L. pateiktas lapelis su užrašytu telefono numeriu. (2 t., b. l. 114-117).

Iš apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas ir aprašytas L. L. pateiktas mobilaus ryšio telefonas. (2 t., b. l. 118-121).

Iš 2015-06-18 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad M. B. pateikė telefoną LG L7 su Tele2 SIM kortele (2 t., b. l. 170).

Iš 2015-06-30 daiktų apžiūros protokolo matyti, jog M. B. pateiktasis mobilaus ryšio telefonas buvo apžiūrėtas ir aprašytas, užfiksuoti jame esantys kontaktai. (2 t., b. l. 171-178).

Siekiant patikrinti šiuos įrodymus, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų L. L., M. B., K. M., liudytojo V. S. duoti parodymai.

Kaltinamasis L. L. ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas 2015-06-17, parodė, kad jis bendrauja su V. S.. Galimai 2014 m. gruodžio mėnesį šis jam paskambino ir paklausė, ar jis norintis „prasukti“ pinigų. Jis suprato, kad tai kažkas nelegalaus, nešvaraus. Jis jam pasiūlė atvažiuoti iki jo ir pakalbėti. Jis atvyko automobiliu „Audi“, regis A6 modelio, tamsios spalvos, n.numeriais. V. S. buvo su vyru, apie 50 metų amžiaus, jis jį galėtų atpažinti tiek iš nuotraukų, tiek gyvą. Vyras savo vardo nesisakė, bet jį jis sužinojo iš V. S., šis vadino jį A.. Įsėdus į automobilį, tas vyras jam pasakė, kad reikia padegti mašiną. Iš pradžių pasimetė, paklausė kurioje vietoje. Šis pasakė gatvę, kurios pavadinimo dabar jis nepamena, bet parodyti gali ir žino, kad gatvė yra už „Ž.“ rajono, arti yra UAB „S.“ pastatas. Jis klausė, dėl ko taip reikia padaryti, jam A.atsakė, kad jam apie tai žinoti nereikia. A. sakė, kad reikia padegti abi mašinas, kad kieme bus džipas ir baltas „mikras“ „Mersas“. Dar sakė neliesti „WV Sharan“, kuris yra ne prie ko. Jis nieko nesakė jam, klausėsi. A. sakė, kad dėl atlygio jiedu susitars, konkrečios sumos neįvardijo. A.liepė jam pasiimti kokį nors draugą ir pasakė, kad jis jam paskambins pats. Jis savo telefono numerio jam nedavė, jis jį gavo iš V. S.. Iš karto, tą pačią dieną, jis susirado savo draugą iš vaikų globos namų – K. M.. Jam viską jis papasakojo, šis domėjosi, kiek jiems bus sumokėta. Jis atsakė, kad mokės tiek, keik reikia, aišku ne milijoną. K. M. sutiko, jiedu sutarė susiskambinti dėl to reikalo. Maždaug po savaitės A. jam paskambino, pasakė kad reikia susitikti. A. balsą atpažino. Jis pasakė, kad gali susitikti už valandos, tada šis jam atsakė, kad jam paskambins jo sūnus. Vėliau jam paskambino, kaip suprato A. sūnus ir paklausė, kur jis esantis. Su juo susitarė susitikti prie kavinės „S.“. Atėjo kartu su K. M.. Tada A. sūnus, vairavęs „Opel“ markės sidabrinės spalvos automobilį, juos abu nusivežė iki „Auksinio berniuko“. Ten jų laukė A.ir visi kartu važiavo prie to namo, kurio kieme reikės padegti automobilius, t. y. jie jiems rodė, kur viskas yra. Jie važiavo į gatvę už „Ž.“ rajono, ten stovėjo privatūs namai, nurodytasis namas regis buvo mūrinis. Pravažiavo pro namą jie gana greitai, buvo pasakyta, kad tame kieme automobiliai stovės. A.pasakė, kad jiems reikia atlikti darbą prieš jam išvažiuojant į N.. Naujųjų Metų dieną A. atvažiavo vienas pats pas jį į namo kiemą ir jis įsėdo į šio automobilį. A. pasakė, kad padegti mašinas turi savaitę laiko, klausė ar reikia avanso. Jis paskambino K. M., paklausė, ar reikia pinigų, šis pasakė, kad reikia. A. jam padavė 100 litų. A. atvežė ir 10 litrų benzino, du bambalius po 5 litrus. A. užrašė jam savo sūnaus numerį, pasakė kad šis susisieks su juo ir pasakys viską dėl padegimo, t. y. pasakys, kada tai reikia daryti. Kaip jis suprato, A. tą pačią dieną išvyko į N.. Gal po 5 dienų paskambino A.sūnus ir pasakė, kad per tris dienas reikia sudeginti mašiną, pasakė, kad jie degintų vieną, t. y. arba džipą, arba mikroautobusą. Padegti abiejų mašinų jau nebereikėjo. Jis atsakė, kad per tris dienas tai sunkiai išeis, nes jau nuo tada, kai paėmė avansą, jis pradėjo galvoti, jog to nebegali padaryti, nebenori, bijo, nes turi mažą vaiką, šeimą. Tada K. M. jis pasakė, kad jis to nebedarys, nebenori ir prašė jo susirasti kokį nors žmogų, su kuriuo jis tai padarytų. K. M. irgi susinervino, klausė kodėl jis atsisako. Jis jam aiškino, kad tai daro dėl vaiko, dėl šeimos. Su K. M. jis kalbėjo akis į akį, tada jis gyveno tame pačiame kambaryje buvo M. B.. M. B. jis neįkalbinėjo, su juo apie tai nekalbėjo. Tą pačią dieną K. M. jam pasakė, kad degs automobilį su M. B., kurį vadino pravarde – „Š.“. Kaip jie tarėsi ir kur, jis nežino, negirdėjo, tai buvo K. M. reikalas. Daugiau jis stengėsi nesikišti, tik kažkurią dieną, labai greitai, K. M. jam pasakė, kad jis pasakytų A. sūnui, jog šiandien viskas bus padaryta. Kadangi jis buvo nusprendęs nedalyvauti nusikaltime, A.duotą benziną buvo pardavęs. Benzino nebeturėjo, todėl jis kartu su K. M. nuėjo iki G. L., kuris jam pardavė 2 litrus benzino. Kam bus naudojamas benzinas G. L. nežinojo, niekas jam nieko nesakė. Kaip jis pamena, įvykio dieną, apie 21.00 val., jis buvo pas G. L., tada jam paskambino K. M.. Jis pasakė, kad viskas, padarė. G. L. gyvena tame pačiame rajone, kuriame buvo padegtas automobilis. Girdėjo gaisrinės signalus, tačiau pažiūrėti nėjo. Sekančią dieną, būdamas globos namuose, K. M. kalbėjosi su M. B. ir su juo. Iš jų kalbos jis suprato, kad jie buvo trise, tačiau kas buvo trečias, nesakė, jis spėja, kad tai D. L., nes jie tada su juo labai draugavo. Kitą dieną jam paskambino pats A. ir pasakė, kad paskaitė internete apie gaisrą ir kad viskas gerai, kad jis atsiųs 500 eurų per tris dienas. Jo suma nedomino, nors dalį pinigų jis irgi ruošėsi paimti. Kokia tai būtų suma jis nežino, bet kažkiek. Po kelių dienų A. vėl jam paskambino, paklausė ar jam niekas neskambino, jis atsakė, kad ne. A. klausė, ar jis gavo pinigus, jis atsakė, kad ne. A. pasakė paskambinsiąs po valandos. Perskambinęs jis pasakė būti už pusės valandos prekybos centre „Akropolis“, prie „Zoo“ parduotuvės, pasakė, kad pinigus jam paduos moteris. A. sakė, kad ji pati prie jo prieis. L. L. ten nuvažiavo, priėjo moteris, paklausė, ar jis yra L., jis patvirtino tai ir ji padavė jam įvairiomis kupiūromis 500 eurų. Pinigų jis prie jos neskaičiavo, ji greitai nuėjo, jokio pokalbio su ja nebuvo. Jis moterį labai mažai pamena, sunkiai ją beatpažintų, nes ji labai greitai nuėjo, nespėjo jis įsižiūrėti. Sau pasiėmė 300 eurų, kitiems paliko 200 eurų, tačiau jis dar iš savų pinigų pirko cigarečių ir jiems dar davė apie 50 eurų iš savų pinigų. Bendrai paėmus, pinigai buvo per pusę, jis pasiėmė 250 eurų. Ar jis sakė K. M., kiek gavo iš Augio, jis nepamena. „Akropolyje“ jis sutiko K. M. ir jam padavė kažkokią dalį pinigų, kitus padavė M. B., o šis turėjo juos paduoti trečiam asmeniui. Po įvykio jam nuolat skambinėjo A., siūlė padegti malkinę, esančią ten pat. Jis skambindavo labai dažnai, po kelis kartus į savaitę, labai įkyrėjo. Jis siūlė jam važiuoti pas jį dirbti statybose N., statyti jam namą. Nebenorėjo nieko daryti, pasakė, kad paieškos, kas tai padarytų, tačiau pats atsisakė. Jis pasakė M. B. apie prašomą padegti malkinę, šis kaip ir sutiko, ieškojo žmonių, kad jam padėtų. Dar regis A. prašė padegti ir džipą, bet jis jau nepamena kada, nes jis jam skambino labai daug kartų. Ar M. B. ėjo prie to paties namo, jis nežino, jis pats nėjo ir nesikišo. A. vis laukė, kol jis suras asmenis, o jis tempė laiką, M. B. irgi laukė, kada reiks atlikti darbą. Jis jam irgi melavo, nes nenorėjo niekur kištis. Dar A. liepė keisti telefoną, nes įtarė, kad gali būti klausomasi pokalbių, jiedu tai įtarė, tai suprato iš tam tikrų telefone garsų ir trikdžių. Telefono nekeitė, nes pats mašinos nedegė ir nelabai bijojo. Jis suprato, kad viskas išeis į viešumą, nes K. M. prisipasakojo savo draugams apie tai, ką padarė, jam regis A. O. tai žinojo, nes matė, kaip jis paduoda K. M. pinigus „Akropolyje“. A. jam liepė neprisipažinti policijai, jeigu bus surastas, negrasino, bet jis suprato, kad šis daro blogus darbus, kad kažkas rimto vyksta. Labai išgyvena dėl nusikaltimo, jam reikėjo pinigų mažam vaikui išlaikyti. (2 t., b. l. 127-129).

