- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-09
- Bylos Nr.
- T-1232-957/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Nuteistasis
- P. F.
- Advokatai
- Aušra Saulėnienė
Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus atstovei E. S. (nuotoliniu būdu per „Zoom“),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu nuotoliniu būdu išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam P. F. (P. F.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), nedirbančiam, nevedusiam.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. F. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-129-957/2021 pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas P. F. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 26 d., 10.07 val. iki 2019 m. lapkričio 27 d., 11.16 val. (dvi dienos), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, kartu nustatant pareigas ir draudimus, numatytus BK 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose, 3 dalies 4, 5 punktuose – įpareigojant elgesio apribojimo taikymo laikotarpiu, nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, įpareigojant mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, uždraudžiant bendrauti su A. P. ir be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, minėtas teismo nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. balandžio 8 d.
Šalies argumentai
Probacijos tarnybos administracija teikimu prašo panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam P. F. ir pasiųsti atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirtą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Teikime nurodoma, kad P. F. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaiga – 2022 m. spalio 7 d. Teikimo duomenimis, P. F. 2021 m. gegužės 3 d. buvo supažindintas su probacijos atlikimo tvarka ir sąlygomis, jis registruojasi Užimtumo tarnyboje, jo atžvilgiu ikiteisminių tyrimų nepradėta. Bausmės vykdymo atidėjimo metu P. F. pažeidė teismo paskirtą įpareigojimą nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar lankymusi gydymosi įstaigoje, t. y. 2021 m. liepos 26 d. 22.00 val. nebuvo namuose, paaiškinime svarbių priežasčių nenurodė, buvo įspėtas. Po paskirto įspėjimo probuojamasis buvo du kartus nubaustas administracine tvarka už tai, kad 2021 m. rugsėjo 5 d. ir 2021 m. rugsėjo 6 d. vairavo neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, buvo neatidus, atsitrenkė į stovinčius automobilius ir juos apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino (paskirtos 2300 Eur ir 1500 Eur dydžio baudos, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 ir 24 mėn.).
Nuteistasis P. F. apklausiamas teismo posėdžio metu paaiškino, kad vieną dieną nebuvo namuose, nes pavėlavo sugrįžti. Neatsimena, kodėl tuo metu nebuvo namuose, tam nebuvo rimtų priežasčių. Neturi teisės vairuoti automobilio. Sukėlė du eismo įvykius. Vairavo automobilį, nes draugas buvo išgėręs. Nežino, kodėl vairuoja neturėdamas teisės vairuoti. Supranta, kad nesilaikant įpareigojimų reikės atlikti bausmę realiai. Ateityje elgsis kitaip. Pinigų jam duoda mama, pats darbo kol kas neieško. Turėjo sausgyslės operaciją, du mėnesius nieko negalėjo kelti. Baudų nesumokėjo, nes jos didelės, neturi pinigų. Supranta, kad reikės sumokėti baudas. Veikos padarymo metu dar buvo nepilnametis, o šiuo metu jis yra pilnametis. Sutiktų atlikti nemokamus darbus, tačiau neitų šluoti teritorijų.
Probacijos tarnybos atstovė teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti.
Prokuroras teismo posėdžio metu paaiškino, kad norėjo teismo prašyti skirti nuteistajam nemokamus darbus, bet atsižvelgdamas į nuteistojo požiūrį, į tai, kad jis iš esmės nesutinka atlikti nemokamų darbų, palaiko teikimą.
Nuteistojo gynėja advokatė Aušra Saulėnienė teismo posėdžio metu prašė teikimo netenkinti ir paaiškino, kad nuteistasis sutinka atlikti viešuosius darbus. P. F. pilnamečiu tapo tik prieš kelis mėnesius, o nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – ir Probacijos įstatymas) 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, jog jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 5 ar 6 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, ir (ar) šio kodekso 87 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytų įpareigojimų ar draudimų arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis.
Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.
Probacija – sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas). Probuojamojo resocializacija – priemonių, kuriomis skatinami probuojamojo gebėjimai gyventi nenusikalstant ir jo socialinė integracija, visuma (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 10 punktas). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 358 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog nuteistajam, kuriam bausmės vykdymas atidėtas remiantis BK 75 ar 92 straipsniu, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas pakeičia arba bausmės vykdymo atidėjimą panaikina ir nuteistąjį pasiunčia atlikti paskirtą bausmę, išskyrus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164¹ straipsnyje nurodytą atvejį, nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas probacijos tarnybos teikimu.
