Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliete prisistatančiai M. S. K., jos atstovei advokatei Simonai Jašmontaitei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Robertui Nikiforovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės M. S. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 19 d. sprendimo admsinistracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) pilietei M. S. K. termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2. Teikimas buvo grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir šiais argumentais:

2.1. 2025 m. rugpjūčio 21 d. Kauno miesto savivaldybės teritorijoje Tarnybos pareigūnai patikrai atlikti sustabdė Estijos Respublikos piliečio vairuojamą transporto priemonę. Atlikus patikrą nustatyta, kad šia transporto priemone buvo gabenama 16 (šešiolika) užsieniečių, neturinčių asmens tapatybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, tarp kurių identifikuota ir Užsienietė. Pastaroji Tarnybos pareigūnams nurodė, kad yra nepilnametė (duomenys neskelbtini), todėl buvo inicijuota Užsienietės tikslinė apklausa, kurios metu ji pakeitė parodymus ir nurodė kitą savo gimimo datą (duomenys neskelbtini).

3. Užsienietė ir jos atstovė advokatė teismo posėdžio metu prašė tenkinti teikimą iš dalies ir skirti Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

4. Teismo posėdžio metu Užsienietė ir jos atstovė advokatė nurodė šias aplinkybes ir argumentus:

4.1. Dauguma Užsienietės šeimos narių gyvena (duomenys neskelbtini), jos sesuo gyvena (duomenys neskelbtini), o jos sužadėtinis – (duomenys neskelbtini). Pati Užsienietė iš Lietuvos Respublikos savo noru pasišalinti neketina.

4.2. Užsienietė nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką neatliko jokių teisės aktų pažeidimų. Ji yra pateikusi kompetentingoms institucijoms paso kopiją, bendradarbiauja su minėtomis institucijomis siekiant identifikuoti jos tapatybę.

4.3. Užsienietė yra pateikusi prašymą suteikti jai prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuris yra nagrinėjamas iš esmės bendra tvarka. Ši aplinkybė paneigia prielaidas, kad ji pateikė minėtą prašymą, siekdama išvengti jos grąžinimo ar išsiuntimo į užsienio valstybę.

4.4. Įgyvendinant teismo skirtą alternatyvią sulaikymui priemonę, Užsienietei buvo taikomi pakankamai griežti laisvo judėjimo suvaržymai. Jai buvo leidžiama palikti teritoriją tik 2 (dviejų) valandų laikotarpiui, užtikrinant nuolatinę Tarnybos pareigūnų priežiūrą. Atsižvelgiant į tai, kad Užsienietės judėjimo laisvė ribojama jau 5 (penkių) mėnesių laikotarpį, tolesnis tokio pobūdžio alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas nebėra proporcingas.

II.

III.

9. Užsienietės apeliacinis skundas grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir šiais argumentais:

10. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados, kad Užsienietė pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje tik siekiant atidėti arba sutrukdyti jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymo procedūroms ir kad ji gali pasislėpti, yra nepagrįstos. Atkreiptinas dėmesys, kad Departamento 2025 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 25S234477 Užsienietės prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nuspręsta nagrinėti bendra, o ne skubos tvarka. Minėta aplinkybė pagrindžia tai, kad Departamentas, spręsdamas dėl minėto prašymo nagrinėjimo procedūros tvarkos, nevertino, kad Užsienietė prašymą suteikti prieglobstį teikė tik siekiant atidėti arba sutrukdyti jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymo procedūroms.

11. Bylos įrodymų visuma patvirtina tai, kad egzistuoja teisinis pagrindas Užsienietei skirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę. Pažymėtina, kad Užsienietės judėjimo laisvės ribojimas tęsiasi jau 5 (penkis) mėnesius, ji geranoriškai bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, o duomenų apie jos keliamą grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar padarytus teisės aktų pažeidimus nėra. Be to, Užsienietė Tarnybos pareigūnams yra pateikusi paso kopiją bei deda aktyvias pastangas, siekdama padėti nustatyti savo asmens tapatybę.

13. Centro atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir šiais argumentais:

14. Užsienietės apeliacinio skundo argumentai, kad ji nesiekia sutrukdyti jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymo procedūroms, yra nepagrįsti. Užsienietė atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai ir vėliau mėgino vykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tačiau buvo sulaikyta Tarnybos pareigūnų. Minėtos aplinkybės sudaro pagrįstą prielaidą, kad atvykimas į Lietuvos Respubliką nėra pagrindinis Užsienietės tikslas. Be to, prašymą suteikti prieglobstį ji pateikė tik praėjus dviejų mėnesių laikotarpiui nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką, o jos tapatybė dar nėra galutinai patvirtinta. Taip pat ji apklausos metu nurodė, kad siekia patekti į bet kurią Europos Sąjungos valstybę narę. Šie Užsienietės veiksmai įrodo, kad ji tyčia, suplanuotai ir tikslingai siekia pažeisti migracijos procedūras.

15. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo skirti Užsienietei švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, kadangi išlieka rizika, jog, skyrus tokią priemonę, ji gali pabėgti, pasislėpti ar kitaip sutrukdyti jos teisinės padėties nustatymo procedūroms. Minėtą riziką pagrindžia aplinkybė, kad prieglobstis Lietuvos Respublikoje nebuvo ir nėra Užsienietės tikslas. Nagrinėjamu atveju Užsienietė išimtinai nenori būti grąžinta į savo kilmės valstybę, ir ji nesieks bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis nustatant jos prašymo suteikti prieglobstį motyvus. Todėl turi būti laikoma, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu Užsienietei skirta alternatyvi sulaikymui priemonė yra pagrįsta, proporcinga ir būtina, o švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimas nebūtų pakankamas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

16. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Užsienietei skirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – pagrįstumo ir teisėtumo.

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pratęsė Užsienietei skirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – taikymo terminą iki 2026 m. balandžio 20 d., tačiau ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jos prieglobsčio byloje.

18. Užsienietė apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai pratęsė jai skirtos alternatyvios sulaikymo priemonės taikymo terminą, kadangi nagrinėjamu atveju yra pagrindas jai skirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę.

19. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Asmeniui negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą).

20. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, atkreipia dėmesį į tai, kad Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja.

21. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 112 straipsnis nustato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

22. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

23. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalis nustato, kad, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos; 12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu; 13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo; 14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares).

24. Įvertinusi bylos įrodymus ir proceso šalių argumentus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Užsienietės prašymo suteikti prieglobstį motyvai dar nėra nustatyti ir minėtas prašymas dar nėra išnagrinėtas. Pažymėtina, kad Užsienietė bandė neteisėtai vykti per Lietuvos Respubliką tranzitu, taip pat nėra duomenų apie jos šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar jos socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika.

25. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytos aplinkybės, sudarančios teisinį pagrindą sulaikyti Užsienietę.

26. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę.

27. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne sykį yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, vertina visas byloje nustatytas aplinkybes. Aplinkybių, kuriomis remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, sąrašas nėra baigtinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; kt.).

29. Įvertinusi bylos įrodymus ir proceso šalių argumentus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad: 1) Užsienietei judėjimo laisvės apribojimai yra taikomi jau pakankamai ilgą laikotarpį (nuo 2025 m. rugpjūčio 26 d.); 2) nėra duomenų apie tai, kad Užsienietė kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai; 3) Užsienietė bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis siekiant nustatyti jos asmens tapatybę; 4) nėra duomenų apie tai, kad Užsienietė nesilaikė jai skirtos alternatyvios sulaikymo priemonės taikymo sąlygų ar pažeidė laikino apgyvendinimo vietos tvarkos reikalavimus. Pažymėtina tai, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad Užsienietės pateikti duomenys apie jos asmens tapatybę, t. y. jos paso (duomenys neskelbtini) kopija, gali būti neteisingi. Šiuo aspektu akcentuotina, kad Užsienietės judėjimo laisvė buvo apribota pakankamai ilgą laikotarpį, tačiau duomenų byloje apie tai, kad per šį laikotarpį buvo siekiama pašalinti neaiškumus dėl Užsienietės tapatybės, nėra. Taip pat pažymėtina tai, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad Užsienietei netaikius tokios griežtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – nebus galima atlikti tam tikrų jos teisinės padėties nustatymo procedūrų. Šiuo atveju vien aplinkybė, kad Užsienietė pateikė prašymą suteikti prieglobstį praėjus dviejų mėnesių laikotarpiui nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką, pati savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad ji siekia trukdyti jos teisinės padėties nustatymui.

30. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu Užsienietei skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – nagrinėjamu atveju nėra proporcinga ir būtina.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas bylos aplinkybes ir siekdama užtikrinti teisinių vertybių bei interesų pusiausvyrą, vertina, kad nagrinėjamu atveju Įstatymo nustatyti tikslai gali būti pasiekti Užsienietei taikant švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas ir Užsienietei skiriama alternatyvi sulaikymui priemonę – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) pilietės M. S. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 19 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

,,Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.

Skirti (duomenys neskelbtini) pilietei M. S. K. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų – iki 2026 m. balandžio 20 d., tačiau ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jos prieglobsčio byloje.“

Nutartis neskundžiama.