Kaltinamasis L. L., apklaustas 2015 m. birželio 17 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, jog nusikaltimo padarymo iniciatorius buvo E., kurio pavardę pamiršo. Jis prašė padegti mašiną. Iš pradžių atvykęs pas jį į namus E. sakė, kad reikės padegti dvi mašinas: džipą ir autobusiuką. Dar sakė, kad susirastų kokį nors draugą. Jis dalyvauti nusikaltime pasiūlė kartu su juo gyvenusiam K. M.. Naujų Metų dieną E. jam davė avansą 100 litų ir 10 litrų benzino. Avansą pasidalino su K. M.. E. su sūnumi vežė juos parodyti namo kiemą, kuriame stovės automobiliai. E. išvažiavus į N., nutarė nusikaltime nebedalyvauti. Apie tai pasakė K. M.. Vėliau paskambinęs E. sūnus pasakė, kad per tris dienas reikia sudeginti mašiną. Tai jis perdavė K.. E. duotą benziną buvo pardavęs, todėl iš savo draugo G. L. nupirko du litrus benzino ir jį perdavė K.. Mašiną sudegino K., M. B. ir dar vienas asmuo. Jis pats padegimo metu buvo pas G. L.. Atbėgo K. M. ir pasakė, kad padegė. Jis paskambino E. sūnui, šis jam perskambino, tuomet jis E. sūnui pasakė, kad sudegino mašiną, E. sūnus paklausė, kiek mašinų sudegino, pasakė, kad tikriausiai vieną, tada E. sūnus pasakė, kad jam perskambins jo tėtis. Paskambinęs E. pasakė, kad perves pinigus. Po kelių dienų pinigus 500 eurų jam perdavė moteris prekybos centre „Akropolis“. Pusę pinigų pasiliko sau, o kitus atidavė K. M. ir M. B., kuris dalį pinigų turėjo perduoti trečiam asmeniui. Vėliau jam E. skambinėjo ir sakė, kad reikia sudeginti ir kitą automobilį, ir malkinę, tačiau jie daugiau nieko nebedegino. (2 t., b. l. 131-133).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu 2015-07-29 apklaustas kaltinamasis L. L. parodė, jog 2014 m. gruodį per V. S. jis susipažino su E. Š., tada jo pavardės, vardo nežinojo, vadino jį A.. Jį jis atpažino iš nuotraukų. V. S. jam paskambino ir pasakė, kad yra reikalas. Niekada V. S. jis nėra prašęs surasti jam darbo nei tiesiogiai, nei per kitus asmenis. V. S. jį suvedė su E. Š., bet ne turint tikslą, kad šis jam duos darbo. E. Š. aiškiai pasakė turintis reikalą už pinigas, kad reikia padegti vieno asmens mašiną. Nebuvo jokios kalbos, kad reikia automobilį kažkaip apgadinti, buvo aiškiai pasakyta padegti ir viskas. E. Š. jam liepė susirasti asmenis ar vieną asmenį, kurie jam padės gavus jo nurodymą padegti mašiną. E. Š. neklausė jo, kiek jam metų, nesidomėjo jo padėtimi, o ar jis jam galėjo pasakyti esantis nepilnametis, nepamena. Jokio darbo jis jam nesiūlė ir jis to neprašė. Į N. jis niekada nebūtų važiavęs, nes turi mažą vaiką. Jis susirado K. M., kuris sutiko padegti automobilį, nes buvo žadami pinigai. E. Š. jam padavė 10 litrų benzino talpose po 5 litrus. Kurą jis padavė (duomenys neskelbtini) esančio namo kieme. Ten gyvena jo mama, pas ją jis tada buvo, E. Š. paskambino ir ten atvežė benziną. Tą benziną jis pardavė po tam tikro laiko, nes reikėjo pinigų, galvojo, kad kai reikės, pats suras kažkiek kuro ir bus kaip padegti. Kam tiksliai pardavė kurą jis nepamena. Tada K. M. pasikvietė ir M. B., jie dar pasikvietė, regis, D. L., bet jis pats asmeniškai D. L. nepažįsta, su juo nekalbėjo. Kad šis dalyvavo nusikaltime jis sužinojo iš K. M. ir M. B. pasakymų. Tada E. Š. ir jo sūnus J. Š., kažkurią dieną, jau po Naujų Metų, jį ir K. M. vežė iki namo, kurio kieme reikėjo padegti automobilį. J. Š. praktiškai nieko nekalbėjo, tik vairavo automobilį. Tada E. Š. pasakė, kad jo sūnus su juo susisieks ir pasakys ką bei kada daryti, kad jis viską derintų su juo, o jis pats išvyks į N.. Kaip jis suprato, šis išvyko. Po keleto dienų paskambino J. Š. ir pasakė, kad reikia greičiau deginti mašiną, nes tas žmogus išvyksta į N. ir liepė padegti mašiną per tris dienas. Su J. Š. jis nekalbėjo apie jokį darbą, niekada neprašė skolinti pinigų, buvo kalba tik apie nusikaltimą. Jis pasakė, jog gerai, viską padarys. Tada, sausio 11 d., jis padavė K. M. 2 litrus benzino, kuriuos pirko iš G. L., dar padavė K. M. 2 fakeliukus (jis dedami ant tortų), juos uždegus purškia šaltos liepsnelės. E. Š. buvo liepęs surasti kokią nors degią priemonę, kad greičiu būtų galima padegti, todėl jis taip sugalvojo. Padavė benziną ir fakeliukus dienos metu, buvo vienas K. M.. Kada tiksliai jis ėjo deginti mašinos, jis nežino, bet, aišku, kad tai darė tamsoje, vėlai vakare. Jis tą vakarą buvo pas draugą G. L., kuris gyvena kiek toliau nuo nusikaltimo vietos, bet tame pačiame rajone ir galimai toje pačioje gatvėje. Tada, jau vėlokai vakare, galėjo būti apie 20-21 valandą, jam būnant pas G. L., paskambino K. M., pasakė, kad viską padarė. Kadangi jis buvo netoli tos vietos, girdėjo važiuojant gaisrines. Po gerų 20 minučių atbėgo K. M. iki G. L. namų. Jis išėjo į lauką. M. B. ir D. L. jis nematė. Šis pasakė, kad padegė ir išėjo. Jis nepamena, ar K. M. minėjo, kad buvo su M. B. ir D. L.. E. Š. šiuo reikalu jam buvo liepęs bendrauti tik su jo sūnumi, todėl tą patį vakarą jis skambtelėjo E. Š. sūnui J. Š., o šis jam perskambino. J. Š. pasakė, kad viskas padaryta, kad padegė. J. Š. atsakė, kad kai viską rytoj tiksliai susižinos, jam paskambins. Kitos dienos rytą, apie 11 val., jam paskambino pats E. Š., ir pasakė, kad už atliktą darbą, t. y. padegtą mašiną, perves pinigus per kelias dienas. Jis suprato, kad šis viską jau žino, matyt iš J. Š.. Jis pasakė, kad perves 500 eurų ir kad jam paskambins žmogus, kuris pinigus paduos. Po savaitės šis vėl paskambino ir klausė, ar jis gavo, L. L. pasakė, kad ne. E. Š. pasakė viską tuoj sutvarkysiantis, kad netrukus jis gaus pinigus. Už pusvalandžio, tą pačią dieną, paskambino moteris ir pasakė atvykti į „Akropolį“ prie „Zoo“ parduotuvės. Jis nuvyko ten nurodytu laiku, atėjusi jauna mergina, tamsių plaukų, neaukšta, jam padavė 500 eurų. Tuos pinigus jis padalijo taip, kaip minėjo per pirmą apklausą: sau pasiėmė 300 eurų, o 200 eurų padalino K. M., paskui M. B.. Kaip tiksliai dalino pinigus K. M., jis nebeprisimena. Pinigai buvo gauti už padegtą automobilį, už nusikaltimo padarymą, tai nebuvo skolinti pinigai ir niekada jis neprašė jokių pinigų iš E. Š. ar jo sūnaus. Jo manymu, J. Š. dalyvavo nusikaltime, visiškai žinojo, kas vyksta, viską derino su tėvu ir jis paskutinis davė nurodymą, kad degti būtent reikia tik „mikriuką“, nes pradžioje buvo kalbama, jog degti reiks dvi mašinas, t. y. „mikriuką“ ir džipą. Paskambinęs J. Š. liepė degti tik baltą „mikriuką“, kad viską reikia padaryti greitai, per tris dienas. Jis pats tiesiogiai automobilio nedegino, prašomas E. Š. surado asmenis, kurie tai padarė, nors jis ir pats turėjo padegti automobilį, bet to daryti nėjo, nenorėjo, galvojo apie šeimą. Deginti automobilį buvo tiesioginis pasakymas ir nurodymas, nei jis, nei K. M. su kitais vaikinais savo nuožiūra nieko nedarė. (2 t., b. l. 151-153).