Vadovaujantis teismui pateikta probuojamojo P. F. asmens byla Nr. 2021-05159-P (toliau – asmens byla) nustatyta, kad nuteistojo P. F. elgesį Probacijos tarnyba kontroliuoja nuo 2021 m. balandžio 8 d. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad P. F. atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta (asmens b. l. 36-38). Be to, asmens byloje neužfiksuota teismo skirtų įpareigojimų – nebendrauti su A. P. ir nekeisti gyvenamosios vietos be probaciją vykdančios institucijos žinios – pažeidimų. Visgi, iš probuojamojo P. F. asmens bylos matyti, jog probacijos laikotarpiu jis vieną kartą pažeidė teismo jam skirtą įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu ar lankymusi gydymo įstaigoje: P. F. nebuvo rastas namuose 2021 m. liepos 26 d., 22.00 val. (paaiškinime nurodė, kad pavėlavo į autobusą, todėl pėsčiomis nespėjo laiku grįžti namo (asmens b. l. 41), dėl to buvo įspėtas (asmens b. l. 30)). Po šio įspėjimo probuojamasis dvi dienas iš eilės (t. y. 2021 m. rugsėjo 5 d. ir 2021 m. rugsėjo 6 d.) padarė kelis iš esmės analogiškus administracinius nusižengimus: 2021 m. rugsėjo 5 d. vairavo automobilį, neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neturėdamas teisės vairuoti, atsitrenkė į kitą stovintį automobilį, jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, už kuriuos 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimu jam buvo paskirta 2300 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams (informacijos apie baudos sumokėjimą nėra); 2021 m. rugsėjo 6 d. vairavo automobilį, neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neturėdamas teisės vairuoti, atsitrenkė į kitą stovintį automobilį, jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, už kuriuos 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimu jam buvo paskirta 1500 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėnesiams (informacijos apie baudos sumokėjimą nėra) (asmens bylos 42-43 lapai). P. F. teigimu, jis negali nurodyti rimtų priežasčių, kodėl nebuvo rastas namuose. Vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, nes draugas buvo išgėręs. Teismo posėdžio metu nuteistasis nurodė, kad ateityje elgsis kitaip. Pažymėtina, jog nuteistasis tik vieną kartą pažeidė įpareigojimą nustatytu laiku būti namuose, kadangi 2021 m. gegužės 17 d. 22.42 val., 2021 m. birželio 28 d. 22.13 val., 2021 m. rugsėjo 13 d. 22.00 val., 2021 m. spalio 4 d. 22.05 val. nuteistasis buvo rastas namuose. Ši aplinkybė bei nuteistojo paaiškinimas sudaro pagrindą manyti, jog šio įpareigojimo pažeidimas iš tiesų buvo tik vienkartinio pobūdžio, nulemtas paties nuteistojo neapdairaus ir nepakankamai atsakingo elgesio. Pažymėtina ir tai, kad iš P. F. paaiškinimų matyti, kad jo padarytus administracinius nusižengimus nulėmė ne piktybiškas jo elgesys, o veikiau lengvabūdiškumas, socialinės brandos stoka, neapdairumas. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat jauną nuteistojo amžių, socialinę brandą ir likusį probacijos laikotarpį, teismas mano, kad nuteistojo padaryti pažeidimai negali būti laikomi esminiu pagrindu, leidžiančiu konstatuoti, kad yra pagrindas taikyti pačią griežčiausią probacijos sąlygų nevykdymo pasekmę – probacijos panaikinimą ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Nagrinėjamu atveju manytina, kad bausmės vykdymo atidėjimas probuojamajam P. F., kuris neseniai sulaukė pilnametystės, neužtikrins bausmės paskirties įgyvendinimo ir iš esmės garantuos tik vieno iš bausmės tikslų – nubaudimo, realizavimą. Teismų praktikoje numatyta, kad bet kokia valstybės intervencija (ne tik pačia ryškiausia forma – įkalinimas, bet ir tikra ar tariama socialinė pagalba) gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Siekiant daryti teigiamą įtaką jauno žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos (t. y. jauno žmogaus brandai tinkamos) priemonės, taigi jos turi pasižymėti jaunimui pritaikytais ypatumais, o netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-268-942/2017; 2K-64-303/2018).
Probacijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog probacijos vykdymas grindžiamas probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros principu ? probuojamojo priežiūra turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių. Probacijos metu turi būti vadovaujamasi ir pagarbos žmogaus teisėms, minimalios intervencijos ir proporcingumo principais – probuojamajam turi būti taikomos proporcingos ir veiksmingos priemonės, neapribojant jo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina probacijos tikslui pasiekti (Probacijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Susipažinus su bylos medžiaga bei įvertinus nuteistojo padarytus probacijos sąlygų pažeidimus ir administracinius nusižengimus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju patenkinus Probacijos tarnybos teikimą būtų pažeisti minėti principai.
Atsižvelgus į anksčiau nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad nors nuteistasis P. F. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė kelis pažeidimus, kas sudaro formalų pagrindą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į tai, kad probacijos pabaiga numatyta – 2022 m. spalio 7 d., bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, tokios griežtos priemonės (laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas) taikymas jaunam asmeniui būtų pernelyg skubotas, neproporcingas ir netikslingas, todėl probacijos teikimas netenkintinas. Pirmiau aptartos aplinkybės šiai dienai leidžia manyti, kad šiuo metu vis tik nėra pakankamo teisinio pagrindo panaikinti nuteistajam P. F. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.
Visgi, teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nustatytas aplinkybes, į nuteistojo P. F. elgesį probacijos laikotarpiu, į jo paties teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus bei į tai, kad P. F. iš esmės sutiko dėl nemokamų darbų skyrimo, kelis administracinius nusižengimus padarė praėjus gana trumpam probacijos laikotarpiui, taigi matyti, kad iš esmės P. F. neigiamas elgesys kartojasi, jis išvadų dėl netinkamo savo elgesio nepadarė, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju tikslinga skirti P. F. baudžiamojo poveikio priemonę, kuri darys teigiamą poveikį ir padės koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, užtikrinti veiksmingesnę probuojamojo resocializaciją. Teismo nuomone, ši baudžiamojo poveikio priemonė yra adekvati ir proporcinga. Teismo įsitikinimu, P. F. dėl savo netinkamo elgesio privalo patirti negatyvių, nemalonių padarinių, netekti tam tikrų teisių, laisvių arba patirti kitokių teisės suvaržymų bei apribojimų, nes tokie nepalankūs, nemalonūs nuteistajam padariniai yra būtina sąlyga tam, kad būtų užtikrinta veiksminga probuojamojo resocializacija. Priešingu atveju bausmės, nedarydamos poveikio, negrasindamos negatyviais padariniais pačiam asmeniui, būtų beprasmiškos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
nutaria:
Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą tenkinti iš dalies.
Paskirti nuteistajam P. F. (P. F.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte – nemokamus darbus, skiriant atlikti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos atliekant per du mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.