- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-16
- Bylos Nr.
- 1-43-81/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-06014-2008-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Cemnolonskienė
- Kaltinamasis
- A. P., R. A., E. Š.
- Advokatai
- Erikas Rugienius, Kęstutis Jonaitis, Regina Kvalitienė
Įžanginė dalis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Cemnolonskienė, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Zenui Leonavičiui, kaltinamiesiems A. P., R. A., E. Š., jų gynėjams advokatams Reginai Kvalitienei, K. J., advokato padėjėjui Erikui Rugieniui, nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P. kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-LR BK) 184 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, R. A. kaltinama padariusi LR BK 223 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, E. Š. kaltinama padariusi LR BK 223 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamosios R. A. gynėjas advokatas Kęstutis Jonaitis 2012-03-28 teisiamojo posėdžio metu pateikė prašymą baudžiamąją bylą, kurioje R. A. kaltinama padariusi LR BK 223 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, perduoti prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. Prašyme gynėjas nurodo, jog teisminio nagrinėjimo metu liudytoja A. P. parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vedami registrai, cementas įtraukiamas į registrą kaip trečiųjų asmenų turtas, o tas, kas buvo gauta iš UAB „(duomenys neskelbtini) “, registruose buvo, tačiau ne „(duomenys neskelbtini) “ vardu. Gynėjas teigia, jog teisminio nagrinėjimo metu tiriami įrodymai, kurie nėra baudžiamosios bylos dalis, t. y. tiriamos aplinkybės, kurios nebuvo ikiteisminio tyrimo objektas, jog ikiteisminio tyrimo metu bei specialisto išvadoje Nr. 5-7-8 dėl UAB „(duomenys neskelbtini) ūkinės-finansinės veiklos nebuvo tiriami gauto cemento „registrai“ ar tokių „registrų“ duomenys.
Kaltinamieji, gynėjai šiam prašymui neprieštaravo.
Prokuroras pripažino, kad registrai už kaltinamosioms inkriminuotų veikų laikotarpį nebuvo pateikti joms ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo nagrinėjami, nebuvo nustatyta kokiu pagrindu įtraukti ir anuliuoti duomenys, liečiantys trečiųjų asmenų, galimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, todėl tai yra kaltinamojo akto trūkumas, tai reikia tirti papildomai.
Kaltinamosios R. A. gynėjo advokato Kęstučio Jonaičio prašymas tenkinamas.
Vadovaujantis LR BPK 254 str. 3 d., byla iš teismo perduodama prokurorui, kai surašytas LR BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą.
LR BPK 219 str., reglamentuojančiame kaltinamojo akto turinį, nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma: 1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu.
Kaltinamasis aktas neatitinka LR BPK 219 str. nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 str. 3 p. pažeidimas).
Kaltinamosios R. A. gynėjas prašymą perduoti bylą prokurorui grindžia tuo, kad byloje nėra jokių duomenų, jokių įrodymų apie kaltinamajai R. A. inkriminuotos nusikalstamo veikos objektyviąją pusę sudarančią svarbią aplinkybę- buhalterinės apskaitos registrus. Šie registrai netirti ikiteisminio tyrimo metu, nei specialisto išvadoje Nr. 57-8 dėl UAB „(duomenys neskelbtini) ūkinės-finansinės veiklos. Šie prašymo argumentai iš dalies pagrįsti.