Ikiteisminio tyrimo metu 2015-09-08 apklaustas papildomai kaltinamasis L. L. parodė, jog E. Š. jam daro spaudimą ir kelia baimę. Jis praktiškai kiekvieną savaitę, visą rugpjūtį per V. S. prašė susitikti su juo. Jis to vengia ir nenori bendrauti su E. Š., nes vyksta tyrimas. V. S., būdamas išgėręs, papasakojo jam, kad E. Š. grasina jam (L. L.) sulaužyti stuburą, grasina jo šeimai, klausia kur jis gyvena. V. S. nesakė, kur jis gyvena. Per „Šiaulių naktis“, galimai prieš dvi savaites, jis susitiko su V. S. ties (duomenys neskelbtini) esančiu namu. V. S. sakė, kad pas jį kelis kartus atvažiavo E. Š. „chebra“ ir kamantinėjo apie jį, klausė kur jis gyvena. Tada pasakė V. S., kad geriau jis pats nuvažiuos pas E. Š., kad tik pastarasis nevažinėtų nei pas jį, nei pas V. S. į namus. Nuvažiavo jie dviese į Ežero gatvėje esantį namą (numerio jis nežino), nuėjo į butą (numerio jis irgi nepamena). Kur reikia eiti, rodė V. S.. E. Š. namuose buvo vienas, pamatęs jį, įsileido į butą. Jis E. Š. paklausė, kodėl kažkokie jo vyrai važinėja pas V. S. į namus. E. Š. neigė, kad kažkas važinėja, buvo susinervinęs, prie jo V. S. liepė tylėti, apšaukė jį už tai, kad jam viską pasakojo. E. Š. liepė jam nekišti jo sūnaus į bylą, klausė jo, ką jis pasakojo per apklausas, todėl jam pasakė, ką pasakojęs tyrimo metu. E. Š. buvo nepatenkintas, liepė teisme sakyti, kad nedavė jokio benzino, kad prašė tik apdaužyti automobilį, primušti R. Š., kad pinigus 500 eurų jam davė tik skolon, o ne kaip atlygį už padegimą. Jis norėdamas, kad paliktų jį ramybėje ir nevažinėtų jo žmonės pas V. S., šiam pasakė, kad taip ir pasakys teisme. Tačiau vėliau per V. S. jis vėl sužinojo, kad rugsėjo 6 d. E. Š. vėl jo ieškojo, vėl nori susitikti. Jis nenori su E. Š. bendrauti, vengia jo, kažkiek ir prisibijo, nes šis turi pinigų ir pažįstamų, todėl gali jam ar jo šeimai pakenkti. (2 t., b. l. 160-161).

Ikiteisminio tyrimo metu 2015-09-14 apklaustas papildomai kaltinamasis L. L. parodė, jog prašomas E. Š. surado K. M., o šis surado M. B. ir D. L.. Jie padegė mašiną, jis pats to nedarė, tačiau viską žinojo, pats davė benziną ir fakeliukus. Jis yra davęs išsamius parodymus ankstesnių apklausų metu, viskas užrašyta teisingai. E. Š. prašė padegti mašiną, kalbos apie jokį apgadinimą nebuvo. Kad jo ieško E. Š. pasakė V. S., tačiau buvo labai girtas. Tiesiogiai E. Š. jam negrasino, tik prašė pakeisti parodymus teisme. Kad E. Š. ruošiasi jam kažką daryti po teismo, pasakojo girtas V. S., ar tai buvo labai rimta ar ne jis nežino. Jau tam tikrą laiką viskas ramu, jo niekas neieško, neskambina. Tą vieną kartą jis buvo susitikęs su E. Š., tačiau jis pats nuėjo pas jį savo noru, tada jis jam tiesiogiai į akis negrasino. (2 t., b. l. 165-166).

