Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės BUAB „Meistro žodis“ ieškinį atsakovei UAB „Ręstinis būstas“ dėl skolos priteisimo, ir atsakovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-05-26 sprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I . Ginčo esmė

Ieškovė pareiškė reikalavimą dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės 4 542,97 Eur skolą, 408,60 Eur palūkanas, iš viso 4 951,57 Eur, 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė, kad šalys 2014-10-16 sudarė Užsakymo sutartį, pagal kurią ieškovė atsakovei įsipareigojo pagaminti ir parduoti minėtos sutarties 1 p. nurodytus gaminius (laiptus, duris, vartus), o atsakovė įsipareigojo už suteiktas prekes atsiskaityti. Atsiskaitymui 2014-09-29 buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra 21 901 Lt ( 6 342,97 EUR), pagal kurią atsakovė atsiskaitė ne iki galo, įsiskolinimas už gautas prekes sudaro 4 542,97 Eur. Teismas 2016-11-15 priėmė preliminarų sprendimą, juo ieškinį tenkino.Atsakovė per teismo nustatytą terminą pateikė prieštaravimus dėl priimto preliminaraus sprendimo, juo prašė pakeisti priimtą preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad yra visiškai atsiskaičiusi su ieškove, nes Norvegijos įmonė RB Bygg AS, atstovaujama direktoriaus G. J., ir UAB „Ręstinis būstas“, atstovaujama to paties direktoriaus G. J., sudarė tarpusavio skolų užskaitos aktą, pagal kurį šalys sutarė užskaityti viena kitai esminius įsiskolinimus ir sudengti skolas, susijusias su UAB „Meistro žodis“, tai yra dvišalės tarpusavio skolos užskaitos aktu buvo užskaitytas atsakovei 4 700 Eur avansas, kaip mokėjimas UAB „Ręstinis būstas“, o UAB „Ręstinis būstas“ užskaito mokėjimą UAB „Meistro žodis“ 4 700 Eur. Nurodė, kad su ieškove buvo sudariusi dvi sutartis, pagal kurias buvo užsakyti gaminiai dviem namams, tačiau gaminius gavo tik pagal vieną sutartį.Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimą, juo prašė atsakovės prieštaravimus atmesti ir preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovė su atsakove žodžiu sutarė, kad ieškovė pagamins ir perduos atsakovei du analogiškus komplektus, iš kurių vienas bus pagamintas atsakovei, o kitas – su atsakove susijusiai RB Bygg AS, juos vėliau atsakovės atstovas turėjo pristatyti į RB Bygg AS nurodytus Norvegijoje statomus namus. Kadangi tiek atsakovė, tiek RB Bygg AS yra atstovaujami to paties asmens, ieškovė informavo atsakovę, kad nepradės vykdyti darbų, kol negaus avanso. 2014-06-23 RB Bygg AS pavedimu sumokėjo avansą. 2014-10-16 ieškovė paruošė užsakymo sutartį, kurioje buvo nurodyti žodžiu ieškovo ir RB Bygg AS atstovo aptarti laiptų, lauko, vidaus ir palėpės durų pagaminimo tvarka ir terminai bei kitos su sutarties vykdymu susijusios nuostatos. Sutartis buvo analogiška ieškovės ir atsakovės pasirašytai 2014-10-16 užsakymo sutarčiai. Atsakovės direktorius, kaip RB Bygg AS atstovas, nuolat vengė pasirašyti minėtą sutartį, vis žadėdamas tai padaryti vėliau, todėl šią dieną tarp ieškovės ir RB Bygg AS nėra pasirašytos rašytinės sutarties. Ieškovė tinkamai įvykdė savo prievoles, pagamino 2014-10-16 užsakymo sutartyje Nr. BK14-34-2 1 p. nurodytus gaminius ir perdavė juos RB Bygg AS atstovui. Šios sutarties pagrindu RB Bygg AS 2014-11-28 buvo išrašyta ir pateikta PVM sąskaita faktūra Nr. 00110, kurioje detaliai buvo nurodyti pagaminti ir RB Bygg AS perduoti gaminiai, ją priėmė ir pasirašė RB Bygg AS atstovas. Minėtoje