R. A. ir E. Š. buvo kaltinamos tuo, kad aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, t.y. padarė LR BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Kaltinamajame akte nurodyta, jog R. A. veika objektyviai pasireiškė tuo, kad R. A. eidama UAB „M. G.“ buhalterės pareigas 2007 m. gegužės mėn. apskaitos registruose neatvaizdavo 993,7 tonų gauto palaido cemento skirto UAB „(duomenys neskelbtini)“ sufasavimui, taip pat apskaitos registruose neatvaizdavo 2007 m. gegužės - birželio mėn. išfasuotų 144 tonų išdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“; bendrovės apskaitoje nėra 993.7 tonų gauto palaido cemento gavimą atspindinčių atitinkamų dokumentų – žiniaraščių (atitinkami numeriai) bei įmonės apskaitoje neatvaizduoti šie cemento gavimą atspindintys apskaitos dokumentai –minėtieji geležinkelio žiniaraščiai. Be to, ji kaltinama tuo, kad į apskaitos registrus buvo įtrauktos faktiškai neįvykę ūkinės operacijos- cemento gavimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei 2007 m gegužės mėn. buhalterinės apskaitos registre „Materialinių vertybių apyvarta“ netinkamai atvaizduotas apskaitos dokumentas - materialinių vertybių nurašymo aktas Nr. 316. R. A. nusikalstama veika taip pat pasireiškė ir kitais būdais.
E. Š. veika objektyviai pasireiškė tuo, kad ji eidama UAB „M. G.“ buhalterės pareigas 2007 m. balandžio mėn. apskaitos registruose neatvaizdavo 795,5 tonų gauto palaido cemento, skirto UAB „(duomenys neskelbtini)“ sufasavimui; taip pat apskaitos registruose neatvaizdavo 2007 m. kovo- balandžio mėn. išfasuotų 710 tonų išdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ; bendrovės apskaitoje nėra 795,5 tonų gauto palaido cemento gavimą atspindinčių dokumentų, šiuo atveju geležinkelio žiniaraščių (atitinkami numeriai), bei įmonės apskaitoje neatvaizduoti šie cemento gavimą atspindintys apskaitos dokumentai - minėti geležinkelio žiniaraščiai. E. Š. veika taip pat pasireiškė ir kitais būdais.
Pagrindiniai kaltinimai R. A. bei E. Š. susiję su buhalterinės apskaitos registrų vedimu, tvarkymu. Pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra specialisto išvada dėl UAB „M. G.“ ūkinės – finansinės veiklos, nes kaltinamosios savo kaltės nepripažino. Tačiau nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme paaiškėjo, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo ištirtos reikšmingos bylai teisingai išspręsti aplinkybės, neišsiaiškintos aplinkybės, apibūdinančios objektyviąją bei subjektyviąją inkriminuotos veikos pusę kaltinamosioms, tinkamai neištirti bylos duomenys, kaltinantys atsakomybėn traukiamus asmenis bei turintys esminės reikšmės sprendžiant kaltės klausimą.
Nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme kaltinamosios kaltę dėl joms inkriminuotos nuskalstamos veikos neigė, nurodė, jog jos buhalterinę apskaitą vedė tvarkingai, kokius dokumentus joms pateikdavo, tokius ir traukdavo į apskaitą, į registrus. Šias aplinkybes nurodė ir A. P..
Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu, atliekant UAB „(duomenys neskelbtini) ūkinės-finansinės veiklos patikrinimą, specialistui buvo pateikti tirti konkretūs buhalterinės apskaitos registrai, tačiau netirti duomenys apie tai, kas konkrečius įrašus dėl kaltinamosioms inkriminuotų aplinkybių tuose registruose darė, kas konkrečius duomenis į juos įtraukė, ar registrai pasirašyti, ar nepasirašyti, kas pasirašė. Nebuvo tikrinami kaltinamųjų parodymai, juos gretinat su registrais. Todėl darytina išvada, jog ikiteisminio tyrimo metu netirta ir nenustatyta, kas konkrečiai atliko ar neatliko kaltinamosioms inkriminuotus veiksmus. Netirta, ar kaltinamosios E. Š. ir R. A. atsakingos už konkrečius inkriminuotus buhalterinės apskaitos vedimo trūkumus, ar buvo nustatyta buhalterinės apskaitos vedimo tvarka įmonės viduje ir už ką konkrečiai kiekviena iš kaltinamųjų buvo atsakingos, ar E. Š. buvo perduotos vyr. buhalterės pareigos. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tirta ir kaltinamajame akte nenurodyti duomenys, pagrindžiantys ir subjektyviąją E. Š. bei R. A. inkriminutos veikos pusę, t.y. ar kaltinamosios yra atsakingos už joms inkriminuotus veiksmus, neveikimą, ar jos yra tinkami inkriminuotos veikos subjektai. Kaltinamajame akte nurodytos veikos kaltinamosioms inkriminuotos vien tuo pagrindu, kad atitinkamais laikotarpiais kaltinamosios ėjo buhalterės pareigas.