Kaltinamasis K. M. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas 2015-06-29 parodė, kad viskas prasidėjo prieš Naujus Metus, t. y. prasidėjo kalbos ir siūlymai padegti mašiną iš L. L. pusės. L. L. gyveno kartu su juo ir M. B. vaikų globos namuose. Kiek jis pamena, L. L. jam minėjo, jog kažkas yra prisidirbęs vienam jo pažįstamam ir reikia padegti to prisidirbusiojo mašiną. Kas tas pažįstamas, t. y., kas samdė L. L., šis neminėjo nei vardo, nei pavardės. Tik vėliau jis pamatė tą žmogų ir, regis, jo sūnų. Ta mintis iš karto jam patiko, nes buvo pasiūlyta kiekvienam po 1000 litų. L. L. pats prikalbino M. B., nes šie gyveno viename globos namų kambaryje. Jis M. B. nekalbino nusikalsti. Jiedu laukė, kol paskambins L. L. ir pasakys, kada reikia tai daryti. Mieste jis kažkur sutiko L. L. ir M. B., tada šie pasakė, kad ir M. B. prisideda. Kad L. L. neis ir nedegs mašinos buvo aišku, jis sakė, kad lauks pas draugą G. ir jiems ten po visko reiks ateiti. Kažkada po Naujų Metų, datos jis nepamena, jam paskambino L. L. ir pasakė atvykti prie „Saulės miesto“. Jis ten nuvažiavo, ten buvo L. L., šiam paskambino kažkoks jaunas vyras ir liepė jiems ateiti prie „S.“, sakė atvyksiantis pilku „Opeliu“, naujesnio modelio. Jis su L. L. nuėjo prie „S.“, ten atvyko vaikinas, maždaug 27-28 metų amžiaus, normalaus kūno sudėjimo, atpažinti jį galėtų. Jis vežė juos link „Auksinio berniuko“, stabtelėjo prie penkiaaukščio namo, tada privažiavo tamsus lengvasis automobilis. Prie jų priėjo vyresnis vyras, stambesnio kūno sudėjimo, aukštesnis, žilstelėjusiais plaukais, pamena, kad šlubavo. Jis kažką pakalbėjo su sūnumi, bet ne apie planuojamą nusikaltimą, ir nuėjo. Jis liepė jiems palaukti, gana greitai grįžo ir įlipo į „Opel“ automobilį prie jų, pasakė, kad bus važiuojama apžiūrėti vietos, kur reikės padaryti, t. y. kur reikės padegti mašiną. Važiavo visi keturi pro „Saulės miestą“, per senąjį viaduką, įsuko į antrą gatvę nuo viaduko pusės, važiavo tiesiai, vėl suko į kairę, pravažiavo kažkokią įmonę su „fūromis“, dar kažkiek pavažiavo, po dešine buvo raudonas pastatas, o šalia buvo namas, kurio kieme reikėjo degti mašiną. Vyras pasakė, kad žmogus turi grįžti su ta mašina iš N., kad jis vežioja baldus, kad sausio mėnesį kažkada turi išvykti ir kad iki jo išvažiavimo jie turi padaryti, t. y. padegti mašiną. Prieš pat Naujus Metus iš L. L. jis gavo 50 litų, nes, kaip sakė L. L., kad tas vyras jam davė 100 litų avanso. Jis suprato, kad tas vyresnis vyras yra viso nusikaltimo organizatorius ir jis užsako šį nusikaltimą. Paskui keletui dienų viskas nurimo. Po Naujų Metų paskambino L. L. ir pasakė, kad reikale dalyvaus „Š.“, t. y., M. B.. Paskui dar kelioms dienoms viskas nurimo ir tada paskambino L. L. ir pasakė, kad reikia daryti, kad gali išvažiuoti ir kad „mikriuko“ savininkas gali kažką įtarti, kad to „mikriuko“ savininkas dažnai geria, kad šiandien baliavoja ir kad reikia viską padaryti. Jis sutinka, kad tą dieną galėjo būti sekmadienis, nes (duomenys neskelbtini) dirba auklėtojas, kuris tik sekmadieniais būna ir jį jis pamena. Tada jis buvo su M. B. (duomenys neskelbtini), pasuko L. L. vėl, pasakė atvažiuoti iki „Vikta“ parduotuvės, esančios netoli „Sodros“, sakė, kad jis ten lauks. Nuvažiavo jis su M. B., ar buvo ir D. L. neprisimena. Nuvažiavo jie prie parduotuvės „V.“, ten laukė L. L., su juo nuėjo iki L. L. draugo G. L., jis padavė „bambalį“ su 2 litrais benzino, sumaišyto su tepalu. Jis nežino, ar G. L. kažką žinojo apie tai, ar ne. L. L. padavė dar du fakeliukus, kuriuos uždegus eina žiežirbos, ugnis. L. L. pasiliko pas G. L., po visko sakė ateiti pas juos nusiplauti rankų. Apie 20.00 val. jie nuėjo iki to namo, dar kažkiek paklaidžiojo, nes buvo pamiršęs tą namą. Kieme stovėjo baltas „Mersedes Sprinter“ automobilis, daugiau automobilių nebuvo. Teritorija aptverta tvora, vartai buvo užrakinti. Tvora buvo daugiau nei 1,5 m aukščio. M. B. ėjo pažiūrėti, pro kur buvo galima patekti į kiemą. Jie ėjo iš kitos pusės prie namo tvoros, lipo per ją. Perlipę tvorą pateko į kiemą. Jie praėjo pirtį, tada priėjo prie namo, o prie namo stovėjo automobilis. Namas buvo plytinis, mūrinis, tarsi renovuojamas būtų. Dabar prisimena ir šimtu procentų yra tikras, kad kartu buvo ir D. L., nes D. L. laikė bambalį su benzinu. Jis pats rankose nieko neturėjo, o M. B. turėjo tuos du fakeliukus. M. B. liepė imti ir jam vieną fakeliuką, tačiau jis neėmė, nes neturėjo pirštinių, pasakė, kad liks atspaudai, o šis buvo su pirštinėmis. D. L. apipylė automobilį iš priekio – langą, kad daugiau kliūtų ant panelės. L. L. dar buvo mokinęs, kad reikia degti priekį, kad degs laidai ir viskas bus užtikrintai. D. L., apipylęs mašiną, atsitraukė ir saugojo, kad kas nors nepamatytų, nes ateidami prie mašinos jie matė, kad kieme esančioje pirtyje kažkas yra, bet pasilenkę jie praėjo pro langus ir jų niekas nematė. Jis sakė einantis pažiūrėti, kad niekas neišeitų. M. B. tada uždegė vieną fakeliuką, nunešė bei padėjo jį ant automobilio priekio, ant valytuvo. Jis tuo metu stovėjo iš kitos automobilio pusės ir tiesiogiai jokių veiksmų neatliko. Jam niekas neliepė nieko saugoti, jis stovėjo prie pat namo, pirties jis nematė iš savo stovėjimo vietos, bet jeigu būtų ką nors pamatęs, apie tai draugams būtų pranešęs ir įspėjęs. Kai tik užsidegė automobilis, o liepsna buvo staigi ir didelė, jie greitai bėgo iš kiemo pro sklypo galą, nes ten nebuvo tvoros, bėgo pro krūmus, kažkokią gamyklą. Jie išlindo į kažkokią gatvę, paskui buvo stotelė. D. L. dar turėjo su savimi tuščią bambalį, nes nenorėjo palikti jo kieme, ir už bėgių jį įmetė kažkur į krūmus. Visi trys jie nubėgo pas G. L. į namus, jis gyvena kažkur netoli, gal už 5 minučių kelio bėgte. Jis asmeniškai pasakė L. L., kad viską padarė. Buvo ten jie visi – ir M. B. ir D. L., nusiplovė rankas. Ar G. L. girdėjo ir suprato ką jie padarė, jis nežino, to visiškai nepamena, kalbėjo jis tik su L. L.. L. L. pasakė, kad paskambins rytoj užsakovui ir praneš, jog viskas padaryta. Jie visi trys išėjo namo, D. L. jie paliko prie „Saulės miesto“, o patys nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Jis pamena, kad grįžo į (duomenys neskelbtini) jau po 21.00 val. Pinigų jie laukė gal kelias savaites, pamena, kad jam būnant „Akropolyje“ su draugais, jam paskambino L. L. ir pasakė, kad turi pinigus. Jis atėjo prie jo, nes jis jau buvo lauke, prie Tilžės-Gegužių g., prie šviesoforo. Jis sakė, kad pinigus už darbą padavė kažkokia mergina, kad davė 200 eurų. Jis jam davė 70 eurų, o kitus sakė jis išdalinsiąs pats. Kiek gavo M. B. ir D. L., jis nežino, bet spėja, kad panašiai kaip ir jis. Kiek pasiėmė L. L. jis nežino, bet sakė, kad apie 50 eurų. Nusivylė gauta suma, bet L. L. sakė, kad dar sumokės vėliau kažkiek. Gal po savaitės (duomenys neskelbtini) jis kalbėjosi vėl su L. L., jis sakė, kad tas pats užsakovas siūlo degti dar vieną mašiną – džipuką, to paties vyro, stovinčią ten pat. Jis pasakė, kad kai atiduos pinigus už pirmą kartą, tada ir darys. L. L. kažką kalbėjo, kad jiems bendrai siūlė 10000 litų už tą darbą, bet realiai jis gavo 70 eurų ir daugiau nieko. Jam daugiau nesiūlė eiti ir daryti, t. y. degti mašiną antrą kartą, išskyrus tą vieną kartą. Jis nemano, kad būtų degęs antrą kartą. Buvo labai baisu vien eiti į tą kiemą ir degti mašiną, jautėsi jis labai blogai, buvo didelis stresas. Dėl D. L. dalyvavimo nusikaltime jis yra tikras, tik iš pradžių jis susimėtė dėl jo, bet dabar yra tikras, kad šis buvo. Dėl padaryto nusikaltimo jis gailisi, sutiko daryti nusikaltimą dėl pinigų. (3 t., b. l. 34-36).

Ikiteisminio tyrimo metu 2015-07-28 kaltinamasis K. M. papildomai apklaustas parodė, jog tvirtina ankstesnius savo parodymus. Jis patvirtino, kad tikrai kartu su D. L., M. B. žiemą, sausio mėnesį, padegė mikroautobusą gyvenamojo namo kieme. Jis sutinku su data ir laiku nurodytais įtarime. Jis pamena, kad L. L. prikalbino M. B. padaryti nusikaltimą, jis pats irgi kalbėjo su juo, derino. Kas konkrečiai pakvietė prisidėti D. L., jis negali pasakyti, gali būti kad ir jis pats. Jį patį kalbino L. L., pasiūlė šį darbą už pinigus ir jis sutiko. L. L. jam sakė, kad bus gauta po 1000 litų. Jis vieną kartą matė patį šio reikalo organizatorių, bent jau taip jis suprato, kad čia jis viską planavo. Jis ir jo sūnus, kurio vardą Justas jam pasakė L. L., vežė juos iki namo, kurio kieme reikėjo padegti automobilį. Jie parodė namą, jo kieme stovėjo džipas, „mikriuko“ nebuvo. Kaip vadinasi tas rajonas, jis nežino. Abu vyrai, t. y., senis ir jo sūnus kalbėjo bendrai. Abu sakė, kad reikia padegti ir džipą, ir „mikriuką“, kad bus kieme abu automobiliai. Jis suprato, kad ir sūnus reikale pilnai dalyvauja, viską supranta ir žino, nes kalbėjo bendrai su tėvu. Paskui, po kelių dienų, L. L. paskambino tas sūnus ir patikslino, kad reikia padegti tik mikriuką, kad džipo degti nereikia, regis, nurodė, kad reikia darbą padaryti kaip galima greičiau. Jiems L. L. perdavė, kad reikia degti būtent tik „mikriuką“, baltą. E. Š. ir J. Š., kurie viską organizavo, jis atpažino iš fotonuotraukų, nes juos įsiminė. Su juo jie nebendravo, daugiausia kalbėjo ir viską nurodinėjo L. L.. Šie jo neklausė amžiaus, jis pats niekur neminėjo esantis nepilnametis. Ar jie žinojo, kad L. L. nėra 18 metų, jis nežino. Daugiau jis nematė pastarųjų, išskyrus tą vieną kartą. Toliau viskas vyko taip, kaip jis yra pasakojęs, kad jie trise padegė automobilį, D. L. jį apipylė benzinu iš priekio, M. B. padegė turėtu fakeliuku benziną ir plykstelėjo liepsna. Jis pats stovėjo kieme ir žiūrėjo, nors jam niekas saugoti neliepė. Jis būtų įspėjęs draugus, jeigu jis būtų ką nors užmatęs. Degimo fakeliukų M. B. padavė L. L.. Viską atlikę jie pabėgo, nubėgo iki G. L. namų, kuris netoli įvykio vietos gyvena, pas jį buvo L. L.. Jie pasakė L. L., kad viską padarė, nusiplovė rankas. Tada jie išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Po kažkiek laiko L. L., susitikus jį „Akropolyje“, jam padavė 70 eurų ir sakė, kad tas senis (E. Š.) jam perdavė pinigus už atliktą darbą, t. y., padegtą „mikriuką“. L. L. sakė, kad pinigus jam padavė mergina, kad davė 200 eurų. L. L. kiek vėliau sakė, kad tas senis (E. Š.) ir toliau jį kalbina padegti tame pačiame kieme džipą, bet L. L. nenorėjo ir išsisukinėjo. Kaip ir siūlė jis jam padegti antrą mašiną, tačiau jis sakė, kad tegul šis susimoka už pirmą kartą ir tada jis pažiūrės. Daugiau jokių pinigų jis negavo. Jis nemano, kad jis būtų degęs antrą mašiną. Jis tvirtina, kad tiek senis (E. Š.), tiek jo sūnus (J. Š.), abu aiškiai pasakė, jog jie padegtų automobilį, jokios kalbos, kad reikia tik apgadinti automobilį, nebuvo. L. L. nuo pirmo pokalbio apie nusikaltimą pasakė, kad reikia padegti, kad taip prašo užsakovas, ir patys organizatoriai, t. y. tėvas ir sūnus (E. Š. ir J. Š.) taip pat, sėdint automobilyje prie namo, pasakė, kad reikia būtent padegti. (3 t., b. l. 44-48).