sąskaitoje faktūroje RB Bygg AS atstovas padarė vienašalį prierašą, kad galutinis atsiskaitymas bus įvykdytas tik po prekių priėmimo perdavimo akto patvirtinimo, kartu patvirtindamas, kad dalinis mokėjimas už prekes jau yra padarytas (2016-06-23 sumokėtas avansas). Susitarimo, kad RB Bygg AS padarytas avansas turi būti traktuojamas kaip mokėjimas už atsakovę, su ieškove niekada nebuvo, ir tokia šio mokėjimo „interpretacija“ tapo žinoma tik iš atsakovės prieštaravimo. Atsakovės pateiktame DNB bankinio pavedimo išraše RB Bygg AS, savo pavedime nurodo, kad moka avansą už medžiagas, o ne už UAB „Ręstinis būstas“. Be to, atsakovės pateiktas aktas sudarytas tą pačią dieną, kurią ir buvo padarytas pavedimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017-05-26 sprendimu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-11-15 preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Priteisė iš atsakovės

Teismas nustatė, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis dėl prekių pagaminimo už 6342,96 Eur. Konstatavo, kad ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, pagamino ir perdavė prekes atsakovei. Tuo pagrindu ieškovė atsakovei išrašė sąskaitą 6342,96 Eur. Minėtą sąskaitą atsakovė apmokėjo iš dalies (sumokėjo 1 800 Eur). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad ieškinys pagrįstas. Teismas pažymėjo, kad 2014-06-23 tarpusavio skolų užskaitymo aktas, sudarytas tarp Norvegijos įmonės RB Bygg ir UAB „Ręstinis būstas“, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė visiškai atsiskaitė su ieškove.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-05-26 galutinį sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-l027-586/2017 ir 2016-11-15 Klaipėdos rajono apylinkės teismo preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3294-586/2016 ir priimti naują sprendimą – ieškovės BUAB „Meistro žodis“ atstovo UAB „Vista Business Solutions“ ieškinį atmesti, priteisti atsakovei UAB „Ręstinis būstas“ iš ieškovės BUAB „Meistro žodis“ atstovo UAB „Vista Business Solutions“ bankroto administravimo sąmatos, visas išlaidas, susijusias su šios civilinės bylos vedimu. Teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatskleidė bylos esmės, nesigilino į tarp šalių kilusį ginčą, neteisingai nustatė teisiškai reikšmingas bylos faktines aplinkybes ir netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, įskaitant raštiškus atsakovės paaiškinimus, todėl padarė klaidingas išvadas ir priėmė neteisėtą sprendimą. Nurodo, kad: Teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių kilusius teisinius santykius. Teigia, kad tarp šalių kilo ne pirkimo–pardavimo, bet rangos teisiniai santykiai. 2014-06-23 tarpusavio skolų užskaitymo akto pagrindu sumokėjo RB Bygg AS atlikdama 4700 Eur mokėjimą už atsakovę, ieškovo naudai įvykdė dalį prievolės ir taip sumokėjo didžiąją dalį atlyginimo. Ta aplinkybė, kad mokėjimo pavedime nebuvo nurodyta, kad mokama už atsakovę, nepaneigia šio mokėjimo tikrosios paskirties. Atliktas mokėjimo pavedimas iš esmės buvo skirtas mokėjimui už medžiagas, kad būtų pradėtas gaminti atsakovės užsakymas. Buvęs ieškovės direktorius Ž. M. buvo atsakingas už šiuo metu kilusį ginčą, sudarė ginčo objektu tapusį sandorį, tuo metu buvo atsakingas už tinkamą įmonės valdymą, buvo atsakingas už įmonės sudaromus sandorius, todėl teismo iniciatyva turėjo būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Tai padaryta nebuvo, dėl to nebuvo nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės išspręsti tarp šalių kilusį ginčą teisingai, o ne formaliai. Darbų priėmimo–perdavimo aktas Norvegijos bendrovei RB Bygg AS nėra pasirašytas, Norvegijos bendrovei RB Bygg AS jis niekada nebuvo pateiktas, nes produkcija nėra ir nebuvo pagaminta, todėl teigti, kad 2014-06-23 atliktas mokėjimas buvo skirtas ne už atsakovei pagamintą produkciją, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Palūkanų suma teismo priteista nepagrįstai ir neteisėtai, nes tiek palūkanų dydis, tiek pats reikalavimas priteisti palūkanas neatitinka šalių pasirašytos sutarties sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Ieškovė byloje įrodinėja, kad 2014-10-16 tarp šalių buvo sudaryta sutartis Nr. BK14-34-1, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pagaminti Sutarties 1 p. nurodytus gaminius, o atsakovas įsipareigojo sutarties nustatyta tvarka priimti darbą ir sumokėti 21901 Lt (6342,97 Eur). Šią sutartį atsakovė pasirašė, ji pateikta su ieškiniu. Ieškovė dar prieš sutarties pasirašymą pateikė atsakovei 2014-09-29 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 21 901 Lt. Šią sąskaitą atsakovė priėmė, padarė prierašą, jog atsiskaitymas už prekes bus įvykdytas tik po prekių (darbų) priėmimo–perdavimo akto patvirtinimo. Byloje tokio akto nepateikta, tačiau pagal 2014 m. rugsėjo 29 d. pateiktą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00092 2015 m. vasario 18 d. atsakovė atliko dalinį sąskaitos faktūros Nr. 00092 apmokėjimą įnešdama 800 Eur į ieškovo kasą (2015-02-18 UAB „Meistro žodis“ kasos pajamų orderis serija A Nr. 00076). Be to, 2016-03-21 trišalės užskaitos pagrindu atsakovė sumokėjo už ieškovę VSDFV Klaipėdos skyriui 1000 Eur ir ieškovė atlikto atitinkamo dydžio užskaitą iš ieškovo mokėtinų sumų pagal sąskaitą faktūrą Nr. 00092. Taigi ieškovei atsakovė pagal sutartį liko skolinga 4542,97 Eur. Atsakovė byloje įrodinėja, jog atsakovės pateiktas 2014 m. birželio 23 d. DNB banko mokėjimo nurodymas, bei dvišalis užskaitos aktas patvirtina faktinę aplinkybę, jog įmonė RB Bygg AS, remiantis LR CK 6.50 str., pervedė ieškovei už atsakovę 4700 Eur sumą, kaip avansu sumokėtą užmokestį už Sutartyje numatytų gaminių pagaminimą, o ieškovė šią įmoką priėmė. Iš pateikto dvišalio užskaitos akto matyti, jog Norvegijos įmonė RB Bygg AS, atstovaujama direktoriaus G. J., ir UAB „Ręstinis būstas“, atstovaujama to paties direktoriaus G. J., sudarė tarpusavio skolų užskaitos aktą, pagal kurį šalys sutarė užskaityti viena kitai esminius įsiskolinimus ir sudengti skolas, susijusias su ieškove. Pagal šį aktą RB Bygg AS sumoka ir užskaito atsakovei 4700 Eur avansą kaip mokėjimą UAB „Ręstinis būstas“, o UAB „Ręstinis būstas“ užskaito mokėjimą ieškovei 4700 Eur.Bylos įrodymai leidžia padaryti išvadą, jog pagrįsta ieškovės pozicija dėl to, kad šios bylos šalys ir su atsakove susijusi Norvegijos įmonė RB Bygg AS buvo sudariusi žodinius susitarimus, kildinamus iš rangos, o vėliau pardavimo teisinių santykių, t. y. medienos gaminių pagaminimo ir pardavimo. Atsakovės ir Norvegijos įmonės RB Bygg AS prierašai PVM sąskaitose faktūrose leidžia padaryti išvadą, kad ieškovė su šių įmonių atstovu susitarė, kad pagamins ir perduos atsakovei du analogiškus komplektus, iš kurių vienas bus pagamintas atsakovui, o kitas su atsakove susijusiai RB Bygg AS. Byloje nustatyta, atsakovė ir RB Bygg AS yra atstovaujami to paties asmens, ir tai nurodyta šios nutarties 11 p. Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovės poziciją, jog 2014-06-23 RB Bygg AS pavedimu sumokėjo avansą už jam daroma gaminių komplektą ir neatliko mokėjimo už atsakovę. Byloje yra pateiktos dvi sutartys, paruoštos 2014-10-16. Viena sutartis, pateikta su ieškiniu, pasirašyta su atsakove. Ieškovas paruošė Užsakymo sutartį, kurioje buvo nurodyti žodžiu Ieškovo ir RB Bygg AS atstovo (kuris yra ir Atsakovo direktorius) aptarti laiptų, lauko, vidaus ir palėpės durų pagaminimo tvarka ir terminai bei kitos su šios sutarties vykdymu susijusios nuostatos. Iš esmės ši sutartis buvo analogiška Ieškovo ir Atsakovo pasirašytai ir Ieškovo prie ieškinio pateiktai 2016-10-16 užsakymo sutarčiai, tik užsakovė buvo nurodyta Norvegijos įmonė RB Bygg AS.Iš apeliacinio skundo motyvų nustatyta, jog šios bylos nagrinėjimo dalykas yra tik atsakovės UAB ,,Ręstinis būstas“ apmokėjimas už atliktus darbus pagal tos pačios atsakovės pasirašytą 2014-10-16 sutartį. Atsakovė įrodinėja, jog už šią atsakovę 2014-06-23 Norvegijos įmonė RB Bygg AS sumokėjo 4700 Eur ir ši suma turi būti įskaityta į UAB ,,Ręstinis būstas“ vykdytinus mokėjimus ieškovei. Dėl šio užsakymo atsakovei tinkamo įvykdymo nėra iškeltas ginčas. Atsakovė, įrodinėdama apmokėjimo faktą, pripažįsta, jog užsakymas atsakovei buvo įvykdytas, todėl apeliacinio skundo motyvai dėl užsakymo neįvykdymo Norvegijos įmonei RB Bygg AS nėra teisiškai reikšmingi šioje byloje.Įvertinus šalių paaiškinimus ir ieškovės išrašytas dvi PVM sąskaitas faktūras Norvegijos įmonei RB Bygg AS ir šios bylos atsakovei, galima padaryti išvadą, jog dėl darbų su abiem įmonėm ieškovė buvo susitarusi žodžiu, todėl darytina išvada, kad tarp šalių iš dalies buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai, atsiradę žodinės sutarties pagrindu. Įstatymas nereikalauja rangos sutarties privalomos rašytinės formos (CK 1.73, 6. 644 straipsniai), jos nesilaikymas savaime nedaro tokios sutarties negaliojančios ir nepanaikina šalių prievolės, atsiradusios iš rangos sutartinių santykių, šios aplinkybės gali būti įrodinėjamos ir kitais leistinais įrodymais (CPK 178 str.), tačiau iškilus ginčui dėl jos vykdymo ir sąlygų aiškinimo paminėtų aplinkybių įrodinėjimas yra sunkus. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovės paaiškinimas dėl rangos teisinių santykių, atsiradusių žodinės sutarties forma su Norvegijos įmone RB Bygg AS, yra paremtas rašytiniais įrodymais paminėtomis PVM sąskaitomis faktūromis, o su atsakove pasirašyta sutartimi ir prieš jos pasirašymą priimta PVM sąskaita faktūra. Atkreiptinas dėmesys, jog sutartis su atsakove pasirašyta 2014-10-16, tačiau PVM sąskaita faktūra atsakovei išrašoma 2014-09-29, joje nurodyti visi darbai, jų įkainiai, atsakovė šią sąskaitą priėmė ir pasirašė su prierašu, jog apmokėjimas bus įvykdytas po prekių priėmimo–perdavimo akto pasirašymo. Atsakovės veiksmai, nurodyti šios nutarties 10 p. vykdant dalinius apmokėjimus, vėlesnės datos sutarties pasirašymas įrodo, jog ji pripažino sutartinius santykius su ieškove ir jų tinkamą įvykdymą.2014-11-28 ieškovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą Norvegijos įmonei RB Bygg AS 17 900 EUR, joje nurodė ieškovės įsipareigotų pagaminti gaminių pavadinimus, kiekius ir įkainius. Šia sąskaitą Norvegijos įmonė RB Bygg AS priėmė, pasirašė su prierašu, jog galutinis atsiskaitymas už prekes bus įvykdytas tik po prekių (darbų) priėmimo–perdavimo akto pasirašymo. Šis