R. A. inkriminuota aplinkybė, kad į apskaitos registrus 2007 m. birželio ir gegužės mėnesiais buvo įtrauktos faktiški neįvykę ūkinės operacijos, t.y. cemento gavimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „ (duomenys neskelbtini)“ , o 2007m. liepos 31 d. ir 2007m. rugpjūčio 30 d. šios operacijos anuliuotos be buhalterinės pažymos, tačiau R. A. nurodė, kad neprisimena, kas nurodė, kad reikia anuliuoti, parodė, kad apie tai, kad buvo anuliuota, vėliau pasakė A. P.. Liudytoja A. P. parodė, jog paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nebuvo skolingi, todėl ieškojo kam priklauso cementas. Dėl to buhalterines pažymas pakeitė į nežinomą tiekėją, neliečiant cemento kortelės. Vėliau išaiškėjo, kad tas cementas (duomenys neskelbtini) ir pripažinta skola. A. P. taip pat parodė, jog tas cementas, kuris buvo gautas, buvo registruose, tik ne (duomenys neskelbtini) vardu, parodė, jog geležinkelio žiniaraščio be sąskaitos faktūros į apskaitą netraukia. Specialistė Z. Baniulienė paaiškino, kad su UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atlikti priešpriešiniai patikrinamai, tačiau dėl „(duomenys neskelbtini)“ niekas netikrinta, priešpriešinis patikrinimas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliktas. R. A. parodė, jog anuliavimas registruose gali būti padarytas ir atgaline data. Pataisymus daro tas, kas pastebi klaidą. Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo metu nesiaiškinta, kas konkrečiai taisė klaidą, anuliavo nurodytus duomenis, nes specialisto išvada patvirtina tik tai, kada tai buvo padaryta, tačiau nepatvirtina, kas tai padarė.
A. P. inkriminuota tai, kad jis iššvaistė jam patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ cementą, gautą 2007 m. gegužės –birželio mėnesiais, tačiau, nagrinėjant bylą teisme, o taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti kaltinamajame kate nurodyti duomenys patvirtina, jog tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo susiklostę tarpusavio ūkiniai komerciniai santykiai, kurie nebuvo įforminti rašytine sutartimi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių dokumentų dėl cemento pristatymo neišrašė. Specialisto išvadoje nurodyta, jog užpajamuojant gautą cementą buvo siekiama nuslėpti tikrąjį cemento tiekėją, iš „(duomenys neskelbtini)“ gautas cementas buvo užpajamuotas kaip gautas iš kitų tiekėjų ir panaudotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. A. P. parodė, jog anuliavus cemento užpajamavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, šis kiekis pripažintas skola UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau priešpriešinis patikrinimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo atliktas. Specialistė Z Baniulienė nurodė, jog buvo atlikti priešpriešiniai patikrinimai tik su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į tai, jog specialisto išvadoje nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ cementą gaudavo schema OAO „(duomenys neskelbtini) “ –UAB „(duomenys neskelbtini)“- UAB „(duomenys neskelbtini) “ - UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei neištyrus nurodytų aplinkybių dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, nėra pagrindo teigti, jog A. P. iššvaistė jam patikėtą cementą. Iš kaltinamojo akto matyti, jog aplinkybės dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ cemento užpajamavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo tikrinamos tik buhalterinės apskaitos vedimo prasme konkrečiu trumpu laikotarpiu, tačiau neatlikus priešpriešinio patikrinimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, neišsiaiškinus UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpusavio santykių“, vien specialisto išvada, kurioje buvo tikrinama buhalterinės apskaitos vedimas nepatvirtina aplinkybės, kad minėtas cementas buvo iššvaistytas, nes turto iššvaistymas pasireiškia neteisėtu ir neatlygintinu turto perdavimu, dovanojimu, suvartojimu arba kitokiu perleidimu tretiesiems asmenims. Ši aplinkybė ikiteisminio tyrimo metu netirta ir kaltinamajame akte nėra duomenų, jog A. P. veiksmai buvo neteisėti.
Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog ikiteisminio tyrimo metu nesiaiškinta ir netirta V. P. inkriminuotos veikos objektyviąją pusę sudaranti aplinkybė - patikėto turto iššvaistymas, V. P. veiksmų teisėtumas.
Taip pat pažymėtina, jog R. A. ir E. Š. buvo kaltinamos tuo, kad neįtraukė į apskaitą, neužpajamavo iš „(duomenys neskelbtini)“ gauto cemento pagal atitinkamus geležinkelio žiniaraščius, joms tai pat inkriminuota ir tai, kad šių žiniaraščių apskaitoje nėra ir jie neatvaizduoti apskaitoje, tačiau už buhalterinės apskaitos organizavimą, vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymu, atsakingas įmonės vadovas. Kaltinamosioms už šią veiką kiltų atsakomybė tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad jos apie tokius žiniaraščius žinojo, juos matė, tačiau sąmoningai neužpajamavo pagal juos gauto cemento. Nagrinėjant bylą teisme kaltinamosios parodė, jog jos dokumentus į apskaitą įtraukdavo pagal tai, kokius dokumentus joms duodavo A. P., jos netikrino, ar ūkinės operacijos faktiškai įvykę, gamyba nebuvo jų sritis. Kad buhalterės apskaitą tvarkydavo pagal pateiktus dokumentus analogiškai parodė ne tik kaltinamosios, tačiau ir A. P.. Iš specialisto išvados matyti, jog duomenys apie žiniaraščius, kuriais UAB „(duomenys neskelbtini)“ cementas pristatytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauti ne iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau iš AB „(duomenys neskelbtini)“, todėl yra pagrindas teigti, kad tokių žiniaraščių UAB „(duomenys neskelbtini)“ neišlikę, o už dokumentų išsaugojimą yra atsakingas įmonės vadovas, tačiau ne buhalterės.
Be to, kaltinamajame akte nenurodyti duomenys, pagrindžiantys, jog kaltinamoji E. Š. gali būti inkriminuotos nusikalstamos veikos subjektu, t.y. nėra duomenų, pagrindžiančių, kad ji ėjo vyr. buhalterės pareigas, nenurodyti duomenys, pagrindžiantys aplinkybę, kad ji atsakinga už visą buhalterinę apskaitą.
Visos aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo ištirtos svarbios bylai teisingai išspręsti aplinkybės, nenurodyti duomenys, pagrindžiantys objektyviuosius inkriminuotų veikų požymius, nenurodyti duomenys, patvirtinantys, kad kaltinamosioms inkriminuotus veiksmus atliko būtent kaltinamosios, bei nenurodyti kaltinamajame akte duomenys, pagrindžiantys kaltinamųjų kaltę, padarius šią nusikalstamą veiką, nenurodyti kaltinamajame akte duomenys, patvirtinantys, kad kaltinamosios yra tinkami joms inkriminuotos nusikalstamos veikos subjektai, t.y. tai, ar jos turėjo pareigą atsakyti už inkriminuotus veiksmus.
Šie kaltinamojo akto trūkumai yra esminiai ir jie trukdo tinkamai išnagrinėti bylą teisme. Esant šioms aplinkybėms baudžiamoji byla perduodama prokurorui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamosios R. A. gynėjo advokato Kęstučio Jonaičio prašymą tenkinti;
baudžiamąją bylą Nr.1-43-81/2012 (ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-06014-08) perduoti prokurorui;
nustatyti 3(trijų) mėnesių terminą trūkumams pašalinti ir ikiteisminiam tyrimui papildyti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.