Ikiteisminio tyrimo metu 2015-09-15 papildomai apklaustas kaltinamasis K. M. parodė, jog buvo įvykio vietoje, matė kaip L. ir B. padega automobilį, pats buvo šalia ir viską saugojo. Po įvykio gavo atlygį, jis asmeniškai iš L. L. gavo 70 eurų. Nesutinka su įtarime nurodyta automobilio verte, nes automobilis nebuvo tiek vertas, matėsi, kad jis senas, parūdijęs. Anksčiau duoti parodymai yra teisingi. (3 t., b. l. 51-54).

Kaltinamasis M. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2015-06-19 parodė, jog vieną vakarą po Naujųjų Metų, tada buvo sausio pradžia, „Saulės mieste“ jis sutiko K. M., kuris buvo su L., kurio vardo jis nepamena. Jie abu pasakė, kad yra lengvas būdas prasimanyti pinigų, jis suprato, kad jie abu jie jau viską aptarę yra. Jie jam nesakė, kur ir ką reikės daryti, tačiau jis iš karto sutiko, nes jam reikėjo pinigų. Iš karto iš „Saulės miesto“ jie visi trys ėjo per geležinkelį į kažkokį privačių namų rajoną. Parodyti jis vietą galėtų, gatvės nežino. Jau buvo vakaras, tamsu, vėlu. Jam buvo pasakyta, kad viskas bus daroma dabar, iš karto. D. L. su savimi nešėsi bambalį gal 1,5 litro talpos su benzinu. Nuėjo jie prie plytinio namo, buvo tvora, jie apėjo namą iš galo, ten nebuvo tvoros. Taip jie pateko į kiemą. Kieme stovėjo du automobiliai, baltos spalvos mikroautobusas ir kažkokio modelio džipas. Autobusas stovėjo nuo namo gal per porą metrų. D. L. benzinu apipylė vieną mašiną – baltą „mikriuką“, o K. M. padegė, jis nematė tiksliai kuo, t. y. degtukais ar žiebtuvėliu. Jis pats stovėjo per kelis metrus ir žvalgėsi, saugojo, kad niekas neužmatytų, jeigu kas, jis būtų šaukęs, visi tada turėtų bėgti. Nebuvo jokio pasiskirstymo, ką kuris darys. D. L. turėjo benziną, jis ir apipylė, K. M. turėjo žiebtuvėlį ar degtukus, tai jis ir padegė, o jis pats nusprendė saugoti vietą ir, jeigu kas pranešinėti. Viską jie padarė labai greitai, užtruko gal 2-3 minutes. K. M., tik padegus „mikriuką“, jie greitai leidosi į kojas, jis pats nežiūrėjo atgal ir nematė, kaip degė automobilis. Išbėgo jie pro kiemo galą, t. y. pro ten, kur ir atėjo. Parbėgo jie visi į vaikų globos namus, nes jie ten visi gyveno. Maždaug po savaitės K. M. jam pasakė, kad netrukus bus pinigai. Sumos jis neįvardijo, kiek jis pats gaus jis nežinojo. Tada jis sužinojo, kad šį „darbą“ suorganizavo L. L., kad jis turi jiems atiduoti pinigus. L. L. įkalbėjo K. M., tačiau jis tame pokalbyje nedalyvavo, jam šis nusikaltimas buvo pasiūlytas „Saulės mieste“. Kieno tai buvo automobilis, dėl ko reikėjo padegti, jis nieko nežinojo. Iš kur L. L. gavo šį „darbą“, jis nežino, jokių Š. nepažįsta ir nėra girdėjęs tokių pavardžių. Po geros savaitės jis gavo 60 eurų, kuriuos jam padavė K. M.. Kiek gavo D. L. ir K. M., jis nežino, jo atlygio suma buvo maža, bet jis nieko nebesakė. Jis gailisi dėl tokio poelgio. Po maždaug gero mėnesio paskambino L. L. ir pasakė, kad reikia ten pat padaryti antrą „zachodą“. Jis nenorėjo sutikti. Paskui jis susitiko su L. L. akis į akį. L. L. vėl to paties jo prašė, jis šiam pasakė, kad gali pamėginti surasti žmogų, kuris tai padarys. Pats jis to daryti nenorėjo. Jis kalbino kelis savo pažįstamus, kurių nenori įvardinti, tačiau jie nenorėjo ir konkrečiai jis nė su niekuo nesutarė. L. L. jam daugiau neskambino, apie antrą „zachodą“ jie kalbėjo tik tuos du kartus. L. L. jam nieko nepasakė, kas jį prašo daryti tokius dalykus, ar tai tas pats žmogus kaip ir pirmą kartą, jis nežinojo, jam tai nerūpėjo. Jis mano, kad antrą kartą niekas nieko nebedegino. (2 t., b. l. 183-187).

Ikiteisminio tyrimo metu 2015-07-31 papildomai apklaustas kaltinamasis M. B. parodė, jog gerai nepamena, bet K. M. galimai jį kalbino daryti nusikaltimą dar globos namuose, bet smulkmenų jis negali pasakyti. Po to, jis susitiko su K. M. mieste, jis buvo su D. L.. Tai buvo po Naujųjų Metų ir tą dieną jie padegė mikroautobusą. Jis jau buvo apie tai girdėjęs, sutiko iš karto tai padaryti dėl pinigų. Buvo vakaras, tamsu, D. L. turėjo bambalį su benzinu, galimai 1,5 litro. Jis nepamena, kad K. M. būtų turėjęs kokius nors degius fakeliukus. Jie visi trys nuėjo iki namo, kuris yra už geležinkelio. Buvo tamsu ir nelabai gerai jis pamena tikslią vietą. Kieme stovėjo baltas „mikriukas“, į kiemą jie pateko apėję namą iš kitos pusės, kur nebuvo tvoros. Jis realiai nieko nedarė, stovėjo per kelis metrus, žvalgėsi, saugojo, kad kas nepamatytų. Jokio pasiskirstymo, kas ką darys nebuvo. D. L. benzinu apipylė „mikriuką“ iš priekio, K. M. padegė, tačiau su kuo – nematė. Būtų pranešęs jiems, jeigu ką būtų pamatęs. Padegus visi jie greitai išbėgo, jis grįžo į (duomenys neskelbtini), pas G. L. nebuvo, nors jį pažįsta. K. M. kažkur pasiliko, negrįžo su juo. Jam buvo žinoma, kad šį „darbą“ surado ir pasiūlė padaryti L. L., tačiau kas viską organizavo, jis nežino, to žmogaus jis nėra matęs. Iš įtarimo jis supranta, kad tai kažkoks E. Š.. L. L. jo nekalbino nusikalsti, su juo jis nekalbėjo, jam viską pasiūlė būtent K. M.. Jis spėja, kad D. L. pasiūlė prisidėti irgi K. M.. Jis gavo 60 eurų po kažkurio laiko, juos jam padavė K. M.. Iš kur jis gavo juos, jis nežino. Kiek kas gavo pinigų jis nežino. Dar vėliau L. L. jo pats prašė daryti tokį patį nusikaltimą, t. y. padegti mašiną. Jis pasakė pagalvosiantis, paieškosiantis, kas gali tai padaryti, nes pats nebenorėjo. Apie kitą padegimą ten pat su L. L. jis kabėjo du kartus, bet realiai nieko nesitarė ir nieko nebuvo. Kas L. L. prašė padegti kitą mašiną, jis nežino, tik spėja, kad tas pats vyras kaip ir pirmą kartą. Jis gailisi dalyvavęs nusikaltime. (2 t., b. l. 195-196).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai 2015-09-17 apklaustas kaltinamasis M. B. patvirtino, kad automobilį padegė trise, tai yra, jis, K. M. ir D. L.. (3 t., b. l. 2-5).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. S. parodė, kad 2014 m. žiemą, galimai prie Naujus Metus, pažįstamas L. L. paprašė jo padėti susirasti kokį nors darbą, suvesti su žmogumi, kuris įdarbintų ar pan. Ežero gatvėje gyvena pažįstamas E. Š., kuris veža žmones į N. dirbti įvairius darbus. Jis juos abu suvedė, t. y. kieme supažindino ir paliko kalbėtis. Apie kokius darbus jie kalbėjosi jis nežino. Po geros savaitės su L. L. jis gėrė butelį ir jis parodė per „TV3 play“ programą iš žinių per televiziją reportažo apie gaisrą Šiauliuose, kur buvo rodoma, kad buvo sudegintas automobilis. Jiedu išsikalbėjo, L. L. pasakė, kad jis surado, kas tai padarė, ne pats jis dalyvavo, o du jo draugai, kad tai buvo E. Š. duotas darbas. Iš L. L. kalbos jis suprato, kad jis taip (surasdamas kas padegs automobilį) norėjo įtikti E. Š., jog šis išsivežtų jį dirbti į N.. Daugiau L. L. nesakė, kad E. Š. būtų siūlęs tokį patį „darbą“. Dar E. Š. yra jam skambinęs ir ieškojęs L. L., prašė jį surasti, nes jam reikia susisiekti su juo, bijojo, kad šis gali būti sėdęs. Su E. Š. jis nebendravo apie šį reikalą, nors nemažai apie tai žinojo. (1 t., b. l. 72-73).