rašytinis įrodymas ir atsakovės įvykdytas pavedimas 2014-06-23 Norvegijos įmonei RB Bygg AS 4700 Eur patvirtina ieškovės poziciją, jog ieškovė ir ši Norvegijos įmonė buvo sudariusi žodinę rangos sutartį dėl PVM sąskaitoje nurodytų daiktų pagaminimo. PVM sąskaitos priėmimas, prierašo joje padarymas įrodo šalių rangos sutartinius santykius, todėl šie rašytiniai įrodymai įrodo, jog 4 700 Eur Norvegijos įmonės RB Bygg AS sumokėta suma nelaikytina mokėjimu už šios bylos atsakovę, kaip nurodo apeliaciniame skunde atsakovė. Pažymėtina, jog CK 1.71 straipsnio 2 dalis nustato, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmenų elgesio matyti jų valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovei PVM sąskaita faktūra išrašoma tik 2014-09-29, o šis mokėjimas atliktas 2014-06-23. Byloje nėra jokių įrodymų, jog šios bylos šalių rangos sutartiniai santykiai pagal 2017-10-16 pasirašytą sutartį prasidėjo 2014-06-23. Norvegijos įmonės RB Bygg AS atstovo prierašas 2014-11-28 PVM sąskaitoje faktūroje įrodo šios įmonės ir ieškovės sutartinius santykius, todėl 4700 Eur sumos laikyti kaip sumokėtos už atsakovę nėra teisinio pagrindo.Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Paminėtos PVM sąskaitos faktūros su atsakovės ir Norvegijos įmonės RB Bygg ASa atstovų įrašais jose yra pakankamas įrodymas sutartiniams santykiams konstatuoti ir šios įmonės 2014-06-23 įvykdyto mokėjimo paskirčiai įrodyti bei konstatuoti, jog šis mokėjimas nebuvo atliktas už šios bylos atsakovę.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). PVM sąskaita faktūra, atsižvelgiant į šiam dokumentui įstatymo keliamus reikalavimus, yra tam tikras sutarties sąlygas atspindintis dokumentas. Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).Atkreiptinas šalių dėmesys, jog šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra tinkamas sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir Norvegijos įmonės RB Bygg ASa, vykdymas, todėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų dėl darbų priėmimo–perdavimo akto sudarymo su šia įmone plačiau analizuoti nėra teisinio pagrindo.Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog buvęs ieškovės direktorius Ž. M. buvo atsakingas už šiuo metu kilusį ginčą, sudarė ginčo objektu tapusį sandorį, tuo metu buvo atsakingas už tinkamą įmonės valdymą, buvo atsakingas už įmonės sudaromus sandorius, todėl teismo iniciatyva turėjo būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, bei apklaustas kaip liudytojas. Tačiau tokia pozicija yra neparemta įstatymu, nes byloje atsakovė nepateikė prašymo apklausti šį asmenį kaip liudytoją. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad civilinio proceso principai ir tikslai lemia, jog pagrindinę įrodinėjimo pareigą turi ginčo baigtimi suinteresuotos jo šalys (CPK 12, 178 straipsniai), dėl to laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, užtikrindamas šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) ir kitus teisingo proceso principus, pasiūlyti atsakovei prašyti apklausti liudytoją neturėjo teisinio pagrindo.