Liudytojas V. S., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas papildomai, parodė, jog po prieš maždaug du mėnesius vykusios apklausos jis buvo atsitiktinai sutikęs E. Š.. Jis niekada nėra prašęs jo suvesti jį su L. L., niekada nėra jų suvedęs. Pas jį niekada nėra važiavę jokie asmenys ieškoti L. L. ir jis nesupranta apie ką vyksta kalba. Su L. L. jis susitinka retai, nepamena, kada jį matė. Niekada L. L. nėra jam sakęs, kad kažkas jį persekioja ar kad E. Š. jo ieško. Jis pažįsta L. L. draugą G. L., tačiau E. Š. jo tikrai nepažįsta. E. Š. nesidomi byla, ar tuo, ką jis sakė policijoje per apklausą. O kas vyksta su L. L., jis nežino, jis nepamena, kada jį matė, per „Šiaulių naktis“, kurios, regis, buvo rugpjūčio pabaigoje, jo sutikęs nebuvo. (1 t., b. l. 75-76).

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamųjų E. Š., J. Š., L. L., K. M., M. B. ir D. L. kaltė dėl svetimo turto sunaikinimo įrodyta.

Kaltinamasis E. Š. pripažino, jog prašė kaltinamojo L. L. sudeginti nukentėjusiojo R. Š. automobilį ir už automobilio sudeginimą sumokėjo, tik neigė, kad nusikaltime dalyvavo jo sūnus J. Š., aiškindamas, kad sūnus jį ir kaltinamuosius L. L. ir K. M. jo prašymu tik nuvežė iki namo, kurio kieme turėjo padegti automobilį, tačiau apie nusikaltimą nieko nežinojo, pokalbio automobilyje nesiklausė, vėliau po automobilio sudeginimo sūnui paskambinus L. L., tik jam pasakė apie šio asmens skambutį, bet nežinojo, koks darbas buvo atliktas. Kaltinamasis J. Š. teisme taip pat teigė apie nusikaltimą nieko nežinojęs, tik tėvo prašymu jį ir kaltinamuosius L. L. ir K. M. vežė iki kažkokio namo, o vėliau jam paskambinus L. L., apie jo skambutį pranešė tėvui. Teisme apklausiami kaltinamieji L. L., K. M. ir M. B. pripažino, jog sudegino nukentėjusiojo automobilį, bei nurodė, kad nusikalstamą veiką suorganizavo kaltinamasis E. Š.. Teisme apklausiami kaltinamieji L. L. ir K. M. taip pat nurodė, kad J. Š. automobilyje pokalbio nesiklausė ir jokių nurodymų nedavė. Šie parodymai neatitinka ikiteisminio tyrimo metu duotų kaltinamųjų L. L. ir K. M. parodymų, kuomet jie tvirtino, kad namo, kuriame stovės automobiliai, kiemą kartu parodė abu Š., L. L. tvirtino, kad J. Š. jam pats paskambinęs nurodė, kad automobilis turi būti sudegintas per tris dienas, K. M. patvirtino, jog L. L. jam perdavė nusikaltimo organizatoriaus sūnaus, tai yra, J. Š., nurodymus. Ikiteisminio tyrimo metu duoti kaltinamųjų L. L. ir K. M. parodymai atitinka vienas kito parodymus, yra nuoseklūs, jie buvo apklausiami dalyvaujant gynėjams, ne vieną kartą ir nurodė tas pačias aplinkybes. Be to, kaltinamasis L. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog E. Š. jo prašė neduoti parodymų prieš sūnų, sakyti, kad sūnus yra niekuo dėtas. Teisme kaltinamasis L. L. negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl pakeitė parodymus. Dėl šių aplinkybių teismas vadovaujasi ikiteisminio tyrimo metu duotais kaltinamųjų L. L. ir K. M. parodymais ir laiko įrodytu, jog nusikalstamoje veikoje dalyvavo ir kaltinamasis J. Š..

Kaltinamasis D. L. neigė dalyvavęs nusikalstamoje veikoje. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji K. M. ir M. B. teigė, kad nusikaltime kartu su jais dalyvavo ir kaltinamasis D. L.. Šie parodymai patvirtinami ir kitais įrodymais – parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu kaltinamasis M. B. atpažino D. L. kaip asmenį, kartu su juo ir K. M. sudeginusį automobilį, nurodydamas, jog tuo yra šimtu procentų įsitikinęs. Teisme kaltinamieji K. M. ir M. B. pakeitė parodymus, nurodydami, kad nusikaltime D. L. nedalyvavo, kad automobilį padegė pats kaltinamasis L. L., kad ikiteisminio tyrimo metu D. L. jiems nurodė tyrėja. Šiuos parodymus paneigia teisme duoti liudytojo G. L. parodymai, kad nusikaltimo padarymo metu L. L. buvo pas jį bei liudytojos A. L. parodymai, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiami K. M. ir M. B. parodymus apie D. L. dalyvavimą nusikaltime davė patys ir jie patys nurodė šio kaltinamojo pavardę. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji K. M. ir M. B. buvo apklausiami dalyvaujant gynėjams, joks neteisėtas poveikis jiems nebuvo daromas. Dėl šių aplinkybių teismas vadovaujasi ikiteisminio tyrimo metu duotais kaltinamųjų K. M. ir M. B. parodymais ir laiko įrodytu, kad nusikalstamoje veikoje dalyvavo ir kaltinamasis D. L..

Kaltinamasis E. Š. teisme teigė, kad skolino nukentėjusiajam R. Š. pinigus automobilio pirkimui, todėl mano, kad automobilis buvo nupirktas už jo pinigus ir jis galėjo su juo elgtis kaip su savo turtu. Nukentėjusysis R. Š. paneigė skolinęsis pinigus iš kaltinamojo E. Š.. Tai, jog už automobilį mokėjo nukentėjusysis R. Š. patvirtinama ir asmens, pardavusio automobilį, pranešimu. Pats kaltinamasis E. Š. nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad jis nukentėjusiajam skolino pinigus. Dėl šių aplinkybių teismas kaltinamojo E. Š. parodymus apie pinigų skolinimą atmeta ir šiuos parodymus laiko kaltinamojo E. Š. pasirinkta gynybine pozicija.

Nukentėjusiojo R. Š. turtas – automobilis buvo sunaikintas visuotinai pavojingu būdu - padegant. Svetimo turto sunaikinimas visuotinai pavojingu būdu atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Kaltinime visiems kaltinamiesiems nurodyta, kad jie svetimą turtą sugadino veikdami organizuotoje grupėje ir veika papildomai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį.

Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalyje numatyta organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų arba labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotų ar turi skirtingą vaidmenį; sprendžiant dėl organizuotos grupės buvimo, svarbu ne tik grupės narių skaičius, lyderis, pasiskirstymas vaidmenimis, tačiau būtina taip pat išsiaiškinti, kas subūrė į grupę, kokiu tikslu, nes būtent tikslas – kuo didesnio pelno siekimas, susitelkimas į grupę įvertinant objektyvias jos galimybes (kriminaliniai įgūdžiai, kriminaliniai ryšiai, specializacija, grupės dalyvių profesionalumas) apibūna grupės organizuotumą ir sudaro sąlygas jos ilgalaikei nusikalstamai veiklai; organizuotai grupei paprastai būdingi profesionalios veiklos požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys bylose Nr. 2K-297-942/2017, 2K-358-1073/2017, 2K-32-699/2018 ir kt.).