Ž. M. šioje byloje neturi būti įtrauktas trečiuoju asmeniu, nes pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 str.), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str.), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo įtvirtintą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo. Tai grindžiama tuo, kad bylos baigtis gali turėti netiesioginės, bet svarbios įtakos asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį bet kuri įmonės atliekama ūkinė finansinė operacija turi būti įtraukta į įmonės apskaitą ir pagrįsta atitinkamu finansiniu dokumentu. Visų pirma pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, juridinių asmenų ūkinės operacijos įrodinėjamos tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis – finansinės apskaitos dokumentais: sąskaitomis faktūromis, kasos pajamų (išlaidų) orderiais, mokėjimo pavedimais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2004, 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2005 ir kt.). Taigi spręstina, kad apelianto nurodyto liudytojo bei trečiojo asmens parodymais negali būti nuginčyti įrašai 2014-06-23 Norvegijos įmonės RB Bygg AS mokėjimo pavedime dėl 4700 Eur bei 2014-11-28 PVM sąskaitoje faktūroje.Dėl palūkanų.Apeliantė nurodo, jog 408, 60 EUR palūkanų suma teismo priteista nepagrįstai ir neteisėtai, nes tiek palūkanų dydis, tiek pats reikalavimas priteisti palūkanas neatitinka šalių pasirašytos sutarties sąlygų, apeliaciniame skunde atsakovė analizuoja 2014-10-16 sutarties 2 p., tačiau nenurodo palūkanų skaičiavimo pagal šį sutarties punktą. Visų pirma nustatyta, jog ginčo suma yra tik dalis sumos, t. y. 4542, 97 EUR (15656, 97 Lt). Ieškovės nurodoma palūkanų suma yra apskaičiuota už 180 dienų.. Šioje byloje ieškovė reikalauja sutartinių netesybų, kurios yra sutartinės, ir procesinių palūkanų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nuostoliai gali būti sutartiniai arba nustatomi įstatymo tvarka. Pagal CK 6.261 str., sutarčių ar įstatymų nustatytos palūkanos yra minimalūs nuostoliai. Didesni nuostoliai gali būti sutartiniai arba faktiniai, jie turi būti įrodomi. Sutartinių nuostolių dydis įrodomas sutartimi, kuria susitariama dėl netesybų, nes netesybos yra ir civilinės atsakomybės forma. Sutartinės netesybos yra nuostoliai, todėl kai jos nustatytos sutartimi, kreditoriui nereikia įrodinėti nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-12 nutartis c. b. Nr. 3K-7-367/2006; 2007-11-19 nutartis c.b. Nr. 3K-3-503/2007). Vadinasi, sutartinės netesybos ir apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu bei suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Apeliantės nurodomas sutarties 2 p. nustatė, jog visa suma turi būti sumokėta iki 2015-02-20, t. y. padaryta paskutinė 40 procentų dydžio įmoka, tačiau iki nustatyto termino ji nebuvo sumokėta, todėl apskaičiuodama atsakovės pasirašytos sutarties 12 p. nurodytas palūkanas nuo neapmokėtos sumos už 180 kalendorinių dienų (6 mėn.) laikotarpį ieškovė nepažeidė sutarties ir atsakovės teisių, nes byloje nustatyta, jog atsakovė įvykdė šias įmokas 2015-02-18 800 Eur į ieškovo sąskaitą ir 2016-03-21 1 000 Eur atsakovė sumokėjo už ieškovę jai tenkančių mokėti sumų VSDFV Klaipėdos skyriui, todėl darytina išvada, jog atsakovė neatsiskaitė su ieškove pagal sutarties 2 p. nustatytą grafiką, t. y. iki 2015-02-20, ir piniginės prievolės nevykdo ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį. CK 6. 71 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t., todėl tenkinti šios apeliacinio skundo dalies nėra teisinio pagrindo.Paminėtais motyvais darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl naikinti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1d.1p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-05-26 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.