Šioje byloje keturi iš kaltinamųjų nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnamečiai, dauguma kaltinamųjų anksčiau buvo neteisti, kriminalinių įgūdžių ir ryšių neturėjo, nusikalstamos veikos vykdytojai M. B. ir D. L. apie nusikaltimo organizatorių E. Š. bei padėjėją J. Š. nieko nežinojo ir nebuvo matę, jų siekiamų tikslų nežinojo, nusikaltimo organizatorius E. Š. apie dalyvausiančius nusikaltime asmenis, išskyrus L. L. ir K. M., taip pat nežinojo ir jokių nurodymų, užduočių jiems nedavė, grupėje nebuvo aiškaus išankstinio pasiskirstymo vaidmenimis. Visa tai rodo, jog grupė nebuvo suburta ilgalaikei nusikalstamai veikai, ką patvirtina ir tai, jog jokie kiti kaltinimai dėl kitų nusikalstamų veikų kaltinamiesiems nebuvo pateikti. Dėl šių aplinkybių teismas pripažįsta, jog kaltinamieji veikė ne organizuota, o paprasta bendrininkų grupe, todėl visiems kaltinamiesiems iš kaltinimo pašalintina sunkinanti aplinkybė, jog jie veikė organizuota grupe ir pašalintina nuoroda į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 26 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog tik organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas atsako pagal šio kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką, ir šio kodekso 24 straipsnio 4, 5, 6 dalį. Todėl nusikalstamos veikos vykdytojams kaltinime neturėtų būti nurodoma Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalis, kaltinamiesiems K. M., M. B. ir D. L. iš kaltinimo pašalintina nuoroda į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalį.

Kaltinamasis E. Š. veikė kaip nusikalstamos veikos organizatorius – kaltinamajam L. L. nurodė, ką ir kokiu būdu reikės padaryti, nurodė nusikalstamos veikos vietą ir objektą, pateikė nusikalstamos veikos padarymo priemonę - benziną, sumokėjo atlygį už įvykdytą nusikalstamą veiką, todėl jo veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Kaltinamieji J. Š. ir L. L. veikė kaip padėjėjai – J. Š. vežė kaltinamuosius L. L. ir K. M. parodyti vietos, kur stovės automobilis, kuris turės būti sudegintas, telefonu davė kaltinamajam L. L. nurodymus dėl automobilio sudeginimo, L. L. surado nusikalstamos veikos vykdytojus, parūpino priemones nusikalstamai veikai padaryti, todėl jų veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, požymius. Kaltinamieji K. M., M. B. ir D. L. buvo tiesioginiai nusikalstamos veikos vykdytojai, todėl jų veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Kaltinamieji E. Š., J. Š., L. L., K. M., M. B., D. L. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai.

Skirdamas bausmę kaltinamajam E. Š. teistas atsižvelgia į tai, jog jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta – kaltę pripažino tik iš dalies, aiškino, jog kerštavo nukentėjusiajam dėl šio nederamo elgesio, kad skolino pinigus nukentėjusiajam ir sudegintas automobilis praktiškai priklausė jam, bet nagrinėjant bylą šio aiškinimo įrodymų nebuvo gauta. Kaltinamojo E. Š. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Jis gyvena ir dirba užsienio valstybėje. Praeityje buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs ir tai jokių teisinių pasekmių nesukelia. Byloje buvo gauti kaltinamojo E. Š. ir R. O. prašymai E. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti R. O. atsakomybei pagal laidavimą. Teismas laiko, jog nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje nustatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų: kaltinamasis E. Š. kaltę pripažino tik dalinai, atlygino tik mažą dalį nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos (2000 N. kronų), nepripažįsta padaręs nukentėjusiajam turtinę žalą, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis ateityje žalą atlygins. Be to, kaltinamasis E. Š. gyvena N., R. O. gyvena Lietuvoje, ir nors ji nėra nei teista, nei bausta administracine tvarka, yra artima kaltinamojo giminaitė, pagrindo manyti, kad ji kaltinamajam galėtų daryti teigiamą įtaką, nėra. Dėl šių aplinkybių kaltinamojo E. Š. atžvilgiu Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnis netaikytinas ir jis nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistinas. Kaltinamajam E. Š. skirtina bausmė – bauda.

Skirdamas bausmę kaltinamajam J. Š. teismas atsižvelgia į tai, jog jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Jis anksčiau neteistas, gyvena ir dirba užsienio valstybėje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes kaltinamajam J. Š. skirtina bausmė – bauda.

Skirdamas bausmę kaltinamajam L. L. teismas atsižvelgia į tai, jog jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta – duodamas teisme parodymus nebuvo nuoširdus, parodymus keitė, todėl nors ir nurodė, kad kaltu prisipažįsta, tačiau tai atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažintina. Jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Buvusios mokymosi įstaigos - (duomenys neskelbtini) mokyklos charakterizuojamas iš esmės teigiamai (3 t., b. l. 115). Šiaulių miesto savivaldybės Vaikų globos namų charakterizuojamas neigiamai kaip besielgiantis chuliganiškai, darantis nusikalstamas veikas, smurtaujantis prieš silpnesniuosius, vartojantis alkoholį (3 t., b. l. 122). Nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo nepilnametis, buvo teistas už baudžiamąjį nusižengimą, kas teistumo nesukelia, vėliau jis nuteistas laisvės apribojimo bausme už nusikaltimo padarymą. Jis yra vedęs, turi du mažamečius vaikus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam L. L. skirtina laisvės apribojimo bausmė, ją vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių nuostatomis dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinant su paskutiniuoju nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme.

Skirdamas bausmę kaltinamajam K. M. teismas atsižvelgia į tai, jog jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje. Nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo nepilnametis. Jis teistas, baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 190-191), Šiaulių (duomenys neskelbtini), kuriuose tuo metu gyveno, charakterizuojamas neigiamai. (3 t., b. l. 193-194). Šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam K. M. skirtina laisvės atėmimo bausmė, ją vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių nuostatomis dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinant su paskutiniuoju nuosprendžiu paskirta bausme.

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. B. teismas atsižvelgia į tai, jog jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje. Nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo nepilnametis, teistas nebuvo, tačiau už vėliau padarytą labai sunkų nusikaltimą nuteistas laisvės atėmimo bausme, kurią šiuo metu atlieka. Jis buvo baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 145), mokymosi įstaigos - Šiaulių (duomenys neskelbtini) buvo charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 147), Šiaulių (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas neigiamai (3 t., b. l. 157). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skirtina bausmė – laisvės atėmimas, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 2 punkto, 9 dalies nuostatomis apėmimo būdu subendrintina su ankstesniuoju nuosprendžiu paskirta bausme.

Skirdamas bausmę kaltinamajam D. L. teismas atsižvelgia į tai, jog jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Jis nusikalstamos veikos padarymo metu teistas nebuvo, buvo nepilnametis. Vėliau jo atžvilgiu buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, tame tarpe ir už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam D. L. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 2 punkto, 9 dalies nuostatomis apėmimo būdu subendrintina su ankstesniuoju nuosprendžiu paskirta bausme.

Nukentėjusysis R. Š. 2015-06-23 pateikė civilinį ieškinį dėl 23000 eurų patirtos žalos atlyginimo (1 t., b. l. 30). 2015-06-26 nukentėjusysis R. Š. pateikė civilinį ieškinį, kuriame nurodyta, jog patyrė 24746 eurų turtinę žalą, šią sumą sudaro sudeginto automobilio „Mercedes Benz Sprinter“ vertė 17124,20 EUR (150 000 N. kronų); sumokėto privalomo metinio kelių mokesčio suma 435,50 EUR (3 815 N.s kronų) už 2015 metus; netekto darbo užmokesčio vieno mėnesio suma 4680,20 EUR (40 996,70 N. kronų), nes neturėdamas automobilio negalėjo dirbti; paskolos naujo automobilio pirkimui suma 19630,40 EUR (171 953,16 N. kronų), paskolos palūkanų suma 2506 EUR (21 953,16 N. kronų). (1 t., b. l. 31-32). 2017 m. balandžio 19 d. nukentėjusysis R. Š. pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašo jam priteisti turtinę žalą 17948,81 EUR (automobilio ir sumokėto kelių mokesčių suma), proceso išlaidas 2448,70 EUR (kelionės išlaidos ir vertimo paslaugos), neturtinę žalą 10000 EUR, bylinėjimosi išlaidas (6 t., b. l. 175-209).

Teismas laiko, jog nukentėjusiojo R. Š. civilinis ieškinys tenkintinas dalinai.

Kaltinamieji sudegindami nukentėjusiajam R. Š. priklausantį automobilį tyčiniais veiksmais padarė jam turtinę žalą, todėl žala turi būti atlyginta. Nors kaltinamasis E. Š. pateikė dokumentą, įrodantį, jog nukentėjusiajam priklausęs automobilis buvo eksploatuojamas ir po to, kai nukentėjusysis 2015-01-28 automobilį išregistravo, šis raštas neįrodo, kad nukentėjusysis nepatyrė žalos. Nukentėjusysis nuosekliai teigė, kad jis automobilio likučius atidavė asmeniui, kuris po gaisro sutvarkė kiemą, jokio atlygio negavo. Šį aiškinimą paneigiančių įrodymų nėra. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog nukentėjusiojo R. Š. automobilis yra sugadintas – išdegęs variklio skyrius, kapotas, salonas. Tai, jog galimai asmenys, kuriems nukentėjusysis perdavė po gaisro automobilį, jį suremontavo, nepaneigia nukentėjusiajam padarytos žalos fakto, tuo labiau, kad automobilis iš naujo Norvegijoje buvo užregistruotas tik 2015 m. lapkričio mėnesį ir jis registruotas buvo kito asmens vardu. Nors įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad automobilis paliekamas saugoti nukentėjusiajam R. Š., tačiau to protokolo nukentėjusysis nepasirašė, todėl tikėtina, kad jis nežinojo apie pareigą saugoti automobilį.

Nukentėjusiajam R. Š. padaryta žala dėl automobilio sunaikinimo įrodyta pateiktais dokumentais - 2016-03-13 įmonės Malermester Loovoll raštu, kuriame nurodyta, jog R. Š. 2014 m. perėmė automobilį Mercedes Benz Sprinter modelis 413 2006 m., automobilio vertė tuo metu buvo 160 000 NOK (N. kronų), už automobilį mokėjo dalimis (6 t., b. l. 173, 174). Prie patikslinto ieškinio pridėti dokumentai įrodo kitų nukentėjusiojo patirtų nuostolių – kelionės išlaidų, vertimo paslaugų dydį. Šios išlaidos taip pat laikytinos turtine žala. Kadangi turtinės žalos dydis įrodytas pateiktais dokumentai, ieškinys šioje dalyje tenkintinas.

Nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos patyrė stresą, išgąstį, nepatogumus – negalėjo laiku išvykti į Norvegiją, negalėjo dirbti, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 6.250 straipsnio nuostatomis, jam turi būti atlyginta ir neturtinė žala. Tačiau atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, į tai, jog sunkių pasekmių – tokių kaip sveikatos sutrikimas, nusikalstama veika nesukėlė, į tai, jog dalį neturtinės žalos – 2000 Norvegijos kronų nukentėjusiajam atlygino kaltinamasis E. Š., teismas pripažįsta, jog prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis, ir priteistiną neturtinę žalą mažina iki 1000 EUR.

Nukentėjusįjį teisme atstovavo advokatas, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nukentėjusiajam iš kaltinamųjų lygiomis dalimis priteistinos išlaidos, turėtos advokato pagalbai apmokėti – 1250 EUR.

Daiktiniai įrodymai – penkios apdegusios detalės, saugomos Šiaulių apskrities VPK daiktų saugykloje pagal 2015-02-20 kvitą serija BBB Nr. 0067749, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinos; mobilaus ryšio telefonas „iPhone“, IMEI Nr. 013071001777073, odiniame dėkle su sim kortele paliktinas E. Š. neribotam disponavimui; popieriaus lapelis sunaikintinas, mobilaus ryšio telefonas „Nokia 113 paliktinas L. L. neribotam disponavimui; mobilaus ryšio telefonas „LG L7“ paliktinas M. B. neribotam disponavimui; kompaktinės plokštelės su telefoninių pokalbių išklotinėmis, garso ir vaizdo įrašais paliktinos saugoti prie bylos.

2015-06-30 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Vitkaus nutarimu Nr. TP5-2800 skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas E. Š. piniginėms lėšoms – 17124,2 Eur, laikomoms AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki žalos nukentėjusiajam R. Š. atlyginimo.

2015-06-30 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Vitkaus nutarimu Nr. TP5-2802 skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas E. Š. piniginėms lėšoms – 17124,2 Eur, laikomoms AB DNB bankas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki žalos nukentėjusiajam R. Š. atlyginimo.

2015-07-01 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Vitkaus nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas J. Š. nuosavybės teisėms į dalį, t.y. 2/5 jam nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 47921 eurų vidutinės rinkos vertės, paliktinas galioti iki žalos nukentėjusiajam R. Š. atlyginimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 170 MGL dydžio (6402,20 EUR) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, E. Š. į bausmę įskaityti suėmimo laiką nuo 2015 m. birželio 15 d. iki 2015 m. liepos 7 d. (23 dienas) ir E. Š. laikyti atlikusiu dalį bausmės – sumokėjusiu 46 MGL dydžio (1732,36 EUR) baudą.

Likusią 124 MGL dydžio (4669,84 EUR) baudą E. Š. įpareigoti sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą E. Š. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

J. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 100 MGL dydžio (3766,00 EUR) bauda.

J. Š. įpareigoti baudą sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti J. Š. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

L. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį nuo 22 val. iki 6.00 val. būti namuose, mokytis, dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta 2016-02-01 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, ir galutinę bausmę L. L. skirti laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį nuo 22 val. iki 6.00 val. būti namuose, mokytis, dirbti arba būti užsiregistravus darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, L. L. į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015 m. birželio 16 d. 16.45 val. iki 2015 m. birželio 17 d. 14.45 val. ir visą bausmės, atliktos pagal 2016-02-01 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį, laiką.

Bausmės pradžią L. L. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę L. L. iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

K. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, nustatyta 2016-03-23 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, subendrinus 2015-12-21 ir 2016-01-14 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtas bausmes, ir galutinę bausmę K. M. paskirti laisvės atėmimą 4 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, K. M. į bausmę įskaityti visą pagal 2016-03-23 Šiaulių apylinkės teismo nutartį atliktą bausmę.

Bausmę K. M. paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią K. M. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2018 m. kovo 19 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo K. M. skirti kardomąją priemonę – suėmimą.

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, M. B. paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Šiaulių apygardos teismo 2016-06-28 nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinę bausmę M. B. skirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 66 straipsniu M. B. į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015 m. birželio 18 d. 14.50 val. iki 2015 m. birželio 19 d. 09.11 val. ir visą bausmės, atliktos pagal Šiaulių apygardos teismo 2016-06-28 nuosprendį, laiką.

Bausmę M. B. skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią M. B. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2018 m. kovo 19 d.

Kardomąją priemonę M. B. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuo 2018 m. kovo 19 d. panaikinti.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. B. skirti kardomąją priemonę – suėmimą.

D. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, D. L. paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta Šiaulių apygardos teismo 2016-07-08 nuosprendžiu, ir galutinę bausmę D. L. skirti laisvės atėmimą 5 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, D. L. į atliktą bausmę įskaityti visą bausmės, atliktos pagal 2016-07-08 Šiaulių apygardos teismo nuosprendį laiką.

Bausmę D. L. paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią D. L. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2018 m. kovo 19 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. L. skirti kardomąją priemonę – suėmimą.

Nukentėjusiojo R. Š. civilinį ieškinį patenkinti dalinai ir priteisti iš E. Š., J. Š., L. L., K. M., M. B. ir D. L. solidariai nukentėjusiajam R. Š. 20397,51 EUR (dvidešimt tūkstančių tris šimtus devyniasdešimt septynis eurus 51 centą) turtinei žalai atlyginti ir 1000 EUR (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, iš E. Š., J. Š., L. L., K. M., M. B., D. L. priteisti po 208 EUR (du šimtus aštuonis eurus) nukentėjusiajam R. Š. išlaidoms, patirtoms advokato pagalbai apmokėti atlyginti.

Daiktinius įrodymus – penkias apdegusias detales, saugomas Šiaulių apskrities VPK daiktų saugykloje pagal 2015-02-20 kvitą serija BBB Nr. 0067749, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; mobilaus ryšio telefoną „iPhone“, IMEI Nr. 013071001777073, odiniame dėkle su sim kortele palikti E. Š. neribotam disponavimui; popieriaus lapelį su užrašytu telefono numeriu palikti saugoti baudžiamojoje byloje; mobilaus ryšio telefoną „Nokia 113“ su Tele2 SIM kortele palikti L. L. neribotam disponavimui; mobilaus ryšio telefoną „LG L7“ su SIM kortele palikti M. B. neribotam disponavimui; kompaktines plokšteles su telefononinių pokalbių išklotinėmis, garso ir vaizdo įrašais, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

2015-06-30 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Vitkaus nutarimu Nr. TP5-2800 skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą E. Š. piniginėms lėšoms – 17124,2 Eur, laikomoms AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti visiško žalos nukentėjusiajam R.atlyginimo.

2015-06-30 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Vitkaus nutarimu Nr. TP5-2802 skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą E. Š. piniginėms lėšoms – 17124,2 Eur, laikomoms AB DNB bankas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki visiško žalos nukentėjusiajam R. Š. atlyginimo.

2015-07-01 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Vitkaus nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą J. Š. nuosavybės teisėms į dalį, t.y. 2/5 jam nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 47921 eurų vidutinės rinkos vertės, palikti galioti visiško žalos nukentėjusiajam R. Š. atlyginimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtų kaltinamųjų per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.